vsd

 Lietuvoje tarptautinio terorizmo grėsmė niekada nebuvo didelė. 2012 metų pabaigoje buvo paskelbta, kad pasaulyje tik 31 valstybė iš 158 nesusidūrė su teroristinėmis atakomis. Lietuva – viena iš jų. Pernai Valstybės saugumo departamentas (VSD), apžvelgdamas grėsmes nacionaliniam saugumui, teigė, kad tarptautinio terorizmo grėsmė Lietuvai išliko maža.

Lietuvoje terorizmo grėsmė vertinama kaip žema, tačiau reikia neprarasti budrumo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Artūras Paulauskas.

Valdančiajai koalicijai priklausanti „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime į plenarinį posėdį kviečia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovą Gediminą Griną, kad jis pasiaiškintų dėl JAV Senato ataskaitoje minimo „violetinio“ Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) kalėjimo. Frakcijos seniūnas Petras Gražulis BNS sakė, kad G. Grinos atsakymų tikimasi šią savaitę – antradienį arba ketvirtadienį, kai numatyti Seimo posėdžiai.

Žinių radijas „The Washington Post“ antradienį paskelbus, kad JAV Senato ataskaitoje minima slapta „violetinė vieta“ iš tiesų yra Lietuvoje veikęs CŽV kalėjimas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas „Žinių radijui“ sakė, kad tai patvirtina parlamentinio tyrimo išvadą, kad politikai sąmoningai nebuvo informuojami apie tuos objektus.

Šnipų Baltarusijai surinkta medžiaga buvo perduota Rusijai. Tuo neabejoja buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus. Anot jo, Baltarusija ir Rusija yra pasirašiusios specialias sutartis, todėl ne tik dalijasi informacija, bet ir šnipinėjimo užduotimis. „Netgi neverta daug svarstyti šiuo klausimu. Tiesiog tai daroma pagal sutartį. Galiu pasakyti ir dar daugiau, tarp šių tarnybų yra darbo pasidalijimas.

 Vyriausybė turės spręsti, ar kitais metais 1,15 mln. litų (333 tūkst. eurų) didinti VSD finansavimą. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymus dėl papildomų lėšų kitais metais skyrimo šalies saugumo ir teisėsaugos institucijoms. NSGK vadovas Artūras Paulauskas pareiškė, kad su dabar biudžete institucijos veiklai numatytomis lėšomis - 400 tūkst.

 Iš karinių stovyklų Rusijoje grižę moksleiviai Lietuvoje yra stebimi saugumo pareigūnų, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina.   „Tokie žmonės iš principo taip, yra mūsų stebėjimo objektas“, - žurnalistas pirmadienį sakė G.Grina po susitikimo su švietimo ir mokslo ministru Dainiu Pavalkiu. Jo manymu, pagrindinis VSD uždavinys šiuo atveju yra stebėjimas.

 Jolanta Grubliauskaitė Pastaruoju metu Lietuvos teritorijoje ir kitose Vakarų šalyse fiksuojama suintensyvėjusi žvalgybinė veikla, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, – įspėja Valstybės saugumo departamentas. Istorikų tokie įspėjimai nestebina – esą Rusijos šnipai Lietuvoje knibžda jau nuo tada, kai buvo atgauta nepriklausomybė. Tačiau ir jie sutinka, kad šiuo metu grėsmė šaliai gerokai padidėjusi, todėl gyventojams reikia būti itin budriems.

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) parengė informacinį leidinį (jį visą peržiūrėti ar kopiją atsisiųsti galite iš čia), kuriame Lietuvos Respublikos piliečiai informuojami apie užsienio valstybių žvalgybos tarnybų veiklos Lietuvoje tikslus ir keliamas grėsmes. Pateikiami patariamai, kaip atpažinti šnipinėjimą bei jo išvengti. Pastaruoju metu VSD fiksuoja suintensyvėjusią žvalgybinę veiklą, kurią agresyviausiai vykdo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos.

Dėl principingos Lietuvos pozicijos karo veiksmų Ukrainoje metu, Maskva pasitelkia aktyvias propagandos priemones ir mūsų šalyje kursto etninę nesantaiką, socialinį nepasitenkinimą.

