vu tspmi

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) studentais. Susitikime ir diskusijoje ministras teigė, kad Rusijai įplieskus siaubingą karą Ukrainoje, Lietuva tapo naratyvų kūrėja, kuri keitė ir keičia vyraujantį Vakarų požiūrį į agresorių.

„Protu Rusijos nesuprasi“ – sako skambi ir dažnai vartojama rusiška frazė. Galbūt būtent dėl to Rytų Europos regione kylant įtampai, net iškiliausiems ekspertams sunku prognozuoti, ko artimiausiu metu galima tikėtis iš Kremliaus – ar situacija pasieks invaziją į Ukrainą.

Epidemiologinei situacijai negerėjant, kai kurie universitetai ir fakultetai priėmė sprendimą naują pusmetį pradėti nuotoliniu ugdymu. Į nuotolinį ugdymą kuriam laikui pereina Vytauto Didžiojo universitetas, bent vienas Vilniaus universiteto fakultetas, kituose universitetuose bus studijuojama mišriu būdu. Diskusijos dėl nuotolinio ugdymo vyksta ir šalies aukštosiose mokyklose.

Politikos mokslų daktaras, VU TSPMI dėstytojas, populiarių straipsnių ir knygų autorius Mažvydas Jastramskis apie demokratiją ir jos svarbą svarsto ne tik su studentais universiteto auditorijose, bet ir viešai komentuodamas politinius procesus šalies gyvenime, rašoma pranešime spaudai. Knygą apie prezidento instituciją Lietuvoje parašęs politologas sako, kad demokratija kaip valdymo forma yra itin daugialypis procesas, kuriame kiekvienas įžvelgia skirtingas naudas.

2021-uosius pelnytai galima tituluoti protestų ir mitingų metais ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Savo šalyje regėjome daug įvairių susivienijimų, iniciatyvų su batais, be batų, su kaukėmis ir be jų, kai kurių – net su kartuvėmis. Ką tai sako apie politinį klimatą Lietuvoje ir ar galime tikėtis, kad šiemet kartosis jau išmokta protestų dainelė? Mitingai prie Seimo, Vyriausybės, prezidentūros, Rotušės ir Vingio parke 2021-aisiais buvo tapę lietuvių kasdienybės dalimi.

Nors trečiadienį buvo žadėtas judėjimo atlaisvinimas tarp kai kurių savivaldybių, Vyriausybė nusprendė atsitraukti ir sprendimą perkelti į kitą savaitę. Tai – jau ne pirmas kartas, kai žadėti karantino laisvinimai nukeliami. Politologų teigimu, tokia Vyriausybės komunikacija jos įvaizdžiui tikrai nepadeda, tačiau situacija esą tokia dinamiška, kad kito pasirinkimo paprasčiausiai nėra.

Pavasarį pandemiją suvaldžiusi Lietuva pernelyg atsipalaidavo, o rudenį sulaukė gerokai stipresnio antrosios viruso bangos smūgio. Mokslininkai įvertino, kaip šalis tvarkėsi su Covid-19 pasekmėmis pastaruosius pusę metų. Jų įžvalgos kritiškos – nors pasitikėjimo savo jėgomis buvo daug, trūko ir tvirtos lyderystės, ir bendradarbiavimo su skirtingų sektorių atstovais.

Vilniuje nusileido Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris dar palygti neseniai propagavo glaudų bendradarbiavimą su Rusija kuriant bendrą Europos saugumo architektūrą. Ar keisis E. Macrono politika Rusijos atžvilgiu po Aleksejaus Navalno apnuodijimo ir įvykių Baltarusijoje, kalbamės su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktore Margarita Šešelgyte.

Antradienį Vilniaus universitete (VU) opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) pristatė savo galutinę rinkiminę programą. Siūlymų ir pažadų joje skelbiama daug, tarp jų – viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas, keturių dienų darbo savaitė socialiniams darbuotojams, visuomenės demokratinis įgalinimas ir netgi vienalyčių porų partnerystės įteisinimas.