žuvis

Sveikos mitybos specialistai pataria žuvų patiekalų valgyti bent du kartus per savaitę. Jie naudingi odai, akims, širdžiai ir plaukams. Tačiau lietuviai žuvies suvalgo vis dar perpus mažiau nei rekomenduoja medikai – tik 13,5 kg per metus, rodo Lietuvos vartotojų instituto duomenys. Skaičiuojama, kad Lietuvoje žuvies suvalgoma beveik triskart mažiau nei kiaulienos ir perpus mažiau nei paukštienos. „Pastebime, jog kur kas dažniau žuvį perka moterys, o ne vyrai.

Rusija gali smarkiai sumažinti žuvies ir jos produktų importą iš Lietuvos ir kitų šalių. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos "Rosselkhoznadzor" vadovas Sergejus Dankvertas naujienų agentūrai "Interfax" sakė, jog veterinarijos tarnybos inspektoriai turi klausimų Ispanijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Kinijos, Vietnamo ir kitų šalių tiekėjams. Konkretūs tiekėjai neįvardijami.

Lapkričio 12 d. popietė buvo nesėkminga dviem žūklės mėgėjams, susigundžiusiems dideliu laimikiu ir žvejojusiems tinklais. Brakonieriai buvo sulaikyti Kaišiadorių rajone, Rumšiškių kaime prie Kauno marių. Apie juos pranešė vietiniai žvejai mėgėjai. Sulaikytieji – Valstybės saugumo tarnybos darbuotojai. Pažeidėjai žvejybai naudojo ne mėgėjiškos žūklės įrankius – statomus tinklus iš valo.

Šiąnakt Utenos regiono aplinkosaugininkai sulaikė du pažeidėjus, kurių automobilio bagažinėje rado žuvų laimikį. Aplinkosaugininkus apie įtartiną sustabdytą automobilį informavo Valstybinės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinė. Pasieniečių ekipažas Zarasų rajone prie Drūkšių ežero sustabdyto automobilio bagažinėje aptiko 25 lydekas, karšį ir lyną. Apie žuvis automobiliu važiavę vyriškiai teigė nieko nežinantys.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai, keturias paras išbudėję pasaloje prie Meros upės Pameronių kaime (Švenčionių r.), sulaikė brakonierių, kuris galimai žuvis gaudė itin brutaliu būdu – naudodamas elektros srovę.

Jūrų instruktorė nardydama ties Pietų Kalifornijos pakrante pastebėjo gyvį iš fantastikos srities: beveik 5,5 metro ilgio silkių karalių, rašo dailymail.co.uk. Jasmine Santana į pagalbą pasitelkė daugiau nei 15 žmonių, kad milžinišką žuvį galėtų ištraukti į krantą. Katalinos salos instituto, kuriame dirba instruktorė, darbuotojai teigė, kad tokio dydžio gyvis yra neįprastas. Ji teigė, kad tai vienas išskirtiniausių instituto gyvavimo įvykių.

Jūratė Anilionytė, LRT televizijos laida „Šiandien“, LRT.lt Kauniečiai pamėgo turgelius, kuriuose ūkininkai siūlo savo produkcijos. Pirkėjų nebaido ir kiek didesnės nei parduotuvėse kainos: sako, jei taupiai valgai, kainų skirtumas ne taip kišenę ir tuština. Patenkinti ir ūkininkai – nuolatiniams klientams jie ir nuolaidų negaili. Šeštadienio rytas aikštelėje prie Kauno pilies kvepia rūkytomis dešromis ir žuvimi, čia pat kepami sūriai, ūkininkai siūlo daržovių, vaisių, pieno, duonos.

Kaip paaiškėjo per Aplinkos apsaugos agentūros praėjusią savaitę surengtą akcijos ,,Lašiša-2013“ reidą Kuršių mariose, toli gražu ne visi laikosi draudimo žvejoti statomaisiais tinklais rytinėje marių pakrantėje, t. y. 2 kilometrų zonoje nuo kranto tarp Klaipėdos ir Skirvytės. Aplinkosaugininkai šioje draudžiamoje zonoje ties Šturmų gyvenviete aptiko dvi pastatytų verslinių žvejybinių tinklų eiles. Jos driekėsi netoli viena nuo kitos. Abiejose iš viso buvo apie 580 metrų tinklų.

