vrm

Trečiadienį Vyriausybė pritarė dėl besitęsiančios Rusijos karinės agresijos Ukrainoje ir didėjančio neteisėtų migrantų iš Baltarusijos skaičiaus pratęsti nepaprastąją padėtį Lietuvoje iki gruodžio 16-osios. Taip pat nutarta toliau riboti rusų ir baltarusių patekimą į šalį – galios griežtesnis vizų režimas. Tiesa, tam dar turės pritarti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigia galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje Vidaus reikalų ministerija Lietuvoje nepaprastąją padėtį siūlo pratęsti iki gruodžio vidurio. Kaip antradienį informavo VRM, nepaprastąją padėtį visame Lietuvos pasienio ruože su Rusija ir Baltarusija Vyriausybei siūloma pratęsti iki gruodžio 16 dienos 24 valandos. Vyriausybė šį siūlymą svarstys trečiadienį, galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Pagal šiuo metu galiojantį Seimo nutarimą nepaprastoji padėtis baigsis galioti rugsėjo 16 dienos pabaigoje.

Turto nusavinimui iš subjektų, kuriems taikomos sankcijos, būtini Europos Sąjungos (ES) teisės pakeitimai, teigia Vidaus reikalų ministerija (VRM). Pasak ministerijos, turto konfiskavimo svarba niekam nekelia abejonių, o šios temos aktualumas ypač padidėjo Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vizito Šiauliuose metu pristatė specialųjį priedangos ženklą. Juo pažymėtas pirmasis statinys šalyje – Juliaus Janonio gimnazija, kurios rūsyje gyventojai rastų priedangą oro pavojaus atveju. „Rusijai užpuolus Ukrainą, iš naujo įsivertinome Lietuvos civilinės saugos sistemos būklę ir trūkumus.  Šiandien specialiuoju priedangos ženklu pažymėjome pirmąjį statinį šalyje – iki šiol paženklinti buvo tik kolektyvinės apsaugos statiniai.

Po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) ir juo besirėmęs Lietuvos teismas priėmė valstybei nepalankius sprendimus dėl elgesio su neteisėtu migrantu, Vidaus reikalų ministerija (VRM) vertina, ar keisti teisės aktus. „Šiuo metu analizuojama ir vertinama, kokie pakeitimai turėtų būti padaryti nacionalinėje teisėje, kad būtų užtikrintas teisingas balansas tarp žmogaus teisių apsaugos ir valstybės nacionalinio saugumo intereso, – rašoma BNS pateiktame VRM atsakyme.

Į Lietuvą iš Moldovos persikelia dar kelios dešimtys karo pabėgėlių ukrainiečių, ketvirtadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Tik prasidėjus karui Ukrainoje, Moldovą užplūdo daugiau nei pusė milijono karo pabėgėlių. Tuomet Lietuva pasiūlė Moldovai perimti dalį naštos – pažadėjo apgyvendinti iki 2 tūkst. Ukrainos piliečių. Iki šiol šalyje įsikūrė 224 ukrainiečiai iš Moldovos, o atvykus ketvirtadienį išvykusiam reisui, jų skaičius pasieks apie pustrečio šimto.

Įstatymas, kuriuo būtų įtvirtinta neteisėtų migrantų apgręžimo politika, Seimui galėtų būti pateiktas rudens sesijoje, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Šiuo metu jau jie yra finišo linijoje, rengimo stadija jau eina į pabaigą ir tikimės, kad turėtume ateiti rudens sesijoje su šituo projektu“, – LRT radijui trečiadienį sakė ministrė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį pradeda vizitą Moldovoje, kur susitiks su kolega Ana Revenco. Šalių ministrės aptars Ukrainos piliečių perkėlimo iš Moldovos į Lietuvą klausimus. „Jau šeštą mėnesį Putino režimas tęsia agresiją Ukrainoje. Kaimyninei Moldovai teko itin didelis krūvis priimant  pusę milijono nuo karo Ukrainoje bėgančių žmonių. Šalis taip pat susidūrė su viešojo saugumo ir nacionalinio saugumo iššūkiais.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) antradienį patikslino ministrę Agnę Bilotaitę: pasak ministerijos, kalbėdama apie konsultacijas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis, ji omenyje turėjo teisės aktų pokyčius, susijusius su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimu. Ministrė spaudos konferencijoje apie tai pasisakė atsakydama į klausimą apie įstatymo projektą dėl apgręžimo.

