Vėlinės
Vėlinės
Tai tradicinė lietuvių šventė, skirta mirusiųjų atminimui, švenčiama lapkričio 1–2 dienomis. Ši šventė sutampa su Visų Šventųjų diena ir Vėlių diena katalikų kalendoriuje. Per Vėlines žmonės lankosi kapinėse, tvarko ir puošia artimųjų kapus žvakelėmis ir gėlėmis, taip pagerbdami jų atminimą. Šiomis dienomis vyksta pamaldos bažnyčiose, kur meldžiamasi už mirusiųjų sielas. Vėlinės yra laikas susikaupimui, apmąstymams apie gyvenimą ir mirtį, taip pat tradicijų ir šeimos ryšių puoselėjimui. Ši šventė atspindi gilias pagoniškas ir krikščioniškas tradicijas, susijusias su pagarba protėviams ir tikėjimu amžinuoju gyvenimu.
Visas šventes, nedarbo dienas, vardadienius ir kitą informaciją rasite tv3.lt kalendoriuje!
Neparduotos Vėlinių žvakutės lauks kitų progų
Prieš Visus Šventuosius parduodama daugiausiai kapinių žvakučių. Žvakių fabrikėliai ištisus metus lieja jų šimtus ir vadina šį verslą sezoniniu. Didžiosios parduotuvės įvertino pernykštę patirtį, kai nemaža dalis produkcijos liko neparduota ir tikino šiemet Vėlinių prekybai pasiruošę geriau.
Lentynose – tiek lietuviški, tiek lenkiški įvairiausių dydžių ir pavidalų indai su parafinu, dirbtinės gėlės ir chrizantemos vazonėliuose.
Etnologė: vakarietiškas Helovinas neužgoš tradicinių Vėlinių
Vėlinės – viena seniausių ir autentiškiausių lietuviškų švenčių, kuomet lietuviai lanko artimųjų kapus, juos puošia gėlėmis, uždega žvakutes. Žvakės liepsna, anot etnologų, simbolizuoja ne tik šviesą, kuri parodo pasiklydusioms vėlėms kelią į dangų, bet ir šilumą, kuria gyvieji pasidalija su mirusiais.
„BTA Draudimas": Vėlinių savaitgalį keliuose ramiau, tačiau nelaimių neišvengiama
Visų Šventųjų ir Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dienomis Lietuvos gyventojai aktyviai lankosi kapinėse, todėl šiuo laikotarpiu padidėja transporto priemonių srautai. Atsižvelgiant į tai šalies keliuose sustiprinamas patruliavimas.
REKLAMA
REKLAMA
Į kapines – atsikratyti senų padangų ir vogti
Prieš Vėlines į Panevėžio kapines nusitaikė ilgapirščiai ir senų padangų atsikratantys vairuotojai. Kol vieni triūsia tvarkydami artimųjų amžino poilsio vietas, kiti nuo kapviečių skuba nurinkti gėles ir padangomis užgriozdinti kapinių patvorius.
Neatsigina krovėjų
„Neišmanom, kaip išvaikyti vagis ir tuos padangų krovėjus. Nebent sovietinių laikų draugovininkus į kapines reikėtų atsiųsti, kad nuolat budėtų.
Draudikai ruošiasi per Vėlines avarijas patyrusių klientų antplūdžiui
Draudimo ekspertai pastebi, kad po Vėlinių registruojama apie 15 proc. daugiau pranešimų apie lapkričio 1–2 dienomis nutikusius draudžiamuosius įvykius. 80 proc. visų užregistruotų įvykių sudaro nelaimės kelyje. Vidutinė transporto žala per Vėlines siekia 1500 litų.
Pasak „PZU Lietuva“ Vilniaus žalų centro vadovo Modesto Žilionio, Vėlinių ir Visų Šventųjų dienomis eismo įvykiai fiksuojami ten, kur yra intensyviausi transporto srautai – keliuose ir stovėjimo aikštelėse prie kapinių.
Per Vėlines Vilniuje – sustiprintos policijos pajėgos
Spalio 29 – lapkričio 1 dienomis Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas sieks sudaryti kuo patogesnę ir saugesnę aplinką vykstantiesiems aplankyti artimųjų kapų. Sustiprintos policijos pajėgos veiks pagal viešosios tvarkos palaikymo ir eismo priežiūros Visų šventųjų ir Vėlinių švenčių metu planą.