Virginijus Savukynas, LRT Radijo laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartais pateikia informaciją, kurią „nusirašo“ nuo naujienų portalų autorių tekstų, stinga tarpžinybinio bendradarbiavimo, tad specialiosiose tarnybose reikalingos reformos, LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.

Valstybės kontrolė baigė Valstybės saugumo departamento (VSD) 2013 metų finansinį (teisėtumo) auditą. Dėl finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų auditoriai pastabų neturėjo, tačiau nustatyta teisės aktų pažeidimų naudojant lėšas ir turtą, atliekant viešuosius pirkimus. „Audito rezultatai parodė, jog VSD neišvengė pažeidimų valdydamas turtą ir pirkdamas paslaugas, o turimas lėšas ne visada naudojo toms reikmėms, kurioms jos skirtos.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovybė turi keistis, nes nesugeba pilnai vykdyti savo funkcijų, pirmadienį pareiškė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Manau, kad ši vadovybė jau nepajėgi pilnai vykdyti savo funkcijų ir turėtų padaryti atitinkamus sprendimus“, - per spaudos konferenciją sakė prezidentė. Pasak D.Grybauskaitės, VSD nevykdo grėsmės prevencijos, o pasiteisinimai lėšų trūkumu yra netinkami.

Žinių radijas Generolas ir buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Jurgis Jurgelis sako, kad valstybės paslapties nutekinimo byla rodo tarnybų nesusikalbėjimą. Šiuo atveju turima omenyje VSD ir Prezidentūrą. „Jeigu būtų susikalbėjimas tarpusavyje, ta informacija nebūtų nutekėjusi, o jeigu būtų ir nutekėjusi, būtų rasti būdai, kaip tai išspręsti be teismų, skandalų, pasiklausymų. Čia valstybinės institucijos neranda bendros kalbos.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, Darbo partijos frakcijos narys Artūras Paulauskas Panašu, kad antroji Prezidentės kadencija bus ne ką mažiau valdinga. Rinkimai baigėsi ir viskas grįžta į senas vėžias.

LRT.lt LRT tiesioginio eterio metu Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina teigė, jog „pats laikas solidžiai rūpintis naujo vadovo paieška.“ Žurnalisto paklaustas, kada galima sulaukti galutinio sprendimo, VSD vadovas teigė, jog „negali būti taip, kad departamentas liktų be vadovo.“ Tai, pasak G. Grinos, turi būti koordinuotas veiksmas. „Tai nėra mano asmeninis klausimas. Aš iš principo nebesvarstau šito klausimo.

Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą sukritikavo saugumo departamento vadovą Gediminą Griną ir pareiškė, kad jo vietoje jau būtų atsistatydinusi. LRT televizijos debatų laidoje šalies vadovė pažėrė kritikos valstybės saugumo departamentui, kuris, anot jos, nevykdo grėsmių prevencijos, dėl to atsakomybę turėtų prisiimti departamento vadovybė. VSD vadovas prezidentės pasisakymo nekomentuoja ir kol kas trauktis neketina.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Vitalijus Gailius teigia, kad kai kurie ketvirtadienio vakarą kandidatų į prezidentus televizijos debatų laidoje pasigirdę teiginiai – ypač VSD adresu – jį privertė suklusti. „Mane ypač suglumino ir nustebino pareiškimas, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) dirba kitos valstybės interesams. Manau, kad tai reikalauja ypatingo parlamentinio tyrimo. Manau, kad toks teiginys negalėjo būti (pateiktas) be faktų. Vadinasi, kažkokių faktų yra.

Tiesioginiuose LRT televizijos prezidentiniuose debatuose, kuriuose šiandieninė tema tapo teisėsauga ir kova su korupcija. Į debatus atvyko visi kandidatai: Zigmantas Balčytis, Artūras Paulauskas, Naglis Puteikis, Bronis Ropė, Valdemaras Tomaševskis, Artūras Zuokas ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Debatus moderavo žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Buvo prisiminta ne tik FNTT istorija, tačiau ir nutekinta VSD (Valstybės Saugumo Departamentas) pažyma naujienų agentūrai BNS.

  Rusija siekia kontroliuoti Lietuvos informacinę erdvę rusų kalba, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) atstovė. Trijų Seimo komitetų posėdyje informacinio saugumo klausimu kalbėjusi VSD darbuotoja pažymėjo, kad Lietuvoje veikiantys rusiški kanalai yra finansuojami iš Rusijos, o vadovybėje daugiausiai - Rusijos piliečiai, turintys leidimus gyventi Lietuvoje.

