visuomenė

Kaip dažnai mes švenčių progomis pasidžiaugiame iškovota laisve, visai nesusimąstydami, kad laisvė, visų pirma, tai - atsakomybė už savo šalį, už jos žmones, vaikų ateitį. Atsisukime ir paklauskime savo piliečio, ar jis mato perspektyvą Lietuvoje, ar jis pasiryžęs laimę kurti Tėvynėje. Atsakymą galima gauti Lietuvos oro uoste, kur kiekvieną dieną šimtai lietuvių palieka kraštą, kad išmaitintų savo šeimas.

Nebegaliu tylėti. Ir ne todėl, kad noriu prisijungti prie daugybės žmonių, kurie jau pareiškė vienokią ar kitokią savo nuomonę apie Drąsių Kedį, jo dukrelę, pedofilus ir susiklosčiusią situaciją. Tiesiog sunku tapo žiūrėti, kaip mergaitės, vaiko, kurio ateitis kabo ant plauko, likimas tampa vis panašesnis į visos Lietuvos. Kadaise, 1940-aisiais, mus pardavė. Ilgam. Ir prievartavo neseniai pilnametystės sulaukusią valstybę.

Radviliškio Antaniškių parke vyko Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos renginys, kuriame Lietuvos kariuomenės Šiaulių apskrities įgulos daliniai kartu su Šiaulių apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba demonstravo turimą įrangą, techniką ir ginkluotę, organizuotus pasirodymus ir rungtis. Tokia šventė buvo rengiama ir tarpukario Lietuvoje.

  Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 6 d. paskelbė nutartį, kurioje pasakyta, kad mažametės D. Kedžio dukros motinai L. Stankūnaitei nepagrįstai nėra pareikšti įtarimai. Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius, komentuodamas šią nutartį teigė, kad prokurorams net nereikalinga ši teismo priimta nutartis. Esą ir be šio teismo dokumento prokurorams aišku, kad L. Stankūnaitė nepagrįstai išvengė įtariamosios statuso.

Prieš savaitę aptarę svarbias mūsų visuomenės susipriešinimo priežastis, tiesioginės demokratijos šaukliai Castoras su Polluxu diagnozuoja kur kas rimtesnę sociumo ligą – įsisenėjusį autoritarizmo vėžį. Ryžtingu mostu jie atmeta tariamos demokratijos apologetų propagandą ir praneša baisiąją naujieną – Lietuva yra pati tikriausia autoritarinė valstybė.

Šį savaitgalį minėsime Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną. Trečiąjį gegužės sekmadienį Visuomenės ir kariuomenės suartėjimo diena būdavo švenčiama ir tarpukario Lietuvoje. Šiandien šią dieną taip pat prisimenami ir pagerbiami partizanai, pagarba atiduodama Lietuvos laisvės gynėjams.

Paskutinio Europos Parlamento plenarinio posėdžio metu parlamento nariai svarstė ataskaitą dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos ir kovos su korupcija. Motyvaciją dėl balsavimo šiuo klausimu pateikė ir Europos parlamento narys iš Lietuvos, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskich. Jie atkreipė kolegų europarlamentarų dėmesį į pavojingus korupcinius procesus, vykstančius skirstant Europos sąjungos lėšas.

Požiūrį į prostituciją kaip visuomenės reiškinį atskleis tyrimas, kurį per gegužės 12-20 dienomis vyksiančias anonimines apklausas atliks Lietuvos Caritas. Tyrimas bus atliekamas Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės savivaldybių patalpose. Bus apklausiami savivaldybių darbuotojai bei lankytojai. Apklausų rezultatai vėliau bus susisteminti ir viešai paskelbti.

Lietuvos gėjai šeštadienį vyksiančias eitynes vadina manifestacija ir tvirtina, kad ten jokių nuogybių ir ekstravagancijos nebus, nors analogiški renginiai Vakaruose dažnai neapseina be vulgaraus nuogybių ar net aktų imitacijų demonstavimo. "Bus normaliai apsirengusių žmonių eisena, jokių nuogybių ir ekstravagancijos nebus. Tai tokios pat eitynės, kaip būna profsąjungų ar pensininkų. Bus transparantai, plakatai, vaivorykštės spalvų vėliavos, ir kalbos bus pasakytos.

Gegužės 15 d. Vilniuje, Vingio parke, miestiečius vėl džiugins kariuomenės ir visuomenės šventė, šįkart apimsianti 600 kariuomenės metų - nuo šiandienos iki Žalgirio mūšio, kurio jubiliejų šiemet minime. Šventėje pirmą kartą visuomenėje pasirodys „Vytautas Didysis" su savo raitąja palyda, besirengiančia vykti į Lenkiją. Apie 200 Lietuvos mokinių dalyvaus Žalgirio mūšio inscenizacijoje, parengtoje  pagal Vytauto Didžiojo karo muziejaus edukacinę programą.

Gerbiamas p. Valinskai, Drįstame kreiptis į Jus asmeniškai kaip į Prisikėlimo partijos, kuriai patikėta mūsų kultūros ateitis, vadovą. Esame labai rimtai susirūpinę dėl pastarųjų metų Kultūros ministerijos veiklos. Dabar, jūsų iniciatyvos dėka, įvyks naujo ministro skyrimas. Mums teikia vilties tai, kad Jūs ėmėtės aktyvių veiksmų dėl susidariusios padėties ir, norisi tikėti,  parinksite tinkamą toms pareigoms žmogų.

Sociumo chirurgais virtę revoliucionierių avatarai Castoras su Polluxu kruopščiai preparuoja lietuviškosios visuomenės lavoną ir atranda jame mirtinos ligos priežastį – didžios socialinės kovos mutaciją į apgailėtiną žmogaus teisių gynimą. Diagnozavę ligą, jie žada parodyti stebuklą – kituose savo dialoguose papasakoti, kaip prikelti trispalvėmis įkapėmis padabintą miruolę.

Įtraukti vyresniųjų klasių moksleivius į kovą su patyčiomis, padėti tėvams atpažinti pažeminimą kenčiantį vaiką, kurti nepakantumo aplinką įvairioms smurto apraiškoms mokyklose – tokius tikslus kelia kovo 22–26 dienomis organizuojama „Savaitė BE PATYČŲ“. Savaitė prasidės švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus inicijuoto memorandumo „Vaikystė be patyčių“ pasirašymu.

Šiemet Klaipėdoje nė viena socialinė paslauga nebebus teikiama nemokamai. Iki šiol tokiomis privilegijomis naudojęsi Klaipėdos apskrities ligoninės (KAL) Psichiatrijos filialo pacientai nustebo, kad dabar ir jiems reikės atseikėti lėšų iš savo neįgalumo pensijos. KAL administracija nuogąstauja, kad iki šiol per 20 metų Psichiatrijos filiale (buv.

Kai kalba pasisuka apie tai, kas vertinga žmogui, visada tikiesi išgirsti, kad šeima, namai, tėvynė, pagarba, dvasingumas, nekaltybė ir pan. vis dar yra vertybės, o tai išgirdęs nusiramini. Todėl iš pažiūros visai ramus pokalbis su Vilniaus universiteto profesore Evalda Jakaitiene truputėlį pribloškė. Nesumeluotu tikrumu ir drąsiu žvilgsniu į realybę.

Nors man tik dvidešimt penkeri metai, bet kuo toliau, tuo labiau vis neatsistebiu savo valstybėje esančiais paradoksais ir valdžios vykdomais nesusipratimais. Visuomenės paradoksai Lietuvaičiai tenka pripažinti kerštinga tauta, pasižiūrėkite, kaip mes vieni kitus skundžiame. Jei žmogų atleido iš darbo, tai jis būtinai padarys taip, kad buvusi darbovietė turėtų daug nemalonumų. Jei asmuo nuteisiamas už nusikaltimą, atlikęs bausmę jis neišvengiamai sieks spirti jį nuteisusiam asmeniui į veidą.

Daugelis pagal marksistinį mokymą buržuazija tebelaiko stambius žemvaldžius, pramonininkus, verslininkus. Tačiau ne turtas, o turto kaupimo tikslas bei jo panaudojimo būdas, pati buržuaziškoji dvasia nusako priklausomybę buržuazijai. Komunistinė ideologija, skelbusi ir vykdžiusi kovą su buržuazija iš tikrųjų ją naikino kaip turtinį luomą, tačiau buržuaziškos dvasios ne tik nenaikino, bet ją puoselėjo, laikė siektinu idealu.

„Vilniaus apygardos teisme 2009-01-27 13.00 val. yra paskirtas teismo posėdis civilinėje byloje Nr.2-18-43/2008 (bylą nagrinėja teisėjas Š.Račkauskas), iškeltoje pagal ieškovės G. L. ieškinį atsakovams daugiabučio gyvenamojo namo Vytenio g.10 Vilniuje butų ir patalpų savininkams...dėl ieškovės dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir išlaidų bendrojo naudojimo objektų pagerinimui pripažinimo.

Nieko nebestebina moteris, dalyvaujanti rinkimuose, vairuojanti automobilį ar net pilotuojanti lėktuvą. Ar tikrai moterys šių dienų visuomenėje gyvena lygiavertį gyvenimą su vyrais? Šiemet tarptautinė moters diena oficialiai bus minima jau 100-ąjį kartą, tad naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, kaip mūsų dienų visuomenė suvokia moteriškumą.

Du vakarus iš eilės šiuolaikinio meno gerbėjai galėjo mėgautis kvapniu kavos aromatu naujausiame Lietuvoje jau beveik savaitę viešinčio nepralenkiamo humoro meistro norvegų choreografo Jo Stromgreno spektaklyje „Visuomenė“, rašo „Respublika“. Ieškoma išdaviko Šiemet pastatytas šokio spektaklis – savito ironiškojo J.Stromgreno braižo.

Nebūtina mokėti svetimą kalbą, kad suprastum kito nerimą ar džiaugsmą. Garsaus norvegų choreografo Jo Stromgreno spektaklyje „Polaroidas (Kas iš tiesų vyksta Šiaurės ašigalyje)“ inuitų kalba tarpusavyje bendraujančių Grenlandijos aktorių dialogai privertė suklusti ne vieną, rašo „Respublika“. Rodos, visai kitas pasaulio kraštas, kiti žmonės, kitas mentalitetas, tačiau problemos tokios pat kaip ir mūsų.

Kas nutinka kavos gėrėjų klubo nariui, kuris ima gerti arbatą? Kodėl Šiaurės ašigalis per amžius traukia smalsius keliautojus, nors ten nieko nevyksta? Ar Grenlandijos inuitai turi savo teatrą? Atsakymai į šiuos ir dar opesnius klausimus – rugsėjo 19-23 dienomis Vilniaus Menų spaustuvėje viešėsiančio Norvegijos choreografo Jo Strømgreno darbuose. Jis atveža du spektaklius, „Polaroidas“ ir „Visuomenė“, bei kino juostą, kurią 2003-aisiais nufilmavo Lietuvoje.

Remontų triukšme ir kvapuose skendinti sostinės „Menų spaustuvė“ naująjį sezoną pradeda laiku ir energingai – jau šį savaitgalį žaižaruos Naujojo cirko spalvos, rugsėjį taip pat viešės garsiausio norvegų choreografo Jo Stromgreno spektakliai, vėliau viena po kitos gims lietuviškos premjeros, nuobodžiauti neleis tarptautiniai menų festivaliai.