visų šventųjų diena

Dauguma lietuvių šią savaitę ruošiasi šventėms. Kas netrukus prasidėsiančiam Helovyno siautuliui, kas – Visų šventųjų dienai. Neretai girdimi pasipiktinimai, esą Helovyno nedera švęsti.  Kodėl ir į ką svarbiausia atkreipti dėmesį per Vėlines laidoje „Dienos komentaras“ atsako kunigas Ričardas Doveika.

Daugiau nei trisdešimt metų gėlių saloną, o dabar ir laidojimo namus Gargžduose turinti Virginija Ruškienė vietiniams puikiai pažįstama – į ją kreipiasi ir džiugiomis, ir liūdnomis progomis, o vainikų Vėlinėms ar puokščių Mamos ar Tėvo dienai pirkėjai atvyksta ir iš kitų miestų.

Nenumaldomai artėja dienos, kai daugybė lietuvių trauks lankyti artimųjų kapų. Kaip ir einant į bet kokią kitą vietą, kapinėse reikėtų laikytis tam tikrų etiketo taisyklių – peržengus jas gali tekti raudonuoti iš gėdos prieš aplinkinius ir pačius save. Kapinės – mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, tad čia reikėtų laikytis rimties. Naujienų portalui tv3.lt „Memorus“ kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė pasakojo, kokių etiketo taisyklių laikytis lankant kapines ir ko jose šiukštu nedaryti.

Pirmą lapkričio savaitę lietuviai turės net dvi laisvas šventines dienas, t. y. lapkričio 1-ąją arba Visų šventųjų dieną ir lapkričio 2-ąją – Vėlines. Tad pasiėmę 3 atostogų dienas laisvą turės visą savaitę. Kelionių organizatoriai jau skaičiuoja rekordinius kelionių užsakymus. Jų teigimu, šis laikotarpis, renkantis atostogas, yra vienas populiariausių. Pašnekovai įvardijo, kad Lietuvos gyventojai dažniausiai renkasi šiltuosius kraštus, keliauja tiek lėktuvais, tiek autobusais. 98 proc.

Visų šventųjų dieną Karveliškių kapinėse plūsta šimtai, galbūt net tūkstančiai žmonių, kurie atvažiuoja aplankyti savo artimųjų kapų, neša gėles ir dega žvakutes. Prie įėjimo į kapines susidariusios eilės atvažiuojančių mašinų, bet kursuoja ir autobusiukai. O kadangi žmonių čia tikrai netrūksta, tvarką prižiūri patruliuojantys policijos pareigūnai.  Artimųjų kapų aplankyti atvažiavę žmonės sako, kad spūstyje prie pat kapinių reikėjo laukti pusvalandį.

Protėviai nuo seno tikėjo, kad ryšio su vėlėmis palaikymas yra be galo svarbus, jos – paguodos ir pagalbos šaltinis. Ryšio su vėlėmis atnaujinimui ir kūrimui yra skirtos net dvi dienos, tačiau neretai šios datos sumaišomos. Daugelis yra įsitikinę, kad Vėlinės minimos lapkričio 1-ąją, vis tik šią dieną minima Visų šventųjų diena, o pačios Vėlinės – lapkričio 2-ąją. Visų šventųjų diena pradėta švęsti dar ketvirtame amžiuje, tąkart ji vadinta Visų kankinių diena.

Jau nuo savaitgalio tautiečiai trankiai klubuose ir baruose švenčia Heloviną, o šį vakarą pasieks epogėjų. Ir vis daugiau lietuvių vietoj kapinių lankymo renkasi kurortus Turkijoje ar Egipte. Bažnyčia tvirtina, kad Helovino švęsti nereikėtų, nes tai – tamsiųjų jėgų garbinimo šventė.

Artėjant Vėlinėms, vis daugiau lietuvių keliauja aplankyti artimųjų kapų. Kapinėse, kaip ir daugelyje kitų vietų, galioja tam tikros etiketo taisykles, kurių vertėtų laikytis, kad vėliau netektų raudonuoti iš gėdos ar sulaukti piktų žvilgsnių.

Likus vos mažiau nei mėnesiui iki Visų šventųjų dienos bei Vėlinių, lietuviai joms ruošiasi iš anksto. Kadangi lankomų kapų kiekviena šeima turi kelis ar net keliolika, žvakių perkama dešimtimis. Pirkėjų skonis taip pat nesikeičia – populiariausios išlieka baltos spalvos žvakės.