Pavasarį keliuose pasirodžiusios duobės keliuose – tikras labirintas vairuotojams, reikalaujantis laviravimo įgūdžių.
Nors žiemos metu keliai įprastai tvarkomi tik tuo atvjeju, jeigu tikrai kyla pavojus eismo dalyvių saugumui, šalto asfalto technologijos taikymas dažnu atveju yra laikinas sprendimas, mat vėliau vis tiek gali tekti kelio atkarpą taisyti iš naujo. Dėl šios priežasties kelininkai laukia šiltesnių orų tam, kad galėtų kokybiškai užlopyti atsivėrusias duobes kelyje.
BTA draudimo bendrovei pateiktame komentare Vilniaus miesto savivaldybės atstovai apie atsivėrusių duobių užtaisymą sako, kad žiemos metu daugiausia dėmesio skiriama pagrindinėms ir greito eismo gatvėms bei gatvėms, kuriose važiuoja viešasis transportas, pavienėms duobėms užtaisyti.
Be to, sostinės savivaldybė skelbia, kad Vilniuje pirmą vasario savaitę buvo užtaisyta 331 kv. m duobių, per sausį – 993 kv. m.
Kaip gauti kompensaciją iš savivaldybės?
Tačiau tuo atveju, jeigu vairuotojai netyčia pataikė į kelyje atsivėrusią duobę ir taip sugadino automobilį, vėliau nuleisti rankų neturėtų. Turėdami reikiamus įrodymus, už sugadintą transporto priemonę galite reikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės
„Noor“ advokatų profesinės bendrijos teisininkas Renaldas Šileris naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kad atvejų, kai asmenys kreipiasi dėl kompensacijos gavimo už sugadintą transporto priemonę, pasitaiko gana dažnai.
Taip pat pastebima ir tai, kad atskiros bylos prieš savivaldybę būna inicijuojamos draudimo bendrovių iniciatyva, kai šios jau atlygina žaą nukentėjusiems vairuotojams.
„Paskutinės bylos ir priimti sprendimai rodo, kad tikimybė prisiteisti kompensaciją iš savivaldybės yra tikrai didelė ir didžioji dalis tokių ieškinių yra tenkinami“, – kalbėjo teisininkas.
Pasak jo, net ir tuo atveju, jei dal žalos atlyginimo į savivaldybę kreipiasi patys vairuotojai, teisminėje praktikoje tikimybė gauti kompensaciją yra pakankamai didelė.
Tačiau prieš tai kiekvienas nukentėjęs vairuotojas turėtų įvertinti, ar iš tiesų pakaks įrodymų, kad galėtumėte pagrįsti savo skundą, teikiamą savivaldybei, pavyzdžiui, nufotografuoti automobilį dar esant incidento vietoje.
„Visų pirma, labai svarbu, kad nukentėjusysis turėtų nuotraukas, darytas iškart atsitikus įvykiui, dar esant įvykio vietoje. Nuotraukose turėtųsi matytis transporto priemonė, kuri buvo apgadinta, jos valstybinis numeris.
Nuotraukos taip pat turėtų būti užfiksuotos taip, kad matytųsi kelio ruožas, kuriame atsitiko įvykis, sezono metas, paros laikas“, – teigė jis.
Ne ką mažiau svarbu užfiksuoti ir tai, ar toje kelio atkarpoje, kur buvo sugadintas automobilis, iš tiesų nebuvo įspėjamųjų ženklų.
Kalbant apie kelyje esančias duobes, teismai taip pat atsižvelgia į tai ar byloje yra pateiktą įrodymų apie duobės dydį ir gylį, todėl idealiausiu atveju reikėtų užfiksuoti ir šias aplinkybes“, – kalbėjo R. Šileris.
Teisininko teigimu, labai pravartu, kad teisminio ginčo metu nekiltų papildomų abejonių dėl įvykusio incidento, taip pat naudinga išsisaugoti pirktų padangų ar kitų automobilio detalių sąskaitas.
Vairuotojas, patyręs žalą, turėtų turėti tokias nuotraukas, kurias teisėjui įvertinus nekiltų abejonių, kad subjektas patyrė žalą būtent tuo metu, būtent važiuodamas tuo automobiliu ir būtent toje vietoje nurodyti laiku.
Antra, reikėtų turėti įrodymus, kurie pagrįstų patirtos žalos dydį. Siekiant įrodyti patirtą žalą, reikėtų turėti bent sąskaitą – faktūrą už atliktus remonto darbus ir įrodymą, patvirtinantį sąskaitos – faktūros apmokėjimą. Pavyzdžiui, pavedimo kopiją ar grynųjų pinigų priėmimo kvitą“, – patarė teisininkas.
Tuo atveju, jeigu gyventojai neturi užfiksavę reikiamų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti nutikusio incidento aplinkybes, pasak R. Šilerio, teisminis procesas tampa kur kas sudėtingesnis. Dėl šios priežasties atsiranda rizika, kad nukentėjęs vairuotojas nesugebėtų įrodyti savo tiesos,.
Išmoka siekia ir kelis tūkstančius eurų
Vilniaus miesto savivaldybės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad dėl žalos atlyginimo besikreipiančių asmenų sulaukiama kasmet.
„Pernai per visus metus Vilniaus savivaldybė sulaukė beveik 200 prašymų atlyginti automobiliams padarytą žalą, šiemet per pirmuosius tris mėnesius – beveik 70“, – kalbėjo jis.
Tačiau pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ne visada vairuotojams iš tiesų pavyksta įrodyti savo tiesą.
„Vairuotojas, patyręs automobilio apgadinimų, dėl žalos atlyginimo turi su įrodymais kreiptis į teismą. Visgi, ne visais atvejais žala yra atlyginama – teismas įvertina visas aplinkybes, įskaitant ir tai, ar vairuotojas važiavo leistinu greičiu, ar pavojaus buvo galima išvengti ir panašiai“, – sakė G. Grubinskas.
Pasak savivaldybės atstovo, kompensavimo atveju, žala atlyginama pagal sugadinimo mastą, o kompensacijos dydis labai priklauso nuo automobilio modelio. Todėl sumos gali svyruoti nuo mažiau nei 100 iki kelių tūkstančių eurų.
Tuo metu Kauno savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tikina, kad dėl žalos atlyginimo už sugadintą automobilį šiais metais kreipėsi 27 asmenys.
„Nuo šių metų pradžios užtaisyta virš 930 duobių (virš 750 m2). Avarinių duobių, pažaidų identifikavimas ir likvidavimas mieste atliekamas nuolat. Kaune visą parą dirba pranešimus registruojanti miesto dispečerinė (tel. 8 800 20 000). Nuotraukas ir informaciją apie atsivėrusias duobes taip pat galima siųsti el. paštu [email protected]“, – teigė jis.
Šiaulių miesto savivaldybės Teisės skyriaus vedėja Laura Steponkienė pastebėjo, kad prašymų dėl sugadintų automobilių, kurie įvažiavo į duobes, buvo gautas ne vienas, o dažnu atveju vairuotojams yra sumokama kompensacija.
„Susiformavusi Kasacinio teismo praktika nėra palanki savivaldybėms ir įvertinus visą informaciją, dokumentus, įvertinus aplinkybes dėl konkrečių įvykių, dažniausiai priimamas sprendimas atlyginti žalą.
2022 metais gera valia žala atlyginta 5 kartus. Suma už visus kartus 1560,84 euro. Šiais metais taip pat jau gauti du prašymai, kurie patenkinti gera valia sumoje 1526,88 euro“, – kalbėjo savivaldybės atstovė.
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus vyr. komunikacijos specialistė Loreta Kaškelienė teigė, kad 2023 m. į savivaldybę kreipėsi vienas asmuo su prašymu atlyginti patirtą žalą kelio važiuojamoje dalyje įvažiavus į duobę ir taip apgadinus vairuoto automobilio priekinio rato padangą.