Rusija stiprina mėsos ir žuvies, vežamos iš Lietuvos, kontrolę, praneša naujienų agentūra „RIA Novosti”. Rusijos federalinė muitinės tarnybai buvo atsiųstas laiškas iš Rusijos vartotojų priežiūros tarnybos „Rospotrebnadzor“ , kuriame nurodoma taikyti papildomas patikros priemones minėtoms produktų grupėms iš Lietuvos. Lietuvos pusė nėra gavusi jokios oficialios informacijos, įspėjimų arba pranešimų.

Šią savaitę Lietuvos mėsos sektoriaus patikrą baigę JAV inspektoriai didesnių problemų nerado, tad tikėtina, kad eksportas į šią šalį prasidės jau kitais metais, teigia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Jonas Milius. Pasak jo, didelė tikimybė, kad kitais metais eksporto rinkas išplės ir žuvies perdirbėjai - šiuo metu patikrinimus atliekantys Brazilijos ekspertai yra patenkinti Lietuva.

Rugsėjo 24 – spalio 4 dienomis Lietuvoje vyks Brazilijos Federacinės Respublikos žemės ūkio, gyvulininkystės ir maisto ministerijos auditas dėl Lietuvos žuvininkystės produktų valstybinės kontrolės sistemos įvertinimo, siekiant eksportuoti lietuviškas žuvis ir jų produktus į Braziliją. Šio audito tikslas – įvertinti mūsų šalies gamintojų pasirengimą eksportuoti į Braziliją savo pagamintą žuvininkystės produkciją bei įsitikinti valstybinės kontrolės efektyvumu žuvų perdirbimo sektoriuje.

Tarptautinė mokslininkų grupė, savo tyrimo rezultatus paskelbusi žurnale „Quaternary International“, nustatė, kad neandertaliečiai mito ir žuvimi. Tai buvo nustatyta atlikus archeologinius tyrimus šiaurinėje Kaukazo kalnų dalyje, esančioje Kudaro-3 oloje, sakoma pranešime. Tyrėjai viduriniojo paleolito archeologiniuose sluoksniuose aptiko stambios lašišos kaulų fragmentų. Tirdami šių kaulų dalyse rastus kolageno baltymus mokslininkai nagrinėjo anglies, azoto ir sieros izotopus.

Daugelis yra girdėję pasakojimų apie keisčiausius nutikimus, pavyzdžiui, kažkas maudėsi ežere ar upėje, o po kelių savaičių paaiškėjo, kad per šią pramogą prarijo kiaušinį, iš kurio išsirito gyvatė, paskui gyvenusi nelaimėlio organizme. Žinoma, šios istorijos juokingos, nes dauguma gyvūnų paprasčiausiai negali gyventi žmogaus organizme. Tačiau yra ir šios taisyklės išimčių, kurios šokiruoja kur kas labiau, nei manote. Listverse.com pateikia 10 tokių pavyzdžių.

Loreta RIPSKYTĖ Vytautas Jurevičius Smalių tvenkinyje (Joniškio rajonas) sugavo daugiau kaip trijų kilogramų lyną. Vyriškio teigimu, tokio svorio šios rūšies žuvis – jau kaip „drambliukas“. Vytauto Jurevičiaus sugautas lynas svėrė 3 kilogramus 200 gramų, jo ilgis – 53 centimetrai. Lietuvoje didžiausias pagautas lynas yra 4,5 kilogramų, ir retai pasitaiko, kad žvejai sugautų didesnes negu 2–2,5 kilogramų svorio šios rūšies žuvis.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka papasakojo, kaip Pripetės upėje (Gomelio srityje) jam pavyko pagauti tris šamus, kurių vienas svėrė beveik 60 kilogramų. "Aš pats šamą 57 kilogramų ištraukiau. Tris - 57, 24 ir 7 kilogramų - šamus pagavau", - pasigyrė prezidentas pasitarime apie medžioklės ir žvejybos taisyklių tobulinimą; siužetas buvo parodytas per televizijos kanalą ONT.

Genetiškai modifikuotų organizmų kūrimas žavi mokslininkus ir skatina vis labiau gilintis į šią sritį. Tokia mokslinė veikla turi ir šalininkų, ir priešininkų, bet pirmiausia svarbu pripažinti, kad šioje srityje veiksmų pasekmės irgi būna įvairios – eksperimentai gali atnešti ir daug naudos, ir daug žalos. Listverse.com šįkart siūlo pažiūrėti, kokių genetiškai modifikuotų organizmų jau galime tiesiog nusipirkti.

Moterims reguliariai valgant riebią jūrų žuvį, gali sumažėti tikimybė susirgti krūties vėžiu, rodo didelis tyrimas, kurį atliko JAV ir Kinijos mokslininkai. Tokios žuvys kaip Atlanto silkė, skumbrė, lašiša ir tunas turi itin vertingų n-3 grupės polinesočiųjų riebalų rūgščių (PNRR). Naujausias tyrimas leido padaryti išvadą, kad įvairios PNRR siejamos su mažesne tikimybe susirgti krūties vėžiu. Daug PNRR vartojusioms moterims ta tikimybė buvo 14 proc. mažesnė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad gauta oficiali Rusijos Federacijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos ekspertų Lietuvoje vykdyto audito ataskaita. Šių metų gegužės mėnesį vykusio audito metu buvo vertinama, ar į Rusijos Federaciją eksportuojama lietuviška produkcija atitinka specialius šios šalies keliamus reikalavimus produktų saugai ir kokybei, žaliavų kilmei ir pan.

Pasaulyje didėjant vartojimui ir sparčiai senkant žuvų ištekliams Tarptautinės žvejų dienos proga žvejai buvo raginami žvejoti atsakingai. Žvejo bilietas būtinas Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys teigė, kad žuvų išteklius išsaugoti padėtų atsakinga žvejyba. „Žvejyba Lietuvoje nuo seno buvo vienas iš svarbiausių amatų, tačiau ištobulėjus žvejybos įrangai, didėjant vartojimo mastams, žuvų ištekliai sparčiai senka“, – teigė L.Balsys.

Paimkite sveiką produktą, paverskite jį kalorijų bei sočiųjų riebalų bomba ir jūsų patiekalas gali pretenduoti į prasčiausio JAV patiekalo vardą. Mokslo viešajam interesui centras „Prasčiausio restorano valgio Amerikoje“ titulą šiemet suteikė keptai žuviai plutelėje.

Daugiausiai parduotuvių Lietuvoje valdantis prekybos tinklas „Iki“ nuo gegužės mėnesio dešimtyje didžiųjų tinklo parduotuvių Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje ėmė prekiauti šviežiai, pačiame prekybos centre, rūkyta žuvimi. Karpiai, dorados ir kalmarai rūkomi išlaikant tradicinį žvejų žuvies rūkymo būdą dūmais. Šiandien, Petrinių išvakarėse, „Iki“ šviežiai rūkyta žuvimi, duona ir gira bus vaišinami didžiųjų „Iki“ parduotuvių pirkėjai.

Per praėjusį ilgąjį savaitgalį teko ilsėtis ne gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams, o brakonieriams. Kaip iš anksto buvo skelbta, ir švenčių dienomis aplinkosaugininkai atidžiai stebėjo vandens telkinius. Birželio 22–24 dienomis pareigūnai patikrino arti dviejų šimtų žvejų mėgėjų. Iš mėginusiųjų nepaisyti žvejybos reikalavimų buvo konfiskuota 10 žvejybinių tinklų ir viena valtis.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šviežia žuvimi Klaipėdoje, Danės upės krantinėje, prekiaujantys žvejai liepos pradžioje tikėjosi persikelti į naujus tam skirtus paviljonus. Deja, jų statybos projektą atsisakė derinti paveldosaugininkai. Įsikišus miesto valdžiai kompromisą rasti pavyko, tačiau šią vasarą žvejai ir pirkėjai patogesnių sąlygų greičiausiai nebesulauks.

Klaipėdos savivaldybės įpareigojimą Pilies uosto koncesininkui įrengti žuvų turgų Danės krantinėje baigia numarinti paveldo teritorijos statusas ir nebaigtos vietos paieškos. „Lietuvos žinios“ rašo, kad dėl netesybų pradėta skaičiuoti delspinigius. Pilies uostą valdančios Klaipėdos laivų remonto bendrovės vadovas Alvydas Butkus teigia, jog dėl neįrengto žuvų turgelio jaučiasi tarsi būtų patekęs tarp girnų. Įmonė pagal koncesijos sutarties terminus investuoti į objektą maždaug 250 tūkst.

Lipčiai arba prielipos – tai tokios žuvys, kurios pasinaudoja kitomis didesnėmis žuvimis, specialiu prisiurbiamuoju disku prisisiurbdamos prie jų kūno. Labai patogu – galima kur nors nuplaukti nieko neveikiant, net nepajudinant uodegos. Kaip atskira rūšis išskiriamos ryklių prielipos. Reikia būti labai drąsiam, kad pasinaudotum rykliu, tačiau prielipos, matyt, žino, kad ryklys neturi rankų, tad negali prielipos nuplėšti nuo nugaros ir panaudoti kaip maistą.

Praėjusį savaitgalį Degučių kaimo (Šilutės r.) bendruomenė patyrė didžiulį nuostolį – prarado tvenkinį, vienintelį šiose apylinkėse vandens telkinį, kuriame buvo galima maudytis ar žvejoti. Šilutės aplinkosaugininkai, penktadienio vakarą gavę pranešimą, kad šiame tvenkinyje sparčiai mažėja vandens lygis, nuvyko į vietą. Avarijos priežastis – gelžbetoninėje šachtinėje vandens pertekliaus pralaidoje atsiradusi kamuolio dydžio skylė. Buvo iškviestos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos.

Į „Pakruojo krašto“ redakciją kreipėsi skaitytojas dėl Pakruojo prekyvietėje „Svaja“ dvokiančios žuvies. Redakcija pranešimą perdavė Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tą pačią dieną maisto produktų inspektoriai apsilankė prekyvietėje ir iš jos išgabeno beveik 100 kilogramų pasenusios žuvies bei mėsos gaminių. Pirmadienį prekyvietėje rasta parduoti netinkamų žuvų bei mėsos gaminių. Jie buvo išimti iš vitrinų-šaldytuvų, sukrauti į specialias dėžes ir išvežti sunaikinti.

Ši istorija – apie gana senus įvykius. Ji prasidėjo prieš 60 metų, tačiau griaunanti banga, kurią sukėlė tie įvykiai, atsirito iki mūsų dienų. Tai istorija apie įvykius, vykusius toli nuo mūsų – Afrikoje. Taigi, už kelių tūkstančių kilometrų; bet kažkas panašaus gali nutikti bet kur – ir Amerikoje, ir Azijoje ir pas mus, ir bet kada.

Praėjęs penktadienis ilgam turėtų įsiminti trims Pagėgių savivaldybės gyventojams, sumaniusiems Gėgės upėje draudžiamu būdu – tinklais – prisigaudyti žuvies. Tačiau jų įžūlumą pažabojo reidą neršiančioms žuvims apsaugoti surengę Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Tauragės rajono agentūros pareigūnai. Sulaikant pažeidėjus inspektoriams talkino Pagėgių pasienio rinktinės Plaškių užkardos pasieniečiai.

Populiarių Lietuvoje kulinarinių knygų autorė Beata Nicholson norinčius išmokti kepti ar patobulinti savo įgūdžius kviečia į video pamokas „Kepk nedelsiant“. Kodėl kepk ir kodėl nedelsiant? „Na jūs manęs tikrai neįtikinsite, kad gamindami troškinį ir šaudami į orkaitę šokoladainį jaučiate tą patį. Tik ruošiant kepinius širdyje iš tiesų užgroja šventinis dūdų orkestras.

Mėgaudamiesi maistu, pjaustydami jį į gabaliukus ir mirkydami į įvairius prieskonius ir pagardus dažniausiai nesusimąstome, kaip tas maistas atrodė prieš patekdamas ant mūsų stalo. Jei valgydami mėsainį pagalvotumėte, kaip atrodė gyvūnas, iš kurio jis pagamintas, tikriausiai taptumėte vegetarais. Būna atvejų, kai tai, ką valgome ir kuo netgi gardžiuojamės, atrodo baisiai. Toptenz.net pristato 10 tokių pavyzdžių.

Šiuolaikinis pasaulis neturi sienų, globalizacijos vėjai siaučia ir žvejų pasaulyje, tūlam žvejui ne naujiena pasidarė svetingi šiaurės vandenys, o žūklė Norvegijoje jau tapo prestižo reikalu. Tačiau tai, kas įvyko vakar Andoy žūklės bazėje šiaurės Norvegijoje tikrai neturi precedentų Lietuvos žvejų pasakojimuose.

Jaunoms šeimininkėms turbūt puikiai pažįstamas gėdos jausmas, kai ketvirtą dieną šeimai vakarienei kepami „skanieji“ blynai tampa „ir vėl blynais“ arba pietums greitomis sulipdyti kotletai lieka nesuvalgyti ir apsitraukia pūkuotu pelėsiu. Ką darome suvokusios, kad prarandame moterišką orumą ir teršiame dailiosios lyties virėjų garbę? Pagalandusios peilius, griebiamės eksperimentų. Kokių? Kurių kvapai, sklindantys iš virtuvės, priviliotų visus šeimos narius prie stalo.

 Asta Kažukauskienė si žiema pamario žvejus gali palikti be stintų ir be pagrindinio pavasario uždarbio. Pernai stintmetis buvo rekordiškai geras ir tokiu metu jau pasibaigęs, o šiemet –žvejyba tinklais dar neprasidėjo, nes pamarys užšalęs. Ant labai netvirto Nemuno deltos upių ledo lipantys ir meškerėlėmis agurkais kvepiančias žuveles traukiantys žvejai mėgėjai sako, kad laimikiai visai neblogi – per dieną teigia pagaunantys po pora–trejetą kilogramų.

Zina Paškevičienė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Panevėžio centre esančioje Senvagėje ne pirmą kartą dūsta žuvys. Žvejai piktinasi, kad miesto valdžia žuvų negelbėja, o ir žvejoti čia draudžia. „Varnos lesė žuvį, iškirtom eketes, prisirinkome sau dar žuvies. Sakau, gal kas išgelbės tą žuvį, ar yra gelbėjančių čia žuvį? Tie, kurie atsako už tą senvagę, neduoda žvejot žvejam, o prižiūrėt nėra kam“, – piktinasi Rimgaudas Bajorūnas.

 Baltijos jūros tarša didėja, o Lietuvos priekrantės žvejai baiminasi, kad dėl vos prasidėjusios suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo statybos Kiaulės nugaroje, skandinamas gruntas gali teršti Lietuvos krantus skalaujančius vandenis ir žuvis išginti toliau nuo priekrantės. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila sako stebintis vos prasidėjusią SGD terminalo statybą.

JAV nemenką šurmulį sukėlė žvejo fotografija: Naujajame Džersyje Dougas Katleris sugebėjo pagauti ne tik įspūdingą žuvį, bet ir gerą „žuvies-monstro“ kadrą. Amerikietis žvejodamas pastebėjo didžiulį ungurį ir pradėjo jį medžioti lanku ir strėlėmis.

„Nesu žvejys, kuris kaskart tikisi pagauti didžiausią savo gyvenime žuvį. Nedarau iš to kulto. Žvejoju savo malonumui, nes man gera būti gamtoje“, – sako dainininkas, TV3 laidų vedėjas Marijus Mikutavičius. Jau šį sekmadienį 10.50 val. moteriškiausio kanalo Lietuvoje TV8 žiūrovėms Marijus mėgins atskleisti ne vieną vyrišką paslaptį, o laidos „Šeimos savaitė“ kūrėjai įrodys, kad žvejyba – ne tik vyrų reikalas.

Pirkdami konservus iš esmės perkame katę maiše. Konservų indelyje gali būti bet kas: tiek kokybiški ir sveiki produktai, tiek sugedę ir netinkami vartojimui. Ar visuomet konservai yra gaminami tik iš kokybiškų ir gerų produktų? Ar yra konservų „be konservantų“? Ir kodėl juos galima saugoti metų metais. Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus pateiks laidos „Gyvenamoji aplinka kūrėjai jau vasario 24 dieną, sekmadienį 12.30 Pirmojo Baltijos kanalo eteryje.

Laivų skaičius pastarąjį dešimtmetį Lietuvos jūrų laivų registre nenumaldomai mažėja. Lyginant su 2002-aisiais jame yra 99 laivais mažiau. Tačiau į Lietuvos registrą nori sugrįžti antras pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas "Margiris", rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Pernai jame Lietuvos vėliava buvo pakeista į Australijos, tačiau australai išsigando tokio didžiulio laivo, prasidėjo boikotai, tad nebėra kur jo dėti.

Rudenį internete neteisėtais lašišų laimikiais puikavęsi žvejai pasirašė sau nuosprendį. Baudos už žuvų ištekliams padarytą žalą jau padidintos 10 kartų. Tačiau artėjant pavasariui apie 170 tūkst. žvejų mėgėjų armija turėtų žinoti ir kitą svarbią informaciją, padėsiančią išvengti nemalonumų. Ministras ištesėjo pažadą Šią savaitę aplinkos ministras Valentinas Mazuronis ištesėjo duotą pažadą ir atskiru įsakymu nuo kelių iki dešimt kartų padidino bazinius įkainius už žuvų ištekliams padarytą žalą.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos naujienų laida „Šiandien“, LRT.lt Ketvirtadienio pavakare pirmą kartą šiemet skubėta gelbėti ant atskilusios ledo lyties įstrigusių žvejų. Nepaisydami nei šio incidento, nei marių pakrantėse jau telkšančio vandens, poledinės žūklės entuziastai toliau tebeplūsta ant Kuršių marių.

