vokietija

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius siekia užkirsti kelią kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) susipažinti su slapta informacija patekimo į valdžią atveju, nes ji esą palaiko artimus ryšius su Rusija. Sekmadieniniame didelio tiražo laikraščio „Bild“ numeryje B. Pistorius tvirtino, kad artimas partijos ryšys su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinu yra neabejotinas. Ministras pabrėžė, kad konfidenciali informacija neturi patekti į netinkamas rankas.

Vokietijos 45-oji tankų brigada mėnesį vykdė pratybas palei Lietuvos ir Baltarusijos sieną. Jų tikslas – būti pasiruošusiems kovoti „jau šiąnakt“, siekiant apginti Vilnių ir išlaikyti Suvalkų koridorių, jungiantį Baltijos valstybes su Lenkija. Kaip rašo „The Economist“, Vokietija pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų nuolatiniam dislokavimui užsienyje siunčia savo karinius dalinius.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį lankysis Berlyne, kur susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu. Susitikimo metu šalies vadovas su kancleriu aptars pasirengimą kitą savaitę vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui Turkijos sostinėje Ankaroje. Susitikime taip pat dalyvaus Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius ir Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas. NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 7–8 dienomis, jo metu tikimasi sulaukti visų 32 valstybių narių lyderių.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius įtampą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pavadino tikrai ne santuokos krize ir sakė nežinąs, kokios Berlyno karinės paramos siekė Vašingtonas. Reaguodamas į D. Trumpo teiginį, kad Vokietija atsisakė „duoti bučinuką“ suteikiant paramą karui su Iranu, B. Pistorius žurnalui „Der Spiegel“ sakė: „Atsisakymas duoti bučinuką gali nutikti net ir geriausiuose santykiuose – beje, taip pat ir netyčia.

Vokietijos prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos valstybės institucijos slypi už 2022 metų diversijos prieš dujotiekį „Nord Stream“, jungiantį Rusiją su Europa. Pareiškime, kuriame išsamiai išdėstyti kaltinimai šioje byloje įtariamam asmeniui, prokurorai nurodė, kad jis ir kiti asmenys veikė „Ukrainos valstybės institucijų nurodymu“. Kyjivas šio pareiškimo kol kas nekomentavo.

Antradienį aplinkosaugos organizacija „Greenpeace“ pranešė pastebėjusi, kad Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui, skirtam apeiti sankcijas, priklausantys laivai Baltijos jūroje plaukia arčiau Vokietijos. Pasak organizacijos, laivai, regis, vengia Švedijos pakrantės, nes Švedijos valdžia neseniai ėmėsi veiksmų prieš įtartinus tanklaivius ir juos sustabdė.

Ligoninėje mirė šeštoji šaudynių į vakarus nuo Hamburgo esančiame jaunimo globos centre, kurių metu buvo mirtinai sužeisti dar penki žmonės, auka, pirmadienį pranešė Vokietijos policija. Jokios informacijos apie šeštosios aukos amžių kol kas neatskleista. Policija pranešė, kad po incidento Štadės mieste sulaikytas vienas pagrindinis įtariamasis, o dar dviem asmenims taikomos policijos priemonės.

Šiauriniame Vokietijos Štadės mieste esančioje jaunimo įstaigoje per šaudynes žuvo penki žmonės, pirmadienį pranešė pareigūnai. Sulaikyti du asmenys, įskaitant įtariamą šaulį. Policijos teigimu, taip pat yra sužeistųjų, tačiau jų skaičiaus pareigūnai nenurodė. Pasak policijos, šaudynės įvyko įstaigoje, kiek į pietus nutolusioje nuo miesto centro. Pareigūnai patikino, kad pavojaus visuomenei nėra. Šaudynės Vokietijoje Sulaikyti du įtariamieji, iš kurių vienas, kaip manoma, paleido šūvius.

Varšuva parengė ir perdavė Berlynui išsamų finansinės paramos planą dešimtims tūkstančių Lenkijos piliečių, nukentėjusių per nacių okupaciją, praneša „RBC-Ukraine“, remdamasi „Süddeutsche Zeitung“. Išmokų dydis ir bendra kompensacijų suma Lenkijos pusė reikalauja, kad Vokietijos vyriausybė kiekvienam gyvam nuo nacių režimo nukentėjusiam lenkui kasmet išmokėtų 10 tūks.

