volfas engelman

Retas žino, kad lengvas, putojantis, kvepiantis vaisiais ar uogomis sidras – toli gražu ne XXI amžiaus išradimas. Nors gerbėjams visame pasaulyje nuolat pristatomi vis nauji šio gėrimo skoniai, sidro gamybos paslaptis išlieka tokia pati, kaip ir anuomet, prieš dešimt tūkstančių metų – obuolių ar kriaušių sulčių fermentavimas. Iš istorijos glūdumos – į XXI amžių Sidro istorija skaičiuoja ne šimtmečius, o tūkstantmečius.

Profesionalūs aludariai teigia– Lietuvoje vis tvirčiau įsigali šiuolaikiškas šio gėrimo vartojimo etiketas. Jis gerokai skiriasi nuo požiūrio į alų, kuris Lietuvoje buvo prieš kelis dešimtmečius. Puslitrius, kuriais buvome įpratę matuoti alų, pamažu keičia naujos talpos. Kokios to priežastys? Kalbamės su bravoro „Volfas Engelman“ vyriausiuoju aludariu Petru Sadovskiu.

Daugiau nei šimtmetį trunkanti veikla, tradicijos ir patirtis – būtent tai, pasak Suomijos įmonės „Olvi“ plėtros direktoriaus Peep Akkel, turi itin didelės įtakos siekiant pritraukti tarptautinius investuotojus ir plėsti Lietuvos bravoro „Volfas Engelman“ veiklą. „Mūsų patirtis rodo, kad ilgametės tradicijos ir patirtis – garantas rimtiems investuotojams, viliojantis juos atsigręžti į aludarystės verslą.

Bravoro „Volfas Engelman“ aludariai, kurdami naujausią rinktinę alaus rūšį, pasiekė savo aludarystės rekordą – pirmą kartą per 160 metų panaudojo maksimalų kiekį apynių derliaus, kurį galėjo pasiūlyti tarptautinis žaliavų tiekėjas. Naujasis alus išvirtas iš pasaulyje itin retų apynių „Galaxy Australia“, kuriuos tiekianti kompanija Lietuvos aludariams patikėjo trečdalį viso savo šių metų derliaus. „Naujasis alus yra išskirtinis ne tik šalies rinkoje, bet ir tarptautiniu mastu.

Klausimas, „kaip teisingai reikia gerti alų“, iš pirmo žvilgsnio atrodo kiek keistokas. Tačiau XIX a. Europoje tiek tarp aludarių, tiek tarp šio gėrimo mėgėjų užvirė karšta diskusija, kuri nerimsta iki šiol – iš kokios talpos alų gerti yra „teisingiausia“? Jeigu vieniems tokie svarstymai primena kalbas, kuria kelio puse – dešine ar kaire – yra geriau važiuoti, kiti gi į tai žvelgia rimčiau. Beje, į šiuos debatus „įsivėlė“ net tokie žymūs veikėjai kaip Napoleonas Bonapartas.

Per pastaruosius 160 metų pasaulis smarkiai keitėsi – buvo išrasti kompiuteriai ir internetas, gimė kinas, dienos šviesą išvydo elektroninis muzikos stilius. Per šį laikotarpį buvo įkurta ir tūkstančiai verslo korporacijų, tačiau ne visoms pavyko pasiekti, kad jų vardas vartotojams išliktų pažįstamas ir iki šių dienų. 1853 m. verslo pasaulis išgyveno tikrą sprogimą – įvairiose šalyse pradėjo veikti beveik pusė šimto stambių, vėliau tarptautiniu mastu išgarsėjusių bendrovių.

 Per 2012 metus bendrovės pajamos sudarė 118 mln. litų. Tai 16.1 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, kai šis rodiklis siekė 102 mln. litų. 2012 metais alaus daryklos įvairių kategorijų gėrimų pardavimai sudarė 71,7 milijonus litrų ir 6,1 proc., palyginti su praeitu laikotarpiu, kai siekė 67,5 mln. litrų. Alaus pardavimai sudarė 47 mln. litrų, o tai yra 9.5 proc. daugiau nei pernai, kai siekė 42.9 mln. litrų.

Vos per dešimt mėnesių naujajam „Volfas Engelman“ vadovui Mariui Horbačauskui pavyko pasiekti pavydėtinų rezultatų ir iš konkurentų atsiriekti nemažą rinkos dalį. Sėkmės receptas nesudėtingas – įsiklausyti į darbuotoją, jį motyvuoti ir suderinti bendravimo dažnį. Galima ir prie bokalo alaus. Susitikę su M. Horbačausku keliaujame į susirinkimų kambarį ir jau einant jis pradeda pasakoti alaus daryklos „Volfas Engelman“ istoriją. Pasakoja ramiu tonu, bet akyse nestinga entuziazmo.

Antradienį Kaune, Šv. Gertrūdos ir Birštono gatvių sankryžoje, iš vilkiko „Renault“ su latviškais numeriais, iškrito dalis alaus krovinio, vežamo iš „Volfas Engelman“ gamyklos. Policijai apie šį įvykį pranešta 11.49 val. Virsdamos dėžės su alaus buteliais suplėšė puspriekabės tentą ir išvirto ant šaligatvio, rašo delfi.lt.

Mažieji aludariai Lietuvą grasina paduoti į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kad šalis uždraudė alų pardavinėti didesnėje nei litras pakuotėje ir riboti jo stiprumą. Didieji alaus gamintojai – ne tokie drastiški, tačiau sako, kad laiko artėjančioms pertvarkoms – per mažai, praneša LTV „Panorama“. Į stiklinius butelius alų pilsto tik nedaugelis mažųjų aludarių. Anot asociacijos vadovės, apie 90 procentų jų renkasi dviejų litrų plastikinę tarą.

Panašu, kad naktis iš šio penktadienio, spalio 7-osios, į šeštadienį  Kaune tyli nebus. Bent jau viename miesto klubų - tikrai.  Industrinėse „Gargaro“ erdvėse koncertuos tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų puikiai žinoma lietuviškos leidybinės kompanijos ir muzikinio judėjimo komanda „Silence“.  Visiems susirinkusiems atlikėjai: Mario Basanov & Vidis, balso akrobate vadinama Justė Arlauskaitė – Jazzu bei Few Nolder pristatys firminę savo programą „Silence Night“. „Arba mes lab...

Viena seniausių Lietuvos pramoninių alaus daryklų AB „Ragutis“ susigrąžina istoriškai jai priklausanti pavadinimą ir vėl tampa bravoru „Volfas Engelman“. Alaus daryklos generalinis direktorius Vytautas Meištas tvirtina, jog mintis susigražinti istorinį pavadinimą kilo ne įmonės akcininkams, o bravoro kolektyvui, kai šis iš naujo atrado įmonės istoriją, kurios šaknys siekia net XIX amžiaus vidurį.

Istorinis teisingumas. Atgimimas. Virsmas. Šie keli žodžiai – tai ašis, apie kurią pastaruoju metu sukasi Kauno alaus daryklos „Ragutis“ darbuotojų mintys. Netrukus jie alaus daryklai sugrąžins pavadinimą, kuris visada jam ir priklausė, tik istorijos tėkmėje buvo nepelnytai nustumtas į šalį, nepagrįstai pamirštas. „Balsas.