Pasak pašnekovės, savivaldybė nusprendė, kad už patirtą žalą nukentėjusiam vairuotojui būtų sumokami pinigai.
„Pareiškėjui buvo atlyginta 102,56 euro patirta žala“, – sakė ji.
Pasitaiko kuriozų
Klaipėdos miesto savivaldybės Teisės skyraius vyr. specialistas Linas Ališauskas vairuotojams dar kartą pirminė ir Kelių eismo taisyklėse (KET) aprašyta reikalavimą.
„Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Teismų praktikoje yra buvę konstatuota, kad vairuotojas, nepastebėdamas kliūties ant gatvės, elgėsi nepakankamai atidžiai, preziumuojama, kad važiuodamas miesto gatvėmis, kurios turi būti apšviestos, vairuotojas turi galimybę bent jau sulėtinti greitį ir kliūtį pastebėti“, – teigė jis.
L. Ališausko teigimu, 2023m. sausio – vasario mėn. buvo gautos 6 pretenzijos dėl automobilių apgadinimo duobėse, iš kurių vienu atveju kompensuota pusė žalos – 114 eurų.
Dar trys situacijos nebuvo pagrįstos objektyviais duomenimis, tačiau jeigu savivaldybė juos gaus, duomenys bus vertinami iš naujo. Pasak savivaldybės atstovo, aiškinantis kitus du atvejus, nustatyta, kad automobiliai buvo apgadinti už miesto ribų.
Pašnekovas aktreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais pasitaiko ir kuriozų.
„Yra buvę atvejų, kai buvo prašoma atlyginti žalą dėl duobės magistralėje prie Gargždų, motyvuojant, kad buvo važiuojama Klaipėdos kryptimi.
Kitas atvejis – savivaldybės buvo paprašyta atlyginti žalą, nes automobilį apgadino užkritęs ženklas. Nežinant aplinkybių, būtų galima spėti, kad prastai pritvirtintas ženklas užkrito ant stovinčio arba pro šalį važiuojančio automobilio, tačiau realybėje automobilio vairuotojas manevruodamas atbuline eiga atsitrenkė į ženklą, ženklas užkrito ant automobilio ir papildomai jį apgadino, policija pripažino vairuotojo kaltę, tačiau tai nesutrukdė draudimo bendrovei pareikalauti žalos atlyginimo iš savivaldybės“, – pasakojo L. Ališauskas.
Už nevienodas padangas – bauda iki 100 eurų
BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius žiniasklaidai atsiųstame komentare sakė, kad tuo atveju, jeigu vairuotojai prakerta padangą, kartais jiems tenka mokėti dvigubai.
Pasak jo, KET reikalauja, kad ant vienos automobilio ašies turi būti dvi vienodos padangos. Taigi, jeigu vėliau niekur neradote, kur galite nusipirkti tokią pačią padangą, pakeisti visiškai skirtinga negalėtumėte.
„Greta griežtų reikalavimų saugumo sumetimais rekomenduojame ant vienos ašies naudoti ne tik vienodo modelio, bet ir panašaus nusidėvėjimo lygio padangas. Padangų protektoriaus gylis neturėtų skirtis daugiau nei 2–3 milimetrais, antraip jų važiavimo savybės pastebimai skirsis.
Nors tai reiškia, kad kelyje prakirtus vieną padangą dažnu atveju tektų pirkti iškart dvi vienodas naujas padangas, keleivių sveikata ir gyvybė yra nepalyginamai svarbesnė už sutaupytus eurus“, – sakė A. Gasparavičius.
Lietuvos kelių policijos tarnyba taip pat primena vairuotojams, kad ant vienos automobilio ašies naudojant skirtingas padangas vairuotojui gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 100 eurų.
.jpg)
.jpg)
.jpg)
.jpg
)
