vytautas sviderskis

Vilniaus padangėje jau netrukus gali beveik nelikti vizitine miesto kortele tapusių oro balionų. To baiminasi oreiviai, jie piktinasi skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ kurpiamaIs taisyklių pakeitimais. Pasak oreivių, nauja tvarka ne tik perpus sumažintų skrendančių balionų grupės dydį, bet ir išvis uždraustų skrydžius, jei vėjas pučia į oro uosto pusę. „Oro navigacija“ aiškina, kad taip bando užtikrinti lėktuvų keleivių saugumą.

Vilniaus apygardos teismui tęsiant baudžiamosios bylos, kurioje Darbo partija ir keturi jos nariai kaltinami sukčiavimu ir mokesčių slėpimu, baigiamasis žodis suteiktas gynėjams. Pirmas kalbą pradėjo Viktoro Uspaskicho advokatas Vytautas Sviderskis. Anot jo, ši byla yra politinio pobūdžio, todėl teismas privalės atsižvelgti į veiklos pavojingumo laipsnį. „Prokuroras tvirtino, kad partijos veikla kėlė rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui ir valstybės santvarkai, tačiau teismas netyrė šių grėsmių.

Penktadienį LAT nutars, ar Vilniaus apygardos teismas teisingai pasielgė tenkinęs valstybės kaltintojo Sauliaus Versecko prašymą atskirti bylą į epizodus. Vilniaus apygardos teismo sprendimui pasipriešino sukčiavimu bei mokesčiu slėpimu kaltinamas Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas bei jo advokatas Algirdas Miškinis. Pastarasis teigė, kad bylos skaldymas nepaspartins proceso. „Bylos skaldymas į atskiras dalis nesuefektyvins proceso, jis grįš kelis žingsnius atgal.

Po pietų Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija paskelbė savo sprendimą dėl prašymo apriboti Darbo partijos veiklą. Teisėjai atmetė prokuroro prašymą ir neuždraudė reorganizuotis, likviduotis ar kitaip keisti Darbo partijos juridinį statusą. Pasibaigus teismo posėdžiui Vytautas Gapšys sakė: „Tai pirmoji pergalė. Malonu, kad teismas atsižvelgė į advokatų argumentus, jog taikyti priverstines procesinės prievartos priemones yra netikslinga.

Penktadienį Vilniaus antrosios apylinkės teismas ketino toliau apklausti liudytojus, dalyvavusius projekte „Šok su manimi“, kurio metu, kaip įtariama teisiamoji pavogė dalyvių daiktų ir pinigų už beveik penkis tūkstančius litų. Penktadienį į Vilniaus antrosios apylinkės teismą atvykęs Irmos Jurgelevičiūtės advokatas Vytautas Sviderskis informavo, kad jo ginamoji susirgo ir prašė atidėti bylos nagrinėjimą iki gegužės 7 dienos.

Ilgametis prokuratūros veteranas Vladimiras Kakoškinas prisimena, kaip teko bendrauti su Henriku Daktaru. Kalėjimų išrinktasis „Zonos įstatymus“ priima arba keičia tik „vierchai“, padedami jiems ištikimų „šustriakų“. Bet koks „potvarkis“ įsigalioja tik jiems tarpusavyje susitarus ir paskelbus. Kadangi kolonijos „vierchai“ susitikti akis į akį negali, taisykles jie nustato per tarpininkus susirašinėdami ar perduodami įsakymus žodžiu.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ teigia, kad Remigijus Daškevičius galėjo būti susijęs su nuodais, kuriais siekta jį nunuodyti. Valdžios nesudomino Henytės byla Kaip prisiminimų knygoje rašo Henytė, atlikdamas bausmę Vilniaus griežtojo režimo kolonijos lokalinėje zonoje jis nuo rezonansinių bylų dalyvių laikėsi atokiau, nors turėjo didžiulį autoritetą.

Henrikas Daktaras knygoje „Išlikt žmogumi“ rašo apie susitikimą su ištisą parą valstybės saugomais broliais Čiapais. Strasbūras išgirdo Henytės balsą Vilniaus 2-ųjų pataisos namų kolonijos – zonos daugumą sudarančių eilinių kalinių akyse Henytė įgijo tiesiog legendinę šlovę, kai jis sulaukė geros žinios, jog Europos Žmogaus Teisių Teisme Strasbūre netrukus turėtų būti pradėta nagrinėti „daktarų“ lyderio byla prieš Lietuvą.

Henriko Daktaro memuaruose „Išlikt žmogumi“ reketu kaltinamas buvęs šalies policijos vadovas Vytautas Grigaravičius sako, jog Henytės ateitį sutraiškys jo praeitis. Globojo du gynėjai Po to, kai 1996 metų vasarį Lietuvoje vis dar siautė mafija ir buvo suimtas Kauno „daktarų“ grupuotės lyderis Henytė, teisėsaugininkai atskleidė, jog jis dalyvavo kone visų kriminalinių įvykių sūkuryje.