Socialdemokratų pirmininkas premjeras Algirdas Butkevičius patvirtino su Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovu Gediminu Grina kalbėjęs dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderio europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio. Premjeras sakė iš VSD vadovo gavęs daugiau informacijos nei buvo pateikta departamento viešoje ataskaitoje.

Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Gediminas Grina į prezidentės Dalios Grybauskaitės kritiką atsako, jog jo vadovaujama įstaiga dirba pagal turimus resursus ir laikosi vien dėl darbuotojų profesionalumo. Taip pat VSD vadovas sakė nesantis politinio pasitikėjimo pareigūnas, todėl nesvarstysiantis atsistatydinimo dėl išsakytų priekaištų.

„Lietuvos verslas pastaruoju metu metu pažėrė nemažai įrodymų, kad VSD susirūpinimas yra pagrįstas. Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje garsiai nuskambėjo stambaus verslininko Viliaus Kaikario pareiškimai kaltinant Lietuvos valdžią, kad ji užima ir garsiai reiškia principinę poziciją Rusijos agresijos Kryme atžvilgiu“, – spaudos konferencijoje sakė Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Politikos apžvalgininkas Viktoras Denisenko nurodė bendravęs su VSD ataskaitoje įvardintu Rusijos žvalgu, Rusijos strateginių tyrimų centro vadovu Genadijumi Kretininu. „Negalėčiau slėpti – prieš metus dalyvavau viename renginyje Kaliningrade. Šį renginį rengė būtent Rusijos strateginių tyrimų institutas, kuris yra minimas VSD ataskaitoje.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad informacija, kurią kaupia Valstybės saugumo departamentas (VSD) bei kitos struktūros, laiku pasiekia ministrų kabinetą, ir šis, reaguodamas į ją, yra priėmęs sprendimus, kurių kol kas neatskleidžia. „Ta informacija, kurią kaupė VSD, kitos struktūros, yra laiku pateikiama mums. Ir mes su kai kuriais ministrais aptariame ją ir priimame tuos sprendimus, kurie yra reikalingi.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Pasak Valstybės saugumo departamento (VSD), šią savaitę internete paskelbta peticija, raginanti Klaipėdos kraštą prijungti prie Rusijos, išplatinta Lietuvoje veikiančios viešosios įstaigos „Būkime vieningi“. „Savaitės“ archyvuose „Būkime vieningi“ išliko kaip aktyvūs kovotojai su „Chevron“, aiškiai prijaučiantys sovietiniams laikams.

Intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, o jų darbuotojai dažniausiai veikia su diplomatine priedanga, teigiama pirmadienį viešai paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) veiklos ataskaitoje. Joje teigiama, kad Rusijos žvalgybiniai interesai apima daugelį svarbiausių Lietuvos valstybės gyvenimo sričių.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ragina interneto vartotojus ir žiniasklaidą „blaiviai ir pragmatiškai vertinti įvairias provokacijas ir joms nepasiduoti“. Viena tokių provokacijų VSD vadina ir internete pasirodžiusius raginimus pasirašyti peticiją dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Rusijos.

Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina trečiadienį pareiškė negalintis komentuoti prezidentės Dalios Grybauskaitės teiginių apie Darbo partijos įkūrėjo ryšius su Kremliumi, bet pridūrė, kad visos kelionės į Rusiją gali būti traktuojamos kaip grėsmė. VSD vadovo teigimu, grėsmė atsiranda iš nežinojimo, ką į Rusiją nuvykę asmenys veikia ir su kuo bendrauja. „Apie jokius ryšius aš viešai nieko negaliu komentuoti, bet galiu atkreipti dėmesį į paprastą dalyką.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) informuoja apie galimas grėsmes, bet pats jų prevencija neužsiima, sako departamento direktorius Gediminas Grina. „Mes siūlome veiksmus dėl prevencijos, o ne patys prevenciją darome. Pavyzdžiui, teikiame Užsienio reikalų ministerijai, kas galėtų įvažiuoti į Lietuvą, o kas galėtų kelti grėsmę. Politinis lygmuo sprendžia grėsmės atitikimą, galbūt yra kitų interesų.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Generalinė prokuratūra pranešė pradėsianti ikiteisminį tyrimą dėl įslaptintos Užsienio reikalų ministerijos (URM) informacijos atskleidimo žiniasklaidoje. Kalbama apie URM generalinės inspekcijos išvadas dėl slapta įrašytų diplomatų pokalbių paviešinimo praėjusią vasarą.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė neketina liudyti tyrime dėl slaptos informacijos nutekinimo, ketvirtadienį skelbia LNK televizijos Žinios. Šalies vadovė buvo kviečiama liudyti, tačiau pareigūnai iš Prezidentūros gavo raštą, jog ji parodymų neduos.

