vilniaus savivaldybė

Sostinės meras Valdas Benkunskas sako, kad techninis naujosios Vilniaus autobusų stoties projektas šiuo metu yra įpusėjęs. Jo teigimu, statybų leidimą tikimasi gauti 2027-ųjų pavasarį.  „Dabar galiu pasakyti, kad esame techninio projekto įpusėjimo stadijoje. Kitąmet, pavasariop, mes turėtume gauti statybos leidimą. Nebus čia pigus malonumas, nes vietovė sudėtinga, projektas pats yra su didele ambicija“, – rugpjūčio pabaigoje laidoje „Neoficialiai“ kalbėjo V. Benkunskas.

Kai kuriems politikams, ministrams bei profesinėms sąjungoms sukritikavus Vilniaus savivaldybės sprendimą nuo spalio pabaigos atšaukti bei iš naujo suformuoti jos valdomų įmonių valdybas, taip siekiant išvengti įpareigojimo į valdybas įtraukti darbuotojus, vienas savivaldybės vadovų pareiškė atšaukiantis tokį sprendimą.

Vilniaus miesto savivaldybė nuo spalio 29 dienos atšauks penkių savivaldybės įmonių valdybas ir jas suformuos iš naujo, rašo portalas lrt.lt. Tai jam patvirtino savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas.

Vilniaus miesto savivaldybė toliau mažina rusų kalbos vartojimą savo įstaigose. Nuo šiol rusų kalbos nebeliks savivaldybės interneto svetainėje ir klientų aptarnavimo sistemoje, o prašymai bei skundai šia kalba nebebus priimami. Tuo pat metu sostinė plečia galimybes užsieniečiams mokytis lietuvių kalbos.

Vardas – tai asmenybės skiriamas ženklas, padedantis atpažinti žmogų tarp kitų grupės narių. Vieniems naujagimiams tėvai jį suteikia iškart, o kitų tėvai ilgai svarsto ir renkasi tarp gausybės skirtingų variantų. Vis tik su tėvų skirtais vardais susigyventi pasiseka ne visiems.

Per pirmąsias porą savaičių 870 Vilniuje gyvenančių užsieniečių užsiregistravo mokytis lietuvių kalbos. Apie siūlomus kursus Vilniaus savivaldybė pranešė balandžio 2-ąją. Ji tokiu būdu paskatino sostinėje gyvenančius užsieniečius mokytis lietuvių kalbos. Šiuos mokamus kursus ves daugiau nei 20 mokytojų iš 15 Vilniaus mokyklų, kurie prisijungė prie iniciatyvos rengti pamokas individualiai.

Vilniaus savivaldybė turės dar kartą stabdyti didelės apimties keleivių vežimo autobusais konkursą, kol bus išspręstas jos ir bendrovės „Kautra“ ginčas dėl atmesto pastarosios pasiūlymo, nusprendė teismas. Panevėžio apygardos teismas balandžio 14 dieną pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė savivaldybės skelbtą konkursą.

Vilniaus savivaldybės sprendimas neduoti leidimo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Lithome“ antrinės įmonės „Ratoka“ planuojamo daugiabučio statybai sostinės Verkiuose – nepagrįstas, nusprendė teismas.  Regionų administracinis teismas ketvirtadienį pranešė panaikinęs savivaldybės 2024 metais priimtą sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta išduoti statybos leidimą bei įpareigojo iš naujo įvertinti įmonės prašymą.

Kovo 4-ąją Lietuvoje minima ne tik šv. Kazimiero, bet ir kovarnio diena – nuo seno ji laikoma sugrįžtančio pavasario pranašu. Šiemet Vilnius kviečia šią datą paminėti šiuolaikiškai: sostinės gyventojų informavimo programėlė KOVAS visą mėnesį kvies ne tik būti budriais ir pasiruošusiais, bet ir aktyviai įsitraukti į veiklas, kuriose laukia įvairūs prizai. Daugiau – pranešime spaudai.

Nors šaltuoju periodu mes mėgaujamės žiemiškomis pramogomis arba laiką leidžiame šiltai namuose, vis tik laukiniams gyvūnams periodas gali tapti sudėtingu. Tad svarbu prisiminti, kuo galima miške šerti laukinius gyvūnus, o kokiu maistu su jais dalintis negalima. Svarbu prisiminti, kuo galima šerti gyvūnus, o koks maistas gali jiems pakenkti, kad norėdami padėti nepadarytume meškos paslaugos.

Vilniaus rajono savivaldybėje jau pusantro mėnesio darbuojasi du merai: socialdemokratas Robertas Duchnevič ir pūkuotasis katinas vardu Meras. Kaip juokauja savivaldybės vadovas, merai vienas kitam kelio nepastoja tol, kol kol pūkuotasis nepradeda draskyti užuolaidų, ar versti vazonų su gėlėmis. Kaip atsidūrė juodas katinėlis Vilniaus savivaldybėje? Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Fejerverkų festivalio „Vilniaus fejerija“ organizatoriai teisme švenčia pergalę – tik kol kas be fejerverkų. Organizatoriai laimėjo bylą prieš sostinės savivaldybę, apskundę valdininkus teismui dėl pernai legaliam festivaliui neišduoto leidimo, kai daugiau nei dešimtmetį Vilnius pats globojo fejeriją.

Gyvenimas tarytum atokiame kalnų kaimelyje, kurį pasiekti automobiliu yra nemenkas iššūkis. Iš tiesų tai – vienas iš sostinės rajonų, esantis visai netoli nuo senamiesčio. Markučių gyventojai piktinasi, kad valdžia nieko nesiima. Kelias į namus yra neįveikiamai status, duobėtas, o kai dar jį išplauna lietus, grįžti į namus praktiškai neįmanoma. Ištikus nelaimei pagalbos tarnyboms sudėtinga privažiuoti.

Tarptautinė Ukrainos mokykla, nesulaukdama valstybės lėšų mokytojų atlyginimams ir mokymo procesui, sako įtarianti sąmoningą žlugdymą. Pinigus švietimui skirstanti Vilniaus savivaldybė tikina, kad nieko ypatingo čia nėra – tiesiog iškilo klausimų, ar mokykla gali pagrįsti savo ataskaitas ir žada kuo greičiau skirti lėšas.

Vilnius tęsia savo bendrystę su pasauliu – miestus ir žmones jungianti skulptūra Portalas persikelia į istorinį ir kultūrinį sostinės centrą – Rotušės aikštę. Šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje įtraukęs Portalas vilniečiams ir miesto svečiams atsivers naujoje lokacijoje ir tęs savo misiją tiesti tiltus tarp miestų ir visuomenių. Vilniaus Rotušės aikštėje Portalo atidarymo renginys vyks balandžio 17 d., 18 val.

Susisiekimo paslaugas teikianti Vilniaus savivaldybės įmonė „Judu“ pasidalino naujausia informacija apie nuo balandžio 1-osios įsigaliojančias lengvatas. Pasak pranešimo, įsigalioja kai kurios naujos lengvatos. „Geros naujienos vilniečiams! Nuo rytojaus keičiasi viešojo transporto lengvatos. Įsigalioja naujos lengvatos, kurios viešąjį transportą sostinėje padarys dar prieinamesnį! Vaikams (8–18 m.) – visada bus taikoma 80 % nuolaida trumpalaikiams ir ilgalaikiams bilietams.

Vilniaus rajono savivaldybei įvedant vadinamuosius „žaliuosius koridorius“ ir pas tam tikrus gydytojus kviečiant registruotis be ilgo laukimo eilėse, Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis tikina – šiuo pavyzdžiu pasekti yra sudėtinga. Anot jo, tokia sistema kai kuriose Lietuvos gydymo įstaigose paprasčiausiai nėra įmanoma dėl reikiamų specialistų trūkumo. „Turime realijas ir matome, kokia yra situacija.

 Siekdama į rajoną pritraukti daugiau socialines paslaugas teikiančių darbuotojų, Vilniaus rajono savivaldybė nuo sausio 1 dienos kompensuos šios profesijos asmenų kelionių į darbą išlaidas. Savivaldybės kompensacija galės pasinaudoti tie darbuotojai, kuriems vykstant į darbą ir atgal reikia važiuoti nuo 3 iki 40 kilometrų į vieną pusę atstumu. Už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą bus kompensuota po 10 centų.

Nukritus DHL lėktuvui, namų netekusioms šeimoms Vilniaus valdžia pasiūlė socialinius būstus, tačiau išvydę, kokius butus jiems siūlo valdininkai, žmonės pasibaisėjo – skundžiasi, kad juose esą labai prastos sąlygos, kambariuose šeimininkauja tarakonai ir kiti parazitai, o aplinkui – nuolat girti kaimynai. Vilniaus savivaldybė ramina, kad tai – nesusipratimas ir šeimos bus apgyvendintos ten, kur vieta atitiks jų poreikius.

Prieš beveik mėnesį užsidegus vienam iš daugiabučių Vilniaus Pilaitės rajone, nors ir laimingai pasibaigusios, nelaimės atgarsiai girdisi dar iki dabar. Gyventojai dalinasi, kad įvykusio gaisro metu gelbėjimo tarnybų transporto priemonėms nebuvo galimybės atvykti prie degančio daugiabučio. Nuogąstaujama, kad didesnės nelaimės atveju dėl to žmonės netgi gali netekti savo gyvybės.

Sostinės valdžios surengto „Bug Bounty“ konkurso metu per dešimt darbo dienų programavimo entuziastai pateikė 46 pranešimus apie saugumo spragas Vilniaus savivaldybės informacinėse sistemose. Kaip trečiadienį pranešė savivaldybė, 31 pranešimas buvo įvertintas ir apdovanotas prizais. „Šis konkursas – ne tik iššūkis, bet ir galimybė kurti saugesnę skaitmeninę aplinką visiems vilniečiams.

Sostinės Kalnėnų rajono gyventojus stebina kaimyno įžūlumas ar išradingumas: tiesiai ant pėsčiųjų tako pasistatė kelių metrų pločio iškilusį įvažiavimą į garažą, kuris trukdo dviratininkams, motinoms su kūdikių vežimėliais, o žmogui su neįgaliojo vežimėliu toks takelis išvis nebeįveikiamas. Vieni baiminasi dėl saugumo, mat tamsiu paros metu tokio slenksčio galima ir nepastebėti, kiti stebisi, kaip galima visai neturėti sąmoningumo.

Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį mecenato vardą suteikė verslininkui Arnui Jurskiui ir pramonininkui Pranui Kizniui. Bendrovės „Arimex“ įkūrėjui ir direktoriui A. Jurskiui mecenato vardas suteiktas už 296,5 tūkst. eurų paramą visuomeninei organizacijai „Gelbėkit vaikus“. Viešosios įstaigos „PK Fondas“ direktoriui P. Kizniui toks vardas suteiktas už 533,2 tūkst. eurų paramą Valdovų rūmams.

Salomėjos Nėries paminklo sostinėje stojo ginti jos anūkė Salomėja Bučaitė kartu su menininkais. Ji su Lietuvos meno kūrėjų asociacija kreipėsi į teismą ir į prokuratūrą, kad panaikintų sprendimą sostinėje prie buvusios Salomėjos Nėries gimnazijos nuimti Nėries skulptūrą. Ją pašalinti reikalauja Gyventojų genocido ir rezistencijos centras, anot kurio, paminklas turi sovietinę ideologinę reikšmę.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečią kartą šiemet pritarė pokyčiams, numatytiems sostinės Daugiafunkcio komplekso projekte, į kurį įeina Nacionalinis stadionas. Atsižvelgus į Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pastabas, sostinės taryba nusprendė „atimti“ naujo turto sukūrimo sąnaudas iš indeksuojamos sumos, taip pat perskirstyti tenkantį savivaldybės ir statybas vykdančios bendrovės indėlį dėl rizikų matricos bei nenumatytų aplinkybių.

 Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdis nutrūko opozicijai atsisakius jame toliau dalyvauti, darbotvarkėje liko neapsvarstyta daugiau nei 60 klausimų.  „Gerai, kolegos, jei yra tokia tarybos narių tokia valia, žaidimų čia nežaisime, susitiksime su pusantro šimto darbotvarkės klausimų rugpjūčio mėnesį“, – tarybos posėdyje kalbėjo Vilniaus meras Valdas Benkunskas. „Geros vasaros, posėdis baigtas“, – sakė jis.

Nors Vilniaus miesto savivaldybės tarybos opozicija surinko parašus, kad penktadienį būtų sušauktas neeilinis tarybos posėdis, tačiau pasirodžius tik 17 iš 51 sostinės politikų, posėdis neįvyko. Jo metu turėjo būti svarstomas siūlymas atšaukti vasario mėnesį tarybos priimtą sprendimą dėl Daugiafunkcio komplekso, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, statybos ir skelbti naują rangos konkursą.

Vilniaus mieste atnaujinamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Anot sostinės savivaldybės, šiluma jau keliauja į pastatų šilumos punktus. „Tam, kad šiluma pasiektų butuose įrengtus radiatorius, svarbu, kad namų administratorių ar bendrijų paskirti namo vidaus sistemų prižiūrėtojai šilumos punktuose atnaujintų šilumos tiekimą. Nuo to, kaip greitai šis veiksmas bus atliktas, priklauso, kada Jūsų namus pasieks šiluma.

Vilnius kviečia gyventojus siūlyti naujus pavadinimus Fabijoniškėse esančioms Liudo Giros ir Salomėjos Nėries gatvėms. Iki gegužės 17 d. gyventojai gali pateikti siūlymus isrinkvarda.lt puslapyje. „Ilgalaikė sostinės strategija – atsisakyti sovietinės ideologijos reliktų visose srityse. Miestas žengia į priekį, todėl ieškome naujų asmenybių, pavadinimų, kurie įprasmintų šių vietų savitumą.

Vilniaus miesto savivaldybė įsigijo 12 naujų butų, kurie bus skirti tiek žmonėms su psichosocialine, tiek su intelekto negalia. Šiuose butuose padedami socialinių darbuotojų iš viso galės gyventi 24 žmonės. Kaip nurodo Vilniaus savivaldybė, toks sprendimas padės ne tik plėsti bendruomenines paslaugas, bet ir patenkins 16 laukiančiųjų eilėje poreikį gauti apsaugoto būsto paslaugas. „Labai džiaugiuosi, kad paraleliai mieste plečiama sąlyginai nauja apsaugoto būsto paslauga.

Nuo balandžio mėn. vilniečiai ir sostinės svečiai galės nemokamai naudotis Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiais viešaisiais tualetais, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė sprendimui panaikinti anksčiau galiojusį 30 eurocentų vienkartinį mokestį. Taip pat per artimiausius dvejus metus planuojama suremontuoti esamus ir pastatyti naujų viešųjų tualetų.

Pranciškonų vienuolyno kieme Vilniuje iškilęs paminklas „Sausio sukilimo įamžinimas Vilniuje“ pastatytas neteisėtai, sako sostinės tarybos Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė. Ji pažymi, kad klausimą pernai nagrinėjusi jos vadovaujama komisija nepritarė paminklo statyboms ir apie tai projekto iniciatorius informavo raštu.

Vasario 2 d. prasidėjusi Vilniaus savivaldybės iniciatyva „SU-MENĖK“ atėjo į pabaigą. Jau penkerius metus sostinėje vykdomas šiuolaikinį meną pažinti skatinantis projektas – didžiausias iš visų buvusių.  Visą vasario mėnesį vilniečiai ir jo lankytojai po šiuolaikinio meno įstaigas sostinėje galėjo vykti specialiu nemokamu „SU-MENĖK“ ženklu pažymėtu autobusu.

Vilniaus savivaldybė pirmadienį pranešė numačiusi papildomų reikalavimų, kai planuojama šalinti vertingus, brandžius medžius. Atvejais, kai dėl prastos būklės bus numatomas mažesnio nei 60 cm diametro medžių šalinimas, sprendimą, kaip ir iki šiol, priims savivaldybės specialistai. Jei medžio diametras bus didesnis, bus privaloma pateikti eksperto arboristo išvadą dėl medžio perspektyvumo.

Butas ar namas Vilniuje, ypač centrinėje jo dalyje, kainuoja didelius pinigus. Tačiau sumokėjus juos ir apsigyvenus išsirinktame būste gali paaiškėti, kad gyventi ten yra tikra kančia. Ypač dėl dūmų ir kvapų, kuriuos skleidžia aplink kai kuriuos gyvenamus namus, buvusių gamyklų ar kitose pramoninėse zonose veikiantys įvairūs verslai. Gyventojai prašo institucijų pagalbos, tačiau jų siekiai gyventi sveikiau ir švariau kartais atsimuša į sieną.

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja nuo rugsėjo būsimiems šeštokams nebesiūlyti rinktis rusų kalbos kaip antrosios užsienio kalbos, penktadienį skelbia LRT naujienų portalas. „Nuo rugsėjo nebesiūlysime šeštokams rinktis rusų kalbą kaip antrąją užsienio. Savivaldybė sudarys ir sąlygas jau besimokantiems rusų kalbos kaip užsienio ją pakeisti į kurią nors Europos Sąjungos kalbą“, – LRT sakė sostinės vicemeras Arūnas Šileris.

Sprogusio ir sudegusio daugiabučio Vilniuje gyventojai jau kraustosi į socialinius būstus. Tačiau šie – tušti. Dalis nukentėjusiųjų paramos daiktais sulaukė iš Raudonojo Kryžiaus bei neabejingų jų nelaimei žmonių. Kiti baldus ir buitinę techniką priversti pirkti iš savo kišenės. Žmonės sako sulaukę labai nedidelės išmokos. Dauguma gyventojų tikėjosi iš savivaldybės sulaukti maksimalios vienkartinės išmokos – virš 7 tūkstančių eurų.

Vilniaus miesto savivaldybei teisme nepavyko prisiteisti 91,2 tūkst. eurų iš statybų bendrovės „Eikos statyba“ už 2021-aisiais kasimo darbų metu pažeistą beržą, kuris vėliau nudžiūvo. Vilniaus apygardos teismas šią savaitę paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 metų spalio sprendimą, kuriuo savivaldybės ieškinys atmestas.  „Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė („Eikos statyba“ – BNS) atlygino žalą, kuri buvo padaryta pažeidus medžio šaknis.

Vilniečiai jau gali atsiimti specialias šiukšlių dėžes ir maišelius maisto atliekoms rūšiuoti. Jie nemokamai dalinami Vilniaus savivaldybėje, seniūnijose didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse. Per pirmą parą žmonės išgraibstė apie tūkstantį šiukšliadėžių. Tačiau yra ir tokių, kurie naujovę vadina nesąmone ir atskirai rūšiuoti maisto atliekų neketina. Nuo sausio maisto atliekas turės rūšiuoti visa Lietuva.

Tarptautiniam Stokholmo arbitražui prieš savaitę paskelbus sprendimą 7 metus nagrinėtame Prancūzijos energetikos koncerno „Veolia“ ir Vilniaus miesto ginče, „Veolia“ teigia miestui išmokėsianti beveik 35 mln. eurų kompensaciją.    „Veolia“ ir „Vilniaus energija“ savivaldybei bei Vilniaus šilumos tinklams (VŠT) sumokės 17,9 mln. eurų ir apie 16,8 mln. eurų palūkanų – iš viso 34,7 mln. eurų“, – komentare sakė už „Veolia“ veiklą Lietuvoje atsakingas bendrovės direktorius Pawelas Orlofas.

Vilniaus savivaldybė švenčia pergalę: po 7 metų bylinėjimosi, miestas ir Šilumos tinklai laimėjo bylą prieš Prancūzijos koncerną „Veolia“ ir „Vilniaus energiją“. Tik vietoj pareikalautų daugiau nei pusės mlrd. eurų, Stokholmo arbitražas iš įmonės „Veolia“ savivaldybei priteisė 83 mln. eurų.  Su šypsena veide Vilniaus meras Valdas Benkunskas, sušaukęs spaudos konferenciją, pristatė Stokholmo arbitražo verdiktą, po 7-ius metus trukusio bylinėjimosi.

Jau netrukus brangiau teks mokėti už atliekų sutvarkymą – įsisuka nauja rinkliavų didėjimo pasiutpolkė. Štai Vilniaus valdžia jau nusprendė nuo sausio gyventojams ketvirtadaliu pabranginti atliekų išvežimą. Panevėžiečiams gresia jau antrasis brangimas šiemet. Kitų miestų vadovai taip pat svarsto, kaip ir kada padidinti rinkliavą už gyventojų atliekų tvarkymą. Žmonės džiaugiasi, kad savivaldybei įrengus pusiau požeminius konteinerius kiemai tapo tvarkingesni.

Buvęs Vilniaus meras, dabar savivaldybės opozicijoje dirbantis Artūras Zuokas penktadienį pareiškė, kad dabartinė valdžia manipuliuoja skaičiais, skelbdama miesto pergalę po bylinėjimosi su „Veolia“ tarptautiniame arbitraže. Savivaldybė pranešė, kad Stokholmo arbitraže iš Prancūzijos energetikos koncerno ir jo valdomos „Vilniaus energijos“ prisiteisė realią 56 mln. eurų kompensaciją – dešimt kartų mažesnę už ieškinio dydį.

Skaičiuojama, kad sostinėje oficialiai gyvena 576 tūkst. gyventojų. Ne tik jiems, bet ir verslo įmonėms nuo kitų metų pradžios už šiukšlių išvežimą teks mokėti gerokai didesnes sumas. Vienam vidutiniam butui daugiabutyje atliekų išvežimas pabrangs apie 12 eurų. Trečiadienį Vilniaus miesto taryba po pateikimo priėmė tai numatantį sprendimą, už kurį dar galutinai balsuos kitame posėdyje. Sprendimu keičiama vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą.

Panašu, kad ne visos valdžios įstaigos darbuotojams ar vadovams gali mokėti tik gana nedideles algas. Kai kurios, matyt, gali lygiuotis ir su privačiu verslu.

Nors Vilniaus valdžia nuolat ragina gyventojus kuo mažiau važinėti automobiliais ir daugiau vaikščioti, pasirodo, kad sostinės centre vaikštinėti gali būti pavojinga gyvybei. Ir ne dėl chuliganų ar plėšikų, o dėl ant galvos byrančių tiltų. Vienas labiausiai apkrautų Geležinio vilko tiltas per Nerį byra stambiais betono gabalais. Jie krenta ne tik į upę, bet ir į greta esančias dvi gatves, kuriose vyksta ne tik intensyvus eismas, bet dar ir šaligatviais vaikšto pėstieji.

Vilniaus miesto savivaldybė jau gavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) kreipimąsi dėl leidimų rugsėjo 29-ąją piketuoti prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) bei Seimo. „Esame gavę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pranešimą apie nuo rugsėjo 29 d. planuojamus piketus prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Seimo“, – teigiama Eltai perduotame savivaldybės komentare. „Leidimų derinimas numatytas kitą savaitę“, – priduriama komentare.

Rugsėjo pradžia keleiviams tapo tikru išbandymu – kai kurių maršrutų autobusai tiesiog dingo – jų žmonės skundėsi nesulaukiantys ir po 45 minutes. Kas pikčiausia, informacijos, kad kai kurie reisai nuimti, keleiviai neranda. Stotelėse kabantys grafikai dar vasariniai, o dabartiniai net programėlėse neatitinka realybės. Vežėjai skundžiasi, kad trūksta vairuotojų, o vairuotojai darbą meta dėl nerealių valdžios grafikų ir dėl per mažų algų.

Iš Vilniaus savivaldybės vyriausiojo architekto pareigų pasitraukęs Mindaugas Pakalnis gavo net dvi išeitines išmokas. Pirmoji siekė aštuonis tūkstančius eurų į rankas, o antroji – pusšešto tūkstančio eurų. Ją M. Pakalnis gavo iš savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“, kurioje, kaip paaiškėjo, visą mero Remigijaus Šimašiaus kadenciją prisidurdavo dar vieną algą, maždaug tūkstantį eurų į rankas.