VMI

Daugiausia gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos pernai skirta Ukrainą remiančiai nevyriausybinei organizacijai „Mėlyna ir geltona“ („Blue Yellow“) – įstaigai gyventojai skyrė beveik 2,73 mln. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbti duomenys. Jono Ohmano vadovaujama organizacija daugiausiai mokestinės paramos iš gyventojų gauna jau ketvirtus metus iš eilės – ją parėmė beveik 33 tūkst. gyventojų, kurių prašymai buvo įvertinti apskaičiuojant paramą.

Lietuviai toliau traukiasi iš antrosios pensijų pakopos, o daugumą atsiimtų pinigų laiko tiesiog bankų sąskaitose, kur jie vien dėl infliacijos praranda vertę. Sunerimę, kad taip lietuviai vėjais paleis senatvei taupytus pinigus, valdantieji tariasi, kaip išmokyti lietuvius investuoti ir įveikti investavimo fobijas. O naujasis finansų ministras jau žada lietuviams sukurti kone investavimo rojų ir pamokyti, kaip tai daryti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kauno apygardos prokuratūra kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje trys asmenys kaltinami labai didelės vertės sukčiavimu, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimu bei apgaulingu finansinės apskaitos tvarkymu.

Buvusio premjero Gintauto Palucko brolio Dano Palucko valdomai Palangos statybos bendrovei „Auksitas“ iškelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismas liepos 7 dieną tenkino įmonės vadovo D. Palucko prašymą.  „Mokėtinos sumos ir finansiniai įsipareigojimai viršija turimą turtą, įmonė negali vykdyti turtinių prievolių, yra nemoki, todėl atsakovei keltina bankroto byla“, – nutarė teismas.  Pasak nutarties, „Auksitas“ kovo pabaigoje turėjo 254,3 tūkst.

Kova su šešėline ekonomika bus vienas iš Finansų ministerijos prioritetų, sako paskirtasis finansų ministras Taurimas Valys. „Kalbant apie kovą su šešėline ekonomika, tai tikrai bus vienas Finansų ministerijos prioritetų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete žadėjo T. Valys. Pasak jo, rudenį Valstybinė mokesčių inspekcija parengs kovos su šešėliu priemones ir įgyvendinimo planą. Paskirtasis ministras taip pat pranešė apie pokyčius viešųjų pirkimų srityje.

Finansų ministerija ketina siūlyti keisti lengvatas gyventojų pajamoms iš investicijų, įskaitant ir kai kurių panaikinimą. Viceministras Lukas Jakubonis sako, kad dalis lengvatų nedera tarpusavyje, todėl būtina jas peržiūrėti. Jo teigimu, prioritetą reikėtų teikti investicinei sąskaitai, kurią taip pat bus siūloma tobulinti.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad nuo liepos 8 d. paramos gavėjus pasieks pirmosios gyventojų skirtos pajamų mokesčio (GPM) sumos. Prašymus skirti paramą pateikė 564 tūkst. gyventojų. Iki šių metų lapkričio 15 d. paramos gavėjams bus pervesta daugiau kaip 40 mln. eurų. Šiemet gyventojų skirta GPM dalis pasieks daugiau kaip 16 tūkst. paramos gavėjų. Paramos ir labdaros fondams, viešosioms įstaigoms, asociacijoms bus pervesta 34,2 mln. eurų. 2,8 mln.

Po kovą paviešinto penkių redakcijų žurnalistinio tyrimo apie politikų grynaisiais pinigais laikomas santaupas, ,,Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis atnaujino deklaracijas už ketverius metus, iš jų pašalindamas maždaug 100 tūkst. eurų, deklaruotų grynaisiais pinigais.

Turtingiausi Lietuvos banko (LB) vadovybėje – valdybos nariai Evaldas Ruzgys ir Julita Varanauskienė, centrinio banko vadovas Gediminas Šimkus pagal turtą – trečias, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) paskelbtos praėjusių metų turto deklaracijos. Pernai spalį pareigas eiti pradėjusio E. Ruzgio asmeninio turto vertė metų pabaigoje siekė 578 tūkst. eurų, didžiąją jo dalį sudarė butas (315 tūkst. eurų), namas (71 tūkst. eurų), jis taip pat deklaravo turintis 68,6 tūkst.

Milijoninis laimėjimas loterijoje daugeliui atrodo kaip svajonės išsipildymas, tačiau mažai kas pagalvoja, kad netikėtai užgriuvusi didelė pinigų suma gali tapti rimtu išbandymu. Tiesa, tada didžiausia žmonių klaida prasideda ne investuojant, o gerokai anksčiau – tada, kai žmogus patiki, jog dabar jau gali sau leisti viską. Pasak ekonomisto Mariaus Dubnikovo, žmogui, kuris staiga tampa milijonieriumi, pirmiausia tenka susidoroti ne su pinigais, o su savo emocijomis.

Krikštynos, vestuvės ar laidotuvės daugeliui neatsiejamos nuo aukos Bažnyčiai. Vis dėlto gyventojams neretai kyla klausimų, kiek iš tiesų reikėtų aukoti ir ar kunigas gali prašyti konkrečios sumos už religinius patarnavimus. Vieni pasakoja aukoję keliasdešimt eurų, kiti mini ir gerokai didesnes sumas. Aiškėja, ar Lietuvoje egzistuoja nustatyti „mokesčiai“ už religines apeigas ir kokios taisyklės galioja iš tiesų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos siūlymui keisti inventorizavimo tvarką, taikomą įsigaliojus naujiems akcizams. Jei tai numatančiam Akcizų įstatymo pakeitimui pritars Seimas, didmenininkai tokiu atveju neprivalės teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) inventorizacijos aktų.  Taip pat pritarta suvienodinti akcizų elektroninių cigarečių skysčiui perskaičiavimo tvarką su kitomis akcizinėms prekėmis.

Austėjos Landsbergienės valdoma įmonė iš investicijų bendrovės „BaltCap“ fondo įsigijo 800 vietų Karalienės Mortos mokyklos ir vaikų darželio Vilniuje, Kalnėnuose, pastatą bei sklypą, trečiadienį skelbia „Verslo žinios“.  Registrų centro duomenimis, A. Landsbergienės įmonė „Kibirkštis“ (valdo 100 proc. akcijų), kuri anksčiau šį turtą nuomojosi, birželio 26 dieną įsigijo „BaltCap Infrastructure Fund“ įmonės „Knowlegde Investment“ akcijas.

Nuo trečiadienio atlikti mokėjimus valstybei taps paprasčiau – dauguma jų vieno langelio principu administruos Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Gyventojai ir įmonės mokesčius ir visas baudas galės matyti ir patogiai apmokėti vienoje vietoje – Mano VMI. Be mokesčių ir administracinių baudų, nuo 2026 m. liepos VMI administruos ir ekonomines pinigines sankcijas, procesines baudas, teismų priteistas sumas, kitas nemokestines pareigas valstybei.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kas 2025 m. deklaravo turįs daugiausia turto. Neblogai gyvena kai kurie merai – pasižvalgykime, kas ir kiek turto valdo. Tarp TOP 200 iš visų turtą deklaravusių viešų asmenų, antroje vietoje pagal valdomą turtą ir pinigines lėšas yra Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Jis nurodė turintis turto, kurio vertė beveik 3,3 milijono eurų.

Dirbtinio intelekto panaudojimas kasdienėje veikloje tampa vis pastebimesnis. Vis tik šia priemone, kuri leidžia automatizuoti procesus, greitai aptikti grėsmes ar efektyviau analizuoti duomenis, naudojasi ir nusikalstamo pasaulio atstovai.  Pasak specialistų, sukčiavimo schemos tampa įtikinamesnės, o atakos – labiau individualizuotos. Be to, dirbtinis intelektas taip pat leidžia sukčiams veikti greičiau ir pigiau.

 Turtingiausi šalyje – savivaldybių, o ne valstybės valdomų įmonių vadovai, rodo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateiktos praėjusių metų deklaracijos. Pagal jas, didžiausią turtą deklaravo Jurbarko savivaldybės iš dalies valdomos „Varlaukis“ akcininkas, jai vadovaujantis ūkininkas Mindaugas Butkus, antroje vietoje – „Jonavos šilumos tinklų“ direktorius Jonas Kaminskas bei sostinės savivaldybės valdomos „ID Vilnius“ vadovas Vaidas Paulauskis.

Tarp ministrų turtingiausia pernai buvo susisiekimo ministro Juro Taminsko šeima, o mažiausiai turto turėjo kultūros ir vidaus reikalų ministrai Vaida Aleknavičienė ir Vladislavas Kondratovičius, rodo Valstybės mokesčių inspekcijos (VMI) antradienį skelbiamos politikų 2025 metų turto deklaracijos. J. Taminsko šeimos turtas siekia 710 tūkst. eurų, didžiausią jo dalį sudarė nekilnojamasis turtas (NT). Per 2025 metus susisiekimo ministro šeimos turto vertė išaugo apie 4,3 proc.

Daugiau nei vieno milijono eurų vertės turtą valdo 10 Seimo narių, o turtingiausias tarp jų – „Nemuno aušros“ frakcijos narys Dainoras Bradauskas, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) turto deklaracijų duomenys. Pagal deklaraciją už 2025-uosius, D. Bradauskas valdo apie 3,36 mln. eurų turto. Beveik pusę – kiek daugiau nei 1,55 mln. eurų – sudaro jam priklausantis nekilnojamasis turtas (NT) bei sklypai Lietuvoje. Nemažą dalį politiko turto sudaro akcijos – jis jų turi už 1,2 mln.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) paskelbus 2025 metų turto deklaracijas aiškėja, kad daugiausia turto turi laikinasis susisiekimo ministras Juras Taminskas. Tuo metu laikinoji premjerė Inga Ruginienė yra paskutinėje sąrašo vietoje. Didžiausią turtą ir pinigines lėšas – 355,5 tūkst. eurų – deklaravo turintis J. Taminskas. Antroje vietoje laikinasis krašto pasaugos ministras Robertas Kaunas, kuris nurodė turintis 331 tūkst. eurų vertės turto.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė, kiek turto praėjusiais metais deklaravo valstybės vadovai. Prezidentas Gitanas Nausėda deklaravo turintis 734 273 eurų vertės turto.  Prezidentas deklaravo turintis nekilnojamojo turto (NT) už beveik 390 tūkst. eurų.  Lietuvoje prezidentas turi žemės sklypų, kurių vertė – 310 900 eurų. Pernai šalies vadovas turėjo 28 233 eurus santaupų Šis turtas lyginant su 2024 metais nepakito.

Beveik 2 tūkst. Lietuvos gyventojų vis dar nepateikė 2025 metų turto deklaracijų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).  Tai sudaro apie 1,9 proc. visų tai privalančių padaryti žmonių.   „Turto deklaracijas dėl einamų pareigų šiais metais privalėjo pateikti beveik 96 tūkst. gyventojų. Laiku (iki gegužės 1-osios – BNS) šią pareigą atliko 85 proc. Šiuo metu dar apie 1,9 tūkst. gyventojų turto deklaracijų nepateikė.

Vienas pokalbis su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) gyventojui virto nemaloniu netikėtumu. Vyras sako sužinojęs apie duomenis, kurie, jo teigimu, kelia abejonių ir visiškai neatitinka realybės. Specialistai pažymi, kad tokiais atvejais svarbu išsiaiškinti situacijos kilmę ir spręsti problemas. Į naujienų portalą kreipėsi gyventojas Adomas. Jis pasakojo, kad turėjo pokalbį su VMI atstovais dėl sau rūpimų klausimų.

Paaiškėjo 100 geriausių Lietuvos darbdavių. Tokį Lietuvos įmonių reitingą, sudarytą iš „Sodros“, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) ir Registrų centro (RC) duomenų, paskelbė verslo duomenų platforma „Scoris“. Paprastai geriausi darbdaviai renkami balsavimo metu, kai savo nuomonę išsako įmonių darbuotojai ir pan.

Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad iki Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos liko vos daugiau nei mėnuo, rašoma pranešime žiniasklaidai. Todėl, norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, visus reikalingus dokumentus LGT reikia pateikti iki 2026 m. liepos 31 d. Po šios datos nauji prašymai įteisinti nelegalų gręžinį nebebus priimami.

Imigraciją kritikuojantis ir apie galimas jos grėsmes kalbantis „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica pripažįsta bijantis, jog jo politinė jėga gali tapti vieno klausimo partija. Visgi, kaip tikina parlamentaras, svarbiausias jo vadovaujamos partijos rezultatas – jog viešoje erdvėje radosi daugiau diskusijų apie imigracijos įtaką valstybei. „Bijau ir visada stengiuosi balansuoti, įtraukti ir kitų klausimų.

Atšilus orams daugėja diskusijų ne tik apie kiemo tvarkymą, bet ir apie tai, kokios atsakomybės laukia žemės savininkų bei gyventojų. Savivaldybės visoje Lietuvoje vis griežčiau prižiūri, ar teritorijos šienaujamos laiku, o už aplaidumą gali grėsti ne tik įspėjimai, bet ir baudos ar net padidintas žemės mokestis. Specialistai taip pat akcentuoja – žolės pjovimo paslaugos tampa vis paklausesnės, o jų kainos priklauso nuo sklypo dydžio ir sudėtingumo.

Užimtumo tarnyboje (UŽT) kasmet registruojasi tūkstančiai darbo ieškančių gyventojų. Vieni siekia greičiau sugrįžti į darbus, o kiti ieško priežasčių nedirbti ir kuo ilgiau gauti nedarbo išmoką, todėl tam ieško įvairiausių pasiteisinimų. Pagrindinis UŽT tikslas – tvariai ir greitai integruoti asmenį į darbo rinką. Darbo ieškančiam žmogui užsiregistravus UŽT, išsiaiškinami jo tikslai, pageidavimai, turima darbo patirtis ir kitos aplinkybės, kurios turi įtakos užimtumui.

Milijoninės peržiūros, šimtai tūkstančių sekėjų ir augantys uždarbiai – influencerių verslai Lietuvoje sukasi neįtikėtinu greičiu. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, už reklamos ir influencerių veiklą pernai iš viso deklaruota daugiau kaip 90 milijonų eurų. Pasak specialistų, už vieną reklaminį klipą ar įrašą influenceriai gali gauti iki 20 tūkstančių eurų.

Vilniaus apygardos teismas iškėlė bankroto bylą buvusio socialdemokratų premjero Gintauto Palucko iš dalies valdomai įmonei „Garnis“, taip pat areštavo bendrovės turtą. Pirmos instancijos teismo, kurio sprendimą dar galima skųsti Apeliaciniam teismui, nutartyje teigiama, jog bendrovė negali laiku vykdyti turtinių prievolių ir yra laikytina nemokia.

Vilniaus apygardos teismas Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prašymu iškėlė bankroto bylą buvusio premjero, Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario Gintauto Palucko iš dalies valdomai įmonei „Garnis“ ir areštavo jos turtą. „Atsakovės („Garnio“ – BNS) prievolės viršija atsakovės turimą turtą.

Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) primena, kad iki Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo pabaigos liko vos daugiau nei mėnuo. Todėl, norint įteisinti anksčiau įrengtą, bet Žemės gelmių registre neregistruotą gręžinį, visus reikalingus dokumentus LGT reikia pateikti iki 2026 m. liepos 31 d., rašoma pranešime žiniasklaidai. Po šios datos nauji prašymai įteisinti nelegalų gręžinį nebebus priimami.

Dalis gyventojų Lietuvoje vandenį gauna iš centralizuotų tinklų, kiti – iš nuosavų gręžinių. Pastarasis vandens tiekimo būdas kai kuriems yra kasdienybė, tačiau ne visi žino, kokie reikalavimai taikomi šių įrenginių naudojimui. Artėjant svarbiems pokyčiams, specialistai primena tai, ką žinoti būtina. Gręžiniai yra giliau nei šachtiniai šuliniai įrengti statiniai, tiekiantys ne gruntinį, o giliau esantį ir paprastai geresnės kokybės požeminį vandenį.

 Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) vadovaus dabartinis jos vadovės pavaduotojas Martynas Endrijaitis, penktadienį pranešė Finansų ministerija. Konkursą laimėjęs ir penkerių metų kadencijai paskirtas M. Endrijaitis įstaigai vadovaus nuo liepos 28 dienos. Jis pakeis nuo 2017 metų vadovaujančią Editą Janušienę, kuri baigia savo antrąją kadenciją.

Jeigu apie paskirtą baudą nežinojote, jos laiku nesumokėjote, o vėliau sąskaitoje pasigedote didesnės sumos, tikriausiai pagalvotumėte, kad tai klaida. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad su tokia situacija gali susidurti kiekvienas, todėl svarbu žinoti, kodėl informacija ne visada pasiekia gyventojus ir ką daryti, kad būtų išvengta papildomų išlaidų. Tokios situacijos dažnai prasideda nuo, atrodytų, smulkių detalių. Nesureagavus bauda gali virsti gerokai didesne suma.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė įmonių sąrašą, kurias netrukus tikrins mokesčių inspektoriai. Tarp jų – dešimtmečius veikiančios ir milijonines apyvartas generuojančios bendrovės. Mokesčių ekspertė pripažįsta, kad toks pasirinkimas atrodo neįprastas ir kelia klausimų dėl atrankos kriterijų. Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl būtent šios įmonės pateko į tikrinamųjų sąrašą, ką VMI vertins patikrinimų metu ir kokios pasekmės gresia nustačius pažeidimus.

Tinklaraštininkui Skirmantui Malinauskui paviešinus detales apie vilnietės šeimos istoriją, į tai sureagavo Statybos inspekcijos vadovas Albertas Stanislovaitis. S. Malinauskas inspekcijos vadovui asmeninėje „Facebook“ paskyroje pateikė atsaką. Primename, kad viename iš savo epizodų S. Malinauskas papasakojo vilnietės istoriją. Už amerikeičio ištekėjusi ir tris dukras užauginusi moteris prieš 23 metus nusipirko butą Vilniaus centre, tačiau jame negyveno nė dienos.

Lietuvoje nuo 2020 metų veikęs vienas didžiausių mokesčių mokėtojų – didelis kriptovaliutų rinkos žaidėjas, pasaulinės kriptovaliutų biržos „Binance“ padalinys „Bifinity“ traukiasi iš šalies – jame liko tik vienas darbuotojas – įmonės uždarymui paskirtas vadovauti jos valdybos narys Lietuvos pilietis Elčinas Mamedovas.   E. Mamedovas motyvuodamas įgaliojimų trūkumu BNS nekomentavo „Binance“ pasitraukimo iš Lietuvos priežasčių, tačiau sakė paskirtas jos veiklos uždarymui.

Ne visi loterijų laimėjimai Lietuvoje yra apmokestinami, tačiau kai kuriais atvejais laimėtojams tenka ne tik deklaruoti gautas pajamas, bet ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Ekspertai paaiškino, nuo ko priklauso prievolės mokesčiai administratoriui ir kada laimėjimas lieka visiškai neapmokestintas.

Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas (AT) galutinai paskelbė, kad 26 mln. eurų vertės sandoriai, siejami su pagrindiniu „Vilniaus prekybos“ akcininku Neriumi Numa (buvęs Nerijus Numavičius), buvo netinkami.

Vilniaus „Wolves“ komandos era, panašu, galutinai baigėsi, kuomet klubas bankrutavo, tačiau dramos tęsiasi toliau. Krepsinis.net jau skelbė, kad dalis lietuvių krepšininkų atgavo skolas, kurias Gediminas Žiemelis pažadėjo sumokėti. Tiesa, legionieriai skundėsi lėšų neatgavę, o dabar nemalonios staigmenos sulaukė ir kiti klubo darbuotojai. Krepsinis.net žiniomis, dalis administracijos ir buvusio štabo žmonių nustebo, kuomet Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) buvo deklaruotos pajamos.

Tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas parengė naują epizodą, kad aptartų Širvintų merės Živilės Pinskuvienės pareiškimus dėl jos šeimos turimo turto. Tinklaraštininkui pro akis neprasprūdo ir tv3.lt publikacija apie tikrąją įsilaužimo į Ž. Pinskuvienės mamos namus datą. Epizodo pradžioje S. Malinauskas pateikia eilinės vilniečių šeimos pavyzdį, kai žmonės, kurie neužima jokių įtakingų pareigų, daugiau nei 20 metų kovoja už galimybę gyventi nuosavame bute.

Pasirodžius publikacijoms apie Širvintų merės Živilės ir Jono Pinskų grynuosius pinigus bei Ž. Pinskuvienės mamos butą, merė papasakojo, kad į jos mamos namus buvo įsilaužę nusikaltėliai. Aiškėja, kad nusikaltimas įvyko ne šiemet, o 2012 metais. Kiek vėliau bandyta apvogti Ž. Ir J. Pinskus. Pastaruoju metu vienas po kito kyla tyrimai apie Pinskų turtą. Paviešinta, jog Ž. Pinskuvienės mama, Širvintų rajono tarybos narė Marija Gudonienė įsigijo butą Palangoje už 84 tūkst.

Živilei ir Jonui Pinskams – dar daugiau nemalonumų. Vienas po kito kyla naujos detalės apie galimas finansines manipuliacijas, šįkart – informacija, kad Pinskai savo namuose laiko neįprastai didelę sumą pinigų. Ž. Pinskuvienė nelaukia ir pateikia istoriją apie įsilaužimą į jos mamos namus. Savo ruožtu tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas ragina netikėti jos kalbomis. „Živilė Pinskuvienė ir jos šeimos nariai ne šiaip meluoja. Jie tai daro taip įžūliai, kad net žurnalistai pasimeta.

Likviduojamos viešosios įstaigos „Maskvos kultūros ir verslo centras – Maskvos namai“, valdančios vadinamusMaskvos namus Vilniuje, kreditoriams nusprendus nurašyti pastatą ir jį perduoti Vilniui, sostinės valdžia abejoja, ar toks sprendimas galėjo būti priimtas, ir kreipėsi į teismą.  Kaip BNS teigė savivaldybė, ieškinys teismui pateiktas kilus teisinėms abejonėms, ar kreditoriai galėjo nurašyti Maskvos namus.

Širvintų merė Živilė Pinskuvienė ir jos sutuoktinis, buvęs Regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus namuose laiko 400 tūkst. eurų grynaisiais, skelbia portalas „Delfi“. Viešai prieinamoje Ž. Pinskuvienės turto deklaracijos duomenų išraše nurodyta, kad 2024 metais merė turėjo daugiau nei 152 tūkst. eurų, o J. Pinskus buvo deklaravęs 326 tūkst. eurų. Pinskai namuose laiko 400 tūkst. eurų grynaisiais Portalo žiniomis, didžioji dalis Pinskų santaupų laikomi grynaisiais.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė palieka įstaigą.  „Šiandien – paskutinė mano darbo diena VMI“, – antradienį pranešė 16 metų VMI dirbusi R. Asadauskaitė.  Nuo 2010 metų ji dirbo VMI komunikacijos specialiste, o nuo 2017 metų – komunikacijos vadove.   R. Asadauskaitė turi istorijos bakalauro bei vadybos ir komunikacijos magistro išsilavinimą.

Pirmadienį, birželio 1-ąją pasibaigė pirmasis investicinės sąskaitos deklaravimo laikotarpis, praneša Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Naujausiais duomenimis, investicinę sąskaitą deklaravo daugiau nei 26 tūkst. gyventojų. Šiemet gyventojai pirmą kartą galėjo deklaruoti investicinę sąskaitą pateikdami pajamų mokesčio deklaraciją per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS), deklaravimo vedlio H dalyje.