žvejai

Kad Kauno mariose plaukioja šamai gigantai, žino kone kiekvienas žvejys. Pagauti tokį milžiną – kiekvieno meškeriotojo svajonė, tačiau ji išsipildo tik retam. Šiemet jau mažiausiai du kauniečiai gali pasigirti tokiu įspūdingu laimikiu: vienai žvejei užkibo beveik 2 metrų ilgio šamas, o kitam – dar galingesnis, kone pustrečio metro milžinas. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Tą dieną, pasak žvejo Egidijaus Darbuto, šamai Kauno mariose išties kibo.

Nuo rugpjūčio 15 d. iki rugsėjo 15 d. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdys sustiprintą limituotos žvejybos sąlygų laikymosi priežiūrą. Reidų metu aplinkosaugininkai tikrins, ar žvejai laikosi nustatytų limituotos žvejybos reikalavimų, ar turi žvejybai reikalingus leidimus ir neviršija nustatytų sugaunamų žuvų kiekių. Reidų tikslas – užtikrinti žuvų išteklių apsaugą ir pažeidimų prevenciją Lietuvos vidaus vandenyse.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ primena, kad tvarkinga žvejybos vieta yra ne tik gero tono ženklas, bet ir kiekvieno žvejo pareiga. Institucija atkreipia dėmesį, jog prieš pradedant žvejoti svarbu įsitikinti, kad aplinka aplink pasirinktą vietą yra švari, o atliekos surinktos. Pasak specialistų, atsakomybė už tvarką tenka kiekvienam žvejui, net jei šiukšles paliko anksčiau toje vietoje apsilankę žmonės.

Nelaimės vandenyje dažniausiai ištinka netikėtai, tačiau daugelio jų galima išvengti. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija primena, kad prieš plaukiant žvejoti būtina pasirūpinti ne tik įranga, bet ir savo ir esančiųjų kartu saugumu.

Aplinkosaugininkai per šiųmetę akciją „Saugom lydeką“ patikrino 3 631 žvejį mėgėją ir fiksavo 218 žvejybos pažeidimų. Bendra per reidus nustatyta žala siekia daugiau nei 17 tūkst. eurų, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).  Akcijos laikotarpiu aplinkosaugos pareigūnai vykdė reidus, tikrino turgaviečių prekybininkus, taip pat stebėjo skelbimus internete ir socialinius tinklus, rinko informaciją apie draudžiamų žvejybos įrankių laikymą ir platinimą.

Kol sostinėje karaliavo šaltibarščiai, Pakruojo rajone garavo žuvienė. Žvejai mėgėjai čia varžėsi dėl didžiausio laimikio. Koks jis ir kam pasisekė labiausiai? Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. „Dešimt kažkokių esu pagavęs“, – sakė jaunasis žvejys Vytis. Kadangi šįkart šešiametis Vytis pamiršo meškerę ir varžybose nedalyvauja, skubėjo patikrinti, kaip sekasi vyresniam broliui. Varžybos tik įsibėgėjo, bet vyresnėlio laimikis sako jau neblogas. „Karšį gerą.

Kadaise Lietuvos upėse įprasta žuvimi buvę skersasnukiai dabar – itin reta ir saugoma rūšis. Dėl šios priežasties specialistai Lietuvos žvejams turi svarbų prašymą pagavus tokią žuvį, kaip įvardijama, „įtartinos išvaizdos žiobrį“, kuris greičiausiai bus skersasnukis, apie tai pranešti. Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai pastebi, kad skersasnukiai dažnai supainiojami su žiobriais, tačiau, priešingai nei žiobriai, skersasnukiai – itin reti.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė pranešimą apie mėgėjų žvejybos tvarką Vasario 16-ąją. Jame nurodoma, kad Lietuvos valstybės atkūrimo dieną gyventojai galės žvejoti nemokamai – be žvejo bilieto visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose netaikomi draudimai ar limitai. Tačiau kartu Aplinkos apsaugos departamento atstovai pabrėžia apie pareigą surinkti šiukšles žvejybos vietoje ir pasirūpinti aplinkos švara.