Lietuva konsultuojasi su Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl neteisėtų migrantų apgręžimo įtvirtinimo įstatymu, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerija penktadienį patvirtino rengianti įstatymo projektą, kuriuo būtų įteisintas migrantų apgręžimas pasienyje. Kaip nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, teisės akte būtų numatyta, jog tokias priemones pasieniečiai galėtų taikyti ekstremaliosios, nepaprastosios ir karo padėties metu. „Ši nuostata nebus taikoma užsieniečiams, besitraukiantiems nuo karinės agresijos ar persekiojimo“, – BNS pateiktame komentare teigė ministrė.

Vidaus reikalų ministerija siūlo leisti Lietuvoje veikiančioms ginklų parduotuvėms prekiauti A kategorijos automatiniais ginklais, kad juos galėtų įsigyti tam leidimus turintys kariai savanoriai ir šauliai. Jie turi teisę laikyti tokius ginklus pagal liepą įsigaliojusias anksčiau šiemet priimtas pataisas. Pataisos bus teikiamos pastebėjus, kad įgijusių A kategorijos ginklą šaulių ar savanorių iki šiol neatsirado, BNS sakė vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.

Lietuva uždraudė į šalį atvykti Maskvos stačiatikių patriarchui Kirilui dėl jo paramos Rusijai, tęsiančiai invaziją Ukrainoje, BNS trečiadienį patvirtino Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dvasininkas į nepageidaujamų asmenų sąrašą įtrauktas birželio 23 dieną, iki šiol apie tai nebuvo viešai pranešta. Sprendimas priimtas atsižvelgus į Užsienio reikalų ministerijos siūlymą.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo naują krizių valdymo modelį, steigiant jų valdymo centrą, kuris vykdytų grėsmių stebėseną, pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Ministerija nurodo, kad Nacionalinis krizių valdymo centras būtų ne atskira biudžetinė įstaigą, o Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys. Vidaus reikalų ministerija (VRM) pristatė veiksmų planą, kaip keisis krizių valdymo modelis šalyje. Vienas iš naujų užmojų – plėtoti priedangų tinklą.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo naują krizių valdymo modelį, steigiant jų valdymo centrą, kuris vykdytų grėsmių stebėseną, pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms. Pertvarką numatantį įstatymų pataisų paketą Vyriausybė svarstys trečiadienį, numatyta Ministrų kabineto darbotvarkėje. Ministerija nurodo, kad Nacionalinis krizių valdymo centras būtų ne atskira biudžetinė įstaigą, o Vyriausybės kanceliarijos struktūrinis padalinys.

Judėjimo ribojimo neteisėtiems migrantams, pernai atvykusiems per Baltarusiją į Lietuvą, bus siūloma nebetęsti, teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mūsų sprendimas toks, kad mes nesiūlysime pratęsti to judėjimo apribojimo – tokia kryptis yra numatyta. Kaip atrodys proceso algoritmas, šiuo metu dėliojama“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė. Jos teigimu, migrantų judėjimas gali būti ribojamas iki 18 mėnesių – sprendimus dėl to priimant kas šešis mėnesius.

Reaguojant į pastarųjų metų migracijos iššūkius, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo kurti atskirą įstaigą migrantams priimti. Prieš pusmetį VRM suburta darbo grupė, dirbusi su Mykolo Romerio universiteto ekspertais, trečiadienį Vyriausybei pristatė tris galimas pertvarkos alternatyvas: likti prie dabartinės sistemos, stiprinti Pabėgėlių priėmimo centro funkcijas arba steigti naują Migracijos agentūrą.

Dėl Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojų galimai patirto mobingo organizuojamas vidinis tyrimas, antradienį pranešė ministrė Agnė Bilotaitė. „Šita situacija yra vertinama. Mano pavedimu organizuojamas tyrimas šiuo metu Korupcijos prevencijos ir tyrimų skyriuje. Išsiaiškinsime situaciją ir darysime sprendimus pagal tai“, – BNS sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) darbuotojai skundžiasi dėl dviejų vadovių vykdomo psichologinio smurto, iš darbo per daugiau nei metus išėjo daugiau nei 20 žmonių, antradienį rašo naujienų portalas delfi.lt. Anonimiškame darbuotojų laiške teigiama, kad jie nebegali taikstytis su viceministrės Sigitos Ščajevienės ir ministerijos vyresniosios patarėjos Jūros Ivonaitytės mobingu prieš ministerijos darbuotojus.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė su Policijos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovais aptarė būtinybę užtikrinti vidaus reikalų sistemos pareigūnų aprūpinimą ir parengtį galimoms karinėms ir hibridinėms grėsmėms. Ministrė A. Bilotaitė sudarė darbo grupę, kuri rengia vidaus reikalų statutinių įstaigų užduočių ir pareigūnų aprūpinimo standarto gaires.