Premjeras Algirdas Butkevičius mano, kad teisėsaugos tyrimas dėl valstybės paslapties atskleidimo galėjo užtrukti dėl dviejų priežasčių – kompetencijos trūkumo arba mėginimo sušvelninti atsakomybę kaltiesiems. „Toks paprastas klausimas iškilęs viešumon sprendžiamas taip ilgai.

Žiniasklaidoje paplitus spėlionėms, esą Valstybės saugumo departamento (VSD) slaptą pažymą nutekino prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė, pastaroji pareiškė, kad jokių slaptų dokumentų nėra gavusi, o visi pastarieji įvykiai tėra dėsningos kampanijos prieš Dalią Grybauskaitę dalis, kurios tikslas – sutrukdyti prezidentei siekti antros kadencijos. Slaptos VSD pažymos nutekinimo skandalas vis sparčiau artėja prezidentūros link.

Apie Darbo partijos bylą kalbama, kai neturima ką pasakyti, teigia Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė. Taip parlamento vadovė trečiadienį Žinių radijui komentavo prezidentės Dalios Grybauskaitės žodžius apie bylą. „Visada sakoma apie Darbo partijos bylą, kai neturima ką pasakyti. Manau, kad viešųjų ryšių kompanijos, kurias samdosi prezidentė šiomis dienomis, gali sugalvoti geresnį variantą.

Giedrius Vitkauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Trečiadienį posėdžiauti renkasi Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas bei Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisija. Į posėdį kviečiami ir BNS atstovai, taip pat VSD direktorius Gediminas Grina. Laidos „Dėmesio centre“ šaltinių duomenimis, tiriant, kas naujienų agentūrai BNS nutekino slaptą saugumo departamento pažymą, kaip speciali liudytoja apklausta prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė.

Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė teigia, kad Seimas neturėtų dubliuoti teisėsaugos darbo aiškinantis, kaip žiniasklaidai nutekėjo informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymą. Ji kritiškai įvertino tai, kad antradienį į Seimo posėdį kviečiami VSD generalinis direktorius Gediminas Grina ir generalinis prokuroras Darius Valys, kuriems grupė parlamentarų yra pateikę klausimų dėl slaptos pažymos paviešinimo.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Prezidentė, pasak profesoriaus Vytauto Landsbergio, „pasiskiepijusi“ nuo būsimų provokacijų prieš rinkimus, kai žiniasklaidoje pasirodė slapta VSD informacija, kurioje buvo rašoma apie galimas provokacijas prieš šalies vadovę, veikiausiai neapskaičiavo. Taip LRT televizijos laidai „Savaitė“ teigė ekspertai. Informacijos nutekinimo tyrimas pasiekė tokį laipsnį, kad baigtis be rezultato tapo beveik neįmanoma.

 Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos iš Prezidentūros niekas nutekinti negalėjo, nes ji šią instituciją pasiekė po to, kai pasirodė žiniasklaidoje. Šalies vadovė taip pat paragino VSD dažniau viešai informuoti apie gresiančias grėsmes. „Pirmiausia nutekinti pažymos iš Prezidentūros niekas negalėjo, nes oficiali, registruota, su parašais pažyma Prezidentūrą pasiekė tiktai lapkričio 4 dieną“, – žurnalistams penktadienį sakė šalies vadovė.

Petras Gražulis išplatino pranešimą, kuriame reikalauja, kad į artimiausią Seimo posėdį atvyktų generalinis prokuroras Darius Valys ir Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina. Seime jie esą turėtų atsakyti į klausimus apie pagarsėjusį VSD pažymos paviešinimą ir tai, kokį vaidmenį jame turėjo Prezidentūra.

