viktorija čmilytė-nielsen

Seimas ketvirtadienį turėtų be didesnių kliūčių pritarti gynybos išlaidų didinimui šiemet nuo 2,02 proc. iki 2,52 proc. BVP, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Kaip matome iš diskusijos, kuri vyko tiek Biudžeto ir finansų komitete, tiek iš pasisakymų partijų atstovų, turėtų būti pritarimas šiam siūlymui, t.y. procento padidinimui iki 2,52 nuo BVP, manau, kad šitą sprendimą turėtumėme priimti rytoj Seime nesunkiai“, – LRT trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Pirmaisiais kadencijos metais, 2021-aisiais, parlamentarai paviešino penktadaliu daugiau susitikimų, nei ankstesni Seimo nariai, trečiadienį skelbia „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS).  Pasak organizacijos, išanalizavusios parlamentarų darbotvarkes, pernai Seimo nariai paviešino 1179 susitikimus su interesų grupėmis ir registruotais lobistais, lyginant su 971 susitikimu 2017 metais.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiška dėl opozicinės Lietuvos regionų frakcijos iniciatyvos kurti nepaprastosios padėties kontrolės komisiją. „Dėl nepaprastosios padėties mes pakankamai gerai sutariame, argumentai, manau, įtikino ir opozicijos narius, bent jau daugumą, matyti ir iš balsavimo. Ar reikia dar papildomo įrankio – mano galva, tai būtų laiko gaišimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Antradienį Seimas spręs dėl viso pluošto pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų, kurias siūlo ne vienas opozicijos atstovas. Parlamentarai siūlo mažinti PVM daugelyje sričių – nuo elektros ir dujų iki maisto ar menstruacinių higienos priemonių. Kol opozicija palankiai vertina iniciatyvas sumažinti kainas gyventojams, valdantieji į šį pasiūlymų popuri žiūri atsargiai. „Aš manau, kad daug kam reikėtų nustatyti PVM lengvatas, ypač kalbant apie energetinius resursus, kas susiję su šildymu.

Kai kurios rusakalbių bendruomenės sako nesijaučiančios saugiai Lietuvoje dėl gyventojų požiūrio į vietos rusus po to, kai Kremlius paskelbė karą prieš Ukrainą. Ieškant būdų, kaip šią problemą išspręsti, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais. Jos teigimu, privalu imtis veiksmų, kad rusakalbiai Lietuvoje nebūtų kaltinami dėl agresyvaus Kremliaus režimo veiksmų.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį susitiks su Lietuvos rusų bendruomenės atstovais aptarti kylančių įtampų dėl karo Ukrainoje. Susitikime dalyvaus Rusų kultūros centro steigėjai žurnalistė Nina Mackevič ir filologas Pavelas Lavrinecas, Lietuvos rusakalbės inteligentijos viešo pareiškimo prieš Rusijos agresiją Ukrainoje autoriai, visuomenininkas Viktoras Voroncovas, BNS informavo Seimo pirmininkės atstovė spaudai Ilona Petrovė.

Šventinę dieną Vilniuje prisiekė daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių – tarp jų premjerė Ingrida Šimonytė ir Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. O prisiekę naujieji šauliai tvirtino, kad jų pasiryžimą įstoti į Šaulių sąjungos šeimą sustiprino karas Ukrainoje ir noras ginti šalį. Nepriklausomybės aikštėje plevėsuojančios trispalvės ir daugiau kaip pusė tūkstančio naujųjų Šaulių sąjungos narių.

Penktadienį minint 32-ąsias nepriklausomybės atkūrimo metines, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje priesaikas davė nauji Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Priesaikas davė ir Šaulių sąjungos vėliavos pabučiavimu į šaulių gretas įstojo 2 tūkst. žmonių, tapusių broliais ir sesėmis. Prisiekusių šaulių gretose buvo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei premjerė Ingrida Šimonytė. „Šiandien ne tik jūsų priesaikos diena.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen penktadienį atsiprašė dėl Kovo 11-osios minėjimo metu skambėjusių pasisakymų apie homoseksualius asmenis. „Atsiprašau visų, mylinčių ir gerbiančių laisvę bei lygiateisiškumą. Suprantančių žmogaus teisių, kaip pamatinių vertybių reikšmę demokratiškai valstybei. Dėl to, ką šiandien teko išgirsti iš Istorinės Seimo salės“, – feisbuke parašė Seimo pirmininkė.

Tęsiantis Rusijos karinei invazijai į Ukrainą, kiekvienas šiandien esame ukrainietis, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. Penktadienį minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 32-ąsias metines ji tvirtino, kad šios grėsmės akivaizdoje ypač matyti, kiek daug Lietuva pasiekė per tris dešimtmečius. „Agresija kaip mirtinas užkratas smaugia laisvą tautą, laisvą šalį. Todėl šiandien mes visi – ukrainiečiai.

Karas Ukrainoje iš naujo parodo mums laisvės svarbą, teigia šalies vadovai, sveikindami Lietuvą su Kovo 11-ąja, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. „Prieš 32 metus garsiai paskelbėme, kad esame laisvi. Sudavėme lemtingą smūgį blogio imperijai. Narsiai atlaikėme daugelį mums tekusių išbandymų. Šiandien padedame broliams ukrainiečiams, kurie priversti kovoti už savo šalies ir visos Europos ateitį“, – teigia prezidentas Gitanas Nausėda.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad įvykiai Ukrainoje atvėrė akis, jog su brutalia jėga tartis neįmanoma – jai reikia prieš pastatyti jėgą. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Čmilytė-Nielsen: Ukraina atvėrė akis Seimo pirmininkė teigė, kad Seimo laukia daug neatidėliotinų darbų, o ir sesiją Seimas pradeda ypatingą dieną – kovo 11-osios išvakarėse.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu Lietuva yra gražiausia, kokia galėtų būti. Premjerė pastebi, kad karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai susivienijo kaip niekad, o stebint susivienijantį pasaulį, panašu, jog vyksta galutinis išsivadavimas iš sovietinio totalitarizmo. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad karo akivaizdoje Lietuva turi dirbti dviem kryptimis. Pirma, reikia padėti su Rusijos agresija susidūrusiai Ukrainai, o antra, reikia rūpintis Lietuvos saugumu. Parlamentarams ketvirtadienį susirinkus į pavasario sesiją, Seime kalbą sakė prezidentas Gitanas Nausėda. Nausėda: reikia dirbti dviem kryptimis Prezidentas G. Nausėda sveikino į pavasario sesiją susirinkusius parlamentarus. Vis dėto sesija Seimo narių laukia kitokia.

Ketvirtadienį – pirmoji Seimo pavasario sesijos diena. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen teigimu, parlamento darbotvarkė pavasario sesijoje prasideda nuo visų svarbiausių klausimų, susijusių su karu Ukrainoje. Tam, anot jos, artimiausiomis savaitėmis bus skiriamas didžiausias dėmesys. „Dėl to iš esmės turime ir sutarimą su opozicija, ir su pozicija.

  Parlamentarai ketvirtadienį renkasi į pavasario sesiją ir jau per pirmą posėdį ketina spręsti dėl nepaprastosios padėties pratęsimo, svarstyti lėšų didinimą krašto apsaugai, palaikyti Ukrainos siekį tapti Europos Sąjungos (ES) nare. „Sesijos pradžia bus skirta „degantiems“ klausimams, susijusiems su karu Ukrainoje, pagalba atvykstantiems karo pabėgėliams.

Lietuva turi sudaryti sąlygas nuo karo bėgantiems ukrainiečiams kuo greičiau įsilieti į gyvenimą čia, sako Seimo pirmininkė. „Karo pabėgėliai, kurie atvyksta, jie po vienos-dviejų dienų nori dirbti. Jie nori būti užtikrinti, kad jų vaikai gali eiti į mokyklą ir jie nori eiti į lietuviškas mokyklas“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Lietuva turi pasistengti, kad biurokratinės procedūros pabėgėliams įsikurti būtų kuo paprastesnės ir greitesnės.

Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyva surengtas nuotolinis susitikimas. Jame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos Norvegijos, Suomijos, Švedijos ir Islandijos parlamentų pirmininkai, kurie išsakė savo pozicijas dėl dabartinės situacijos Ukrainoje ir regione, pagalbos Ukrainai ir Rusijos atgrasymo nuo tolesnės karinės agresijos priemonių.  „Deja, dabartinėmis aplinkybėmis negalėjome diskutuoti apie mūsų regiono ekonominės gerovės kūrimą ar klimato kaitos iššūkius.

Ukrainos ambasadorius Vilniuje Petro Beshta sako, kad dabar labiausiai reikia, kad Vakarai užtikrintų neskraidymo zoną virš šalies. „Neskraidymo zona virš Ukrainos, tai pagrindinis prioritetas. Problema yra tai, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir nusitaikė į civilinius objektus, pastarąsias dienas atakuoja didžiuosius miestus“, – trečiadienį po susitikimo su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen sakė ambasadorius.

Europos Sąjungos (ES) sankcijos gali priversti Kremliaus režimą kristi, tuo metu NATO įsikišimas siunčiant pajėgas į užpultą Ukrainą reikštų Trečiąjį pasaulinį karą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, kad sankcijos gali privesti prie situacijos, kur režimas kris. Į tai jos ir yra nukreiptos. Jos yra skausmingos ir jos turi būti skausmingos, nes turi supurtyti Rusiją ir priversti imtis pokyčių dabar. Toks ir yra vienas jų pagrindinių tikslų.

Ukrainai reikia kuo skubiau suteikti Europos Sąjungos (ES) šalies kandidatės statusą, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Aš manau, dabar gyvybiškai svarbu kuo greičiau Ukrainai suteikti šalies kandidatės statusą. Mes turime Ukrainai atverti greitą kelią tapti Europos Sąjungos šalimi kandidate ir nare artimiausioje įmanomoje ateityje“, – pirmadienį per spaudos konferenciją Rygoje sakė susitikime su Baltijos ir Švedijos šalių parlamentų vadovais dalyvaujanti V. Čmilytė-Nielsen.

Rusija laikinai išmesta iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) pranešė Lietuvos parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Rusija išmesta (laikinai) iš Eurupos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos. Dabar tai nepadės Kijevo ir kitų Ukrainos miestų gatvėse dėl savo namų kovojantiems ukrainiečiams, bet tai Rusiją daro vis labiau atstumta. Žingsnis po žingsnio gal Europa priartės ir prie tokių veiksmų, kurie padėtų ukrainiečiams atgauti tikėjimą mūsų žemynu, mūsų sąjunga.

Rusijai pradėjus karinę operaciją Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį įvedė nepaprastąją padėtį Lietuvoje. Ją neeilinėje sesijoje dar turės patvirtinti Seimas. G. Nausėda ketvirtadienį viešai kreipėsi į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir Rusijos tautą, reikalaudamas sustabdyti ketvirtadienį pradėtą plataus masto karinę ataką prieš Ukrainą.

Ketvirtadienį prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje planuojama skelbti nepaprastąją padėtį, apie tai Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė per LRT radiją. Šįryt 9 val.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo Rusiją išbraukti iš Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA). Anot jos, pažeisdama Ukrainos teritorinį vientisumą ir teisės viršenybės principą, Rusija šiurkščiai pažeidė Europos Tarybos statutą. „Raginu Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Ministrų Tarybą imtis bendrų veiksmų nutraukiant Rusijos narystę ET“, – trečiadienį išplatintame pranešime sako Lietuvos Seimo pirmininkė.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį telefonu su Baltijos valstybių ir Šiaurės Europos šalių parlamentų pirmininkais aptarė saugumo situaciją regione. Taip pat aptarti bendri galimi veiksmai, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą, pranešė Seimas. V. Čmilytė-Nielsen informavo, kad užpuolimo atveju imsis iniciatyvos sušaukti skubų nuotolinį Šiaurės ir Baltijos šalių parlamentų pirmininkų susitikimą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Seimo nariai turėtų apgalvoti, kokią įtaką turės jų susitikimai su užsienio valstybių atstovais, nes „ne viena valstybė mielai naudojasi Lietuvos politikų nevieningumu esminiais užsienio politikos klausimais“. Komentuodama Seimo Užsienio reikalų komiteto vicepirmininko valstiečio Giedriaus Surplio susitikimą su Kinijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Lietuvoje Qu Baihua parlamento vadovė pabrėžė, kad kiekvienas Seimo narys laisvas pasirin...

Izraelis neabejotinai gali kliautis Lietuva, kai tarptautinėje arenoje sprendžiami esminiai valstybės išlikimo, raidos užtikrinimo ir saugumo klausimai, sako su oficialiu vizitu šioje šalyje viešinti Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Lietuvai ir Izraeliui minint diplomatinių santykių 30-metį Jeruzalėje viešinti Seimo pirmininkė pabrėžia Lietuvos pokyčius per nepriklausomybės laikotarpį, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Artėjant Vasario 16-osios minėjimo renginiams, viešojoje erdvėje girdėti nuogąstavimas, kad pasikartos Sausio 13-osios minėjimo scenarijus, kuomet minia prie Seimo nušvilpė valstybės vadovus. Politologai ir viešųjų ryšių specialistai neatmeta, kad kils neramumai, ir tam ragina ruoštis ne tik policiją, bet ir valstybės vadovus. Jie skatinami leistis į dialogą su besipiktinančiais tautiečiais, tačiau tik tokiu atveju, jei šie bus sukalbami.

Vasario viduryje svarstoma šaukti neeilinę Seimo sesiją: posėdžiams būtų numatytos trys dienos. „Svarstoma, kad neeilinę sesiją šaukiant reikėtų orientuotis į laiką apie vasario 16, t. y. tą savaitę, kai Seimo nariai bet kokiu atveju planuoja savo laiką, kad būtų šventiniuose renginiuose“, – per Seimo valdybos posėdį penktadienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Ji taip pat pabrėžė, kad sprendimo dėl to dar nėra priimta, o šaukti neeilinei sesijai reikia iniciatorių teikimo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako turinti abejonių dėl Vyriausybės siūlomo nulinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui.  Pasak jos, tokia priemonė kainų labai nesumažintų, be to, abejonių kelia tai, kad ją siūloma taikyti atgaline data.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo 2023-iuosius skelbti Vilniaus metais. Ji registravo atitinkamą Seimo nutarimo projektą. Parlamento vadovė siūlo tokiu būdu pažymėti kitąmet būsiančią 700 metų Vilniaus miesto sukaktį. „Vis dėlto tai – neeilinė sukaktis, todėl nevertėtų rūpesčio tokia švente palikti tik savivaldybei, kalbame apie išskirtinę datą Lietuvos sostinei“, – savo „Facebook“ paskyroje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo etikos sargai trečiadienį imsis tirti Seimo nario, konservatoriaus Antano Matulo elgesį, kilus klausimui, ar parlamentaras turėjo nusišalinti svarstydamas klausimą, susijusį ir su jo sūnumi. A. Matulo vadovaujamas Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį svarstė Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas. Jomis siūloma įvesti kadencijas valstybės ir savivaldybių biudžetinių ir viešųjų sveikatos priežiūros įstaigų vadovams.

Seimui antradienį planuojant svarstyti Apsaugos nuo smurto aplikoje įstatymą, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiga, kad tai yra žingsnis link Stambulo konvencijos ratifikavimo. Į Seimą Stambulo konvencija turėtų grįžti tada, kai bus užtikrinta, kad jos ratifikavimas sulauks pakankamai balsų. Antradienį Seime bus svarstomas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas.

Antradienį Prezidentūrai išsakius abejones dėl galimybių paso ateities, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, jog pasikeitimams dabar ne laikas. Pasak jos, nereikėtų pamiršti, kad Lietuvoje šiuo metu siaučia omikron banga. Apie tai Seimo pirmininkė kalbėjo spaudos konferencijoje prieš rytinį Seimo posėdį. V. Čmilytė-Nielsen mano, kad visos priemonės, skatinančios žmones atsakingais, yra svarbios. Tarp jų ir galimybių pasas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį vyks į Prancūziją dalyvauti Europos Parlamento (EP) pirmininko Davido Sassolio atminimo pagerbimo ceremonijoje Strasbūre. Savo užuojautoje dėl D. Sassolio mirties praėjusią savaitę parlamento vadovė prisiminė rugpjūtį vykusį jo vizitą Lietuvoje. „Tuomet jis išreiškė tvirtą paramą Lietuvai neteisėtos migracijos krizės akivaizdoje.

Prie Seimo ketvirtadienį susirinkę ir per Sausio 13-osios renginį triukšmavę asmenys pademonstravo nepagarbą kalbėtojams ir žuvusiųjų artimiesiems, sako Vyriausybės ir Seimo vadovės Ingrida Šimonytė bei Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Seimas antradienį spręs dėl privalomų skiepų medikams ir socialiniams darbuotojams. Palaikymo projektas gali sulaukti ir iš opozicijos, kuri vis ragina valdančiuosius greičiau priimti skiepų žalos atlyginimo mechanizmą. Visgi privalomi skiepai ateityje gali būti reikalingi ir daugiau profesijų atstovų. Kalbama, kad plintant omikron atmainai, Vyriausybė gali priimti tą numatančius pakeitimus, o pirmieji privalomos vakcinacijos sąraše atsidurtų mokytojai.

Situacija pasienyje su Baltarusija yra sąlyginai rami, todėl yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties pratęsti nebereikės, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Mes matome, kad situacija yra sąlyginai rami, jei tokia ir išliks, yra tikimybė, kad nepaprastosios padėties tęsti nebereikės“, – antradienį BNS komentavo V. Čmilytė-Nielsen. Taip pat ji pažymi, kad konkretų sprendimą dėl nepaprastosios padėties formuluoja Vyriausybė.