Aplinkos apsaugos departamentas socialiniame tinkle „Facebook“ primena žvejams apie vasario mėnesį galiojančius svarbius žvejybos reikalavimus. Artėjant pavasariui ir žuvų neršto laikotarpiui, daliai rūšių jau taikomi griežti apribojimai. Pareigūnai pabrėžia, kad šiuo metu itin svarbu laikytis nustatytų draudimų, nes nuo to priklauso žuvų išteklių išsaugojimas. Taip pat informuojama, jog vasarį startavo speciali kontrolės akcija, kurios metu bus vykdomi reidai vandens telkiniuose.

Nuo sekmadienio Lietuvoje įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30-osios. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, tuo pačiu laikotarpiu taip pat draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu. Draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną imtinai.

Klaipėdos žuvies turgavietėje pasirodė pirmosios šviežios stintos. Priekrantės žvejai pagavo dar tik keletą dešimčių kilogramų, tačiau pirmųjų stintų kaina įspūdinga – net 13 eurų už kilogramą. Tad vieni klaipėdiečiai taip išsiilgę šių šviežiais agurkais kvepiančių žuvelių, kad į kainą moja ranka, kiti aikčioja, kad už kilogramą stintų 13 eurų tikrai nemokės. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Seime kelią skinasi Administracinių nusižengimų kodekso pataisa, kad už šiurkščius mėgėjiškos žvejybos pažeidimus būtų konfiskuojamos per pažeidimą panaudotos transporto priemonės. Po svarstymo tokiam pasiūlymui pritarė 83 Seimo nariai, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė penki parlamentarai. Iki projekto priėmimo liko vienas balsavimas, pranešė Seimas.

Nuo trečiadienio prasideda vėžių gaudymo sezonas – iki spalio vidurio leidžiama gaudyti vietinius siauražnyplius vėžius, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. Šiuo laikotarpiu iš viso galima gaudyti tris vėžių rūšis: anksčiau minėtus vietinius siauražnyplius bei dvi invazines – žymėtuosius ir rainuotuosius vėžius.  Invazines rūšis galima gaudyti visus metus, neribojant nei kiekio, nei dydžio.

Vakar pramogų pasaulį sukrėtė skaudi žinia – netikėtai žuvo garsus Lietuvos pop muzikos grupių prodiuseris Gintaras Bendžius (54). Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė jo brolis Mindaugas Bendžius. Kaip pranešė Norvegijos žiniasklaida, tragedija įvyko G. Bendžiui žvejojant Norvegijoje, kai laivas pateko į audrą ir apsivertė.

Ispanijos biologijos mokslų ir tyrimų instituto mokslininkai nustatė, kad daug problemų keliantis ir sunkiai išnaikinamas ispaninis arionas (Arion lusitanicus) gali būti naudingas. Vienas iš jų panaudojimo būdų – žvejyba – gali būti aktualus ir lietuvių žvejams. Mokslininkai, išsamiai ištyrinėję ariono elgseną ir šliužo sandarą, nustatė, kad dėl savo gyvenimo būdo irdami šie gyvūnai išskiria labai didelius koncentruoto metano dujų kiekius. Tačiau dujų gamybai šliužų reikėtų didžiulių kiekių.

Rytoj Lietuvos žvejų laukia išskirtinė galimybė – specialistai primena, kad Kovo 11-ąją galima žvejoti visiškai nemokamai. Kaip socialiniuose tinkluose skelbia Aplinkos apsaugos departamentas, valstybinių švenčių dienomis mėgėjams leidžiama žvejoti be bilieto. Išskirtinė galimybė žvejams Ši galimybė galioje visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, išskyrus tuos, kuriuose galioja draudimai ar limituota žvejyba.

Ant Tamarako ežero (JAV) vykusiame pasaulio poledinės žūklės čempionate nugalėtojos titulą apgynė Lietuvos rinktinė. Po pirmosios dienos treti buvę lietuviai antrąją dieną pasirodė fantastiškai ir pakartojo praėjusių metų sėkmę. Lietuviai sugavo 37,432 kg žuvies ir surinko tik 32 baudos balus. Sidabrą pelnė suomiai (46 baudos balai, 33,942 kg žuvies), bronzą – norvegai (47 baudos balai, 31,616 kg). Po pirmosios dienos lyderiavo JAV ir Latvijos rinktinės.

Pastarosiomis savaitėmis Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pareigūnai nustatė du neteisėtos žvejybos atvejus Molėtų rajone bei Tauragėje. Departamento duomenimis, bendra žala gamtai viršija 21 tūkst. eurų. Skelbiama, jog sausio pabaigoje Molėtų rajone buvo sulaikyta organizuota brakonierių grupė, draudžiamomis priemonėmis sugavusi daugiau nei 70 žuvų, o Tauragėje, Jūros ichtiologiniame draustinyje, buvo neteisėtai gaudomos nėgės.

Pajūryje ties Karkle bangos į krantą išmetė dešimtis negyvų paukščių – paplūdimį nuklojo ledinių ančių gaišenos. Nors atsakingos tarnybos tiria, ar nesiaučia paukščių gripas, ornitologai bei ekologai beda pirštu į tinklais laimikį gaudančius žvejus. Esą ledinės antys papuolė į žvejų tinklus ir nuskendo, o gaišenas žvejai tiesiog išmetė į jūrą.  Pajūriu Karklėje vaikštinėjantys žmonės užfiksavo makabrišką vaizdą – paplūdimys nusėtas negyvais paukščiais.

Sekmadienį po vidurdienį, apie 14.30 val.  specialiosioms tarnyboms paskambinę žmonės pranešė, kad Gelūžės ežere mato tuščią valtį.  Liudininkai minėjo, kad žvejys galėjo iškristi iš valties ir nuskęsti. Į už Pilatės esančias Vilkeliškes atsiųsti gelbėtojai – išvažiavo ekipažas su gelbėjimo valtimi. Prie Gelūžės ežero atvažiavę ugniagesiai gan greitai išsiaiškino, kad niekas nenuskendo. Atsirado valties savininkas – paaiškėjo, kad jis persėdo į kito žvejo valtį pažvejoti kartu.

Nuo trečiadienio įsigalioja draudimas žvejoti lašišas ir šlakius, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). „Akcija „Saugom lašišą“ rengiama tam, kad migracijos ir neršto laiku lašišinės žuvys būtų apsaugotos ir sėkmingai išnerštų pasiekusios nerštavietes. Šios žuvys įveikia didelį kelią iki nerštaviečių Lietuvos upėse ir per nerštą jos tampa ypač pažeidžiamos, todėl labai vertiname visuomenės įsitraukimą.

Šiaurės Airijoje baigėsi 15-asis pasaulio spiningavimo iš valčių sportinės žūklės čempionatas, kuriame visiškai dominavo Lietuvos rinktinė. Mūsiškiai pelnė vos 9 baudos balus ir sugavo net 130 žuvų, kurių bendras svoris siekė 983,168 kg. Antrą vietą iškovojo kaimynai latviai, kurie gerokai atsiliko nuo lietuvių (44 baudos balai, 67 žuvys, 431,2 kg). Treti liko airiai (52 baudos balai, 62 žuvys, 397,396 kg). Lietuvių dominavimas atsispindėjo ir dvejetų įskaitoje.

Šiemet 19 Lietuvos jūrų muziejaus slaugytų ruoniukų paleisti atgal į Baltijos jūrą. Siekiant išvengti pakrantės žvejų tinklų visi ruoniai su palydoviniais siųstuvais paleisti juos nuplukdžius laivu 20 kilometrų į jūrą. Tolsta nuo Lietuvos kranto „Deja, gavome informaciją, kad vienas ruoniukas žuvo prie Estijos krantų žvejų tinkluose“, – šią savaitę BNS informavo muziejus. Siųstuvai leidžia muziejui nuotoliniu būdu stebėti, kaip kiekvienam iš paleistų ruoniukų sekasi adaptuotis gamtoje.

Siūloma dar labiau griežtinti sankcijas už šiurkščius ir didelę žalą aplinkai sukėlusius verslinės žvejybos ežeruose, mariose ir upėse taisyklių pažeidimus  Seime registruotomis pataisomis siūloma žvejybos kvotų galiojimą stabdyti vieneriems metams už šiurkščius pažeidimus, jeigu jais gamtai padaryta žala viršytų 100 bazinių socialinių išmokų (BSI) – šiemet tai yra 5,5 tūkst. eurų.

Pasaulio čempionate skamba Lietuvos vardas. Šalies rinktinė sugaudžiusi daugiau nei 304 kilogramus įvairios žuvies pelnė sidabro medalius. Lietuvos rinktinės žvejai pasakoja, kad tokio laimėjimo nė nesapnavo, o antra vieta pasaulio čempionate – istorinis įvykis visai šaliai. Nuo pirmos vietos lietuviai sportininkai atsiliko vos vienu taškeliu.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Lietuvos vardas garsiai skamba Pasaulio dugninės meškerės čempionate.

Kompensacijoms iš verslinės žvejybos upėse, ežeruose ir mariose pasitraukiantiems žvejams valstybė skirs 1,5 mln. eurų arba daugiau, jeigu reikės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Pasak jos, Europos Komisija (EK) pritarė tokioms kompensacijoms – EK praėjusį ketvirtadienį pateikė išvadą, kad išmokos suderinamos su Europos Sąjungos (ES) vidaus rinka.

Žvejai mėgėjai siūlo naują įstatymo pakeitimą, kuriuo būtų draudžiama pasiimti pagautas ne tik mažas lydekas, starkius, ešerius ar kitas plėšrias žuvis bet ir dideles, suaugusias ir subrendusias. Taip, pasak jų, būtų gerinama žuvų populiacija, ežeruose pagausėtų didelių ir mažų laimikių. Aplinkos ministerija teigia, kad tokia tvarka būtų abejotina, nes nėra nei ministerijos, nei moksliškai pagrįstų argumentų, jog prognozės suveiks. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Miestų ir miestelių pašonėje gyvena ir stambesni laukiniai gyvūnai. Vieni dažniausiai sutinkamų – stirnos. Tačiau šie gyvūnai vis dažniau užklysta ir į miestų bei miestelių centrus, kur gausu žmonių. Prieš keletą dienų tokį stirnų apsilankymą galėjo matyti ir kėdainiečiai. Stirna atklydo į Kėdainių centrą Prieš porą dienų kėdainiečiai pranešė, jog stirna atklydo kone į patį miesto centrą – prie Tilto gatvės tilto.

Kaip ir kasmet, vasario 1 d. įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, jis tęsis iki balandžio 30 d. Taip pat iki balandžio 30 d. draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu). Tuo tarpu vėgėlių žvejybos draudimas baigiasi – nuo vasario 1 d. (imtinai) jau leidžiama šias žuvis žvejoti. Nuo vasario 1-osios draudžiama žvejoti lydekas, prasideda vėgėlių žvejyba.

Šventosios žvejai skundžiasi, kad dėl Aplinkos ministerijos nustatytų ribojimų negali gaudyti nėgių, ketvirtadienį skelbia „Vakarų ekspresas“. Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkės Akvilės Kungienės, dėl nustatyto labai mažo leidžiamo kiekio žvejams gresia baudos, nes fiziškai sugauti tiek mažai neįmanoma. „Kai skiriamas toks mažas kiekis, fiziškai neįmanoma to padaryti, nes automatiškai bus sugaunama daugiau - pasipils baudos.

Penktadienio vakarą Šilutės rajone žvejyba baigėsi tragedija – nuskendo trys žvejai. Specialistai primena, ką būtina žinoti žvejojant ant ledo, kokias priemones turėti ir kokių klaidų nedaryti, kad žvejyba netaptų tragedija.

Penktadienio vakarą Šilutės rajone įvyko tragedija – nuskendo du žvejai, praneša naujienų portalas „Delfi“. Pagalbos tarnybos žinią apie įvykį gavo 16.25 val. Buvo teigiama, kad Šilutės rajone netoli Aukštumalų kaimo skęsta trys žvejai. Anot ugniagesių, žvejų paieškos užtruko, nes žmonės nuo kranto buvo nutolę apie 500 metrų. Deja, iš keturių žvejojusių vyrų trijų išgelbėti nepavyko. Vieno žvejo kūnas surastas ir ištrauktas 17.53 val., antrasis žmogus ištrauktas 18.03 val.

Š. m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2024 m. sausio 1 d. keisis mėgėjų žvejybos leidimų kainos. Apie tai praneša Aplinkos ministerija. Populiariausių žvejybos leidimų kainos bus 3 eurai dviem paroms, 10 eurų mėnesiui ir 30 eurų metams. Paleidžiantys žuvis – mokės mažiau Mažiau už leidimus mokės žuvis paleidžiantys žvejai: leidimas, nesuteikiantis teisės paimti sugautas žuvis, kainuos 10 eurų mėnesiui ir 25 eurų metams.

Seimas antradienį balsuos, ar du-keturis kartus pabranginti leidimus žvejams mėgėjams žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose.  Tai bus antras bandymas priimti tokias Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisas – praėjusią savaitę opozicija paprašė atidėti balsavimą.  Viena pakeitimų iniciatorių Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė anksčiau sakė, kad leidimų įkainiai nebuvo keisti 11 metų.

Seimas svarstys, ar 6-10 kartų didinti baudas žvejams mėgėjams ir verslinės žvejybos atstovams.   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Administracinių nusižengimų kodekso pataisas. Jų autorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad aplinkosaugos specialistai skundžiasi per mažomis baudomis ir už mėgėjiškos, ir už verslinės žvejybos taisyklių pažeidimus.

Lietuviai gali didžiuotis ne tik tuo, kad yra krepšinio, bet ir žvejų šalis. Bent jau tvenkinių upėtakių gaudymo rungtyje. Po dvi dienas trukusio pasaulio čempionato, kuris vyko Zarasuose, lietuviai įveikė dešimt komandų ir tapo čempionais. Ne tik kaip rinktinė – pagal asmeninius rezultatus lietuviai laimėjo dar vieną aukso ir vieną sidabro medalį.

Seimui po svarstymo pritarė Aplinkos apsaugos komitete patobulintam Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama nustatyti racionalesnę teisės mėgėjų žvejybai suteikimo tvarką, surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui, aiškiau reglamentuoti žuvų išteklių tyrimų atlikimo reikalavimus.

 Seime svarstant iniciatyvą branginti žvejų mėgėjų bilietus, pastarieji nori dalyvauti skirstant surinktas lėšas bei siekia, kad būtų remiamos jų organizacijos.   Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė Aistė Gedvilienė mano, kad kelis kartus išaugus už parduotus bilietus surenkamoms lėšoms galėtų būti įkurta konsultacinė taryba.

Europos Komisijos (EK) siūlymas kitąmet mažinti šprotų bei strimelių žvejybos Baltijos jūroje kvotas atitinkamai 23 proc. ir 60 proc. nėra galutinis sprendimas, jis dar gali keistis, sako už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas Komisijos narys Virginijus Sinkevičius. Anot jo, sprendimą spalio pabaigoje priims Europos Taryba, kuri gali atsižvelgti į esamą situaciją.

Įspūdinga planktono jūra šalia Tailando krantų gąsdina vietos žvejus ir mokslininkus. Deguonį jūroje ėdančio planktono tiek daug, kad masiškai žūsta auginamos midijos ir austrės. Specialistai spėja, kad jūros augaliją ir gyvūniją dusinantis planktonas išsikerojo dėl klimato kaitos. Neįprastai žalia jūra tyvuliuoja rytinėje Tailando pakrantėje. Vanduo klampus, gleivėtas, atsiduoda žole ir negyva žuvimi. Ten rimtai įsikerojo planktonas.

Aplinkosaugininkai besibaigiant karšių nerštui Klaipėdos regione gegužę patikrino virš 100 žvejų, nustatė keturis šiurkščius pažeidimus, antradienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD).  Utenos, Šiaulių, Klaipėdos ir Šilutės gyvosios gamtos apsaugos pareigūnai surengė 12 reidų. Be to, pagal surinktą informaciją tikrintos vietos, kur galimai neteisėtai laikomi tinkliniai įrankiai. Reidai vykdyti tiek vandenyje, tiek pakrantėse.

