vokietija

Vokietijos Pasau mieste (Bavarijos žemė) vyras šeštadienio popietę automobiliu rėžėsi į žmonių grupę. Buvo sužeisti mažiausiai penki asmenys. Policija, anot atstovo, spėja, kad tai buvo su santykiais susijęs nusikaltimais. Tarp sužeistųjų yra vairuotojo 38 metų žmona bei penkerių metukų duktė. Visi penki sužeistieji gydomi ligoninėje. Ar žmonės nukentėjo sunkiai, patikimos informacijos nėra.

Vidutinis paskaičiuotas darbo užmokestis Vokietijoje pirmąjį metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padidėjo 3,6 proc., rodo Federalinės statistikos tarnybos (Destatis) paskelbti duomenys. Tai silpniausias atlyginimų didžiausioje Europos ekonomikoje augimas nuo 2022 metų. Įvertinus infliaciją, atlyginimai per metus didėjo 1,2 procento.

Penktadienį visuomenei bus pristatyti reprezentatyvaus sociologinio tyrimo „Vokietija lietuvių akimis“ rezultatai. Šia apklausa siekta  įvertinti Lietuvos gyventojų požiūrį į Vokietiją, jos gyventojus bei dvišalius santykius. Tyrimą inicijavo Vokietijos ambasada Lietuvoje bendradarbiaudama su kitomis šalyje veikiančiomis vokiškomis institucijomis, o jį atliko bendrovė „Baltijos tyrimai“. „Lietuvos ir Vokietijos santykiai pasižymi ilga ir turtinga istorija.

Turkijoje žmonos ir dukros nužudymu įtariamas lietuvis Andrejus Kušlevičius, šiuo metu suimtas Vokietijoje, teigia, kad svarbiausias dalykas – įrodyti savo nekaltumą, skelbia DELFI. DELFI interviu davęs A. Kušlevičius tikino, kad Vokietija išdavė sprendimą jį perduoti Turkijai. „Yra šimtaprocentiniai mano nekaltumo įrodymai. Bet Vokietijos teismas jų nevertino, jiems nerūpi“, – kalbėjo A. Kušlevičius „O Turkija ne ta šalis, kur galima tikėtis teisingo teismo.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas ir jo kolega iš Lenkijos Radoslawas Sikorskis nori tęsti abiejų šalių bendradarbiavimą, nepaisant euroskeptiko Karolio Nawrockio pergalės Lenkijos prezidento rinkimuose. „Manau, kad ir toliau dirbsime labai glaudžiai ir draugiškai, – sakė J. Wadephulas trečiadienį per susitikimą su R. Sikorskiu Berlyne.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas trečiadienį pareiškė, kad sąjungininkai yra pasirengę toliau stiprinti Ukrainos karinę gynybą. Atvykęs į vadinamosios Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą Briuselyje, B. Pistoriusas pranešė, kad atnaujins tarptautinę paramos Kyjivo oro gynybai iniciatyvą.

Buvusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išrinkta Jungtinių Tautų (JT) Generalinės Asamblėjos pirmininke. Per balsavimą Niujorke 44-erių žaliųjų politikė didžiausioje JT institucijoje surinko 167 balsus.  Vienai šaliai nariai paprašius, balsavimas vyko slaptai. Diplomatinių šaltinių duomenimis, ši šalis buvo Rusija. Daugiau kandidatų vadovauti JT Generalinei Asamblėjai nebuvo. A. Baerbock 193 nares vienijančiai institucijai vadovaus metus laiko.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pasveikino nacionalistą Karolį Nawrockį su pergale Lenkijos prezidento rinkimuose, paragindamas abi šalis „gludžiai bendradarbiauti, remiantis demokratija ir teisinės valstybės principais“. „Lenkija ir Vokietija yra svarbios užtikrinant Europos saugumo, laisvės ir klestėjimo ateitį“, – išplatintame pareiškime nurodė Vokietijos prezidentas.