Ketvirtadienį TV3 Žinių „Dienos komentare“ Seimo narys Laurynas Kasčiūnas kalbėjo apie situaciją pasienyje. Jo mintis, kad vaikų vertė migrantų kultūroje neužima didelės reikšmės, o tai turėtume turėti galvoje. Toks pasisakymas sukėlė aistrų, į kurias reagavo ir parlamentaro kolegos. „Dėl vaikų – turėkime galvoje, kad kultūroje, iš kurios atvyksta tie žmonės, vaikų vertė jokiu būdu nėra didelė. Jie jais prisidengia ir manipuliuoja, dažnai šioje vietoje jie taip pataiko ant mūsų jautrumo.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad pirmasis Konstitucijos pataisos priėmimas dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo gali vykti sausio mėnesį. Pasak parlamento vadovės, tai lems situacija pasienyje su Baltarusija. „Manau, kad jei nepaprastosios padėties situacija leis, jei tuo momentu nebus nepaprastosios padėties, tikrai galėsime dėl Konstitucijos pakeitimo apsispręsti“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė parlamento pirmininkė.

Trečiadienį Vyriausybė apsisprendė dėl privalomojo skiepijimo medicinos ir globos įstaigų darbuotojams. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad privalomi skiepai galėtų būti taikomi ir kitų profesijų atstovams.

Didžiausios metų šventės – jau čia. Dalijantis šiluma su artimaisiais, savo sveikinimu į visuomenę kreipėsi ir Viktorija Čmilytė-Nielsen. Pateikiame visą Viktorijos Čmilytės-Nielsen sveikinimo kalbą: „Brangieji, jau visai priartėjome prie šviesiausių metų švenčių – šv. Kalėdų ir Naujųjų metų. Tai puiki proga ištarti gerus žodžius, kurių nespėjome pasakyti vieni kitiems per visus metus. Vaikystėje aš, kaip, matyt, daugelis, tikėjau stebuklais.

Seimas pratęsė rudens sesiją iki sausio 20 dienos. Nutarimą pristačiusi Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad parlamentarai sausį turės rinktis į posėdžius, nes reikės apsispręsti dėl nepaprastosios padėties pasienyje pratęsimo. „Esminis klausimas, kurį visi puikiai suprantate ir dėl kurio reikės apsispręsti, yra nepaprastoji padėtis“, – sakė Seimo pirmininkė. Pasak jos, pratęstos sesijos metu planuojami posėdžiai sausio 11, 18 ir 20 dienomis.

Seimas greičiausiai atmestų prezidento Gitano Nausėdos veto dėl žvalgybos kontrolieriaus, sako parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Žinių radijui trečiadienį ji teigė dar besitikinti, kad prezidentas pasirašys Seimo priimtą šį naują institutą įteisinantį įstatymą, nes toks įrankis padėtų labiau užtikrinti žmogaus teises. „Tikiuosi, kad bus toks sprendimas (pritarti – BNS) priimtas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako siūlysianti Seimui pratęsti rudens sesiją iki sausio 20-osios. „Ketinu siūlyti Seimui pratęsti sesiją iki sausio 20-osios dienos. Pagrindinė priežastis yra nepaprastosios padėties klausimas, turėtumėme apsispręsti dėl to, ar ji bus tęsiama. Priminsiu, ji yra iki sausio 15-osios numatyta. Jau dėl to kyla būtinybė tęsti sesiją“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seime svarstant Konstitucijos pataisą dėl tiesioginių merų rinkimų įteisinimo ryškėja ir nauji merų įgaliojimai, Seimo valdyba sudarys specialią darbo grupė pataisoms parengti, sako parlamento vadovė. Ji pranešė po susitikimų su Seimo frakcijų atstovais parengusi savivaldybių institucinės sąrangos modelio preliminarias gaires. „Pagal jas meras būtų savivaldybės vadovas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nėra tikra dėl Seimo statuto pataisų, kurios parlamentarams į Seimą leistų patekti tik su galimybių pasu. Pasak Seimo vadovės, toks reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina opozicijos norą sudaryti komisiją, kuri ištirtų baltarusiškų trąšų tranzito istoriją. Parlamento vadovė nesutinka ir su prezidentūros kritika, kad politikai slepiasi už valstybinių įmonių vadovų nugarų, o „Lietuvos geležinkelių“ vadovas tapo atpirkimo ožiu. Seimas ketvirtadienį svarstys opozicijos siūlymą steigti laikinąją tyrimo kodėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją.