REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Artėja gražiausios žiemos šventės – Kalėdos, per kurias norisi brangiausius žmones apipilti gražiausiomis dovanomis. Tačiau viena dovana turėtų būti pamiršta, tai – gyvūnai, kurie tampa ne džiaugsmu, o našta ir dalį jų ištinka žiaurus likimas.

Artėja gražiausios žiemos šventės – Kalėdos, per kurias norisi brangiausius žmones apipilti gražiausiomis dovanomis. Tačiau viena dovana turėtų būti pamiršta, tai – gyvūnai, kurie tampa ne džiaugsmu, o našta ir dalį jų ištinka žiaurus likimas.

REKLAMA

Gamtininkas Gerardas Paškevičius, daugeliui geriau žinomas kaip Džiunglių žmogus, kviečia prieš šventes prisiminti aukso vertės žodžius: „Gyvūnas – ne dovana, tai įsipareigojimas“ ir prieš dovanojant kam nors augintinį gerai apsvarstyti šį sprendimą.

G. Paškevičius pasidžiaugia, kad kasmet tendencija vis gerėja ir dovanojančiųjų gyvūnus atsiranda vis mažiau, nes daugiau kalbama šia tema, žmonės tampa sąmoningesni, tačiau šio įpročio vis dar nepavyksta nei perkantiems, nei parduodantiems.

„Tai reklamuoja net pačios parduotuvės – praeitais metais, kai buvo triušio metai, kai kurios gyvūnų parduotuvės net rašė, kad štai, ateina triušio metai, pas mus galite įsigyti triušiukų – tai nuostabi dovana vaikams. Tai siutina“, – dalinosi Džiunglių žmogus.

REKLAMA
REKLAMA

Ragina nedovanoti gyvūnų

Pašnekovas pažymi, kad kai augintinis, kad ir koks jis bebūtų, dovanojamas artimam šeimos nariui, pavyzdžiui, vyras dovanoja žmonai, žmona – vyrui, dažniausiai tai būna apgalvotas ir apsitartas sprendimas ir aišku, kad bus kam gyvūnu pasirūpinti.

REKLAMA

„Didžiausia problema kyla, kai žmonės dovanoja kažkam kitam, pavyzdžiui, savo draugams, tolimesnėms giminėms, kurioms nori padaryti siurprizą. Žmonės padovanoja milžinišką atsakomybę net nežinodami, kad galbūt jie negalės pasirūpinti, galbūt jie daug keliauja, nebūna namie ir jiems toks gyvūnas netinkamas“, – aiškino G. Paškevičius.

Gamtininkas pabrėžia, kad vedini gerų kėslų, žmonės dažnai pamiršta, kad gyvūnai yra ilgaamžiai, be to, jiems reikalingos specifinės sąlygos ir augintiniai – ar tai būtų šuo, katė, žiurkėnas, paukštis ar roplys – yra ilgalaikis įsipareigojimas.

REKLAMA
REKLAMA

G. Paškevičius vardija: žiurkės, žiurkėnai gyvena maždaug ketverius metus, šunys – maždaug 12 metų, gyvatės – 15-20 metų, smaugliai – 30 metų, kai kurie vėžliai nugyvena net iki 80 metų, nimfinės papūgėlės – 30 metų, Žako papūgos – 80 metų ir kiekvienas jų reikalauja priežiūros:

„Kai kurie gyvūnai nugyvena ilgiau nei žmogus. Tai negali būti dovana. Tai turi būti žmonių sprendimas, kad jie tikrai nori, yra pasiryžę, skaitę, domėjęsi, nes kiekvienas gyvūnas turi auginimo specifiką.

Žmonės galvoja, kad papūgą uždarys narvelyje ir ji gyvens – ne, taip nebus, nes paukštis turi skristi, kitaip jo širdutė apauga riebalais ir jis net nepasiekia pusės savo potencialaus amžiaus. Kiti galvoja, kad padovanos žuvytę su akvariumu ar vandens vėžliuką, pasako, kad jis bus penkių litų monetos dydžio, o jis išauga iki 3,6 kilogramų.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tokia dovana tampa galvos skausmu

Rengiant tokius siurprizus, neapsvarstomas ir tai, ar jį gaunantiems nekils papildomų problemų, pavyzdžiui, augintinis gali nesutarti su vaikais, jei tai kailinis gyvūnėlis, jis gali šertis, šlapintis ir tuštintis namuose ar ant baldų, o tai kelia papildomus rūpesčius:

„Daug kas, kai perka gyvūnėlį kažkam kitam, viską mato per rožinius akinius. Niekas nepagalvoja, kad didžioji dalis gyvūnų priežiūros yra šėrimas ir išmatų valymas. Kai kuriems žmonėms kyla siaubas, kaip taip galima, be to, gyvūnėlis nežino namų taisyklių, kad jam negalima ant sofos ar ant lovos.

Arba atvirkščiai – žmonės pirmiausia mažiuką kačiuką ar šuniuką keliasi į lovą, nes kaip tokios mielybės nepasiimsi, jis ant lovos kažką padaro, paskui gyvūnui nebeleidžia, jis nebesupranta, kodėl, pradeda inkšti, tada žmogui atrodo, kad gyvūnas pasikeitė, nebeįtinka. Žmonės patys sugadina gyvūną, paskui pyksta ant jo, kad jis ne toks, kokio nori.“

REKLAMA

Be to, kai padovanojamas gyvūnėlis, dažnai nepagalvojama apie tai, kad jo priežiūra, auginimas pareikalauja papildomų išlaidų. Pavyzdžiui, jei dovanojamas vandens vėžlys, reikalingas akvariumas, filtrai, salelės, specialios lempos, nes neužtikrinus tinkamų sąlygų gresia itin liūdnos pasekmės.

„Tai daugybė papildomų išlaidų, ko žmonės tuo metu galbūt negali sau leisti, nes galbūt planuojasi naujus pirkinius – gal vaikams reikia ką nupirkti, galbūt planuoja automobilį atsinaujinti ir atsiranda papildomos išlaidos.

Tada žmogus supranta, kad negalės pasirūpinti gyvūnu, kurį jam padovanoja ir arba gyvūnėlis keliauja į gatvę, jei tai žuvytės – į klozetą nuleidžiamos, o geriausiu atveju jie nuvežami ir paliekami prieglaudose. Beveik visada taip baigiasi su nenorimais gyvūnais“, – apie liūdnas nenorimų gyvūnų baigtis pasakojo pašnekovas.

REKLAMA

Prieš dovanojant gyvūną gerai pagalvokite

Po švenčių gyvūnų prieglaudos prisipildo nebereikalingais gyvūnais, tačiau G. Paškevičius pažymi – tai geriausia baigtis iš visų galimų. Nors gyvūnas „nudega“, atsiranda pasitikėjimo žmonėmis problemos, nes jau bandė prisirišti prie žmogaus, o prieglaudoje tenka būti su naujais žmonėmis, tačiau gyvūnui bent jau suteikiamas antras šansas.

Gamtininkui baisiausia, kai žmonės žuvytes nuleidžia į klozetą, sudeda juos į maišiuką ir numeta nuo tilto, užkasa ar „išveža į kaimą“, tik nuveža ne į kaimą ir palieka kitam žmogui, o palieka miškuose ar pamiškėse.

„Jau geriau nuvežkite į prieglaudą, bet tik nežudykite gyvūno, neskriauskite ir neišmeskite bet kur, kur jis sušals ar jį papjaus kiti gyvūnai“, – sako Džiunglių žmogus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

O visų geriausia nedovanoti gyvūno, jei nebuvo išsakytas aiškus noras, jei žmogus, kuriam dovanojate, neturi tinkamų sąlygų dovanojamo gyvūno auginimui. G. Paškevičius pabrėžia, kad pirmiausia šeimoje turi būti apsitarta ir nuspręsta, kad pribrendo laikas augintiniui, tada būtina domėtis, skaityti apie jų poreikius, ko galima tikėtis, po to seka tinkamų sąlygų parūpinimas ir tik tada – gyvūno įsigijimas ar dovanojimas.

„Viskas vyksta pagal labai gražų algoritmą – domėjimasis, žinios, tada sąlygų įrengimas ir tik tada – gyvūnas. O lietuviai mėgsta daryti atvirkščiai – pirma gyvūnas, o paskui klausia, ką įsigijo ir kaip auginti. Tai yra galvos skausmas, problema ir nelaimingo gyvūno pradžia, tai jau ženklas, kad gyvūnui nebus gerai, nes žmogus viską padarė atvirkščiai“, – aiškino pašnekovas.

REKLAMA

Šiuo klausimu jis pasigenda ir gyvūnų pardavėjų griežtesnio požiūrio – jo manymu, gyvūną norinčiam įsigyti asmeniui turi būti suteikta bent jau esminė informacija apie gyvūną, jo auginimo sąlygas, ko iš jo tikėtis, taip pat pasidomėjimo, ar yra tinkamos sąlygos, ar asmenys nealergiški.

„Geriau būtų ateiti su tais žmonėmis, kuriems norite dovanoti gyvūną, jie jį išsirinks ir jiems jį nupirksite. Galbūt galima ir čekį padovanoti gyvūnų parduotuvės, veisyklos. Blogiausiu atveju galima ranka nupiešti šuniuką, įdėti pinigų ir parašyti: „Naujo šeimos nario atsiradimui“, kad draugai ar giminės, kurie norėtų gyvūno, turėtų paskatinimą, finansus jam įsigyti“, – patarė gamtininkas.

Galiausiai, jei neišvengėte tokios dovanos, būtinai daug domėkitės ir skaitykite, kokios sąlygos reikalingos, kaip juos prižiūrėti, kaip įrengti jiems gyvenamąją vietą, kad augtų sveiki ir laimingi.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų