viktorija čmilytė-nielsen

Kinijos reakcija į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane praėjusią savaitę yra apmaudi, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pekinas po vizito pranešė įvedantis sankcijas Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutraukiantis bendradarbiavimą su ministerija bei apskritai su Lietuva susisiekimo srityje. „Kinijos reakcija (...) buvo apmaudi ir, mūsų galva, neverta tų žingsnių, kurie buvo padaryti“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė patarėja.

Seimo nariai išleido daugiau kaip du trečdalius šiemet komandiruotėms skirtų lėšų, parlamento vadovė teigia, kad metų pabaigoje gali tekti smarkiai sumažinti išvykų skaičių. „Gali atsitikti, kad metų pabaigoje reikės atsisakyti daugiau komandiruočių, vertinant sekantį biudžetą“, – BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Šiemet Seimo narių komandiruotėms numatyta pusę milijono eurų. Seimo kanceliarija BNS informavo, kad iš jų panaudoti 355 tūkst. 108 eurai arba 71 proc. viso biudžeto.

Turistinių vizų neišdavimas Rusijos piliečiams Europos Sąjungos (ES) lygiu būtų adekvati reakcija į sukeltą karą Ukrainoje, sako Lietuvos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Lietuva savo sprendimus jau yra priėmusi, ir priėmusi gana anksti, jau kovo mėnesį. Skelbdami nepaprastąją padėtį mes smarkiai apribojome Rusijos, Baltarusijos piliečiams išduodamas vizas, jos išduodamos tik humanitariniais pagrindais“, – antradienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad neturi pateisinimo ledo čiuožėjų poros Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko sprendimui šokti Rusijos finansuojame renginyje, kai Ukrainoje vyksta karas. „Kai kasdien Ukrainoje žūsta žmonės, žūsta vaikai, nei pramogos, nei sportas nėra atsieti nuo bendro konteksto. Pasirodymas Sočyje nubraukia visus jų pasiekimus“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pareigas palieka Seimo pirmininkės sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė-Zelenkienė, ją šiose pareigose pakeis parlamento vadovės patarėjas Lukas Kornelijus Vaičiakas. Kaip trečiadienį nurodė Seimo kanceliarija, jis Seimo pirmininkės sekretoriato vadovo pareigas pradės eiti nuo rugpjūčio 16 dienos. Kaip nurodoma praenšime, G. Žukaitė-Zelenkienė pareigas palieka, nes keičia veiklos sritį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako bandysianti sutelkti didesnę Europos Sąjungos (ES) parlamentų vadovų delegaciją vizitui į Taivaną. „Esu gavusi kvietimą iš spykerio, kuris neseniai lankėsi Vilniuje su delegacija, buvau susitikusi, vakarieniavome, kalbėjome ir apie situaciją Taivane, apie kultūrinį, ekonominį bendradarbiavimą.

Žmonės nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimą painioja su legalizavimu, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Taip ji reagavo į trečiadienį LRT paskelbtą „Baltijos tyrimų“ apklausą, rodančią, kad trys iš keturių Lietuvos gyventojų nepritaria mažo kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo projektui.

Lietuvoje per mažai žinoma apie skaudžią šalies romų istoriją, antradienį minint Tarptautinę romų Holokausto aukų atminimo dieną sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Šią dieną Europa prisimena Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje išžudytus romus. Tačiau skaudi ir mūsų šalies romų istorija, apie kurią, deja, dar per mažai žinome“, – sakoma Seimo pirmininkės pranešime.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį lankysis Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur domėsis darnios regionų plėtros situacija. „Svarbu žinoti, kokia yra ekonominė aplinka, kiek palankios sąlygos investicijoms, kokių galimybių suteikiama čia gyvenantiems žmonėms“, – BNS nurodė V. Čmilytė-Nielsen, komentuodama vizito tikslus.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį pareiškė užuojautą dėl Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Gedimino Mesonio mirties. Šalies vadovas savo užuojautoje pažymi, kad G. Mesonis reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos teisinės sistemos tobulinimo, konstitucinio teisingumo Lietuvoje stiprinimo ir konstitucinių vertybių puoselėjimo.

Taivano parlamento vadovas You Si-Kunas ketvirtadienio vakarą pradėjo vizitą Lietuvoje, sostinės centre susitiko su Seimo vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen. „Ketiname kalbėti apie tolimesnę mūsų kultūrinių, ekonominių, mokslo ryšių plėtrą“, – prieš suplanuotą vakarienę BNS sakė parlamento pirmininkė. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė su Taivano parlamento vadovu nesusitiks.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti Lietuvos politikų atsakomybės dėl pasikeitusios Europos Komisijos pozicijos Kaliningrado tranzito atžvilgiu. „Aš nematau Lietuvos atsakomybės, nes kalbame apie Europos Komisijos gaires“, – LRT radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen namuose – šventė: mokyklą baigė jos sūnus Aleksandras.  Brandos atestatas vaikinui įteiktas Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijoje. Džiugiomis naujienomis politikė pasidalijo socialiniuose tinkluose.  „Naujam etapui sūnus pasiruošęs  Atrodo, gana rimtai nusiteikęs gyvenimą sieti su skaičiais“, – rašė V. Čmilytė-Nielsen. Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen darbotvarkė – itin užimta.

Muštynėmis su Seimo nariu Tomu Tomilinu ir gobšumu skiriant paramą Ukrainai pagarsėjęs Seimo narys Valdemaras Valkiūnas surengė dar vieną spektaklį Seimo salėje. Svarstant Švedijos ir Suomijos prisijungimo prie NATO klausimą, Valkiūnas švedus išvadino plėšikais, žmogžudžiais, prilygino juos Holokausto organizatoriams. O didžiausią nuoskaudą Valkiūnas jaučia dėl prieš šimtmečius per Švedijos karo žygius iš Biržų pilies išvežtų ir negrąžintų patrankų.

Prezidento Gitano Nausėdos pastabos Rinkimų kodeksui yra racionalios, Seimas turbūt pritars šalies vadovo veto, sako parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Pastabos yra racionalios ir gerai argumentuotos“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo vadovė. „Tiesą pasakius, galvoju, kad Seimas visai gal joms ir pritartų“, – kalbėjo ji. Šalies vadovo veto Rinkimų kodeksui, kuriuo sugriežtinta politinių komitetų veikla, Seimui bus pateiktas trečiadienį.

Pirmadienį prezidentūroje sušauktas tarpinstitucinis pasitarimas dėl Kaliningrado tranzito, galimo Rusijos dujų tiekimo Europai nutraukimo ir kitų šaliai svarbių klausimų. Siekdami pateikti informaciją visuomenei, kas buvo kalbama susitikimo metu, prezidentūroje susirinko žurnalistai. Tačiau šiems politikai nepasirodė. 17 val.

Ratifikuoti Suomijos ir Švedijos prisijungimui prie NATO nuo trečiadienio šaukiama neeilinė Seimo sesija. Seimo valdyba pirmadienį pritarė, kad neeilinė sesija būtų šaukiama liepos 13–20 dienomis. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad artimiausiu metu iš Prezidentūros laukiama dekreto dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie Aljanso sutarčių protokolų ratifikavimo.

Lietuvoje populiarėja naujos bitininkystės mados. Aviliai statomi ne užmiestyje ar kaimuose, o miesto centre. Bičių šeimos jau gyvena ant Vilniaus savivaldybės stogo, Prezidentūros, trys aviliai šviežiai atsirado ir Seime. Seimo narys, socialdemokratas Gintautas Paluckas į Seimą neša avilį. Išviso parlamentaras atvežė tris bičių šeimas: „Jeigu gerai uždariau, neišskris. Aišku, keliasdešimt tūkstančių bičių Seimo koridoriuose menkas malonumas.

Baigęs pavasario sesiją Seimas išsiskirsto vasaros susitikimų su rinkėjais. Tačiau parlamentarai neneigia, kad sieks ir pailsėti. Tiesa, kaip toli vasarą keliaus, prisipažinti nedrįsta. Valdantieji giriasi, esą sesija buvo labai darbinga – padidino finansavimą krašto gynybai, patvirtino antiinfliacinį planą, pasirūpino pabėgėliais iš Ukrainos.

Po audringų ginčų Seimas įstatymu pripažino Vytautą Landsbergį buvus pirmuoju atkurtos Lietuvos vadovu. Posėdyje prieštaravusi opozicija dabar užsimena, kad ateityje gavusi valdžią šį statusą atims. Opozicija kaltina valdančiuosius perrašinėjant šalies istoriją, o kritikos kliuvo ir Skvernelio vadovaujamiems demokratams – jie apkaltinti politiniais mainais. Parlamente vyravusį chaosą atspindi ir tai, kad parlamentarai turėjo balsuoti net dėl siūlymo Landsbergį paskelbti Lietuvos imperatoriumi.

Lietuvoje šeštadaliu padaugėjo politikų milijonierių. Valstybinė mokesčių inspekcija skelbia turtingiausiųjų sąrašus, kurių šeimos deklaravo daugiausiai turtų. Kuris valstybės vadovas turtingiausias, kas Seime gali save vadinti milijonieriais, o kas neturi sukaupęs nė 6-ių tūkstančių eurų? Iš Valstybės vadovų turtingiausiojo titulu gali didžiuotis Gitanas Nausėda. Už 2021-uosius metus šalies Prezidento šeima deklaravo turto už 770 tūkstančių eurų.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia apie praėjusiais metais gyventojų deklaruotą turtą. Tarp šalies vadovų turtingiausias yra Gitanas Nausėda. Tačiau iki Vidmanto Dambrasko, deklaravusio 19 mln. eurų ar Austėjos Landsbergienės su 18 mln. eurų jam labai toli. Prezidento Gitano Nausėdos 2021 m. deklaruoto turto vertė pasiekė 769 tūkst. eurų – 9 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais. Daugiausia vertas yra jo gyvenamasis namas – 263,5 tūkst. eurų.

Premjerė ir Seimo pirmininkė pasiekė savo – jos laisvalaikiu nebus saugomos. Nors iki šiol tiek Ingrida Šimonytė, tiek ir Viktorija Čmilytė-Nielsen aiškina, kad tai nėra konkrečiai joms sukurtas įstatymas, bet konservatorius Stasys Šedbaras nevynioja į vatą – tai personalinis įstatymas, o pasikeitus valdžioms, galbūt jis būtų pakeistas. Kritiką žerti ėmė opozicija. Ir paleido tokių frazių, kad vėl kilo pasipiktinimas dėl patyčių.

Laisvės partija Seime pasiekė revanšą po nesėkmės rudenį. Parlamente užteko balsų žengti pirmą žingsnį, kad už nedidelį kiekį kanapių prigautas asmuo gautų baudą, o ne sėstų į kalėjimą. Liberalai įrodinėja, kad praėjusią kadenciją bausmes sugriežtinę valstiečiai prieš žmones taiko perteklinę jėgą. Oponentai atkerta, kad Laisvės partija, siūlydama vos 30-ies eurų baudas, tiesiog siekia įteisinti narkotikus. Po balsavimo Seimo salėje aidėjo ir klausimai, kur nusipirkti narkotikų.

Nuolat kovojant su patyčiomis mokyklose, be jų, deja, neapsieinama ir Seime. Artūro Skardžiaus taikiniu antradienį tapo Andrius Navickas, kurį pašaipiai pavadino „vyriškumo etalonu“. Aistros Seimo posėdžių salėje antradienį užvirė dėl Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotos pataisos, kuriomis jos nebebūtų saugomos laisvalaikiu, jei jų sveikatai ir gyvybei nekyla grėsmių. Anot politikių, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Vyriausybės ir Seimo vadovės laisvalaikiu nebebus saugomos, jeigu jų sveikatai ir gyvybei nekils grėsmių. Antradienį parlamentas priėmė atitinkamas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas. Už tai balsavo 81 Seimo narys, prieš buvo 19, susilaikė 27 parlamentarai. Pataisas inicijavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jų, dabar visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė.

Seimas antradienį ruošiasi balsuoti dėl pataisų, kuriomis būtų sumažintas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės apsaugos lygis. Numatytas galutinis balsavimas dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pataisų, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga liktų tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras būtų saugomi, kai atlieka pareigas.  „Mes tų pasiūlymų nepateikėme iš kepurės.

Seimas antradienį ėmėsi siūlymo už nedidelį kiekį kanapių taikyti nebe baudžiamąją, o administracinę atsakomybę. Už Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimus, kuriais būtų dekriminalizuotas disponavimas nedideliu kiekiu kanapių ir jų produktais, po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 46 ir susilaikė dešimt parlamentarų. Toliau projektus nagrinės Seimo komitetai. Svarstymas Seimo salėje numatomas rudens sesijos metu.

Seimas antradienį balsuos dėl pataisų, kuriomis būtų sumažintas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės apsaugos lygis. Numatytas galutinis balsavimas dėl Vadovybės apsaugos įstatymo pataisų, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga liktų tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras būtų saugomi, kai atlieka pareigas.

Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė Lietuvai nemažėja, teikdama nutarimą dėl nepaprastosios padėties pratęsimo iki rugsėjo vidurio sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Deja, ir šiuo metu grėsmė visuomenės rimčiai išlieka ir nemažėja, Rusijos karinė agresija Ukrainoje tęsiasi, jos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai ir mastas tik didėja.

Problemą dėl dalies prekių pervežimo iš Rusijos į Kaliningrado sritį ribojimo pučia Rusijos propaganda, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „99 proc. prekių, keleiviai važiuoja ir vyksta, mes šiandien kalbame apie 1 proc., ir tikrai nepilkime vandens ant propagandos malūno, nes, kaip žinoma, problema išpučiama Rusijos propagandos, palyginti su tuo, kas yra dabar“, – pirmadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.

Prezidento rinkimai įvyks 2024 metų gegužę, bet neatrodo, kad politikai urmu veržtųsi užimti šią kėdę. Tai normalu. Niekas nenori iššaudyti šovinių per anksti. Vis tik užkulisiuose jau dalijamasi nuojautomis, kas galėtų būti kandidatais prezidento rinkimuose. O tai priklauso ne tik nuo asmeninio apsisprendimo, bet ir nuo politinės dėlionės, ateities planų, bandoma įsivertinti, kiek tikėtina sėkmė, ar bus gaunama kokios nors naudos, jeigu laimėti nepavyktų.

Rusijai apkaltinus Lietuvą dėl tranzito į Kaliningradą ribojimo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad dalis opozicijos politikų buvo įtraukti į Kremliaus propagandą. „Tie opozicijos politikai, kurie dabar mėgina kelti paniką, tampa, deja, ir propagandos išnaudojami, nes akivaizdu, kad Rusija šioje situacijoje mėgina sukelti įtampą, daryti spaudimą“, – LRT trečiadienį teigė parlamento vadovė.

Taikos balandis Seime ilgai neburkavo. Seimo opozicija grįžo į plenarinę salę, tačiau jau po poros valandų svaidėsi keiksmais, esą valdantieji jiems lyg „mazgote per veidą“ trinktelėjo. Valdantieji įtraukė opozicijos reikalautus antiinfliacinius projektus dėl akcizų degalams mažinimo, vėlesnio elektros tiekėjo pasirinkimo termino, tačiau per balsavimą nė vieno siūlymo nepalaikė. Premjerė aiškina – jei reikės, pagalbos priemones žmonėms svarstys rudenį.

Seime pakvipo susitaikymo nuotaikomis. Po derybų pas prezidentą Nausėdą ir dar vieno bendro susitikimo opozicija rytoj žada grįžti į bendrą salę, jei valdantieji laikysis pažado iškart svarstyti antiinfliacinius projektus – mažinti akcizus degalams, didinti pensijas. Visgi be dramų politikai neapsieina ir toliau. Pas prezidentą neatėjo Liberalų sąjūdžio vadai, kaltina Nausėdą, esą jis tik nori prisiimti taikdario laurus. Užtat pasirodė valstiečių vadas Karbauskis.

Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nedalyvavusi pirmadienį sušauktame partijų atstovų susitikime pas prezidentą Gitaną Nausėdą, nes valdančiųjų ir opozicijos konfliktas sprendžiamas Seime. „Nieko naujo, man rodos, nebuvo pasakyta, bent jau kiek mačiau po susitikimo. Dėl Seimo darbotvarkių sprendžiama Seimo rūmuose“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sekmadienį Seimo ir savo vardu reiškia užuojautą dėl Danijos politiko, politologo ir žurnalisto Uffes Ellemanno-Jenseno  (Ufė Elemanas-Jensenas) mirties.  „Ufė Elemanas-Jensenas buvo Danijos politikos legenda, svariai prisidėjusi prie Lietuvos ir mūsų kaimynių nepriklausomybės įtvirtinimo – 1991 metų vasario 28 dieną jis pasirašė dokumentą „Dėl Danijos Karalystės ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo“, – sako Seimo pirmininkė.

Seime gali būti atliekamas tyrimas, kas vartoja narkotikus. Valstiečių frakcijos narė Ligita Girskienė kreipėsi į parlamento valdybą ir prašo, kad specialistai išsiaiškintų, ar Seimo rūmuose lankosi kvaišalus vartojantys žmonės. Opozicijos narė sako, kad to jos prašo rinkėjai – esą klausantis seimūnų kalbų kartais susidaro įspūdis, kad kai kurie gali būti apsvaigę. Parlamentarai ir juokiasi ir stebisi dėl tokios idėjos – vieni sako, kad to nereikia, o kiti neprieštarauja.

Prezidentas Gitanas Nausėda ateinantį pirmadienį su partijų atstovais bandys rasti išeitis iš konflikto tarp valdančiųjų ir opozicijos, boikotuojančios Seimo darbą. „Po pokalbio su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen prezidentas pirmadienį kviečia į susitikimą parlamentinių partijų atstovus tolimesniam sklandžiam Seimo darbui aptarti“, – BNS penktadienį sakė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Europos Komisija siūlo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į Europos Sąjungą (ES) statusą. Į tai sureagavo ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Anot jos, Europa pradeda vertinti Ukrainos kovą už europietiškas vertybes. „Europa pagaliau realiai pradeda vertinti tai, kad Ukraina kovoja už europietiškosios demokratijos vertybes.

Vadovybės apsaugos tarnyba (VAT) nepritaria Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir premjerės Ingridos Šimonytės norui mažinti šių pareigybių apsaugą, tačiau Seimo komitetas projektą siūlo svarstyti toliau. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas penktadienį 5 balsais „už“ pritarė Vadovybės apsaugos įstatymo pataisai, kuria Seimo pirmininko ir premjero pareigybėms būtų atsisakoma visą parą trunkančios apsaugos. Toliau jis bus svarstomas Seimo posėdyje.

Prezidento kalba nesumažino priešpriešos Seime tarp valdančiųjų ir opozicijos. Parlamente dėl to net dalis darbų sustoję. Po metinio Prezidento pranešimo Seimo opozicija vėl išsikėlė į kitą Kovo 11-osios salę, kur pasėdžiavo atskirai, toliau dėliojo savo planus ir kamantinėjo energetikos ministrą. Nei viena, nei kita pusė nepasiduoda, ir priešininkui nenusileidžia.  „Man svarbu, kad šiandien, klausytis metinio pranešimo, susirinkote visi.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad prezidento išsakyta kritika valdančiųjų darbui kai kuriose srityse rodo, kad tiek pozicijos, tiek šalies vadovo požiūrius į svarbiausius klausimus sutampa. Visgi parlamento vadovė nekomentavo G. Nausėdos kritikos, kad valdantieji neįsiklauso į opozicijos nuomonę. „Prezidentas paminėjo daug svarbių sričių, kurioms prioritetą teikia ir Seimas, ir Vyriausybė.

Destruktyvi veikla, griaunant Seimo posėdžius, nepadės įgyvendinti ir pačios opozicijos darbotvarkės, sako Seimo pirmininkė. „Tokia destruktyvi veikla niekaip nepriartina prie opozicijos darbotvarkės įgyvendinimo, ji tiesiog paralyžiuoja Seimo darbą“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen, komentuodama antradienį neįvykusį Seimo posėdį, kai opozicijos balsais nebuvo patvirtinta darbotvarkė.

Lietuva mini 81-erius metus nuo pirmųjų masinių sovietinių trėmimų. Išgyvenusieji tremtį su širdgėla prisimena prarastus artimuosius, vaikus, tačiau tikina, kad svarbiausia už padarytus nusikaltimus nesiimti keršto. Lietuvos vadovai tikina – tai, kas vyko prieš aštuoniasdešimt metų, tebevyksta dabar Ukrainoje ir Vakarai tai turi įvertinti. Emilija Irena liepos 6-ąją minės 90 metų jubiliejų, o šiandien ji Seime. Dalyvauja Gedulo ir vilties dienos minėjime.

Krizė Seime tęsiasi, dar aštrėja, o darbas – paralyžiuotas. Opozicijai blokuojant parlamento posėdžius, pirmą kartą susirinko vadinamoji dialogo grupė. Nors joje ir prasidėjo kalbos, kaip užkasti karo kirvius, susitarti nepavyko. O iš karto po to prasidėjęs Seimo posėdis pasibaigė per mažiau nei 10 minučių – opozicija nepalaikė darbotvarkės, o valdantieji neturėjo pakankamos daugumos, todėl teko skirstytis namo, nieko nenudirbus.

Antradienį Seime – netikėtas posūkis. Panašu, kad konfliktas tarp valdančiosios daugumos ir opozicijos leidžia naujas kibirkštis. Turėjęs vykti vakarinis posėdis staiga atšauktas po nepavykusio balsavimo dėl darbotvarkės. To Seime nebuvo jau ilgą laiką. Kaip įprasta, kiekvieno plenarinio posėdžio pradžioje, parlamentarai balsuoja dėl darbotvarkės. Kai ją patvirtina balsų persvara, posėdis vyksta toliau. Tik šį kartą balsavimas pasisuko visai kita vaga.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė blogai vertina nesutarimus Seime, kai opozicija posėdžiauja atskirai nuo valdančiųjų ir ragina susitarti. „Blogai vertinu. Manau, kad abi pusės turi rasti sprendimus. Seimo pareiga yra dirbti ir priimti reikalingus įstatymus. Daugelis įstatymu, ypač, kurie yra dabar eilėje, yra konstituciniai ir tam būtinai reikia, kad ir opozicija, ir pozicija bendradarbiautų.

Istorijos negalima perrašyti, iš jos reikia mokytis, o komunizmo nusikaltimų įvertinimas turi atsirasti Vakarų politinėje darbotvarkėje, sako Lietuvos Seimo pirmininkė. „Šiurkštus šantažas, agresyvus spaudimas, ultimatumų politika, ateinanti iš imperinių Rytų, vis dar gyva.