vsd

Valstybės saugumo departamentui (VSD) kitąmet siūloma skirti per 26 mln. eurų - 1,5 mln. eurų daugiau nei buvo planuojama anksčiau. Tai numatyta patobulintame 2017 metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projekte, jį trečiadienį turėtų svarstyti naujoji Vyriausybė. Darbą baigusi Vyriausybė VSD kitiems metams buvo pasiūliusi skirti mažesnius nei šiemet asignavimus - pirminiame biudžeto projekte departamentui buvo numatyta skirti 24,55 mln. eurų arba 54 tūkst. eurų mažiau nei šiemet.

  Valstybės saugumo departamentas (VSD) atsisako komentuoti žiniasklaidos pranešimus, kad amerikiečių žvalgyba įspėjo Lietuvą dėl Rusijos bandymo paveikti rinkimų rezultatus.   „Informacijos, gaunamos iš užsienio žvalgybų tarnybų, nekomentuosime“, – BNS sakė VSD atstovė Aurelija Katkuvienė.

Žvalgų dieną ketvirtadienį minintis Valstybės saugumo departamentas (VSD) pranešė atidarantis pasitikėjimo telefono liniją ir pradedantis visuomenės švietimo kampaniją. Pasak VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio, speciali anoniminė telefono linija padės Lietuvos piliečiams aktyviau tiesiogiai prisidėti prie šalies saugumo stiprinimo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlo ne mažinti asignavimus Valstybės saugumo departamentui (VSD), kaip numatyta kitų metų biudžeto projekte, o didinti 2 mln. eurų. „Mes pritarėme, kad reikia didinti, ir ne tik tuos 50 tūkst., tai būtų labai mažytė suma, mes manome, kad reikia 2 mln. eurų papildomai skirti VSD, kad jie atitiktų šių dienų reikalavimus. Du milijonai tikrai ne ta suma, dėl kurios reikėtų laužyti ietis“, – BNS trečiadienį sakė NSGK vadovas Artūras Paulauskas.

Oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose leidžiasi bene moderniausias, strateginės reikšmės NATO žvalgybos orlaivis AWACS. Itin modernaus orlaivio apsilankymas Lietuvoje – simbolinis. Jis žymi tūkstantąjį įgulos skrydį. Visi jie atlikti siekiant užtikrinti NATO rytinių sienų saugumą. Naudodamas radarus, šis orlaivis skrydžius vykdo dešimties kilometrų aukštyje ir 400 kilometrų spinduliu gali aptikti oro erdvėje esančius lėktuvus bei valdyti savus orlaivius.

Lietuvoje terorizmo grėsmių situacija nepakitusi, duomenų apie planuojamus teroro išpuolius nėra, teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis. „Visos Lietuvos institucijos atsakingos už kovą prieš terorizmą yra pasiruošusios, budrios ir tarpusavyje glaudžiai bendradarbiauja“, - sakoma BNS atsiųstame D.Jauniškio komentare. Lietuvoje terorizmo grėsmės lygis nekito nuo 2015 metų - penkių lygių skalėje šiuo metu nustatytas antrasis, t.y žemas grėsmės lygis.

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) įtaria, kad Baltarusijoje statomoje Astravo atominėje elektrinėje praėjusią savaitę įvyko dar vienas incidentas.  „Galiu patvirtinti, kad VSD tikrina informaciją apie galimai įvykusį incidentą Astravo atominėje elektrinėje“, - antradienį BNS sakė VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas. Aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas BNS sakė, kad taip pat girdėjo apie galimą incidentą ir kad jis „rimtesnis“ nei anksčiau įvykęs.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) prašys Generalinės prokuratūros pateikti informaciją apie įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo neteisėtai disponuoti valstybės paslaptį sudarančia VSD informacija. VSD dėl to svarsto atlikti savą vidinį tyrimą. „MG Baltic“ ir R.Kurlianskio byloje vyksta ikiteisminis tyrimas. Daugiau jokios informacijos iš prokuratūros VSD nėra gavęs, todėl komentuoti ikiteisminio tyrimo ir susidariusios situacijos negalime.

