REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
10
Darius įgyvendino savo svajonę ir dabar daro tai, kas širdžiai teikia džiaugsmą (nuotr. asm. archyvo)

Klaipėdietis Darius Vaškys (26) šiandien ne tik pats dirba floristikos srityje, bet jos paslapčių moko ir kitus. Tačiau jam prireikė laiko įgyvendinti savo svajonę, mat kreivi aplinkinių žvilgsniai jį iš pradžių atbaidė nuo šios profesijos pasirinkimo.

10

Klaipėdietis Darius Vaškys (26) šiandien ne tik pats dirba floristikos srityje, bet jos paslapčių moko ir kitus. Tačiau jam prireikė laiko įgyvendinti savo svajonę, mat kreivi aplinkinių žvilgsniai jį iš pradžių atbaidė nuo šios profesijos pasirinkimo.

REKLAMA

Būdamas 9-toje klasėje, Darius profesinio orientavimo programos metu pirmą kartą iš arti susipažino su floristo darbu. Jau tada vaikiną sužavėjo ši kūrybiškumo reikalaujanti profesija ir mintis pačiam suktis tarp gėlių, tačiau tada jis šios idėjos atsisakė.

„Tada dar vyravo nuomonė, kad vyras ir gėlės – labai nesuderinami dalykai ir tai labai nevyriška. Tais laikais, jei pasakysi, kad devintokas vaikinas nori būti floristu, tai tikrai ir klasės draugai, ir kai kurie mokytojai keistai pažiūrės į tai. Taip tą mintį mečiau ir tiek“, – sako Darius.

Pirmiausia išbandė tai praktiškai

Taip po mokyklos baigimo jo kelias pasuko kiek kita linkme. Vaikinas mokėsi padavėjo-barmeno profesijos, vėliau konditerijos ir tuo pat metu su bendraminčiais pradėjo kurti verslą:

REKLAMA
REKLAMA

„Aptarnaudavom įvairias šventes, ruošdavom maistą ir mums pradėjo prireikti floristo paslaugų. Kad nereikėtų jų samdyti, nusprendėme pabandyti patys ir aš buvau tas iniciatorius, kuris pradėjo dekoruoti stalus, švenčių vietas.“

REKLAMA

Tačiau iškart pradėdamas nuo praktikos, Darius netrukus suprato, kad jam trūksta elementarių teorinių žinių. Jis nusprendė apsilankyti viename seminare, tačiau šiandien juokdamasis prisimena šią patirtį:

„Jis buvo labai nesėkmingas, nes viskas vyko tokiomis aukštomis kalbomis, sudėtingais žodžiais ir jau maniau, kad niekada nebūsiu joks floristas, niekas man nieko nepaaiškins.“

Vis tik vaikinas nenuleido rankų ir pradėjo daugiau domėtis šios specialybės užkulisiais. Tuo metu jis gyveno Plungėje ir plėtojo verslą, tačiau nusprendė persikelti į Klaipėdą, kur turėjo galimybę lanksčiai viską suderinti ir mokytis floristikos subtilybių.

REKLAMA
REKLAMA

Dalijasi savo žiniomis

Darius džiaugiasi, kad tada pasikeitė ir jo paties požiūris ir kreivi aplinkinių žvilgsniai jo jau nebegąsdino.

„Man pačiam labai aiškiai buvo suprantama, kad profesijos nėra vyriškos ir moteriškos, o tai, ką dirbsi, nulemia tavo sugebėjimai, ne lytis. Kol buvau jaunuolis, gal ir nelabai drįsau išsišokti, pasirodyti, bet kai pradėjau mokytis profesinėje mokykloje, tai ir draugų ratas labai pasikeitė, ir tas supratimas.

Taip pat mokytojai aplink buvo labai supratingi, skatino daryti tai, ką iš tiesų nori. Taip kažkaip su metais ir užsiauginau tokį supratimą, kad niekas kitas už tave negali nuspręsti, ką tų nori veikti gyvenime, bet tai nebuvo metų ar kelių reikalas“, – neslepia vaikinas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Darius pradėjo žengti tvirtesnius žingsnius floristikos srityje, dekoruoti vestuves ir kitas šventes, kurti įvairias gėlių bei augalų kompozicijas. Jo darbai ir gebėjimai paliko įspūdį ir mokyklos, kurioje jis mokėsi, vadovybei, tad netrukus vaikinas sulaukė kvietimo dėstyti floristiką kitiems mokiniams.

Šiandien būtent ši veikla, kaip sako pats Darius, gerąja prasme „suvalgo“ daugiausiai jo laiko, tačiau vaikinas pamažu nori garsinti ir savo, kaip floristo, vardą ir darbais džiuginti vis daugiau žmonių.