Nuo policijos netoli sienos su Čekijos Respublika sprukti mėginęs ir į policininkus šaudęs vairuotojas buvo mirtinai sužeistas atsišaudančių pareigūnų, sekmadienį pranešė policija. Patikrinimą vietoje atliekantys pareigūnai vyriškio automobilį Širndingo regione netoli valstybinės sienos sustabdė šeštadienį po pietų. Sustabdytas vyriškis šoko iš transporto priemonės ir, šaudydamas į policininkus, mėgino bėgti pėsčiomis. Pareigūnai atidengė atsakomąją ugnį ir bėglį mirtinai sužeidė.

Netoli Vokietijos Diuseldorfo miesto šeštadienį lengvasis lėktuvas rėžėsi į gyvenamojo namo terasą, žuvo du žmonės, įskaitant 71 metų pilotę, pranešė policija.  Iki nedidelio regioninio oro uosto Menchengladbache buvo likę tik maždaug 4 kilometrai, tačiau pilotė pranešė dispečeriams, kad patiria techninių problemų. Tikėtina, kad tai buvo variklio problemos, artėdama prie oro uosto moteris iš Diuseldorfo nebegalėjo išlaikyti orlaivio ore.

Vokietijos šiaurėje esančioje Hamburgo ligoninėje naktį kilus gaisrui žuvo trys pacientai ir daug žmonių buvo sužeista, du iš jų – sunkiai, sekmadienį pranešė pareigūnai.  Apie gaisrą ligoninėje „Marienkrankenhaus“ ugniagesiams buvo pranešta netrukus po vidurnakčio. Gaisras kilo pirmame pastato aukšte esančioje geriatrijos skyriaus palatoje ir išplito į viršuje esančio aukšto fasadą. Dūmai pasklido po keturis pastato aukštus. Kol kas gaisro priežastis neaiški.

Vokietijos Šiaurės Reino–Vestfalijos žemėje nedidelis lėktuvas rėžėsi į gyvenamąjį namą, žuvo du žmonės. Pasak policijos atstovo, lėktuvėlis šeštadienį apie 12.00 val. nukrito ant namo Kleinenbroiche terasos. Viena žuvusių aukų yra lėktuvo pilotė, kitos kol kas identifikuoti nepavyko. Po incidento dalis pastato užsiliepsnojo. Smarkiai apgadintas stogas ir sienos. Nelaimės priežastis kol kas nežinoma.

Metų infliacija Vokietijoje gegužę išliko balandį iki 2,1 proc. sumažėjusiame lygyje, penktadienį skelbia Federalinė statistikos tarnyba (Destatis), remdamasi išankstiniais duomenimis. Prekių kainų metinis prieaugis per mėnesį didėjo nuo 0,5 proc. iki 0,9 proc., tuo tarpu paslaugų – mažėjo nuo 3,9 proc. iki 3,5 procento. Bazinė metų infliacija, į kurią neįtraukiamos tokios kainų nepastovumu išsiskiriančios prekių grupės kaip maisto produktai ir energijos ištekliai, sulėtėjo nuo 2,9 proc.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas neatmeta galimybės perduoti Ukrainai „Taurus“ sparnuotųjų raketų. „Žinoma, kad ta įmanoma“, – sakė jis Vokietijos televizijos stoties ZDF laidai „heute journal“, atsakydamas į atitinkamą klausimą. Tačiau kartu F. Merzas pažymėjo, kad tam reikėtų kelių mėnesių karių apmokymų Ukrainoje. Jei sistema bus pristatyta po pusmečio ar metų, tai nepadės Ukrainai šiandien, akcentavo kancleris. Todėl esą karinė parama šaliai gerinama šiandien.

NATO, šaltinių duomenimis, siekia, kad Vokietija Aljanso gynybai skirtų dar septynias brigadas, o tai yra papildomai 40 000 karių. Dėl naujų ginkluotės ir karių skaičiaus tikslų turėtų būti susitarta NATO gynybos ministrų susitikime kitą savaitę, trečiadienį agentūrai „Reuters“ sakė trys su šiuo klausimu susiję šaltiniai.

NATO paprašys Vokietijos skirti dar septynias brigadas, apie 40 000 karių, Aljanso gynybai, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi trimis šaltiniais. Pabrėžiama, kad šis prašymas Vokietijai bus pateiktas pagal naujus NATO tikslus, dėl kurių Aljanso gynybos ministrai turėtų susitarti kitą savaitę. Aljansas smarkiai didina savo karinių pajėgumų tikslus, nes po 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą laiko ją daug didesne grėsme.

Vokietijos prokurorai trečiadienį pranešė apkaltinę tris asmenis šnipinėjimu – Rusijos žvalgybos pavedimu jie sekė už Ukrainą kovojusį karį bei veikiausiai ketino jį nužudyti. Kaltinamieji – Ukrainos pilietis Robertas A., armėnas Vardgesas I. ir rusas Armanas S. – pernai buvo sulaikyti Frankfurte.

Nedarbo lygis Vokietijoje nesikeičia trečią mėnesį iš eilės – 6,3 proc., rodo Federalinės užimtumo agentūros trečiadienį paskelbti duomenys. Rodiklis – didžiausias nuo 2020-ųjų rugsėjo. Bedarbių per pastarąjį mėnesį padaugėjo 34 tūkst. iki 2,963 mln., jų skaičius prie 3 mln. ribos priartėjo pirmąkart per pastatąjį dešimtmetį. Tai didina spaudimą kancleriui Friedrichui Merzui (Frydrichui Mercui), bandančiam atgaivinti didžiausią Europos ekonomiką po dvejų metų nuosmukio.

Vokietijoje antradienį prasidėjus teismo procesui prieš sirą, įtariamą priklausymu grupuotei „Islamo valstybė“ (IS), šis pripažino savo kaltę dėl trijų žmonių nužudymo Vokietijos festivalyje. Advokato perskaitytame pareiškime Issa al Hasanas pripažino, kad įvykdė sunkų nusikaltimą ir kad nuo jo rankos žuvo trys žmonės.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas gina sprendimą panaikinti nuotolio ribojimus Ukrainai perduotų vokiškų ginklų naudojimui. „Gintis gali tik tas, kuris geba atakuoti karines bazes, esančias ir agresoriaus teritorijoje“, – sakė jis po susitikimo su Suomijos  premjeru Petteriu Orpo Turku mieste. F. Merzas pirmadienį Berlyne pareiškė, kad Vokietijos Ukrainai perduotiems ginklams nebegalioja nuotolio ribojimai. Vadinasi, jais galima smogti ir taikiniams Rusijos teritorijoje.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlymus jam nutraukti kovas Ukrainoje laiko silpnumo ženklu. „Akivaizdu, kad Putinas pasiūlymus derėtis laiko silpnumo ženklu“, – visuomeniniam transliuotojui WDR sakė F. Merzas. „Jei net pasiūlymas susitikti Vatikane nesulauks (Rusijos) pritarimo, turime būti pasiruošę, kad šis karas truks ilgiau, nei mes visi norime ar galime įsivaizduoti“, – teigė jis.

Vokietijos gynybos vadas Carstenas Breueris įsakė Vokietijos kariuomenei iki 2029 m. visiškai apsirūpinti ginklais ir kita įranga. Tai matyti dokumente, su kuriuo sekmadienį pavyko susipažinti „Reuters“. C. Breuerio ir kitų aukštų NATO karinių pareigūnų vertinimu, iki 2029 m. Rusija gali pakankamai atstatyti savo pajėgas, kad galėtų pulti NATO.

Penktadienio vakarą Hamburgo stotyje, Vokietijoje, įvykdytas išpuolis peiliu, skelbia „Bild“ ir „Reuters“. Peiliu užpulta 12 žmonių, policija sulaikė įtariamąjį. Trijų aukų būklė kritiška, trys kiti sunkiai sužeisti, šeši žmonės sužeisti ne taip stipriai. Užpuolimo motyvas kol kas neaiškus.

Vilniuje įnauguravus 45-ąją šarvuotąją brigadą, krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigia, kad vokiečių karių buvimas Lietuvoje nepatinka Kremliaus režimui.  „Tai yra vienas stipriausių atgrasymo faktorių, tai ne tik brigada, tai taip pat ir visų Vokietijos ginkluotųjų pajėgų įsipareigojimas būti kartu su mumis. Šita brigada, būdama Lietuvoje, jau dabar nervina Rusiją“, – ketvirtadienį žurnalistams Katedros aikštėje teigė D. Šakalienė.

Katedros aikštėje Vilniuje ketvirtadienį oficialiai inauguruota Vokietijos 45-oji šarvuotoji brigada „Lietuva“. Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavo prezidentas Gitanas Nausėda, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Fridrichas Mercas), krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė ir Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus). Katedros aikštėje išsirikiavo beveik tūkstantis karių, tarp jų: Vokietijos ginkluotųjų pajėgų atstovai iš 10-osios šarvuotosios divizijos štabo, 45...

Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad dislokuodama brigadą Lietuvoje šalis perima NATO rytinio flango gynybą į savo rankas, ir dėkojo lietuviams už šiltą priėmimą, kuris nėra savaime suprantamas. „Perimame NATO rytinio flango gynybą į savo rankas“, – Katedros aikštėje vykusioje Vokietijos brigados inauguravimo ceremonijoje sakė kancleris.

Vilniuje vykstant Vokietijos brigados inauguracijai, kancleris Friedrichas Merzas teigia, kad Lietuvos saugumas yra ir Vokietijos saugumas. Todėl, pasak jo, Berlynas yra įsipareigojęs ginti Lietuvą.  „NATO gali paskliauti Vokietija. Žinome, kad saugumas neprasideda pasienyje, jis prasideda ten, kur mūsų partneriai turi jas ginti. Todėl Lietuvos saugumas yra ir mūsų saugumas. Vilniaus apsauga yra Berlyno apsauga.

Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Vokietijos 45-osios šarvuotosios brigados „Lietuva“ inauguracija. Apie šį renginį rašo įtakingas leidinys „Bloomberg“.  Kaip pastebima straipsnyje, Vokietija stiprina savo pajėgas Baltijos šalyse, siekdama atgrasyti Rusiją. „Vokietija stiprina kovinių šarvuotąją brigadą Lietuvoje, siekdama sustiprinti NATO rytinį flangą. Europos sąjungininkai imasi beprecedentinių priemonių, siekdami atgrasyti vis priešiškiau nusiteikusią Rusiją“, – teigiama tekste.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas slopina viltis dėl greitos Ukrainos karo pabaigos. „Šiuo metu nėra jokių ženklų, kad šitas karas greitai baigsis“, – sakė jis Berlyne. Anot F. Merzo, viską, kas įmanoma, bandoma pasiekti diplomatinėmis priemonėmis. Galimą popiežiaus tarpininkavimą jis pavadino „paskutiniąją žemiškąja instancija“, praneša agentūra „Reuters“. Galima tik tikėtis, kad bent jau ten pavyks susodinti konflikto šalis konstruktyviam pokalbiui, kalbėjo F. Merzas.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad bet prieš kokias Ukrainos ir Rusijos derybas Vatikane reikalautų intensyvaus pasiruošimo. Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas telefonu kalbėjosi su Rusijos kolega Vladimiru Putinu. Respublikonas pareiškė, kad „Rusija ir Ukraina nedelsiant pradės derybas dėl ugnies nutraukimo“, tačiau Maskva dar nenurodė konkrečios datos. Popiežius Leonas XIV pirmadienį pasisiūlė surengti Rusijos ir Ukrainos taikos derybas.

Vokietijos prokurorai trečiadienį paskelbė, kad dėl išpuolių prieš migrantus ir prieglobsčio prašytojus buvo sulaikyta įtariama kraštutinių dešiniųjų grupė. Teigiama, kad įtariamieji priklauso vienai „dešiniojo sparno ekstremistinei teroristinei organizacijai“, kurios tikslas buvo „sužlugdyti demokratinę sistemą Vokietijoje (...) smurto aktais, pirmiausia nukreiptais prieš migrantus ir politinius oponentus“, sakoma federalinės prokuratūros pareiškime.

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis antradienį išvyksta darbo vizito į Vokietiją, kur šią savaitę dalyvaus kasmetiniame Tarptautinio transporto forumo (ITF) ministrų susitikime Leipcige. Kaip pranešė Susisiekimo ministerija, Leipcige viešėsiantis E. Sabutis dalyvaus susitikimo apskritojo stalo diskusijose ir sesijose. Jų metu kartu su kitų Europos šalių ministrais bus tariamasi dėl tolesnės paramos kritinei Ukrainos susisiekimo infrastruktūrai atstatyti.

Antradienį Miunchene bus teisiami trys dvigubą Vokietijos ir Rusijos pilietybę turintys asmenys, kaltinami šnipinėję Maskvai ir rengę išpuolius prieš svarbiausią karinę infrastruktūrą ir pramonę.  Teigiama, kad pagrindinis įtariamasis, įvardytas tik kaip Dieteris S., vaidino pagrindinį vaidmenį sąmoksle pakirsti Vokietijos paramą Ukrainai bei imtis sabotažo veiksmų prieš taikinius, įskaitant JAV karines bazes.

Vokietija pirmadienį, po to, kai jos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis su kinų kolega Wang Yi aptarė Rusijos karą Ukrainoje, pareiškė, kad Kinija yra „atsakinga už taiką pasaulyje“. „Rusijos karas Ukrainoje daro įtaką pagrindiniams Europos interesams“, – sakoma socialiniame tinkle „X“ paskelbtame Užsienio reikalų ministerijos pranešime po pirmojo J. Wadephulio pokalbio telefonu su Wang Yi nuo tada, kai vokietis pradėjo eiti ministro pareigas ir didėjant susirūpinimui dėl ...

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas savo šeštadienio komentaruose paskelbė apie sustiprintą stebėjimą po įtariamų Rusijos vadinamojo šešėlinio laivyno sabotažo veiksmų, kuriais buvo pažeisti kabeliai ir vamzdynai Baltijos jūroje. „Mes, kaip kaimynai, NATO ir ES, atremiame hibridines grėsmes visomis jėgomis, įskaitant tolesnį patruliavimą“, – laikraščiui „Welt am Sonntag“ sakė J. Wadephulas. „Baltijos jūros regione Rusija kelia grėsmę mums visiems“, – perspėjo jis.

Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistorijaus, akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nenori nutraukti karo Ukrainoje. Tai aiškiai rodo naujausi įvykiai, susijęs su derybomis Turkijoje, sakė jis po susitikimo Romoje su kolegomis iš Italijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Lenkijos. „Pradžioje Vladimiras Putinas paskelbia, kad nori kalbėtis apie paliaubas.

Pasibaigus pirmosioms tiesioginėms per daugiau kaip trejus metus Rusijos ir Ukrainos deryboms, Vokietijos federalinis kancleris Friedrichas Merzas pareiškė esąs „labai nusivylęs“ jų baigtimi. Ligšiolinės diplomatinės pastangos dėl paliaubų tarp karo šalių, „deja, žlugo dėl nepakankamo Rusijos pasirengimo dabar žengti pirmuosius žingsnius teisinga kryptimi“, sakė F. Merzas penktadienį susitikime su kolegomis Tiranoje.

Vokietijos užsienio reikalų ministras ketvirtadienį pareiškė, jog Berlynas yra pasirengęs laikytis JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimo, kad NATO padidintų savo gynybos išlaidas iki 5 proc.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas antradienį perspėjo Rusiją, kad jei šią savaitę nebus pasiekta „realios pažangos“ siekiant taikos Ukrainoje, jai bus pritaikytos naujos Europos sankcijos. „Sutarėme, kad jei šią savaitę nebus realios pažangos, tuomet kartu Europos lygmeniu sieksime gerokai sugriežtinti sankcijas“, – sakė F. Merzas per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Graikijos ministru pirmininku Kiriaku Micotakiu.

DI technologijose besispecializuojanti Vokietijos gynybos bendrovė „Helsing“ sukūrė povandeninį droną, kuris gali būti naudojamas laivams ir svarbiems infrastruktūros objektams apsaugoti, antradienį pranešė Miunchene įsikūrusi firma. Autonominis povandeninis aparatas, kurio apvadinimas – „SG-1 Fathom“, sugeba patruliuoti „vienu kartu iki trijų mėnesiu, ieškodamas povandeninių grėsmių“, – teigiama bendrovės „Helsing“ pranešime spaudai.

Vokietijos pareigūnai visoje šalyje surengė reidus prieš sąmokslo teorijų kūrėjų ir ekstremistų tinklą ir likvidavo didžiausią šio judėjimo organizaciją, antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija.  Septyniuose Vokietijos regionuose surengti reidai buvo nukreipti prieš asociaciją „Vokietijos karalystė“, turinčią apie 6 tūkst. pasekėjų, kurie „neigia Vokietijos Federacinės Respublikos egzistavimą ir atmeta jos teisinę sistemą“, sakoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas antradienį pareiškė, jog Rusijos atstovai lauks Ukrainos Stambule gegužės 15 dieną. Tuo tarpu vis dar nėra aišku, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ryšis atvykti į derybas.

Vokietija perspėjo, kad Rusijai lieka vis mažiau laiko iki pirmadienio pabaigos sutikti su besąlygiškomis 30 dienų paliaubomis Ukrainoje, antraip jai gali būti pritaikytos naujos sankcijos. Jei Maskva nesutiks su reikalavimu, „bus pradėtas ruošimasis“ naujoms sankcijoms, pareiškė vyriausybės atstovas Stefanas Kornelius. Prieš tai Europos lyderiai savaitgalį per vizitą Kyjive pareikalavo, kad Rusija sutiktų nutraukti ugnį.

Daugelyje Vokietijos miestų sekmadienį žmonės išėjo į gatves, protestuodami prieš dešinįjį ekstremizmą ir ragindami uždrausti kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Juos į protestą sukvietė tinklas „Kartu prieš dešinįjį ekstremizmą“ ir kitos pilietinės visuomeninės organizacijos. Berlyne pagrindinis mitingas vyko prie Brandenburgo vartų. Jame, policijos duomenimis, dalyvavo apie 4 000 žmonių. Rengėjai kalbėjo apie maždaug 7 500 dalyvių.

Naujasis Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas šeštadienį paragino surengti „rimtas diskusijas dėl paliaubų“ Gazos Ruože, kur humanitarinė padėtis „šiuo metu yra nepakeliama“. Prieš vizitą Izraelyje J. Wadephulis teigė, kad būtina pradėti derybas „siekiant išlaisvinti visus įkaitus ir užtikrinti, kad Gazos gyventojus pasiektų atsargos“, pranešė jo ministerija.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė, kad daugiau nesileis į viešas diskusijas dėl konkrečių ginklų tiekimo Ukrainai. „Remiame Ukrainą karinėmis priemonėmis tiek, kiek galime (...) Ir darome tai, kad šis karas baigtųsi“, – sakė jis šeštadienį Vokietijos stotims RTL ir NTV. Tačiau ateityje nebus viešai diskutuojama, kokius konkrečiai ginklus tieks Vokietija, pridūrė F. Merzas, turėdamas omenyje galimą „Taurus“ sparnuotųjų raketų perdavimą.

Ukrainos ambasadorius Berlyne Oleksijus Makejevas tikisi, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį vizito Kyjive metu įsipareigos tęsti vokiškos ginkluotės tiekimą Ukrainai. Šeštadienį Vokietijos kancleris F. Merzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris ir Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas lankosi Ukrainos sostinėje Kyjive.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį telefonu kalbėjosi su naujuoju Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Kaip pranešė V. Zelenskis, tai buvo „geras ir išsamus pokalbis“. Tinkle „X“ paskelbtame įraše Ukrainos vadovas sakė, kad F. Merzas pažadėjo toliau remti Kyjivą, ir pridūrė: „Buvo svarbu tai išgirsti.

Vokietijos vidaus žvalgybos agentūra trečiadienį patvirtinta dešiniųjų ekstremistine organizacija paskelbė dar vieną prieš imigraciją nusistačiusios partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) regioninį skyrių – vos prieš kelias dienas toks statusas buvo suteiktas ir visai nacionalistinei partijai.