viktorija čmilytė-nielsen

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės pristatytos valstybės biudžeto korekcijos bei antiinfliacinis planas yra geras, turintis sisteminių pokyčių ir Seime jis turėtų būti priimtas.

Šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik dėl savo ateities, bet ir dėl Abiejų Tautų Respublikos (ATR) palikimo, būtina stiprinti jai teikiamą paramą, pirmadienį Varšuvoje sakė Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji siūlė steigti specialų fondą Ukrainai remti. „Karo epicentras – čia pat, mūsų kaimynystėje, Abiejų Tautų Respublikos palikimą menančiose žemėse ir jos istorinę atmintį išlaikiusioje tautoje. Ukrainoje.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen visuomeniniu padėjėju tapo ukrainietis iš Visagino Vadimas Chomenko. „Nuo šiandien Vadimas – mano visuomeninis patarėjas. Jo veiklos laukas ir, galima, sakyti tikėjimas – tai pagalba Ukrainai bei iš jos kilusiems IT profesionalams“, – penktadienį feisbuke paskelbė parlamento vadovė. Pasak jo, Visagine gyvenantis V. Chomenko mato galimybę į šį miestą pritraukti ukrainiečius IT specialistus ir jį paversti technologijų centru.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo koreguoti procedūras dėl nepaprastosios padėties skelbimo. Pagal Seimo statuto pataisas, Seimo nutarimo projektą dėl mobilizacijos, nepaprastosios padėties, karo padėties įvedimo ar atšaukimo, ginkluotųjų pajėgų panaudojimo galėtų rengti Vyriausybė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad JTO noras sustabdyti Rusijos narystę Žmogaus teisių taryboje yra sveikintinas, tačiau nepakankamas. Pasak jos, reikia ne stabdyti narystę, o Rusiją išmesti lauk.  „Rusiją, Jungtinių tautų organizacijoje turinčią veto teisę, galime vadinti vėžiu, mažinančiu JTO veiksnumą ir galimybes priimti tokius sprendimus, kurių nusipelnė ši šalis. Tačiau JTO negali be galo apsimetinėti.

Okupantai Bučos miestą pavertė masinės kapavietės vieta. Šimtai civilių lavonų – tiesiog gatvėse. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen feisbuke rašo, kad „sunku suvokti kiek iš tiesų dar žvėriškumo slypi ir kiek jo gali dar sukurti Rusija“. „Masinės kapavietės, egzekucijos aukoms surišus rankas, nuogi kūnai gatvėje. Visa tai – XXI a. Europoje, žemyne, kuris visą pasaulį įtikinėjo demokratijos pergale prieš autoritarinius režimus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių plano kryptis gera, valdančioji koalicija pritaria tolesniam šių priemonių svarstymui.

Seimui ketvirtadienį bus teikiamas siūlymas įteisinti „šeimos darželius“. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen tikisi, kad siūlymas sulauks palaikymo ir aiškina, kad šia priemone pirmiausia yra bandoma sumažinti šešėlį. Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen teigia, kad vaikus ir dabar gali prižiūrėti tėvų pasirinkti žmonės, kai tėvai dirba ir į darželį vaikų neveda. Siūloma tėvams kompensuoti iki 50 proc. išlaidų, skirtų tokiam auklėtojui nusamdyti.

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį Liublianoje susitikusi su Europos Parlamento (EP) pirmininke Roberta Metsola aptarė Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) perspektyvas. „Esu įsitikinusi, kad mažiausia, ką galime pasiūlyti už Europos ateitį kovojančiai Ukrainai, – suteikti ES valstybės kandidatės statusą. Čia didelis lyderystės vaidmuo tenka Europos Parlamentui.

Kovo 26 d. Seimo rūmuose surengtame Nepriklausomybės atkūrimo dienai skirtame turnyre paaiškėjo šachmatų varžybų „Lietuvos Respublikos Seimo taurė – 2022“ nugalėtojai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį lankosi Kyjive. Kiek vėliau politikė pasidalijo fotografija, kurioje ji įsiamžino su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Parlamento vadovė apie iš anksto neskelbtą vizitą į Rusijos invaziją patiriančią Ukrainą pranešė socialiniame tinkle „facebook“. „Šiandien aš Kyjive. Kupiname drąsos ir tikėjimo. Šiandien jau 29 karo dienomis per daug. Kiekviena karo minute per daug“, – įraše sakė parlamento pirmininkė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad Partnerystės įstatymo projektas liks Seimo pavasario sesijos darbų programoje.  Pasak parlamento vadovės, požiūris į žmogaus teises yra sritis, kuri Lietuvą daro vakarietiška valstybe, o partnerystės įteisinimas yra „skola mūsų valstybės piliečiams, kurią būtų gerai, jei šios kadencijos Seimas atiduotų“. „Aš tikiuosi, kad (partnerystė) nebus išbraukta, ir aš traktuoju tokį oponentų reikalavimą išbraukti partnerystę kaip argumentų trūk...

Seimui ketvirtadienį balsuojant dėl lėšų gynybai didinimo, Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidžia, kad Lietuva už šiuos pinigus planuotų įsigyti naujos kovinės technikos. Sąraše – amerikiečių koviniai dronai, jei pavyks, būtų perkamas ir sraigtasparnis. Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet. Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln.

Seimas ketvirtadienį turėtų be didesnių kliūčių pritarti gynybos išlaidų didinimui šiemet nuo 2,02 proc. iki 2,52 proc. BVP, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kaip matome iš diskusijos, kuri vyko tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek iš pasisakymų partijų atstovų, turėtų būti pritarimas šiam siūlymui, t.y. procento padidinimui iki 2,52 nuo BVP, manau, kad šitą sprendimą turėtumėme priimti rytoj Seime nesunkiai“, – LRT trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Pirmaisiais kadencijos metais, 2021-aisiais, parlamentarai paviešino penktadaliu daugiau susitikimų, nei ankstesni Seimo nariai, trečiadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).  Pasak organizacijos, išanalizavusios parlamentarų darbotvarkes, pernai Seimo nariai paviešino 1179 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais, lyginant su 971 susitikimu 2017 metais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiška dėl opozicinės Lietuvos regionų frakcijos iniciatyvos kurti nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. „Dėl nepaprastosios padėties mes pakankamai gerai sutariame, argumentai, manau, įtikino ir opozicijos narius, bent jau daugumą, matyti ir iš balsavimo. Ar reikia dar papildomo įrankio – mano galva, tai būtų laiko gaišimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Seimas spręs dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, kurias siūlo ne vienas opozicijos atstovas. Parlamentarai siūlo mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto ar menstruacinių higienos priemonių. Kol opozicija palankiai vertina iniciatyvas sumažinti kainas gyventojams, valdantieji į šį pasiūlymų popuri žiūri atsargiai. „Aš manau, kad daug kam reikėtų nustatyti PVM lengvatas, ypač kalbant apie energetinius resursus, kas susiję su šildymu.

Kai kurios rusakalbių bendruomenės sako nesijaučiančios saugiai Lietuvoje dėl gyventojų požiūrio į vietos rusus po to, kai Kremlius paskelbė karą prieš Ukrainą. Ieškant būdų, kaip šią problemą išspręsti, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Jos teigimu, privalu imtis veiksmų, kad rusakalbiai Lietuvoje nebūtų kaltinami dėl agresyvaus Kremliaus režimo veiksmų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį susitiks su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais aptarti kylančių įtampų dėl karo Ukrainoje. Susitikime dalyvaus Rusų kultūros centro steigėjai žurnalistė Nina Mackevič ir filologas Pavelas Lavrinecas, Lietuvos rusakalbės inteligentijos viešo pareiškimo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje autoriai, visuomenininkas Viktoras Voroncovas, BNS informavo Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Šventinę dieną Vilniuje prisiekė daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių – tarp jų premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O prisiekę naujieji šauliai tvirtino, kad jų pasiryžimą įstoti į Šaulių sąjungos šeimą sustiprino karas Ukrainoje ir noras ginti šalį. Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios trispalvės ir daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių sąjungos narių.

Penktadienį minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje priesaikas davė nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Priesaikas davė ir Šaulių sąjungos vėliavos pabučiavimu į šaulių gretas įstojo 2 tūkst. žmonių, tapusių broliais ir sesėmis. Prisiekusių šaulių gretose buvo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiandien ne tik jūsų priesaikos diena.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį atsiprašė dėl Kovo 11-osios minėjimo metu skambėjusių pasisakymų apie homoseksualius asmenis. „Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės“, – feisbuke parašė Seimo pirmininkė.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, kiekvienas šiandien esame ukrainietis, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Penktadienį minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines ji tvirtino, kad šios grėsmės akivaizdoje ypač matyti, kiek daug Lietuva pasiekė per tris dešimtmečius. „Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį. Todėl šiandien mes visi – ukrainiečiai.

Karas Ukrainoje iš naujo parodo mums laisvės svarbą, teigia šalies vadovai, sveikindami Lietuvą su Kovo 11-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. „Prieš 32 metus garsiai paskelbėme, kad esame laisvi. Sudavėme lemtingą smūgį blogio imperijai. Narsiai atlaikėme daugelį mums tekusių išbandymų. Šiandien padedame broliams ukrainiečiams, kurie priversti kovoti už savo šalies ir visos Europos ateitį“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Ketvirtadienį – pirmoji Seimo pavasario sesijos diena. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen teigimu, parlamento darbotvarkė pavasario sesijoje prasideda nuo visų svarbiausių klausimų, susijusių su karu Ukrainoje. Tam, anot jos, artimiausiomis savaitėmis bus skiriamas didžiausias dėmesys. „Dėl to iš esmės turime ir sutarimą su opozicija, ir su pozicija.

  Parlamentarai ketvirtadienį renkasi į pavasario sesiją ir jau per pirmą posėdį ketina spręsti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, svarstyti lėšų didinimą krašto apsaugai, palaikyti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. „Sesijos pradžia bus skirta „degantiems“ klausimams, susijusiems su karu Ukrainoje, pagalba atvykstantiems karo pabėgėliams.

Lietuva turi sudaryti sąlygas nuo karo bėgantiems ukrainiečiams kuo greičiau įsilieti į gyvenimą čia, sako Seimo pirmininkė. „Karo pabėgėliai, kurie atvyksta, jie po vienos-dviejų dienų nori dirbti. Jie nori būti užtikrinti, kad jų vaikai gali eiti į mokyklą ir jie nori eiti į lietuviškas mokyklas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Lietuva turi pasistengti, kad biurokratinės procedūros pabėgėliams įsikurti būtų kuo paprastesnės ir greitesnės.

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva surengtas nuotolinis susitikimas. Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Islandijos parlamentų pirmininkai, kurie išsakė savo pozicijas dėl dabartinės situacijos Ukrainoje ir regione, pagalbos Ukrainai ir Rusijos atgrasymo nuo tolesnės karinės agresijos priemonių.  „Deja, dabartinėmis aplinkybėmis negalėjome diskutuoti apie mūsų regiono ekonominės gerovės kūrimą ar klimato kaitos iššūkius.

Ukrainos ambasadorius Vilniuje Petro Beshta sako, kad dabar labiausiai reikia, kad Vakarai užtikrintų neskraidymo zoną virš šalies. „Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos gali priversti Kremliaus režimą kristi, tuo metu NATO įsikišimas siunčiant pajėgas į užpultą Ukrainą reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, kad sankcijos gali privesti prie situacijos, kur režimas kris. Į tai jos ir yra nukreiptos. Jos yra skausmingos ir jos turi būti skausmingos, nes turi supurtyti Rusiją ir priversti imtis pokyčių dabar. Toks ir yra vienas jų pagrindinių tikslų.

Ukrainai reikia kuo skubiau suteikti Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, dabar gyvybiškai svarbu kuo greičiau Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Mes turime Ukrainai atverti greitą kelią tapti Europos Sąjungos šalimi kandidate ir nare artimiausioje įmanomoje ateityje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Rygoje sakė susitikime su Baltijos ir Švedijos šalių parlamentų vadovais dalyvaujanti V. Čmilytė-Nielsen.

Rusija laikinai išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Rusija išmesta (laikinai) iš Eurupos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dabar tai nepadės Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatvėse dėl savo namų kovojantiems ukrainiečiams, bet tai Rusiją daro vis labiau atstumta. Žingsnis po žingsnio gal Europa priartės ir prie tokių veiksmų, kurie padėtų ukrainiečiams atgauti tikėjimą mūsų žemynu, mūsų sąjunga.

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įvedė nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ją neeilinėje sesijoje dar turės patvirtinti Seimas. G. Nausėda ketvirtadienį viešai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos tautą, reikalaudamas sustabdyti ketvirtadienį pradėtą plataus masto karinę ataką prieš Ukrainą.

Ketvirtadienį prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje planuojama skelbti nepaprastąją padėtį, apie tai Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė per LRT radiją. Šįryt 9 val.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo Rusiją išbraukti iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA). Anot jos, pažeisdama Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisės viršenybės principą, Rusija šiurkščiai pažeidė Europos Tarybos statutą. „Raginu Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Ministrų Tarybą imtis bendrų veiksmų nutraukiant Rusijos narystę ET“, – trečiadienį išplatintame pranešime sako Lietuvos Seimo pirmininkė.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį telefonu su Baltijos valstybių ir Šiaurės Europos šalių parlamentų pirmininkais aptarė saugumo situaciją regione. Taip pat aptarti bendri galimi veiksmai, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, pranešė Seimas. V. Čmilytė-Nielsen informavo, kad užpuolimo atveju imsis iniciatyvos sušaukti skubų nuotolinį Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų susitikimą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo nariai turėtų apgalvoti, kokią įtaką turės jų susitikimai su užsienio valstybių atstovais, nes „ne viena valstybė mielai naudojasi Lietuvos politikų nevieningumu esminiais užsienio politikos klausimais“. Komentuodama Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko valstiečio Giedriaus Surplio susitikimą su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje Qu Baihua parlamento vadovė pabrėžė, kad kiekvienas Seimo narys laisvas pasirin...

Izraelis neabejotinai gali kliautis Lietuva, kai tarptautinėje arenoje sprendžiami esminiai valstybės išlikimo, raidos užtikrinimo ir saugumo klausimai, sako su oficialiu vizitu šioje šalyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvai ir Izraeliui minint diplomatinių santykių 30-metį Jeruzalėje viešinti Seimo pirmininkė pabrėžia Lietuvos pokyčius per nepriklausomybės laikotarpį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Vasario viduryje svarstoma šaukti neeilinę Seimo sesiją: posėdžiams būtų numatytos trys dienos. „Svarstoma, kad neeilinę sesiją šaukiant reikėtų orientuotis į laiką apie vasario 16, t. y. tą savaitę, kai Seimo nariai bet kokiu atveju planuoja savo laiką, kad būtų šventiniuose renginiuose“, – per Seimo valdybos posėdį penktadienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji taip pat pabrėžė, kad sprendimo dėl to dar nėra priimta, o šaukti neeilinei sesijai reikia iniciatorių teikimo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti abejonių dėl Vyriausybės siūlomo nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui.  Pasak jos, tokia priemonė kainų labai nesumažintų, be to, abejonių kelia tai, kad ją siūloma taikyti atgaline data.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo 2023-iuosius skelbti Vilniaus metais. Ji registravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą. Parlamento vadovė siūlo tokiu būdu pažymėti kitąmet būsiančią 700 metų Vilniaus miesto sukaktį. „Vis dėlto tai – neeilinė sukaktis, todėl nevertėtų rūpesčio tokia švente palikti tik savivaldybei, kalbame apie išskirtinę datą Lietuvos sostinei“, – savo „Facebook“ paskyroje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Seimui antradienį planuojant svarstyti Apsaugos nuo smurto aplikoje įstatymą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiga, kad tai yra žingsnis link Stambulo konvencijos ratifikavimo. Į Seimą Stambulo konvencija turėtų grįžti tada, kai bus užtikrinta, kad jos ratifikavimas sulauks pakankamai balsų. Antradienį Seime bus svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.