Šiaulių ir Radviliškio valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai, bendradarbiaudami su Radviliškio policijos komisariato pareigūnais ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, išaiškino nelegalų žuvų perdirbimo cechą. Žuvys buvo apdorojamos (darinėjamos, sūdomos, rūkomos) Mankiškių kaime, Radviliškio rajone, prekiaujama jomis – iš mobilios transporto priemonės Šiaulių mieste.

Žvejojant žiemą ant storo ledo reikia ne tik kantrybės, bet ir tam tikrų žinių. Susidarius storam ledui, žuvys patiria savotišką šoką. Jos prisiglaudžia prie ledo ir taip gali išbūti iki trijų valandų. Tačiau ešeriai, kuojos, lydekos, karšiai ir kitos visų sezonų žuvys staiga tampa itin atsargios. Kaip jas lengviau prisivilioti? Ešeriai Žiemos sezono pradžioje ir vėlyvą rudenį ešerių elgsena beveik nesiskiria. Ešeriai dar laikosi seklumose, taip pat tose vietose, kur daugiau vandens augalijos.

Šalyje jau nebe pirmą dieną spaudžiant šaltukui pradėjo storėti ir vandens telkinius sukaustęs ledas. Ant jo traukia ne vienas poledinės žūklės mėgėjas, tačiau kaip elgtis ant ledo su meškere pirmą kartą, žino ne kiekvienas. Pasirinkite vandens telkinį Pirmas dalykas, kurį turi nuspręsti poledinės žūklės naujokas, – pasirinkti šiai žvejybos rūšiai tinkamą vandens telkinį. Tai padaryti nesunku. Jei vandens telkinyje žuvies buvo vasarą, tai jos čia netrūks ir šaltuoju metų laiku.

Kažkur Floridoje užfiksuotas kraupus įvykis, kaip vyras kovoja su milžiniška žuvimi, kurią jis bandė pagauti plikomis rankomis. Vaizdo įraše matyti kaip atsitiktinis vyras persisveria per molo kraštą ir bando su masalo kąsneliu prisivilioti žuvį. Ne mažiau nei merginos, kuri užfiksavo šį kraupų įvyki, klyksmas buvo gąsdinantis užfiksuotas vaizdas: vandens monstras staigiai pačiupo vyro ranką. Vyras bandydamas desperatiškai išsilaisvinti, ištraukia žuvį ant tilto.

Sudėtinės dalys: 200 g sūdytos silkės filė 100 g pieno 4 šaukštai grietinės 5 dideli pievagrybiai 2 šaukštai sviesto Šiek tiek porų žiupsnis druskos Gaminimas: Silkei nulupame odelę. Filė trumpai pamirkome piene, po to gerai nusausiname ir supjaustome nedideliais gabalėliais. Sudedame tvarkingai į lėkštę, o ant silkės uždedame grietinės sluoksnį. Svieste gerai apkepiname smulkiai supjaustytą porą. Sudedame smulkiai supjaustytus pievagrybius, pagardiname druska ir kepame apie 1–2 minutes.

Turgaus prekiautojai sako, kad nors pasiruošti šventėms šiemet laiko sočiai, šventinė prekyba jau vyksta. Dalis pirkėjų vaišių stalui reikalingų produktų skuba nusipirkti, vengdami eilių, dalis – baimindamiesi, kad vėliau neliks norimų prekių. Klaipėdos žuvų turguje žmonės šurmuliuoja nuo pat ryto. Vieni žvalgosi į prieš šventes gerokai pagausėjusį ir įvairesnį asortimentą, kainas, kiti – perka ilgai nedelsdami. Gausiau žmonių prekiautojos sako sulaukusios nuo vakar.

Tradicinis šv. Kūčių stalas neįsivaizduojamas be patiekalų iš žuvies ar silkės. Tai labai vertingi maisto produktai, juose daug gyvybiškai svarbių medžiagų – A, D, E ir B grupės vitaminų, mineralinių medžiagų – kalio, fosforo, magnio, mikroelementų – jodo, cinko, seleno. Cinkas ir selenas, vitaminai A ir E stiprina organizmo imuninę sistemą, fosforas stiprina nervų sistemą. Jūrinėse žuvyse yra daug polinesočiųjų riebalų rūgščių (Omega 3 riebalų rūgštys), kurios teigiamai veikia kraujotaką.