Mėgsta natūralumą ir tikrumą

Dalindamasis savo floristikos samprata, klaipėdietis sako, kad jam pirmiausia labai svarbus yra kūrybinis procesas.

REKLAMA

„Taip, kiekvienas gėlės žiedas, kiekvienas juostelės gabalėlis kainuoja, tai reikia viską skaičiuoti ir žiūrėti, kad būtų pelnas, bet man labai svarbu ir kūryba. Daugiausiai dėmesio aš skiriu meninei, kūrybinei floristikai, kuriai svarbiausia sukurti įspūdį, kokį nors efektą, nuotaiką.

Komercinėje floristikoje norima iš kuo mažiau ir kuo pigiau padaryti kuo didesnį įspūdį, o kūrybinėje nelabai žiūrima į tą materialinę vertę, čia svarbu kūrybinis procesas“, – aiškina Darius.

Jis sako, kad, bėgant laikui, keitėsi ir jo paties požiūris į floristiką. Jei anksčiau kiekviena gėlė turėjo būti nupirkta ir atrodyti nepriekaištingai, tai šiandien vaikinas daugiau dėmesio skiria natūralumui.

REKLAMA

„Su metais keičiasi ir skonio supratimas, ir požiūris, o floristikos tendencijos pasaulyje keičiasi ne kas metus, o kone kas mėnesį. Turbūt tai ir lėmė, kad aš pradėjau dėmesį kreipti į natūralumą, tikrumą, kičo nebuvimą.

Mano puokštėje ar floristinėje kompozicijoje atsiranda gamta. Aš nemėgstu išsišokimų, mėgstu avangardą, bet tokį stilingą ir skoningą“, – dalijasi pašnekovas.

Klientų norai dažnai viršija galimybes

Jis sako pastebintis tendenciją, kad pastaruoju metu visi nori milžiniškų puokščių, kuriose būtų daug žiedų, o aplink apsukta daug popieriaus, tad daugeliui svarbesnė tampa komercinė, o ne meninė floristika:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Ir savo mokiniams sakau, kad, be jokios abejonės, mes turime atitikti klientų norus ir poreikius, bet neužmirškime, kad mes esame kūrėjas ir kartais tam klientų norui ir darome įtaką. Mes esame skonio ir floristikos supratimo formuotojai. Todėl turime turėti savo braižą, stilių, į puokštę įdėti ką nors savo.“

Kalbant apie klientų pageidavimus, Darius atviras – nemaža dalis jų yra ganėtinai įnoringi, o neretai norai viršija turimas galimybes.

„Manau, kad lietuviai mėgsta pervertinti savo galimybes ir iškelti per dideles šventes. Dažnai, jei yra vestuvės, tas vestuves jie turi padaryti su trenksmu, net jei po vestuvių ir teks valgyti užpilamus makaronus.

REKLAMA

Nekalbu apie tuos, kurie tikrai gali padaryti tą šventę gražią, didžiulę ir prabangią. Bet taip sugeba ne visi“, – sako Darius ir priduria, kad geras floristas gali sugebėti ir iš nedidelių pinigų padaryti ką nors gražaus, tačiau klientams visada reikėtų įsivertinti savo galimybes:

„Aš irgi negaunu gėlių už dyką, tai negaliu įgyvendinti, jei klientai neturi lėšų. Mano kurtos vestuvės, dekoruotos šventės yra pakankamai kuklios, bet tikrai neprastos. Turiu nuolatinius klientus, kurie žino, ką aš iš jų galimybių galiu padaryti.“

Idėjos dekoravimui gimsta skirtingai

Pasakodamas apie tai, kiek laiko užtrunka sugalvoti šventės dekoravimą, Darius pabrėžia, kad tai priklauso nuo įvairių dalykų. Dažnai užtenka pasikalbėti su klientais, išgirsti jų lūkesčius, norimas spalvas, informaciją apie šventės vietą ir galvoje jau gimsta bendras vaizdas.

REKLAMA

„Jei klientai aiškiai įvardija savo pageidavimus, viskas vyksta labai greitai, gali sugalvoti čia ir dabar. Bet jei norisi kokio nors naujo dalyko, nematyto sprendimo, kitokios ceremonijos – tada gali užtrukti. Tokiais atvejais reikia originalesnių sprendimų ir laiko pagalvoti.

Neturiu nei vietos, nei kažkokio būdo, nei ypatingos mūzos, iš kurios pasisemčiau įkvėpimo. Dažniausiai man reikia neskubėti, o geriausiai galvojasi atsigulus į lovą, pasiėmus telefoną į rankas ir ką nors žiūrint – taip ir ateina ta idėja“, – šypsosi Darius ir priduria, kad taip pat turi kelis floristus, kuriuos laiko autoritetais bei iš jų mokosi technikos, kompozicijų ir kitų dalykų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors dirbti lengviausia būna su klientais, kurie aiškiai įvardija savo pageidavimus, floristas neslepia, kad yra buvęs ir ne vienas atvejis, kai jaunoji iškelia rankas į viršų ir sako pasiduodanti bei suteikianti jam visišką laisvę šventės dekoravime:

„Tokie atvejai yra turbūt sudėtingiausi, nebent tu žinai, kad tas žmogus tavimi pasitiki ir žino tavo kūrybą, tada yra lengva. Bet jei yra naujas klientas, kuris nežino tavo stiliaus, tada tu jau turi kažkaip pataikyti į jį, nerimauji, ar jam viskas patiks.“

Kartais tenka dekoruoti šventes gyvai nemačius užsakovų

Darius iki dabar prisimena pirmąsias dekoruotas vestuves, kurios sukėlė tikrai nemažai iššūkių. Į vaikiną kreipėsi Airijoje gyvenę jaunieji, su kuriais jis bendravo tik nuotoliniu būdu ir nė karto nebuvo susitikęs gyvai.

REKLAMA

Užsakovai į gimtinę grįžo likus vos kelioms dienoms iki vestuvių, tad visa ši situacija floristui kėlė daug jaudulio.

„Aš labai bijojau, jaudinausi tiek, kad net nežinojau, kur dėtis. Bet tikrai labai stengiausi ir įdėjau daug širdies, vestuvės buvo nedidelės, bet viskas jauku iki mažiausių smulkmenų“, – pasakoja jis.

Tiesa, iš pradžių jis nesulaukė jokios jaunųjų reakcijos, todėl jau buvo išsigandęs, kad jiems kas nors nepatiko, tačiau netrukus sulaukė nuoširdaus atsiliepimo su didžiulėmis padėkomis:

„Jie dėkojo, kad įgyvendinau svajonę, kurią jie ir turėjo. Man tai buvo didžiulis darbo įvertinimas.“

Reikia ir talento, ir žinių

Darius sako, kad gero floristo paslapties receptas susideda iš kelių ingredientų. Jis neabejoja, kad nors technika ir teorinės žinios yra labai svarbu, nemažesnę įtaką daro ir meniškos gyslelės turėjimas.

REKLAMA

„Mes galime išmokti, pavyzdžiui, susukti spiralinę puokštę ar padaryti kokią nors kompoziciją. Bet galime neturėti tos kūrybinės gyslelės, kurią turintiems floristams viskas sekasi labai greitai ir lengvai.

Kai manęs paklausia, ar aš turiu talentą, ar man reikėjo labai daug dirbti, aš nesakyčiau, kad niekada neturėjau talento ir man tai buvo kažkas problematiško. Bet nebuvo ir taip, kad aš pakeliu pirštą ir viskas labai lengvai gavosi.

Savo pavyzdžiu galiu pasakyti, kad reikia labai daug dirbti, norint ką nors pasiekti, sudominti, padaryti ką nors kitaip. Tad reikia ir talento, ir žinių, ir kūrybiškumo – ir tai nėra taip paprasta išsiugdyti“, – užtikrintai kalba klaipėdietis.

REKLAMA
REKLAMA

Taip pat jis sako supratęs, kad niekas nevyksta greitai, todėl dabar jis viską daro labai sąmoningai, neskubėdamas ir taip pamažu pelnydamas žmonių simpatijas.

Ateityje svajoja apie savo dirbtuves

Darius atskleidžia, kad ne kartą iš artimų draugų ir aplinkinių girdėjo klausimą, kodėl jis neturi savo gėlių salono? Tačiau vaikinas įsitikinęs – ne visi, sugebantys ką nors daryti gerai, privalo tai paversti verslu.

„Taip, aš apie tai svajoju, bet nemanau, kad tai yra būtina. Šiuo metu nemanau, kad Klaipėdai galėčiau duoti ką nors, ko čia nėra. O jei atsidarysiu tokį pat saloną, koks jau yra, ir teiksiu tokias pat paslaugas, nemanau, kad turėsiu labai didelį pasisekimą.

Aš svajoju apie vietą, kuri būtų nelabai kaip salonas, bet labiau veiktų dirbtuvėlių principu. Gal ateityje ir pasikeis mano požiūris, bet kol kas lieku su šiomis svajonėmis ir toliau darau tai, kas man patinka, ir teikia didžiulį džiaugsmą“, – šypsodamasis pokalbį užbaigia Darius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų