vokietija

Rusijos vyriausybė pirmadienį pareiškė atsargią viltį, kad po centro ir dešinės bloko pergalės Vokietijoje vykusiuose rinkimuose jos santykiai su šia šalimi atšils. „Kaskart norisi tikėtis blaivaus žvilgsnio į tikrovę“, – kalbėdamas apie rinkimų, kuriuose pergalę šventė Krikščionys demokratai (CDU) ir jiems broliška Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) iš Bavarijos, rezultatus sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vokietijos verslui palankios Laisvosios demokratų partijos (FDP) vadovas Christianas Lindneris sekmadienį atsistatydino, jo politinei jėgai rinkimuose nepavykus peržengti 5 proc. barjero, kad patektų į parlamentą. 46 metų Ch. Lindneris dirbo finansų ministru Olafo Scholzo nestabilioje trišalėje koalicinėje vyriausybėje, tačiau dažnai nesutarė su socialdemokratų kancleriu. Lapkritį O. Scholzas atleido jį iš pareigų po aštrių nesutarimų dėl vyriausybės išlaidų. Visi Ch.

Vokietijos konservatorių lyderis Friedrichas Merzas, kurio vadovaujamas CDU-CSU aljansas laimėjo sekmadienį vykusius visuotinius rinkimus, pareiškė, kad Ukraina privalo dalyvauti taikos derybose. „Europa lieka tvirtai Ukrainos pusėje“, – pirmadienį, Europos lyderiams susirinkus Kyjive paminėti trečiųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą metinių, socialiniame tinkle „X“ parašė F. Merzas.

Preliminarūs Vokietijos rinkimų rezultatai patvirtino, kad juos laimėjo pagrindinės srovės konservatoriai, vadovaujami Friedricho Merzo, o į antrą vietą iškilo kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Per rinkimų kampaniją dominavo susirūpinimas didžiausios Europos ekonomikos stagnacija ir spaudimas apriboti migraciją. F. Merzas pastarosiomis savaitėmis ragino laikytis griežtesnės pozicijos imigracijos klausimu.

Vokietijoje vykusių rinkimų nugalėtojas konservatorius Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Europa turi sustiprinti savo gynybos pajėgumus, didėjant įtampai tarp JAV ir Europos dėl Ukrainos bei NATO finansavimo. „Man absoliutus prioritetas bus kuo greičiau sustiprinti Europą, kad žingsnis po žingsnio tikrai pasiektume nepriklausomybę nuo JAV“ gynybos klausimais, sakė F. Merzas.

Pasaulio šalių vadovai sekmadienį sveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su jo partijos pergale parlamento rinkimuose. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sveikino progą „stiprinti bendrą saugumą“. „Laukiu galimybės dirbti su naująja (Vokietijos) vyriausybe, kad stiprintume ir taip stiprius mūsų santykius, (...) mūsų bendrą saugumą ir užtikrintume augimą abiem mūsų šalims“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Starmeris.

Pasaulio šalių vadovai sekmadienį sveikino Vokietijos konservatorių lyderį Friedrichą Merzą su jo partijos pergale parlamento rinkimuose. Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris sveikino progą „stiprinti bendrą saugumą“. „Laukiu galimybės dirbti su naująja (Vokietijos) vyriausybe, kad stiprintume ir taip stiprius mūsų santykius, (...) mūsų bendrą saugumą ir užtikrintume augimą abiem mūsų šalims“, – socialiniame tinkle „X“ parašė K. Starmeris.

Viena apklausa rodo, kad po sekmadienį Vokietijoje vykusių rinkimų palankiausiai vertinama koalicija, kurią sudarytų konservatyvus CDU/CSU blokas ir centro kairieji socialdemokratai (SPD). Remiantis apklausos, kurią atliko tyrimų institutas „YouGov“, rezultatais, 44 proc. respondentų palaiko „didžiąją koaliciją“, kurios sudėtyje būtų Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) ir SPD. Tuo metu 25 proc.

Vokietijos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderis Friedrichas Merzas sekmadienį visuomeniniam transliuotojui ARD sakė, kad pirmenybę teiktų koaliciją formuoti su vienu partneriu, o ne dviem. „Mes laimėjome ir laimėjome aiškiai, – sakė jis. – Dabar bandysiu suformuoti vyriausybę, kuri atstovautų visai šaliai ir spręstų šalies problemas.“ „Kokia ta vyriausybė bus, dar nežinome. Tačiau tai nėra paslaptis, kad aš norėčiau turėti vieną koalicijos partnerį, o ne du.

Vokietijos parlamento rinkimuose didelė dalis jaunų rinkėjų, įskaitant pirmąkart balsavusius vokiečius, balsavo už kraštutines kairiąsias ir kraštutines dešiniąsias partijas, sekmadienį rašo Vokietijos visuomeninis transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW). Remiantis balsavusiųjų apklausomis, 25 proc. rinkėjų, kuriems yra nuo 18 iki 24 metų, balsavo už kraštutinės kairės partiją „Die Linke“, tuo metu 21 proc.

Prieš pirmalaikius rinkimus Vokietijoje Friedrichas Merzas pažadėjo valdyti didžiausią Europos ekonomiką grąžindamas savo Krikščionių demokratų partiją (CDU) prie konservatyvių šaknų, mažindamas verslo suvaržymus ir griežtindamas kovą su nelegalia migracija.

Vokietijoje pasibaigus Bundestago rinkimams, jų nugalėtojas Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) pirmininkas Friedrichas Merzas kalba apie istorinius rezultatus. Mes laimėjome šiuos Bundestago rinkimus, pareiškė jis pasibaigus balsavimui ir pasirodžius prognozėms. F. Merzas paragino greitai pradėti derybas dėl koalicijos. Rinkimų kampanija baigėsi, reikia pradėti kalbėtis, teigė jis, turėdamas omenyje galimus koalicijos partnerius.

Sekmadienį Vokietijoje vyksta pirmalaikiai parlamento rinkimai. Svarbiausiais šiais metais Europoje laikomuose rinkimuose dėl kanclerio posto varžosi šiuo metu šias pareigas einantis Olafas Scholzas, žaliųjų kandidatas Robertas Habeckas, kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel bei Krikščionių demokratų sąjungos lyderis Friedrichas Merzas. Būtent pastarasis, kaip rodo apklausos, yra laikomas šių rinkimų favoritu.

Sekmadienį vokiečiai keliaus į rinkimų apylinkes ir balsuos ne tik Vokietijai, bet ir visai Europai svarbiuose parlamento rinkimuose.  O šiandien nusikelsime į populizmo ir simpatijų Rusijai varomos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ pasaulį. Tame pasaulyje už Ukrainos išlikimą ir Europos saugumą dažnai svarbesnės yra pigios „putiniškos“ dujos. Dalis Vokietijos bijo, kad ši populiarėjanti partija grąžins Vokietiją į tamsiuosius istorijos puslapius.

Šeštadienį baigiasi Vokietijos parlamento rinkimų kampanija, o šalyje vyksta paskutiniai susitikimai su rėmėjais, kurių metu partijos tikisi pritraukti neapsisprendusius rinkėjus. Naujausios visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, į rinkimus Friedricho Merzo vedami konservatoriai yra populiaresni už kitas partijas, praneša dpa.

Vokietija sekmadienį eis prie balsadėžių po netikėtai trumpos rinkimų kampanijos, pasižymėjusios aršiomis diskusijomis dėl imigracijos, saugumo ir nuolat prastėjančių ekonominių perspektyvų.

Vokietijos policija ir prokurorai šeštadienį pranešė, kad sulaikytas 19 metų jaunuolis, įtariamas penktadienį prie Holokausto memorialo Berlyne surengęs išpuolį peiliu, per kurį sunkiai sužeistas ispanų turistas, yra kilęs iš Sirijos.  Pasak jų, vaikinas planavo „žudytis žydus“.  Incidentas įvyko Vokietijai ruošiantis visuotiniams rinkimams ir po virtinės kruvinų išpuolių, sukrėtusių šalį.

Vokietija penktadienį, likus dviem dienoms iki visuotinių rinkimų, perspėjo, kad Rusija vykdo dezinformacijos kampaniją, kuria siekia padėti kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) ir „sugriauti pasitikėjimą demokratija“. Saugumo pareigūnai turėjo pagrindo įtarti, kad už kai kurių internetinių kampanijų slypi su Kremliumi susijęs tinklas „Storm-1516“, sakė Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Maximilianas Kallas.

Vokietijos valdžia suėmė 18-metį, įtariamą planavusį politiškai motyvuotą išpuolį prieš Izraelio ambasadą Berlyne, penktadienį pranešė saugumo šaltiniai.  Remiantis dpa gauta informacija, saugumo institucijos įtaria islamistinį motyvą. Įtariamasis, Rusijos pilietis, ketvirtadienį buvo sulaikytas Brandenburgo žemėje, pranešė jos sostinės Potsdamo, esančio visai šalia Berlyno, policija.

Vašingtonui reikalaujant derybų su Maskva dėl karo užbaigimo, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį kalbėjosi apie būdus pasiekti teisingą taiką Ukrainoje. O. Scholzas ir V. Zelenskis per pokalbį telefonu sutarė, „kad Ukraina turi būti prie derybų stalo būsimose derybose dėl taikos Ukrainoje ir kad Europos saugumo klausimai turi būti aptarti kartu su europiečiais“, sakoma kanclerio atstovo spaudai Steffeno Hebestreito pranešime.

Galbūt tai madinga Holivudo ir popmuzikos žvaigždžių avalynė, tačiau „Birkenstock“ sandalai nėra meno kūriniai, ketvirtadienį nusprendė Vokietijos aukščiausios instancijos teismas. Sandalų gamintoja iš Vokietijos siekė įrodyti, kad jos avalynė, kurios vidpadis pagamintas iš kamštinės medžiagos ir natūralaus latekso, gali būti priskiriama prie meno kūrinių, dėl ko jai galėtų būti taikoma griežta autorių teisių apsauga.

Ketvirtadienį paskelbta naujausia vokiečių rinkėjų apklausa rodo, kad prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus centro dešiniųjų opozicinis blokas vis dar tvirtai pirmauja, tačiau opozicijos lyderio Friedricho Merzo galimybės sudaryti koaliciją bus sudėtingos.  Apklausa, laikraščio „Bild“ užsakymu atlikta apklausų instituto INSA, parodė, kad F. Merzo krikščionys demokratai (CDU) ir jiems artima Bavarijos partija Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) tvirtai išlaiko 30 proc. populiarumą.

Vokietijos ir Lenkijos žvalgybos tarnybos ketvirtadienį paskelbė retą viešą pareiškimą, kuriame įsipareigojo bendradarbiauti siekiant atremti Rusijos hibridines atakas.

Vokietija trečiadienį pareiškė, kad karą Ukrainoje pradėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prieštaraudama JAV vadovo Donaldo Trumpo kaltinimams, esą už tai atsakingas Kyjivas. „Ne kas kitas kaip Putinas pradėjo ir norėjo šio karo Europos širdyje“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Annalenos Baerbock pareiškime. „Iš visų jėgų stengiamės toliau stiprinti Ukrainą“, – pridūrė ministrė.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir opozicijos lyderis Friedrichas Merzas trečiadienį, likus keturioms dienoms iki rinkimų, dalyvaus paskutiniuose debatuose, kuriuos gaubia niūrios nuotaikos dėl kraštutinių dešiniųjų iškilimo. Tikimasi, kad 20 val. 15 min. vietos (21 val. 15 min. Lietuvos laiku) prasidėsiančiuose debatuose daug dėmesio bus skiriama imigracijai ir saugumui, taip pat įtampai tarp JAV ir Europos bei sudėtingai Vokietijos ekonomikos būklei.

Dešimtys tūkstančių žmonių sekmadienį Berlyne dalyvavo demonstracijoje prieš bendradarbiavimą su kraštutiniais dešiniaisiais po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance'as paragino Vokietiją atsisakyti šio ilgamečio tabu. Policijos duomenimis, proteste, surengtame likus savaitei iki visuotinių rinkimų, dalyvavo apie 30 tūkst. žmonių, o organizatorių skaičiavimais – apie 38 tūkstančius.

Sekmadienį, likus savaitei iki Vokietijos visuotinių rinkimų, dešimtys tūkstančių žmonių prisijungė prie Berlyne surengtos demonstracijos prieš kraštutinius dešiniuosius. Pasak policijos, proteste dalyvavo apie 30 000 žmonių. Tuo metu organizatoriai kalbėjo apie 38 000 dalyvių. Daugybė jų nešėsi plakatus su šūkiais, smerkiančiais kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ (AfD), kuri per kitą sekmadienį vyksiančius rinkimus gali tapti antra didžiausia partija.

Vokietijos policija šeštadienį paskelbė, kad mirė moteris ir jos dukrelė, kurios buvo sužalotos per anksčiau šią savaitę Miunchene įvykdytą išpuolį, praneša BBC. „Deja, bet šiandien turime patvirtinti, kad mirė dvejų metų vaikas ir jos 37-erių metų mama“, – policijos atstovas spaudai Ludwigas Waldingeris sakė žiniasklaidai. Ketvirtadienį mažiausiai 37 žmonės patyrė sužalojimus automobiliui įsirėžus į minią Miunchene.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas šeštadienį atmetė užsienio jėgų kišimąsi į Vokietijos rinkimus. Tokia jo pastaba nuskambėjo po to, kai JAV viceprezidentas J. D. Vance‘as, sakydamas kalbą Miunchene, paragino atverti duris kraštutinių dešiniųjų partijoms. Kalbėdamas ant tos pačios scenos Miuncheno saugumo konferencijoje, O. Scholzas stojo ginti Vokietijoje vyraujantį tabu dėl bendradarbiavimo su kraštutiniais dešiniaisiais.

JAV viceprezidentas J. D. Vance'as penktadienį paragino pagrindines Vokietijos politines partijas nebesipriešinti bendradarbiavimui su kraštutiniais dešiniaisiais, praėjus kelioms valandoms po to, kai Berlynas pareiškė, kad Amerika neturėtų kištis prieš rinkimus. „Demokratija grindžiama šventu principu, kad žmonių balsas yra svarbus“, – sakydamas kalbą Miuncheno saugumo konferencijoje teigė  J. D. Vance'as.

Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris penktadienį pradėdamas Miuncheno saugumo konferenciją pasakė, kad Donaldo Trumpo administracija „visiškai nepaiso nusistovėjusių taisyklių“. „Naujosiosios amerikiečių administracijos pasaulėžiūra visiškai skiriasi nuo mūsiškės, – kalbėjo F. Steinmeieris. – Pagal ją visiškai nepaisoma nusistovėjusių taisyklių, partnerystės ir įgyto pasitikėjimo.“ „Mes to nepakeisime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas po ketvirtadienį Miunchene surengto spėjamo ekstremistinio išpuolio pažadėjo greičiau deportuoti nusikaltėlius. „Bet kuris čia esantis asmuo, kuris nėra Vokietijos pilietis ir vykdo tokio pobūdžio nusikaltimus, taip pat turi tikėtis, kad mes išvešime jį iš šios šalies ir deportuosime“, – ketvirtadienio vakarą visuomeniniam transliuotojui ZDF sakė O. Scholzas. Jis patikino, kad toks pat likimas laukia ir asmens, įtariamo surengus išpuolį Miunchene.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ketvirtadienį pareiškė apgailestaujantis, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija padarė nuolaidų Rusijai dar nė neprasidėjus taikos deryboms dėl Ukrainos. „Mano nuomone, būtų buvę geriau prie derybų stalo kalbėti apie galimą Ukrainos narystę NATO arba galimus teritorijos praradimus“, – prieš NATO susitikimą sakė B. Pistorius.

Vokietijos policija trečiadienį pranešė besitikinti, kad šį savaitgalį vyksianti Miuncheno saugumo konferencija, į kurią kasmet susirenka pasaulio lyderiai ir gynybos ekspertai, pritrauks apie 40 įvairių demonstracijų. Tai yra „daugiau renginių nei matėme per ilgą laiką“, – sakė Miuncheno policijos būstinės Operacijų departamento vadovas Christianas Huberis. Ch.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas trečiadienį atmetė JAV prezidento Donaldo Trumpo reikalavimus NATO narėms savo karines išlaidas didinti nuo 2 proc. iki mažiausiai 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Ne, 5 proc. normatyvas nėra svarstomas, – pasakė B. Pistoriusas. – Amerikos prezidentas reikalauja, kad jis turėtų būti 5 proc. Patiems amerikiečiams iki jo dar yra labai, labai toli.

Vokietija trečiadienį sakė, kad neverta puoselėti lūkesčių, kad šią savaitę įvyksianti Miuncheno saugumo konferencija gali lemti didelį proveržį siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Žvelgiant į Miuncheną ir saugumo konferenciją, nemačiau jokių konkrečių požymių, kad horizonte gali būti ryžtingas žingsnis“ taikos derybų link, per spaudos konferenciją sakė vyriausybės atstovas Steffenas Hebestreitas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį paskelbė, kad šalis pratęs sienų kontrolę šešiems mėnesiams.  Pratęsimas įsigalios kovo mėnesį, kai turėjo nustoti galioti anksčiau paskelbta sienų kontrolė.  „Šiandien dar kartą nurodėme šešis mėnesius taikyti laikiną kontrolę prie visų Vokietijos sienų ir apie tai pranešėme Europos Komisijai“, – parašė Vokietijos kancleris.

Buvo rengiami sabotažai prieš Vokietijos karinio jūrų laivyno laivus, rašo NTV. Apie tai patvirtino Vokietijos karinio jūrų laivyno vadas Janas Christianas Kaackas. Anot jo, sabotažininkai apgadino Bundesvero karo laivus, taip pat buvo bandymų patekti į bazes. Tekste rašoma, kad buvo fiksuotas ne vienas toks atvejis. Įvedė papildomas saugumo priemones J. Ch.

Kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderė Alice Weidel vėliau trečiadienį Budapešte turėtų susitikti su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu, likus mažiau nei dviem savaitėms iki Vokietijos parlamento rinkimų.  Oficialūs pokalbiai planuojami V. Orbano rezidencijoje buvusiame karmelitų vienuolyne Budapešto pilyje, po to bus surengta bendra spaudos konferencija.

Keletas Vokietijos karo laivų nukentėjo nuo sabotažo aktų, antradienį pranešė šalies karinio jūrų laivyno inspektorius. „Žalos“ dėl sabotažo buvo pastebėta „daugiau nei viename laive“, – Berlyne kalbėdamas per spaudos konferenciją pasakė Janas Christianas Kaackas. J. Kaackas transliuotojų WDR, NDR ir dienraščio „Süddeutsche Zeitung“ pranešimų, kad nauja Hamburge pastatyta korvetė iki ją perduodant kariniam jūrų laivynui tapo sabotažo auka, nekomentavo.

Vokietijoje traukiniui antradienį įsirėžus į sunkvežimį geležinkelio pervažoje žuvo vienas žmogus, dar keliolika buvo sužeista, pranešė gelbėjimo tarnybos ir geležinkelių operatorė „Deutsche Bahn“. Hamburgo ugniagesių tarnyba pranešė, kad „12 žmonių buvo sužeisti, 10 iš jų – nesunkiai“. Įvykio vietoje dirbo apie 80 ugniagesių, priduriama socialiniame „X“ paskelbtame tarnybos pranešime.  „Deutsche Bahn“ pranešime teigiama, kad avarija įvyko apie 14 val. vietos (15 val.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir tikėtinas jo įpėdinis Friedrichas Merzas antradienį sakydami kalbas parlamente prieš vasario 23 d. vyksiančius nacionalinius rinkimus pažadėjo nebendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais, informuoja „Reuters“. „Niekada nesieksime bendrų tikslų su kraštutiniais dešiniaisiais“, – pareiškė O. Scholzas ir apkaltino F. Merzą sulaužius duotą žodį šiuo klausimu, kadangi partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) praėjusį mėnesį parėmė jo siūlymą dėl migracijos ...

Porelei vokiečių, prisipažinusių pernai nužudžius pabėgėlę iš Ukrainos ir jos motiną, kad pagrobtų naujagimį kūdikį, pirmadienį buvo skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Manheimo miesto pietvakarinėje Vokietijos dalyje apylinkės teismas nustatė, kad įvykdytas nusikaltimas buvo itin sunkus, o tai reiškia, kad pora net ir po 15 už grotų praleistų metų į laisvę greičiausiai neišeis.

Apklaustų žiūrovų manymu, Vokietijos kancleris socialdemokratas Olafas Scholzas nedidele persvara laimėjo televizijos debatus prieš savo varžovą konservatorių Friedrichą Merzą.   37 proc. balsavusių žiūrovų teigė, kad O. Scholzui sekėsi geriau nei F. Merzui. 34 proc. manė, kad debatus laimėjo CDU lyderis, 29 proc. neįžvelgė skirtumo. Apklausa nereprezentuoja visų Vokietijos rinkėjų, o tik sekmadienio dvikovos žiūrovus.

Vokietijos policija tiria šešis incidentus, susijusius su dronais, pastebėtais virš šalies šiaurėje esančios oro pajėgų bazės, kurioje mokomos Ukrainos pajėgos, sekmadienį AFP sakė kariuomenės atstovas spaudai. Pastaraisiais mėnesiais virš karinių ir pramoninių objektų Vokietijoje skraidantys dronai sukėlė šalyje nerimą. Vyriausybė praėjusį mėnesį paskelbė apie planus keisti įstatymus, kad kariai galėtų numušti įtartinus bepiločius orlaivius.

Protestai prieš Vokietijos kraštutinius dešiniuosius šeštadienį pietiniame Miuncheno mieste sutraukė 200 000 žmonių, pranešė policija. Organizatorių duomenimis, Bavarijos sostinėje buvo susirinkę apie 320 000 demonstrantų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą sukritikavo JAV prezidento Donaldo Trumpo užsienio politiką. Šeštadienį publikuotame interviu Vokietijos žiniasklaidos kanalui „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ (RND) O. Scholzas kritikavo D. Trumpo siūlymą tolesnę karinę pagalbą Ukrainai susieti su galimybėmis naudotis šios šalies žaliavomis. „Ukraina yra puolama ir (Vokietija) padeda, nesitikėdama už tai jokio atlygio.

Prieš kraštutinius dešiniuosius protestuojantys vokiečiai dabar fašizmu apkaltino ir pagrindinį pretendentą į Vokietijos kanclerio postą – konservatorių Friedrichą Merzą. Pasipiktinimo banga kilo po to, kai ultradešiniųjų „Alternatyva Vokietijai“ padėjo konservatoriams patvirtinti migracijos griežtinimo planą. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Maždaug 6 tūkst. protestuotojų buvo susirinkę prie konservatorių partijos būstinės Berlyne.

Berlyne, pasak policijos, sekmadienį susirinko mažiausiai 160 tūkst. žmonių, kurie protestavo prieš Vokietijos konservatorių praėjusios savaitės sprendimą prieš šį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus bendradarbiauti su kraštutiniais dešiniaisiais. Organizatoriai savo ruožtu teigė, kad 200 tūkst.