Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Trečiadienį nuotaikos Kyjive buvo pilkos. Į miesto širdyje esančią aikštę ukrainiečių kariai atnešė 20-mečio Tomo Valentėlio karstą. Jis kovo 13-ąją, per pirmąją savo kovinę misiją, žuvo kaudamasis už Ukrainos ir mūsų visų laisvę.
Į ceremoniją susirinko Tomo mūšio draugai, Lietuvos ambasadorė Ukrainoje, Tomą pažinoję ir apie jį tik girdėję. Iš Biržų kilusiam savanoriui pagarbą susirinkusieji atidavė simbolinėje vietoje – Kyjivo Maidano aikštėje, o jauno vyro karstą dengė dvi vėliavos – Lietuvos ir Ukrainos.
„Jis buvo mano kuopoje, jis buvo mano būryje. Noriu pasakyti, kad jis buvo šaunus karys ir aš jį mylėjau kaip savo brolį. Nuo pačios pirmos dienos iki šios paskutinės dienos jis yra su mumis ir čia“, – kalbėjo Tomo mūšio draugas.
Į Ukrainą vyko be patirties
T. Valentėlio būriui paramą su savanoriais ne kartą gabenęs Karolis Sankauskas apgailestauja, kad 80-oji jo misija į Ukrainą pažymėta gedulu.
„Visiems mums, lietuviams ir Ukrainos kariams, jo kolegoms, visiems mums tai yra priminimas, koks žiaurus yra karas“, – dėstė Ukrainos rėmėjas, verslininkas Karolis Sankauskas.
Atsisveikinimo iškilmės iš Maidano aikštės persikėlė į Šventojo Aleksandro katedrą. Ginklo broliai prie Kupjansko nuo rusofašistų rankos kritusį T. Valentėlį su malda išlydėjo rimtyje.
Tarp jų ir Tomo būrio vadas, šaukiniu „Texas“. Jis sakė, kad jaunas savanoris buvo įkvėpimas kitiems. Nors iki Ukrainos ir neturėjo jokios karinės patirties, uoliai mokėsi, kad taptų geru kariu, daug treniravosi.
„Tomas juto didelį norą būti kariu, mąstyti ir gyventi kaip karys. Mane tai įkvėpdavo. Jis fiziškai labai sustiprėjo. Galiausiai jau galėdavo nueiti aštuonis kilometrus su pilna ekipuote. Mėgo juokauti su vyrukais“, – pasakojo būrio vadas „Texas“.
Pasak „Texas‘o“, T. Valentėlis su kitais kariais pateko į naktinę okupantų dronų pasalą, kai mėgino išsikasti apkasus maždaug 100 metrų atstumu nuo rusofašistų pozicijų. Skubiai evakuotis galimybės neturėjo ir žuvo kaip tikras didvyris.
„Legiono gyvenimas – ne kiekvienam. Jame gausu sunkumų, jis reikalauja tikro atsidavimo. Tomas būtų tapęs puikiu kariu. Jis žuvo gelbėdamas savo bendražygį ir, manau, bet kuriam kariui tai yra didvyriškiausias būdas išeiti“, – teigė „Texas“.
Į Lietuvą pajudės penktadienį
20-mečio lietuvio kūno priešo rankose ginklo broliai nepaliko.
„Tai buvo karinė operacija. Jai buvo iš anksto ruoštasi ir kariai paaukojo tikrai nemažai savo sveikatos. Buvo nukauti keli Rusijos kariai, kurie priešinosi“, – dėstė K. Sankauskas.
Kadangi rizika buvo milžiniška, kariams Tomo kūną iš žūties vietos paimti pavyko praėjus beveik mėnesiui.
„Dėl tokio rezultato, kurio mes norėjome, kad išneštume žuvusį karo brolį, tai niekas nebūtų rizikavęs. Per didelė rizika buvo, per didelė. Džiaugiuosi vyrais, ką jie padarė. Daugiau negu jie diktavo oficialiai“, – pasakojo atsargos vyriausias leitenantas Vygintas Ušinskas.
Urna su T. Valentėlio palaikais į Lietuvą pajudėti turėtų penktadienį, o kartu su ja ir tragišką žūtį liudijantys savanorio daiktai iš mūšio lauko – šalmas, liemenė, 20-mečio laiką amžiams sustojęs skaičiuoti laikrodis.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