Viešosios policijos pareigūnai patruliuos prie kapinių, teiks visokeriopą pagalbą vykstantiesiems pagerbti mirusiuosius.
REKLAMA
REKLAMA
Vilniuje Vėlinių dienomis keisis transporto eismas į kapines
Vėlinių dienomis sostinėje keisis transporto eismas į kapines, vengiant automobilių grūsties, dažniau kursuos maršrutiniai autobusai, informuoja Vilniaus savivaldybė.
Spalio 30, 31 ir lapkričio 1 dienomis, nuo 7 iki 20 val., bus pakeistas automobilių eismas į miesto kapines. Eismas į Rokantiškių kapines iš Stepono Batoro gatvės bus nukreiptas per Naujosios Vilnios rajoną, A. Kojelavičiaus, Šiaurės, Uosių, Kalno ir Rokantiškių gatvėmis.
„Lux Aeterna“: viltingas ir subtilus „Jaunos muzikos“ koncertas
Kaskart, artėjant žiemai bei tamsėjant dienoms, ateina metas, kai prisimename sau brangius ir artimus, anapilin išėjusius žmones. Vienas ryškiausių ir profesionaliausių Lietuvos chorų „Jauna muzika“, vadovaujamas dirigento Vaclovo Augustino, specialiai šiai progai parengė programą „Lux Aeterna“, kuri skambės lapkričio 1 d., pirmadienį, 19 val. Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje.
Kapinės sutvarkomos tik prieš šventes
Iki Vėlinių likus mažiau nei savaitei, niekas nesiskubina sutvarkyti vienų seniausių Vilniaus kapinių. Šiemet 200–ąsias įkūrimo metines mininčios Bernardinų kapinės skendi lapuose ir retų lankytojų čia paliktose šiukšlėse. Jubiliejaus proga Bernardinų kapinėms atnaujinti buvo skirti 6 milijonai litų.
Dalį darbų finansavo Lietuva, dalį – Lenkija.
REKLAMA
REKLAMA
Per Vėlines kviečiama prisiminti užmirštus kapus
Vilniaus etninės kultūros centras prieš pat Vėlines organizuoja akciją „Žvakutė ant užmiršto kapo“, kurioje dalyvauja Vilniaus moksleiviai ir studentai. Ši akcija vykdoma nuo 2005 m., kai Vilniaus etninės kultūros centro rūpesčiu Vilniaus Karveliškių kapinių Beglobių kalvelėje buvo pastatyti ir pašventinti tautodailininkų sukurti du kryžiai bei koplytstulpis.
Nacionalinių vertybių paradas: žengte marš į Rokantiškes
“Jeigu Seime nebus patvirtintas ateinančių metų valstybės biudžetas, vasario mėnesį nebebus iš ko mokėti pensijų, teigia Premjeras Andrius Kubilius. Jis sako esąs įsitikinęs, kad to niekas nenorėtų, todėl biudžetas bus patvirtintas.”
Tiesioginės sąsajos lyg ir nematau, nes „Sodra“ ir valstybės biudžetas – lyg ir atskiros kišenės, nors ir susiejamos dėka politinės valios.
Dingusieji be žinios drasko artimųjų širdis
Klaipėdos rajono policijos komisariate šiemet pradėta 16 ikiteisminių tyrimų dėl dingusiųjų be žinios. Rasta 14, iš jų du negyvi. Pernai visi dingusieji buvo rasti, tačiau užpernai, 2007 m., dviejų nepavyko rasti: Zinaidos Volkovos iš Lankupių ir gargždiškio Alfonso Benečio.
Trečius metus ieškoma be žinios dingusi Raimonda Pupšytė iš Samališkės kaimo, kuri vieną vakarą po Kalėdų prapuolė tarp Vėžaičių ir Samališkės. Prieš 11 metų dingo Jakų kaimo gyventojas Romasis Roškus.
REKLAMA
REKLAMA
Gyvieji ir mirusieji
Vėlinės – diena, kai prisimename mus palikusius brangius žmones. Tą dieną visi plūstame į kapines padėti gėlių, uždegti žvakelę, pasimelsti, pasidalinti prisiminimais apie tuos, kurie kadaise gyveno šalia mūsų. Tačiau kai kurios istorijos apie mirusiuosius verčia nusišypsoti.
Šį kartą skaitytojams pateikiame keletą istorijų apie tai, kaip mirusiesiems sunkiai sekėsi atgulti į amžinojo poilsio vietą, kokių kuriozinių situacijų teko patirti kai kuriems gyviesiems.
Kaip iškeliaujama anapus
Per Vėlines pagerbiami mirusieji. Vieni jų paliko šį pasaulį po sunkios ligos, kiti atsisveikino su gyvenimu savanoriškai. Vieni pageidavo prašmatnių laidotuvių, kiti prašė kūną sudeginti. Vieniems artimųjų mirtis atnešė nuostolių, kitiems - pelną, nes paveldėjo nemažą turtą.
Kadangi kiekvienas žmogus į mirtį žvelgia savaip, idealaus būdo atsisveikinti su šiuo pasauliu nėra.
Blaškomi tarp dviejų pasaulių
Per Vėlines, girdėjau dviejų pagyvenusių žmonių pokalbį. „ Ar matei tuos, galovynus per televizorių“, paklausė vienas pašnekovas. „O ką ten rodė“, pasiteiravo antrasis. „A. Valinską su kompanija“, nusijuokė šis.
Nesupratau, kas tie galovynai ir kas bendra tarp jų ir naujai iškepto Lietuvos politiko, gal net būsimo Seimo pirmininko. Todėl paklausiau keleto vyresniojo amžiaus žmonių, ar jie girdėjo apie galovynus.
Pasirodo, girdėjo.
REKLAMA
REKLAMA
Pagoniški lietuviai pirmenybę teikia krikščioniškoms šventėms
Prieš gerą dešimtmetį į Lietuvą atkeliavęs Helovinas, pasirodo, nesąs toks populiarus, kaip tikėtasi anksčiau. Portalo „Balsas.lt“ kalbinti didžiųjų šalies prekybos tinklų atstovai pripažįsta, kad jaunimas domisi naująja iš Vakarų pasiskolinta švente, tačiau, palyginti su tradicinėmis krikščioniškomis šventėmis ir netgi su Valentino diena, Helovinas vis dar atrodo labai blankiai.
Lentynose - mažėja Helovino atributikos
Dar visai neseniai Helovinas sukėlė didžiulį ažiotažą Lietuvoje.
Lenkijos dienraštis: Vilniuje dingsta su A.Mickevičiumi susijusios istorinės vietos
Lenkijos dienraštis „Rzeczpospolita“ piktinasi, kad Vilniaus bazilijonų vienuolynas, kuriame buvo kalinamas garsus poetas Adomas Mickevičius, taps viešbučiu „Pas bazilijonus“.
Anot dienraščio, vienuolynas, kuriame vyko A.Mickevičiaus dramos „Vėlinės“ trečios dalies veiksmas, pereina į privačias rankas, kadangi bazilijonai neturi pinigų jo išlaikymui ir restauravimui.
„Dešiniojo pusrutulio“ vaizduotė
Per Vėlines mąstome apie mirusiuosius. Tačiau džiugina ir tai, kad ne visi lietuviškos politinės dešinės galvotojai ir veikėjai yra mirę. Apie juos liudija iš naujo kylantys „galvojančiųjų dešiniaisiais pusrutuliais žmonių“ vienijimosi sumanymai. Kita vertus, Lietuvoje mirtimi vaduojasi daugelis dešiniųjų idėjų, o politinių partijų elgsenos tai tik patvirtina. Užmeskim akį į nepriklausomybės metų idėjų istoriją.
REKLAMA
REKLAMA
T. Garton Ash: Europai reikia ne tik darbo vietų, bet ir atminties
Per Vėlines lenkai pagerbia mirusiuosius. Tai nuostabus reginys. Antradienio vidurdienį Poznanės centras ištuštėjo lyg Anglijos miestas per Kalėdas. Bet miesto pakraštyje rudeninio miško apsuptų kapinių takeliais lėtai ėjo minia žmonių. Kiekviena šeima prie savo artimųjų kapo nešė gėles ir specialiais dangteliais apsaugotas žvakes. Per pietus kiekvienas antkapis buvo papuoštas gyvomis gėlėmis bei degančiomis liepsnelėmis ir kapinės pavirto milžinišku virpančiu sodu.