Prekybininkų sprendimas viešinti kreipimąsi į Valstybės saugumo departamentą dėl įtarimų, kad prie prekybos tinklų boikoto prisijungė ir Kremliui palankūs asmenys, buvo klaida, mano komunikacijos specialistas Arijus Katauskas. Anot jo, susidaro įspūdis, kad prekybininkai, nesugebėdami paaiškinti visuomenei, kodėl maisto kainos kyla, bando nukreipti dėmesį. „Vienas dalykas pats sprendimas kreiptis į VSD, antras dalykas - tą sprendimą viešinti. Tai yra du skirtingi dalykai.

Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo signataras Zigmas Vaišvila sako, jog Lietuvos žvalgybos institucijų paskelbta informacija apie jį bei kolegą signatarą Rolandą Paulauską ir dar kelis interneto portalus yra „šmeižikiška ir žinomai melaginga“. „Viešai komentuodamas paminėjimą ataskaitoje apie grėsmes nacionaliniam saugumui vakar Valstybės saugumo departamento vadovas sakė: „Veiksmai kalba patys už save, mes ne teisine prasme vertiname signatarų veiklą, mes manome, kad tam tikri pasisakymai ...

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis pabrėžia, kad pagrindinė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui išlieka agresyvėjanti Rusija. Vis dėlto, anot jo, teroristų atakos Europoje parodė, jog terorizmas tampa vis didesniu iššūkiu, apie kurį vertėtų susimąstyti ir Lietuvai. Trečiadienį VSD ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui (AOTD) pristačius grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, Seime surengta spaudos konferencija šiai ataskaitai aptarti.

Bendroje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje atskleidžiama, kokiu būdu Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos bando verbuoti į Baltarusiją vykstančius Lietuvos pareigūnus ir civilius.

Valstybės saugumo departamentas kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos visuomenės dėmesiui trečiadienį pateikia dvi ataskaitas. Pirmoji kalba apie žvalgybos institucijų matomas grėsmes nacionaliniam saugumui, o antroji yra skirta 2015 metų veiklos apžvalgai. Atskleisti „Rusijos parankiniai“ Lietuvoje Pateiktoje ataskaitoje minimi Lietuvos politikai, kurie kūrė Lietuvoje Rusijai palankius visuomeninius judėjimus.

Lietuvos žvalgybos institucijos skelbia, kad Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, siekdamos gauti su šalies nacionaliniu saugumu susijusią ir kitą svarbią informaciją, prisidengia ne tik verslininkais, žurnalistais, mokslininkais, nevyriausybinių organizacijų darbuotojais. Rusijos žvalgyba taip pat siekia prasiskverbti į Lietuvos valstybės institucijas, tarp kurių – šalies prezidentūra, mėgindami užverbuoti Vidaus reikalų ministerijos pareigūnus, net smulkius verslininkus.

Nors terorizmo pavojus didėja, tačiau Lietuvai didesnę grėsmę tebekelia nedraugiškas kaimynų elgesys, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas. „Išskirta kaip didesnė grėsmė regioninio saugumo, tai yra globalinės grėsmės iš tų valstybių, kurios yra nedraugiškos ir kurios yra apie mus.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristatys ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Uždarame posėdyje taip pat bus pateikta VSD 2015 metų veiklos ataskaita. „Išklausysime metų ataskaitą. Mus labiausiai domina grėsmių lygis, ar per tuos metus jis keitėsi ir kiek keitėsi, taip pat – kiek kontržvalgybinėmis priemonėmis užkardyta pavojingų veikų, profilaktiškai, prevenciškai kaip buvo veikiama.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) sako nuolat vertinantis teroro grėsmės lygį, ir pabrėžia, kad dėmesys transporto sektoriui išlieka sustiprintas nuo atakų Paryžiuje. „Dar nuo Paryžiaus išpuolų VSD kartu su kitom Europos Sąjungos žvalgybos tarnybomis didina padidinto budrumo režimu, dėmesys ypač padidintas transporto sektoriui“, - BNS antradienį sakė VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas.

 Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo Valstybės saugumo departamentas (VSD) spręs dėl pažymos apie Rusijos rengiamas informacines atakas išslaptinimo. „Specialiųjų ekspertų komisija sės ir peržiūrės viską. Teismas yra aukščiausia institucija, jeigu jis pripažino, mums turbūt teks išslaptinti“, – penktadienį BNS sakė VSD generalinis direktorius Darius Jauniškis.

Buvusi Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoja Akvilė Giniotienė siekia įpareigoti VSD perskaičiuoti jos darbo stažą. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti A.Giniotienės skundą, kuriame ji prašo įpareigoti VSD perskaičiuoti jos darbo stažą, įskaičiuojant į jį beveik dvejus metus, skirtus studijoms Vilniaus universitete. Universitete pareiškėja nurodo studijavusi 1993-1997 metais. Tokį jos prašymą buvo atmetęs dabartinis VSD direktorius Darius Jauniškis.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina iškėlė idėją atsisakyti tautinių mažumų mokyklų. Pasak G.Grinos, tokios mokyklos tampa „švietimo getais“, todėl po to nereikia stebėtis šių moksleivių išvykomis į Rusijos sukarintas mokyklas. „Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi kažkokiu kitu pagrindu.

Rusija yra sukūrusi Lietuvoje visą propagandos infrastruktūrą, o jos finansavimas vyksta pažeidžiant įstatymus, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Artūras Paulauskas. „Valstybės saugumo departamentas pristatė visą rusiškos propagandos infrastruktūrą, kuri veikia Lietuvoje – kiek čia sukurta įvairiausių institucijų, per kurias rusai įvairiais kanalais veikia ir skleidžia savo propagandą. Parodytos schemos, kaip finansuojami šie visi kanalai, kaip jie gauna pinigus.

Premjeras Algirdas Butkevičius pavedė Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui kartu su vidaus reikalų ministru atlikti išsamų tyrimą dėl problemų Viešojo saugumo tarnyboje. Antradienį interviu naujienų portalui delfi.lt Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas Ričardas Pocius paskelbė, kad Viešojo saugumo tarnyboje dirba Lietuvos valstybei nelojalių žmonių.

Buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina tikina, kad Lietuvoje terorizmo pavojus nėra didelis, tačiau žvalgybos tarnybos nuolat stebi dalies visuomenės radikalėjimą. Vis dėlto, pareigūnas atkreipia dėmesį, kad potencialiems teroristams Baltijos šalys gali būti ideali vieta savo veiklai vykdyti vienu aspektu.

Reaguodamas į teroro išpuolius Prancūzijoje Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) prašys šiuo metu svarstomame kitų metų biudžete numatyti daugiau lėtų Valstybės saugumo departamentui (VSD) bei Lietuvos policijos specialiųjų operacijų rinktinei „Aras“. Pasak Seimo NSGK vadovo Artūro Paulausko, VSD prašoma papildomai skirti 2 mln. eurų, „Arui“ - 800 tūkst. eurų.

Po ginkluotų išpuolių Paryžiuje Valstybės saugumo departamentas (VSD) skelbia iš Lietuvos gyventojų sulaukiantis pranešimų apie „grasinančius elektroninius laiškus ir socialiniuose tinkluose platinamas provokuojančias žinutes“. „Sulaukėme keliasdešimties tokių pranešimų“, - BNS pirmadienį sakė VSD atstovas Vytautas Makauskas. Departamento pareigūnai analizuoja tokią informaciją, nustato jos skleidėjus, siuntimo kanalus bei identifikuoja įrangos adresus, rašoma VSD pranešime.

Reaguojant į terorizmo pavojų, reikėtų steigti krizių valdymo centrą, sako Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis. „Vyriausybę informavome, kokių buvo veiksmų imtasi, kad buvo susirinkusios koordinacinės grupės, operatyviai sureaguota.

Lietuvoje stebimi apie pusė šimto asmenų, kurie potencialiai gali būti siejami su tarptautiniu terorizmu, teigia Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis. „Abstrakčiais skaičiais - apie 50 gal gali būti (asmenų), kurie potencialiai galėtų būti siejami (su tarptautiniu terorizmu), bet tokių duomenų neturime.

Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis sako, jog visos už saugumą atsakingos Lietuvos tarnybos stebi situaciją padidintu budrumo lygiu, tačiau terorizmo grėsmės lygis nėra padidėjęs. „Sukviečiau žinybų atstovus, aptarėme visą turimą tarnybinę informaciją, padiskutavome, kokių veiksmų turėtume imtis ir šiuo metu nematome, kad terorizmo grėsmė būtų tokia aukšta, kad reikėtų kelti kažkokius lygius. Žinoma, budrumo lygį visos tarnybos yra pasikėlę.

Seimas svarsto siūlymą prisipažinusių slaptų sovietų saugumo bendradarbių įskaitos bylas grąžinti saugoti Valstybės saugumo departamentui (VSD). Tokiam liberalės Dalios Kuodytės pateiktam projektui pritarta po pateikimo, jį toliau svarstys Seimo komitetai. Pristatydama projektą Seimui D.Kuodytė tvirtino, kad perduodant bylas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC) padaryta klaida.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus komandoje dirbs vienu pavaduotu mažiau nei anksčiau - trys vietoje keturių. „Direktorius Darius Jauniškis, tęsdamas VSD restruktūrizaciją, jau suformavo visą savo pavaduotojų komandą. Vietoje buvusių keturių VSD direktoriaus pavaduotojų dirbs trys“, - BNS raštu sakė departamento atstovas spaudai Vytautas Makauskas.

Šią savaitę atsargos karininkų įkurta Pulkininkų asociacija siūlo politikams nespekuliuoti šauktinių klausimu bei pratęsti šaukimą į nuolatinę privalomąją karo tarnybą ir po penkerių metų. „Šauktinių klausimas valstybėje neturėtų būti krizių valdymo įrankis“, - spaudos konferencijoje penktadienį sakė naujai įkurtos Pulkininkų asociacijos vadovas Eugenijus Vosylius, pabrėždamas, kad šis klausimas turi būti svarstomas besilaikant nuoseklios pozicijos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį paskyrė Vaidotą Mažeiką Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotoju, BNS patvirtino Prezidentūra. V.Mažeika VSD turi 16 metų darbo patirtį. Jis ėjo poskyrio viršininko, skyriaus viršininko pavaduotojo, valdybos viršininko pavaduotojo pareigas. Nuo 2004 metų V. Mažeika buvo vienos iš VSD valdybų viršininkas.

Lietuvai sutikus priimti daugiau negu 1000 pabėgėlių, Valstybės saugumo departamentas (VSD) iš valstybės prašo papildomo finansavimo savo veiklai. VSD pageidavimą nagrinėję politikai tikina, kad didesnės lėšos saugumiečiams reikalingos, mat pabėgėlių krizės akivaizdoje Lietuva gali susidurti su naujais iššūkiais. VSD finansavimas pastaruosius trejus metus pastebimai augo. 2013 m. valstybė VSD skyrė apie 18, 08 mln. Eur, 2014 m. finansavimas augo iki daugiau 23,5 mln. Eur.

 Valstybės saugumo departamentas (VSD) patikrins kiekvieną į Lietuvą perkeliamą pabėgėlį ir su terorizmu susiję asmenys į šalį nepateks, sako departamento direktorius Darius Jauniškis. „Mes tikrinsime visus, taip sutarta su Migracijos departamentu, ir dalyvausime tiesiogiai su Migracijos departamentu. Siųsime savo pareigūnus, esame numatę pareigūnus, kuriuos siųsime tiesiogiai į tuos karštus taškus ir jie tiesiogiai atrinkinės“, - žurnalistams trečiadienį Seime sakė D.Jauniškis.

Lietuvos teisėtvarkos ir teisėsaugos institucijų vadovai yra tie pareigūnai, kurių akiratyje neretai atsiduria ne vienas įtartinai greitai praturtėjęs ar didelėmis pinigų sumomis besimėtantis politikas ar verslininkas.

Dėl įsilaužimo į kariuomenės Jungtinio štabo tinklalapį Lietuvos prokurorai išsiuntė teisinės pagalbos prašymų į užsienį. „Šiuo metu yra nustatinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, išsiųsti teisinės pagalbos prašymai užsienio valstybėms“, – naujienų portalui 15min.lt teigė Generalinė prokuratūra. Anot jos atstovų, kitų ikiteisminio tyrimo duomenų pateikti jie negali, siekiant nepakenkti tyrimo sėkmei. Ikiteisminį tyrimą dėl įsilaužimo į kariuomenės Jungtinio štabo tinklalapį atlieka policija.

Vadovybės apsaugos departamentui (VAD) siūloma suteikti teisę veikti nederinant savo veiksmų su saugomų objektų administracijomis, o tik informuojant jas apie įvedamą specialų režimą, taip pat siūloma peržiūrėti saugomų objektų apsaugos zonas bei jose galimas veiklas.   Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlytiems pakeitimams posėdyje trečiadienį pritarė Vyriausybė. Naujos taisyklės parengtos po incidento balandį, kai prie Prezidentūros sulaikytas susisprogdinti grasinęs vyras.

 Telšiškių šeima, pas kurią kelis kartus viešėjo dukters vaikinas iš Turkijos, sulaukė Valstybės saugumo departamento (VSD) dėmesio. Pareigūnus domino, ką turkas veikė Lietuvoje, kur lankėsi. Be kita ko, šeima buvo perspėta dėl „musulmonų keliamo pavojaus“, rašo „Lietuvos žinios“. Audronė Adomaitienė pasakojo, kad Turkijoje gyvenančios jos dukters vaikinas Lietuvoje lankėsi du kartus: šį pavasarį ir birželį, kai jos dukra atsiėmė universiteto diplomą.

 Bandymai verbuoti Lietuvos piliečius intensyvėja, kaip ir kibernetinis šnipinėjimas, sako Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Darius Jauniškis. „Susiduriame su intensyvesniais bandymais verbuoti mūsų piliečius, ypač taikiniais tampa žmonės, kurie išvažiuoja į Rusiją ar Baltarusiją, pasienyje, grubiai tariant, netgi yra tokių terorizavimo atvejų.

Pranešimas apie Lietuvos karinės žvalgybos pareigūno sulaikymą Rusijoje yra atsakas į anksčiau Lietuvos sulaikytą Rusijos pilietį, kuris įtariamas šnipinėjimu FSB, sako buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus. „Visą laiką spėliojau, kodėl, kada Lietuva paskelbė sulaikiusi Federalinio saugumo tarnybos darbuotoją, nors pavardės jo nepaskelbė, tik įvardijo jo darbo vietą, iš Rusijos nebuvo jokio atsako.

Seimas kitą savaitę spręs, ką daryti su bendradarbiavusiųjų su KGB sąrašais – įslaptinti juos visiems laikams, kaip buvo pažadėta raginant prisipažinti, ar paviešinti tuos, kurie nuslėpė bendradarbiavę su slaptosiomis Sovietų Sąjungos tarnybomis, nors pastarųjų sąrašų tėra nuotrupos. „Tema vėl tapo karšta, kai ūmai paaiškėjo, kad baigiasi 15 metų terminas, kurį suteikė Valstybės paslapčių įstatymas.

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK), apsvarstęs Valstybės saugumo departamento (VSD) 2014 metų veiklos ataskaitą, pažymėjo, kad VSD užduočių mastas reikšmingai pasikeitė, tam įtakos turėjo stipriai pasikeitusi geopolitinė situacija. „Geresnis tiesioginių funkcijų ir užduočių finansavimas leistų VSD efektyviau užkardyti suaktyvėjusią priešiškų saugumo ir žvalgybos tarnybų veiklą.

Valstybės saugumo departamento (VSD) iniciatyva viešai skelbti grėsmes nacionaliniam saugumui sveikintina. Visuomenė turi teisę žinoti kokios grėsmės šaliai ir jiems patiems kyla dėl kitų valstybių priešiškos veiklos. Tai sutelkia ir padeda apsisaugoti, nes tik turėdamas informaciją apie grėsmes gali imtis asmeninių veiksmų joms išvengti. Tačiau šiandien reikia kalbėti ne vien apie tai kas tose ataskaitose yra gerai, bet ir apie tas vietas, kurios kelia klausimų ir diskusijų.

Pernai Valstybės saugumo departamentas (VSD) teigia slapta sekęs per tūkstantį Lietuvos piliečių ir per 800 užsieniečių. Šių asmenų atžvilgiu gautos teismo sankcijos „asmens telefoninio ar internetinio susižinojimo stebėjimui, patekimui į asmens privačią erdvę, jo dokumentų ir kitų daiktų apžiūrai“, rašoma pirmadienį paskelbtoje VSD veiklos ataskaitoje. „2014 metais VSD 1884 asmenų atžvilgiu atliko apygardų teismų sankcionuotus veiksmus.

Kadenciją baigęs Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina teigia, kad jam būdavo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, nors tuo metu jo vadovaujama institucija vykdydavo svarbius tyrimus. „Ne kartą buvo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, kai tuo pat metu buvo vykdomi svarbūs tyrimai, kurių rezultatus visuomenė sužinodavo po keleto metų arba nesužinodavo visai.

Buvęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas (VSD), o pastaruoju metu – advokatas Arūnas Paukštė pasirinko tragišką lemtį. Vilniuje gyvenęs vyras ankstų penktadienio rytą rastas nusišovęs, - praneša portalas Lrytas.lt. Advokato kūnas buvo aptiktas jo gyvenamojo namo palėpėje. Pirminė vyro mirties versija – nusišovė iš jo paties vardu registruoto ginklo.   Jaunimo linija Pagalbą teikia savanoriai www.jaunimolinija.ltwww.jaunimolinija.

Ketvirtadienį Seimas rinkosi svarstyti ar pritarti Gedimino Grinos atleidimui iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus pareigų, pasibaigus skyrimo į pareigas laikotarpiui. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulaukas posėdžio metu išsakė padėką Gediminui Grinai ir pareiškė, kad komitetas pritaria sprendimui atleisti Gediminą Griną iš VSD direktoriaus pareigų.

Iš naujojo Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovo tikimasi, kad jis prisiims atsakomybę ir užtikrins, kad Departamentas ne tik praneštų apie grėsmes, bet ir jas šalintų, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Turime gerai suformuluotą Žvalgybos įstatymą, kuriame numatyta prognozuoti, nustatyti ir šalinti rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, kylančias Lietuvai. Kol kas matėme tik stebėjimą ir didelio kiekio pažymų rašymą, na ir nusišalinimą nuo grėsmių prevencijos ir šalinimo.

Seimas antradienį pradėjo Gedimino Grinos atleidimo iš Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pareigų ir naujojo VSD vadovo, kuriuo Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo Darių Jauniškį, skyrimo procedūra.  Posėdyje prezidentės vyriausiasis patarėjas Valdemaras Serapinas sakė, kad prezidentė tikisi, jog pradėjus dirbti naujajam vadovui, VSD ne tik prognozuos grėsmes, bet ir imsis priemonių joms šalinti.