Generalinė prokuratūra ketvirtadienį pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl valstybės paslapties atskleidimo nustatyta, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo. Įtarimai šiuo metu dar niekam nėra pateikti, tyrimas tęsiamas. "Gauti duomenys, kurie leidžia konstatuoti, kaip įslaptinta informacija pateko į žiniasklaidos priemones ir kas iš valstybės tarnautojų tame dalyvavo", - rašoma Generalinės prokuratūros pranešime.

Premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius tvirtina matąs „šiek tiek negražius žaidimus“, politikams kovojant vieniems su kitais ir tam naudojant specialiąsias tarnybas. „Kai bus baigta, tikrai turės būti aiškiai ne tik mums, einantiems atsakingas pareigas, paaiškinta, kodėl tai įvyko, bet turės žinoti ir visuomenė.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sako besitikinti, kad teisėsaugos pareigūnai "turi stuburą" ir įvardins tikruosius Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos nutekintojus. Anot Seimo vadovės, toje pažymoje adresatų buvo nedaug – iki dešimt. "Didžioji dalis adresatų medžiagą pasiėmė po pietų, gerokai po pietų.

Valstybės saugumo departamento direktorius Gediminas Grina teigia, kad nutekinta pažyma buvo įslaptinta dėl to, jog departamentas siekė apsaugoti savo informacijos šaltinius. G. Grina pripažino, kad VSD pažymoje apie prieš Lietuvos vadovus planuojamas informacines atakas jokios ypatingos naujos informacijos nebuvo. „Manau, kad ta pažyma, kurią persiuntėme, kažko naujo ir ypatingo nepateikė. Tiesiog visada, kai rašome pažymas, atsiranda naujų aspektų ir elementų.

Praėjusią savaitę STT agentai iš Seimo, stebint kitiems žurnalistams, išvedė BNS darbuotoją Jūratę Skėrytę. Ji buvo apklausta tyrimo dėl Valstybės Saugumo Departamento (VSD) slaptos pažymos nutekinimo. Iš žurnalistės buvo atimtas kompiuteris, taip pat apklausti kiti BNS darbuotojai, naujienų agentūros Lietuvos aktualijų redaktorės Jūratės Damulytės namuose atlikta krata. Toks STT akibrokštas sukėlė ne tik žurnalistų ir daugelio politikų pasipiktinimą, bet ir abejonių žodžio laisve Lietuvoje.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Paskleisti tokią informaciją, kuri buvo slaptoje saugumo pažymoje, buvo galima ir tiesiog surengus spaudos konferenciją, mano politologas Nerijus Maliukevičius. Kontrapropagandinė kampanija patyrė nesėkmę ir tapo vidaus politine kova, o, pasak politologo Kęstučio Girniaus, Rusija per laikotarpį iki prezidento rinkimų tikrai bus suinteresuota pamėginti dar, kadangi nori kito šeimininko Daukanto aikštėje.

Atrodytų nekaltas klausimas, bet šachmatai ir politika turi savų panašumų. Visgi, pradėkime iš pradžių. Kodėl atmosfera mūsų valstybėje tokia įkaitusi? Kada ji pradėjo taip akivaizdžiai kaisti? Ir kas už viso to slypi? Neišvengdamas “kas galėtų paneigti” formuluotės, pabandysiu sudėlioti įvykius kuo nuosekliau.

Ketvirtadienį Specialiųjų Tyrimų Tarnyba (STT) sudavė smūgį žiniasklaidai, kai iš Seimo, stebint kitiems žurnalistams, įstaigos agentai išsivedė naujienų agentūros BNS žurnalistę. Jūratė Skėrytė buvo apklausta tyrimo dėl Valstybės Saugumo Departamento (VSD) slaptos pažymos nutekinimo rėmuose. Toks STT akibrokštas sukėlė nemenką žurnalistų ir politikų pasipiktinimą.

Premjeras Algirdas Butkevičius ir Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė nekomentuoja Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos, kad artimiausiu metu gali būti platinama dezinformacija apie prezidentę Dalią Grybauskaitę, kitus aukštus šalies pareigūnus. Premjero teigimu, tarnybos turėtų išaiškinti, kas nutekino slaptą informaciją. „Aš esu susipažinęs su slapta informacija, bet negaliu jos viešinti.