Seimui ketvirtadienį ruošiantis uždrausti verslinę žvejybą upėse ir ežeruose ir Kuršių mariose bei įteisinanti kompensacijas iš verslo pasitrauksiančioms įmonėms, kompensavimo žvejams tvarka dar nėra aiški, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Žvejų pyktį sukėlė darbai Nemuno pakrantėje Kaune. Gyventojai sako, kad ten žemėmis ir statybinėmis atliekomis užverčiamas itin žuvingas telkinys, kuriame neršia ir gyvena lydekos, lynai, karosai ir net nykstantys vijūnai. Teritoriją valdanti Vidaus vandens kelių direkcija tikina viską daranti pagal įstatymus, o esą tvenkinys – sovietmečio palikimas. Tačiau situacija susidomėjo aplinkosaugininkai ten jau anksčiau radę pažeidimų.

Kupiškio mariose sekmadienį skendo žvejai. Kaip pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, sekmadienį, 15.27 val., gautas pranešimas, kad Alizavos seniūnijoje, Palevenėlės kaime esančiose Kupiškio mariose įlūžo du žvejai. Atvykus ugniagesiams, du žvejai buvo vandenyje, du ant ledo. Už 300 metrų nuo kranto iš vandens ištraukti du vyrai, kiti du žvejai nukelti nuo ledo. Greitosios medikų pagalbos niekam neprireikė.

Trečiadienį dėl artėjančio neršto įsigalioja draudimas žvejoti kiršlius ir sterkus. Aplinkos ministerija nurodo, kad kiršlius bus draudžiama žvejoti nuo kovo 1-osios iki gegužės 15-osios, sterkus – iki gegužės 30-osios. Taip pat iki balandžio 30-osios tęsiasi prieš mėnesį įsigaliojęs draudimas žvejoti lydekas, o iki balandžio 1 dienos draudžiama žvejoti šamus.

Baltijos jūros priekrantės žvejai jaučiasi visų pamiršti ir niekam nebereikalingi. Nuolat įvairių institucijų tikrinami jūrų vilkai iš valdžios nesulaukia jokios pagalbos. Takai, kuriais gali privežti valtis prie jūros, užpustyti, trūksta sandėlių ir, kaip patys sako, pagarbos jiems ir jų verslui. Priekrantės žvejys Mindaugas rodė smėliu užpustytą privažiavimą prie jūros Preiloje.

Mokslininkai, visuomenininkai ir žvejai mėgėjai vienu balsu tvirtina, kad Kuršių mariose sparčiai mažėja žuvų. Blogiausia padėtis su starkiais. Jų populiacija nyksta dienomis. Dėl tokių pokyčių visų akys krypsta į žvejus verslininkus, esą šie taip godžiai traukia tinklus, jog žuvys nespėja daugintis. Patys verslininkai šia tema su žurnalistais kalbėti nenori, tačiau kviečia į diskusiją. Žvejybos gidas Edvinas ruošiasi kelionei į jūrą.

Du žvejai ant Kupiškio marių ledo pastebėjo neraminantį vaizdą ir nusprendė padėti į nelaimę pakliuvusiai stirnai. Vienas iš gelbėjimo operacijoje dalyvavusių vyrų Evaldas sutiko vaizdo įrašu pasidalinti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais. Sausio 14-ąją žvejybos metu vyrai pastebėjo, kad ant Kupiškio marių ledo kankinasi niekaip ant jo negalinti atsistoti stirna. Supratę, kad be jų pagalbos žvėris neapsieis, vyrai spjovė į laimikių gaudymą ir ėjo padėti nelaimėlei.

Ugniagesiai Utenos rajone gelbėjo skęstančius žvejus.  „Vienam žmogui svarbiausia gyvybė, o kitam – žuveliokas, dėl kurio galima ja rizikuoti“, – sakė vakar įlūžusį žvejį ir jo draugą gelbėjęs Utenos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis ugniagesys gelbėtojas Agnius Berniūnas.