Vokietijai sunkiai sekasi pritraukti savanorių karių, todėl iki 2027 m. liepos šaliai gali tekti apsispręsti dėl privalomosios karinės tarnybos grąžinimo, naujienų agentūrai AFP teigia Vokietijos parlamento, Bundestago, narys Thomas Roewekampas. Rusijos grėsmei didėjant, o JAV tapus nenuspėjama, Vokietija siekia pertvarkyti savo kariuomenę ir padidinti karių skaičių nuo dabartinių 185 tūkst. iki bent 260 tūkst. 2035 metais.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas ketvirtadienį paragino nedelsiant pradėti derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos ir pabrėžė, kad atėjo laikas „užbaigti žudynes“. Kalbėdamas Lenkijos mieste Gdanske vykstančioje Ukrainos atstatymui skirtoje konferencijoje, F. Merzas sakė, kad Europa ir NATO yra pasirengę dar labiau padidinti spaudimą nustekentai Rusijos ekonomikai. „Rusija šio karo nelaimės.

Vokietijos pareigūnai surengė reidus į patalpas, susijusias su buvusia Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Gazprom“ dukterine įmone. Kratos atliktos remiantis įtarimais dėl sabotažo ir Užsienio prekybos įstatymo pažeidimo, trečiadienį pranešė prokurorai.  Federaliniai prokurorai atliko kratas patalpose Berlyne ir vienoje Frankfurto įmonėje, susijusiose su buvusia energetikos grupe „Gazprom Germania“, pranešė valdžios institucija.

Vokiečių žiniasklaida skelbia, kad Lietuvoje sulaikyta 17-metė vokietė, įtariama prieš penkis mėnesius Vokietijos Kastropo-Raukselio mieste nužudžiusi bendraamžį. Angela R. sulaikyta Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės kriminalinei policijai bendradarbiaujant su Lietuvos institucijomis, pranešė vokiečių policija, kuria remiasi portalas „Focus online“. Prokuratūra patvirtino Nepilnametės sulaikymo faktą Eltai antradienį patvirtino Lietuvos generalinė prokuratūra.

Vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje procesas vyksta pagal planą, tačiau spragų yra, sako Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. Visgi, jis pripažįsta, kad ne visi vokiečių kariai Lietuvoje bus dislokuoti jų noru – išnaudojus visas turimas priemones skatinant savanorystės principą, bus ieškoma alternatyvų. „Mūsų personalas auga. Iki 2027 m. pabaigos apie 5 tūkst. moterų ir vyrų skirta infrastruktūra Lietuvoje ir toliau bus plečiama kaip planuojama. Viskas vyksta pagal planą.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pirmadienį Lietuvoje susitiks su kolega Robertu Kaunu, ministrai Pabradėje stebės Vokietijos brigados rengiamas pratybas. Kaip rašė BNS, B. Pistorius su krašto apsaugos ministru R. Kaunu generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje stebės tarptautines pratybas „Freedom Shield 26-I“ (liet.

Vokietijos pirmenybės finišavo filmo scenarijaus vertu maču. Lemiamame finalo serijos susitikime Berlyno ALBA išvykoje 84:81 (20:25, 7:22, 26:19, 31:15) palaužė Miuncheno „Bayern“. Sostinės ekipa serijoje iki trijų pergalių triumfavo 3:2 ir neleido bavarams iškovoti trečiojo titulo paeiliui.

Šeštadienį Toronte vykusiose 2026 metų Pasaulio taurės turnyro E grupės rungtynėse Vokietijos rinktinė pademonstravo charakterį ir po atkaklios kovos 2:1 palaužė Dramblio Kaulo Kranto futbolininkus. Antrajame kėlinyje po keitimo pasirodžiusio Denizo Undavo dublis garantavo vokiečiams kelialapį į atkrintamąsias varžybas, o legendinis vartininkas Manuelis Neueris įsirašė savo pavardę į futbolo istoriją.

Rusija vis labiau žvelgia į Baltijos jūros regioną kaip į konflikto zoną, penktadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas. „Visi supratome, kad pati Baltijos jūra yra itin svarbi viso (NATO) aljanso gynybai“, – Kylio saugumo konferencijos atidaryme pažymėjo ministras, kurį citavo Vokietijos naujienų agentūra DPA. Jis teigė, kad Baltijos jūra yra strateginis maršrutas, kuriuo gabenami pastiprinimai ir atsargos, ir pažymėjo, kad Rusija tai puikiai žino.

Policijos duomenimis, trečiadienį pietvakarių Vokietijoje mirė 20 mėnesių amžiaus mergaitė, kurią motina išlipdama iš automobilio pamiršo pasiimti su savimi. Po keleto valandų mažylė buvo rasta negyva automobilyje Šorndorfe netoli Štutgarto. Pasak policijos, jos 44-ejų motina mergaitę pastebėjo tik popietę, kai grįžo prie automobilio. Į įvykio vietą buvo iškviestas skubiosios pagalbos gydytojas ir greitosios pagalbos ekipažas, tačiau jiems nepavyko atgaivinti vaiko.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas trečiadienį patikino NATO sąjungininkę Lenkiją, kad Vokietijos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios ginti savo rytinę kaimynę. „Mes nė sekundės nedvejotume“, – interviu su Vokietijos transliuotoju „Deutsche Welle“ ir Lenkijos televizijos kanalu TVP metu paklaustas, ar Lenkija galėtų pasikliauti Vokietijos pagalba Rusijos agresijos atveju, atsakė J. Wadephulas.

Vokietijos pirmenybėse prie titulo priartėjo Miuncheno „Bayern“. Bavarai išvykoje 91:83 (25:24, 18:16, 18:20, 30:23) nugalėjo Berlyno ALBA. Finalo serijos iki trijų pergalių rezultatas tapo 2:1, Miuncheno ekipos naudai. Likus žaisti pusketvirtos minutės ALBA atsiliko tik vienu metimu (73:75), tačiau Andreaso Obsto ir Nenado Dimitrijevičiaus metimai sukūrė svečiams pergalingą pranašumą. 19 taškų nugalėtojams surinko N.Dimitrijevičius (7 rez. perd.

Vokietija ir Lenkija trečiadienį ketina pasirašyti naują gynybos susitarimą, atidėdamos į šalį savo sudėtingą praeitį, kad sustiprintų Europos karinį bendradarbiavimą didėjančios įtampos su Rusija ir augančio neapibrėžtumo dėl JAV įsipareigojimų Europoje laikotarpiu. Santykiai tarp dviejų kaimynių pastaraisiais metais tapo pragmatiškesni, Rusijai 2022 metais pradėjus pilno masto karą Ukrainoje, o Lenkijoje 2023 metais į valdžią atėjus liberaliai vyriausybei.

Vokietija ir Prancūzija planuoja iš esmės peržiūrėti bendrą kovinių tankų projektą, pirmadienį pranešė Berlynas. Tai reiškia, kad gali būti atsisakyta ateityje kurti bendrą transporto priemonę, kuri ilgą laiką buvo laikoma pagrindiniu projekto elementu. Vokietijos gynybos ministerijos atstovas spaudai teigė, kad abi šalys vietoj to galėtų atskirai kurti savo naujos kartos tankus ar kitą šarvuotą techniką, tačiau vis tiek kurti bendrą skaitmeninių kovos sistemų rinkinį.

Prokuratūra penktadienį nutraukė ikiteisminį tyrimą, kuriame buvęs kandidatas į prezidentus Eduardas Vaitkus buvo įtariamas Lietuvos herbo išniekinimu dėl jo atvaizdo su nacistinės Vokietijos simboliką primenančiais elementais paviešinimo. Tai BNS patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė. Remiantis prokurorės nutarimu, kurį matė BNS, tyrimas nutrauktas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vokietijos nepopuliarus konservatorių kancleris Friedrichas Merzas šeštadienį įspėjo dėl galimo kraštutinių dešiniųjų „didžiojo sprogimo“ – proveržio dviejuose regioniniuose rinkimuose rugsėjį. „Pastatyta ant kortos daugiau nei tik vyriausybės ateitis“ rinkimuose Saksonijoje-Anhalte ir Meklenburge-Pomeranijoje, sakė jis kalboje savo partijos suvažiavime pastarajame regione.

JAV Gynybos departamentas, anot žiniasklaidos, ketina atšaukti planuotą „Tomahawk“ sparnuotųjų raketų tiekimą Vokietijai, kad nesupykdytų Rusijos. JAV vyriausybės pareigūnai sunerimę, kad Rusija šių didelio tikslumo ginklų dislokavimą gali traktuoti kaip eskalaciją ir imtis atsakomųjų veiksmų, rašo žinių portalas „Politico“, remdamasis dviem Europos ir vienu amerikiečių pareigūnu.

Vokietijos Osnabriuko mieste sekmadienį neutralizuotos dvi Antrojo pasaulinio karo laikų bombos. Dėl to 1,6 tūkst. gyventojų kelioms valandoms turėjo palikti savo namus. Viena bomba buvo nukenksminta, o kita neutralizuota kontroliniu sprogimu. Abi jos svėrė po 50 kg. Bombos buvo rastos buvusios krovinių geležinkelio stoties teritorijoje, kurioje iškils naujas miesto kvartalas. Šioje teritorijoje jau keliskart buvo rasta senų nesprogusių bombų.

Miuncheno oro uoste šeštadienį valandai buvo sustabdyti skrydžiai, nes danguje buvo pastebėti į dronus panašūs objektai, paskelbė Vokietijos policija ir oro uostas. Pasak policijos atstovo spaudai, du pilotai pranešė apie įtartiną incidentą netrukus po 9 valandos ryto, kai jie galimai pastebėjo dronus. „Suderinus su Vokietijos skrydžių valdymo centru, saugumo tarnybos nusprendė uždaryti kilimo ir tūpimo takus“, – sakė policijos atstovas spaudai.

Pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė ketvirtadienį apsilankė Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazijoje – vienintelėje Baltijos šalyse bendrojo ugdymo mokykloje, skirtoje vokiečių tautinės mažumos mokiniams, kurioje vokiečių mokoma kaip gimtosios kalbos. Vizito metu D. Nausėdienė susitiko su gimnazijos bendruomene, dalyvavo diskusijoje apie vokiečių kalbos ir kultūros stiprinimą Lietuvoje, apžiūrėjo atnaujintas gimnazijos erdves.

Vokietija ir Nyderlandai šiais metais Baltijos šalyse įkurs bendrą taktinę būstinę, kuri vadovaus pajėgoms NATO rytiniame flange ir padės atgrasyti Rusiją, ketvirtadienį pranešė Berlynas. Bendras Vokietijos ir Nyderlandų vadovavimo centras, dar vadinamas 1GNC, ateinančiais mėnesiais „atliks vadovaujamą vaidmenį NATO rytiniame flange, konkrečiai Estijos ir Latvijos regione“, sakoma Vokietijos gynybos ministerijos pranešime.

Vokietijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas Carstenas Breueris pareiškė, kad pastarieji incidentai su dronais Baltijos šalyse sukėlė NATO sąjungininkų susirūpinimą, rašoma „Evropeiskaja pravda“. Kalbėdamas trečiadienį aukščiausiojo lygio susitikimo Latvijos sostinėje Rygoje metu, C. Breueris sakė pastebėjęs tokį susirūpinimą tiek Latvijos ir Vokietijos pusėje, tiek per neseniai vykusius NATO posėdžius.

Ukrainiečiai kritikuoja buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pasisakymą „WDR1 Live“ tinklalaidėje. Ukrainiečių „Telegram“ kanaluose trečiadienį pradėjo plisti pokalbio ištrauka, kur A. Merkel dalijasi savo įžvalgomis apie karą Ukrainoje. „Tikiuosi, kad per 10 metų karas Ukrainoje bus pasibaigęs. Per 10 metų – taip, kad Ukraina taptų savarankiška, laisva ir suvereni šalis“, – pokalbio metu sakė ji. Ukrainiečiai negaili kritikos A. Merkel.

Vokietijos Diuseldorfo mieste šeštadienį kaktomuša susidūrus dviem tramvajams, buvo sužeista daugiau nei 50 žmonių, kurių daugeliui prireikė gydymo ligoninėje, pranešė priešgaisrinė tarnyba. Nelaimė įvyko apie 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku judrioje vakarinio miesto sankryžoje. Į įvykio vietą greitai atvyko pagalbos tarnybos.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius trečiadienį pareiškė, kad Berlynas dar negavo jokių įpareigojančių planų iš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos dėl amerikiečių karių išvedimo iš Vokietijos. „Vis dar nėra tikrai patikimo patvirtinimo“, – po parlamento gynybos komiteto posėdžio sakė ministras. Jis nurodė, kad Vokietija girdėjo, jog Europoje dislokuotų JAV brigadų skaičius gali būti sumažintas viena formuote.

Vyriausiasis NATO vadas antradienį pareiškė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas išvesti 5 tūkst. karių iš Vokietijos nekenkia aljanso gynybai. „Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų įgyvendinimui“, – žurnalistams sakė JAV generolas Alexusas Grynkewichius, vyriausiasis NATO sąjungininkų pajėgų Europoje vadas.

Europa turi pasimokyti iš Ukrainos atsparumo atremiant atakas prieš energetikos infrastruktūrą, antradienį Berlyne vykusioje tarptautinėje energetinio saugumo konferencijoje pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas.  „Šiandien būtina išklausyti Ukrainos politinius ir ekonominius sprendimus priimančius asmenis, bendruomenes, piliečių visuomenę ir ekspertus, kad pasimokytume iš jų patirties, lankstumo, atkaklumo ir novatoriškumo“, – sakė J. Wadephulas.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) planuoja šalia Rūdninkų karinio miestelio statyti maždaug 20 mln. eurų vertės Vokietijos kariams skirtą lauko stovyklavietę su kareivinėmis, kur vienu metu galės būti 1 tūkst. žmonių. Jos projektavimą numatoma pradėti vasaros pradžioje, o statybos turėtų prasidėti kitų metų pradžioje.  Kaip BNS teigė ministro Roberto Kauno patarėja, viešosios ir privačios partnerystės (ang.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas „griežtai“ pasmerkė Iraną dėl atnaujintų išpuolių prieš kaimynines šalis, apie kuriuos buvo pranešta savaitgalį, rašo „Sky News“. Vokietijos kancleris įraše platformoje „X“ pareiškė, kad išpuoliai, ypač prieš branduolinius objektus, „kelia grėsmę žmonių saugumui visame regione“. Iranas privalo pradėti derybas su JAV „Negali būti jokios tolesnės smurto eskalacijos“, – pridūrė F. Merzas.

Vokietijos policija pirmadienį pranešė nušovusi tigrą, pabėgusį iš „Tigrų karaliene“ pramintos moters valdomo voljero po to, kai užpuolė vieną iš prižiūrėtojų. Policijos atstovas naujienų agentūrai AFP pranešė, kad gyvūnas sunkiai sužeidė vieną asmenį, kuris šiuo metu gydomas ligoninėje. Incidentas įvyko sekmadienio popietę Rytų Vokietijos Leipcigo miesto pakraštyje ir buvo susijęs su „pabėgusiu tigru, kurį nušovė policija, panaudojusi šaunamuosius ginklus“, sakė atstovas.

Vokietijos brigados perkėlimas į Lietuvą jau kurį laiką kelia klausimų nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – ar tūkstančių karių atvykimas nesukels naujo nuomos kainų šuolio ir ar lietuviams netaps dar sunkiau rasti būstą? Nors dalis gyventojų baiminasi pasikartojančio 2022-ųjų scenarijaus, kai būstų pasiūla buvo smarkiai sumažėjusi, ekspertai sako, kad dabartinė situacija rinkoje kol kas yra gerokai stabilesnė.

Vokietijos policija nušovė iš privataus aptvaro netoli rytinės Vokietijos miesto Leipcigo pasprukusį tigrą, sekmadienį pranešė policijos atstovė spaudai. Policijos atstovė spaudai teigė, kad per incidentą vienas vyras patyrė nedidelius sužalojimus.  „Pavojaus visuomenei nebėra“, – pridūrė ji. Iš privačiai valdomos aptvertos teritorijos Škoidice, Leipcigo pakraštyje, pabėgęs tigras buvo nušautas sodo teritorijoje. Valdžios institucijos dar nenustatė, kaip gyvūnas sugebėjo ištrūkti.

Vokietijos pietvakariuose esančiame Pforcheime apie 30 tūkst. žmonių sekmadienį turėjo evakuotis iš savo namų, nes mieste buvo rasta nesprogusi Antrojo pasaulinio karo bomba, sekmadienį pranešė vietos policija. Policijos atstovas spaudai teigė, kad 1,8 t svorio bomba bus nukenksminta vėliau sekmadienį, o šiuo metu ugniagesiai tikrina, ar visi gyventojai paliko evakuacijos zoną.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad šiuo metu savo vaikams nepatartų vykti studijuoti JAV, o tuo labiau ten gyventi, motyvuodamas tuo, kad socialinė aplinka sparčiai keičiasi, o galimybės yra ribotos net ir aukštąjį išsilavinimą turintiems asmenims, rašo „Reuters“. Šie komentarai pabrėžia įtampą tarp JAV ir jų Europos sąjungininkų prezidento Donaldo Trumpo kadencijos metu, kai ginčai dėl prekybos, karų Ukrainoje ir Irane kelia įtampą NATO aljanse.

Rusija bus pajėgi pulti NATO 2029 arba dar anksčiau, sako Vokietijos kariuomenės vadas Carstenas Breueris. „Įvairūs rodikliai – ginkluotė, karių skaičiaus didėjimas, ekonominiai ir politiniai pokyčiai – rodo vieną datą: 2029 m. Ar tai galėtų įvykti anksčiau? Taip“, – kariuomenės vado žodžius cituoja „European Pravda“. Todėl, jo vertinimu, svarbu būti pasirengusiems nedelsiant įsitraukti į kovą, iki 2029 m. sustiprinti kovinius pajėgumą ir iki 2035 m. bei vėliau užsitikrinti technologinį pranaš...

Simas Lukošius atkreipė į save dėmesį Čempionų lygos finale, kuomet į Atėnų AEK krepšį sušėrė 7 tritaškius ir tempė Vilniaus „Rytą“ titulo link. Tokį pusiau lietuvio, pusiau vokiečio pasirodymą stebėjo ir rinktinės treneris Alexas Mumbru, gerai įsidėmėjęs S.Lukošiaus vardą. Iki šiol S.Lukošius ne kartą viešai deklaravo norą atstovauti mamos, o ne tėčio gimtinei. Tiesa, kol kas tokių progų sulaukęs nebuvo. Vis tik Krepsinis.

Vokietijos ginklų gamintoja „Rheinmetall“ ir telekomunikacijų operatorė „Deutsche Telekom“ planuoja kartu kurti gynybinį „skydą“, skirtą apsisaugoti nuo dronų ir sabotažo išpuolių, pirmadienį pranešė abi bendrovės. Pastaraisiais metais Vokietija ir kitos Europos šalys susidūrė su įtariamo sabotažo aktų ir neatpažintų dronų įsibrovimų banga, o už daugelio šių incidentų, kaip manoma, stovi Rusija.

JAV pagrasinus išvesti dalį savo pajėgų iš Vokietijos, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog amerikiečių karių perkėlimas į sieną su agresorėmis turinčias valstybes padidintų atgrasymą. Pentagonas per artimiausius 6–12 mėnesių iš Vokietijos planuoja išvesti apie 5 tūkst. karių. Baltųjų rūmų šeimininkas taip pat pagrasino pajėgas atitraukti ir iš Italijos bei Ispanijos.

JAV gynybos sekretorius Pete‘as Hegsethas nurodė iš Vokietijos išvesti apie 5 tūkst. JAV karių. Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sako, kad karių rotacija yra natūralus procesas, tačiau pabrėžia – didžiausias dėmesys šiandien turi būti skiriamas pačios Europos ir Lietuvos gynybinių pajėgumų stiprinimui. Apie tai laidoje kalbėjo krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Iki 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija užpuolė Ukrainą, sovietų aukos per Antrąjį pasaulinį karą Vokietijos visuomenėje ir politikoje buvo beveik visiškai ir klaidingai tapatinamos išimtinai su Rusija, o Ukraina ir Baltarusija – pagrindinės nacių karo ir Holokausto arenos – nustumtos į paraštes.  Tai interviu „Ukrinform“ sakė Franziska Davies, Miuncheno Liudviko Maksimiliano universiteto Rytų ir Vidurio Rytų Europos istorijos katedros docentė.