Palangos poilsio ir reabilitacijos centras „Pušynas“ kol kas išlieka pavaldus Vidaus reikalų ministerijai (VRM), nors ji šios įstaigos teigė atsisakiusi. „Pušyno“ integravimas į pertvarkomą Klaipėdos ligoninių tinklą kol kas irgi nepradėtas. „VRM priimtas sprendimas reabilitacijos centrą „Pušynas“ perduoti Sveikatos apsaugos ministerijai nesikeičia.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė lankosi Ukrainoje, kur kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrais susitiko su Ukrainos vidaus reikalų ministru Denys Monastyrsky. Tai pirmieji vidaus reikalų ministrai apsilankę Ukrainoje nuo karo pradžios. Ministrai pasirašė bendrą penkių šalių deklaraciją, kurioje susitarė plėtoti bendradarbiavimą ir didinti pastangas užtikrinant teisėtvarką, taip pat atkuriant taiką ir saugumą Europos regione.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pirmadienį pristatys prieš metus pradėjusios veikti transporto priemonių savininkų deklaravimo kodo (SDK), įvesto siekiant mažinti automobilių prekybos šešėlį, apskaitos rezultatus. Anot vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, ši apskaita automobilių prekybą padarė skaidresnę, o į valstybės biudžetą surenkama daugiau pajamų. „Šiandien, praėjus metams nuo šios apskaitos sistemos įsteigimo, galima daryti pagrįstą išvadą apie SDK kodo atneštą naudą.

Dėl smurto vienas prieš kitą į areštinę uždaryti Vidaus reikalų ministerijos Reprezentacinio pučiamųjų orkestro direktorius su žmona. Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienį apie 22 val. Utenos rajone Sudeikių kaime vasarnamio kambaryje 1973 metais gimęs orkestro direktorius galimai sudavė ranka 1974 metais gimusiai sutuoktine bei, suėmęs rankomis už kaklo, ją smaugė, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Marijampolėje ir Šiauliuose laikinai stabdoma Ukrainos karo pabėgėlių registracijos centrų veikla, trečiadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Šiuose miestuose ukrainiečiams ir toliau bus teikiama humanitarinė pagalba, o registravimas vyks Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.  Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į pastaruoju metu sumažėjusį karo pabėgėlių iš Ukrainos srautą.

Lietuvoje registruota per 33,3 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 14,3 tūkst. iš jų yra nepilnamečiai, šeštadienį skelbia Vidaus reikalų ministerija. Per 32,7 tūkst. atvykusiųjų pateikė prašymus dėl leidimo laikinai gyventi humanitariniu pagrindu, kelios dešimtys prašo nacionalinės vizos, o 10 – prieglobsčio, dar pusė tūkstančio naudojasi beviziu režimu.  Daugiausia ukrainiečių registruota Vilniaus registracijos centre – 11,6 tūkst., o 7,9 tūkst.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija jau yra nutiesta apie 300 km koncertinos. Tvoros tiesimo darbai turėtų būti baigti iki rugsėjo. Apie tai ministrė parašė savo Facebook paskyroje. „Ir per vienerius metus galima padaryti tai, ko nebuvo padaryta per 30 metų. Fizinio barjero statyba Baltarusijos pasienyje sparčiai juda į priekį. Darbai turėtų būti baigti, kaip ir planuota – iki rugsėjo.

Kiekvienas į Lietuvą atvykstantis ukrainietis atsineša savo istoriją. Skirtingos žmonių patirtys, skirtingi regionai, kur jie gyveno, skirtinga padėtis iki karo. Štai Nastia vos dviem dienoms iki Rusijos pradėto karo susižadėjo. Jos sužadėtinio šalia nėra – jis liko ginti tėvynės. Tačiau vyrą Nastiai primena ant piršto užmautas žiedas. Nastią ukrainiečių registracijos centre sutikome su jos seserimi Safija. Jos į Lietuvą atvyko iš Charkivo.

Alytaus registracijos centre apgyvendinta 15 nuo karo bėgančių ukrainiečių, 34 šeimas priglaudė savanoriai, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Dar 104 šeimų prašymai dėl apgyvendinimo šiuo metu yra apdorojami. Antradienio duomenimis, iš viso Lietuvoje registruota maždaug 200 atvykusių Ukrainos piliečių, iš jų 33 – Alytaus centre, 164 – Migracijos departamento teritoriniuose skyriuose.

Kviečiame tiesiogiai stebėti Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferenciją. Joje bus pristatytas Lietuvos institucijų pasirengimas priimti  karo pabėgėlius – Ukrainos piliečius. Spaudos konferencijoje informaciją pateiks vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vidaus reikalų viceministras Vitalij Dmitrijev, ministerijos kanclerė Jovita Petkuvienė ir Migracijos departamento direktorės pavaduotoja Liucija Voišnis.

Prieglobsčio Lietuvoje negavusiems ir savo noru į kilmės šalį sutinkantiems grįžti neteisėtiems migrantams vėl bus taikoma vienkartinė 1 tūkst. eurų išmoka, penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM).  Išmoka grąžinama trims mėnesiams – nuo vasario 21-osios iki gegužės 21-osios. Ją gaus migrantai, raštu pateikę prašymą savanoriškai grįžti į užsienio valstybę. „Neteisėtai į Lietuvą patekę užsieniečiai privalo būti grąžinti į savo kilmės šalis.

Vyriausybė pakeitė tvarką dėl valstybės ir savivaldybių institucijų bei kitų įstaigų pasirengimo ekstremalioms situacijoms: jos privalės kaupti priemones, kad galėtų užtikrinti nepertraukiamą veiklą. Vyriausybė pritarė tokiam Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtam nutarimo projektui, kuris apima gamtinio ar techninio pobūdžio grėsmes, taip pat – Astravo atominės elektrinės galimą branduolinę ar radiologinę avariją.

Pasikeitus situacijai pasienyje su Baltarusija operatyviai vėl bus įjungiamas nepaprastosios padėties mechanizmas, sako vidaus reikalų ministrė. „Nuspręsta, kad einame tuo keliu, kad nebūtų pratęsta nepaprastoji padėtis. Yra sutarimas, kad pasikeitus situacijai operatyviai susirinksime ir vėl įjungsime nepaprastosios padėties mechanizmą“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė Agnė Bilotaitė. Lapkričio 10 dieną įvesta nepaprastoji padėtis galioja iki sausio 14 dienos vidurnakčio.

Vidaus reikalų ministerija siūlo pratęsti dėl migrantų antplūdžio įvestą nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija, sako ministrė Agnė Bilotaitė. „Vidaus reikalų ministerija tikrai įvertino labai rimtai situaciją ir mato, kad grėsmės nėra išnykusios ir pagrindas nepaprastajai padėčiai išlieka, todėl Vidaus reikalų ministerijos siūlymas būtų pratęsti nepaprastąją padėtį“, – žurnalistams trečiadienį sakė vidaus reikalų ministrė.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad nors pastaruoju metu per sieną į Lietuvą bando patekti ne itin daug migrantų, tačiau nėra aišku, kokią dovanėlę diktatoriškas Aleksandro Lukašenkos režimas yra paruošęs Kalėdoms. Kaimyninės šalies diktatorius yra davęs įsakymą „išvalyti“ Bruzgy sandėlius, kuriuose įkurdinta dalis į Baltarusiją atvykusių migrantų, bei Minską nuo atvykėlių.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) sprendimą sudaryti darbo grupę pagerinti statutinių pareigūnų reabilitacijos prieinamumą ir kokybę pareigūnų profsąjungos vadina akių dūmimu. „Eilinį kartą ministerija pirma priima sprendimą, o po to kviečia profesines sąjungas pasitarti, nors turėtų būti atvirkščiai.

Vidaus reikalų ministerijai (VRM) pranešus, kad atsisakys penkių jai pavaldžių įstaigų, valstiečių frakcija prašo teisinių institucijų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos ministrės Agnės Bilotaitės korupcijos. Kaltinimai jai metami po visuomenininko Skirmanto Malinausko vykdyto tyrimo, kuriame jis pateikia argumentus, kaip šių sprendimų priėmimą galėjo lemti bendrapartietės Veronikos Skeberdytės siekiai susigrąžinti uošviams priklausiusį žemės sklypą.

LVŽS frakcija, įvertinusi Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės argumentus dėl VRM ketinimo atsisakyti Palangoje esančios sanatorijos „Pušynas“, nusprendė kreiptis į Vyriausią tarnybinės etikos komisiją, Generalinę prokuratūrą, STT ir FNTT bei prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimos nusikalstamos veikos ir galimos korupcijos.

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei paskelbus, jog ministerija atsisako kelių jai pavaldžių įstaigų, tarp kurių ir reabilitacijos centras Palangoje, prieš ją piestu stojo net ministrės bendrapartiečiai. Viename kurorte darbo neteks per šimtas įstaigos darbuotojų. O apie pokyčius išgirdę pareigūnai jau svajoja apie poilsį Bulgarijoje.  Tad nelikus ir „Pušyno“ pareigūnai reabilitacijos turės ieškoti kažkur kitur.

Lietuvos pasieniečiai dėl į šalį patekusios 14 migrantų grupės ėmėsi visų būtinų veiksmų, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Mūsų pareigūnai, turiu patikinti, ėmėsi visų būtinų veiksmų: jiems buvo suteikta pagalba, nes buvo nusiskundimų dėl sveikatos“, – ketvirtadienį Kaune žurnalistams sakė ministrė. Taip pat ji pabrėžė, kad Lietuvos ir Baltarusijos siena neteisėtai ją bandantiems kirsti migrantams yra uždaryta, o vaikai negali tapti priedanga. „Lietuvos siena yra uždaryta.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad Europos Komisijos (EK) siūlymas dėl kai kurių prieglobsčio prašytojams taikomų taisyklių laikino sustabdymo rodo, jog Lietuvos pastangos keisti Bendrijos migracijos politiką duoda vaisių. „Mūsų pastangos pakeisti Europos Sąjungos migracijos politiką duoda pirmuosius vaisius – EK įsiklausė į mūsų argumentus ir pasiūlė lankstesnes prieglobsčio suteikimo procedūras“, – BNS trečiadienį atsiųstame komentare teigė A. Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) trečiadienį pranešė atsisakanti penkių pavaldžių įstaigų. Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmus, Druskininkuose esantis valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centrą „Dainava“, Palangoje įsikūręs poilsio ir reabilitacijos centrą „Pušynas“ ruošiamasi likviduoti. Jų turtas bus perduotas Turto bankui.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo dar mėnesiui pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl migracijos krizės. Be to, siūloma nepaprastosios padėties teritoriją nustatyti ir prie Lietuvos sienos su Lenkija. Toks teikimas jau parengtas svarstyti Vyriausybei. Anot projekto, nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 9 dienos 24 valandos.

Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybei didinti atlyginimus valstybės įmonių vadovams, pirmadienį pranešė nacionalinis transliuotojas LRT. „Matome, kad skirtingų įstaigų ir įmonių vadovai gauna skirtingus atlygius ir nelabai kartais aišku, kokiu pagrindu, kodėl. Manome, kad atlygis turi priklausyti nuo to, koks yra rezultatas, kokios yra kompetencijos, nes neturi būti mokama už nieką, už pozicijos ar vietos užėmimą“, – teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Iš Lietuvos savo noru jau išvyko arba buvo išsiųstas 321 neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją atvykęs migrantas, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM). Kaip nurodo ministerija, praėjusią savaitę Lietuvoje lankėsi lankėsi Irako ambasados Varšuvoje delegacija – sekretoriai Ahmedas Ghanimas Abduljabbaras, Ali Jawadas Kasimas Alshami ir Sherzadas Ahmedas Mohammedas. Jie padėjo sutvarkyti 88 migrantams grįžti į tėvynę reikalingus kelionės dokumentus ir formalumus.

Žurnalistams artimiausiu metu bus leista dirbti arčiau sienos su Baltarusija – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado įsakymu bus panaikintas iki šiol galiojęs vieno kilometro apribojimas. „Hibridiniame kare, su kuriuo susidūrėme, pirmuoju valstybės skydu tapo pasieniečiai, tačiau šiame Baltarusijos režimo surežisuotame kare turime atremti ne tik fizines, bet ir informacines atakas“, – BNS ketvirtadienį atsiųstame komentare teigė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) paragino Raudonojo Kryžiaus atstovus aktyviau teikti pagalbą Baltarusijoje ties Europos Sąjungos pasieniu įstrigusiems migrantams. Kaip penktadienį pranešė ministerija, vidaus reikalų viceministras Arnoldas Abramavičius nuotoliniu būdu susitiko su Tarptautinės Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio draugijų federacijos Europos regiono direktore Birgitte Bischoff Ebbesen bei Lietuvos Raudonojo Kryžiaus vadove Kristina Meide.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai ketvirtadienį sulaikė du ukrainiečius, Lietuvos teritorijoje gabenusius neteisėtus migrantus, galimai Irako piliečius. Kaip BNS informavo Vidaus reikalų ministerijos atstovė Božena Zaborovska-Zdanovič, Ukrainos pilietybę turintys asmenys sulaikyti Kalvarijos pasienio užkardos teritorijoje.

Nelegalių migrantų srautams smarkiai išaugus Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje Seimas reaguodamas į galimas grėsmes Lietuvai pritarė nuo trečiadienio įvesti nepaprastąją padėtį pasienio ruože. Vidaus reikalų ministerija informuoja, kad kai kuriuos gyventojus  palies tam tikri suvaržymai.