vandentiekis

Dėl avarijos vandentiekio magistralinėje linijoje Pilaitės mikrorajone, Vilniuje, remonto darbų metu, nuo lapkričio 8 d. 22 val. vakaro iki lapkričio 9 d. 7 val. ryto laikinai bus sustabdytas vandens tiekimas rašoma „Vilniaus vandenys“ pranešime. Nurodoma, kad bendrovės avarinės tarnybos darbuotojai šią problemą jau sprendžia, o laikinas vandens tiekimo stabdymas numatomas dėl vamzdyno tvarkymo darbų, siekiant galutinai sustabdyti vandens nutekėjimą.

Klaipėdoje dėl vandentiekio avarijos trečiadienį dalis miesto gyventojų buvo likę be vandens, avarija likviduota, šiuo metu atkuriamas slėgis, informavo bendrovė „Klaipėdos vanduo“.   „Informuojame, kad dėl vandentiekio tinklo avarijos pietinė miesto dalis, kuriems vanduo tiekiamas iš III-ios vandenvietės, laikinai liko be vandens, – pranešė bendrovė.

Trys mėnesiai be vandens. Taip namuose Vilniaus rajone gyvena pensininkas Alvydas su žmona. Gatvę asfaltuojantys darbininkai sulaužė vandentiekio vamzdį, o vandens tiekėjai jį užsuko ir tvarkyti neskuba, nors pažeistas šulinys – valstybės žemėje. Vandens tiekėjai ir savivaldybė atkerta: pagal sutartį net ir valstybinėje žemėje esantis vandentiekis priklauso gyventojams, taigi ne jų reikalas, kaip žmonės gyvens be vandens. Nors krano svirtis pakyla, vanduo iš čiaupo nebėga.

Aplinkos ministrui ir kai kuriems vandens tiekėjams siūlant įstatymu įtvirtinti, kad Lietuvos gyventojai per vandens tiekimo tarifą galėtų finansiškai prisidėti prie Ukrainos vandentiekio atstatymo, kai kuriems Seimo Kaimo reikalų komiteto nariams kilo abejonių. Tokia idėja abejoja ir tris didžiausius Lietuvos vandens tiekėjus vienijančios asociacijos vadovas.

Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ skelbia užbaigusi prieš šešerius metus pradėtą, daugiau nei 15 mln. eurų vertės vandentvarkos infrastruktūros renovavimo ir tinklų plėtros projektą, kuriam  įgyvendinti  pusė visų lėšų skirta iš Europos Sąjungos fondų. Nors projekto metu bendrovė nutiesė beveik 28 km naujų vandentiekio ir virš 30 km nuotekų tinklų, gyventojai prie naujos infrastruktūros jungtis neskuba, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vietines buitinių nuotekų sistemas savo namų ūkiuose naudojantys kauniečiai per artimiausius kelerius metus galės prisijungti prie centralizuotų tinklų be jokių papildomų išlaidų. Miestas pasirengęs finansuoti vandentiekio bei nuotekų infrastruktūros įvedimą į gyventojų namus. Iš viso numatyta skirti beveik 3 mln. eurų. Pasak savivaldybės atstovų, tai dar vienas žingsnis žalio kurso kryptimi – švaresnio ir tvaresnio miesto link.

Kauniečiai įpykę, mat jų namuose dažnai bėga juodas vanduo. Šleikštulį kelia įvairios nuosėdos, genda buitinė technika. Žmonės sako, papildomi įrenginiai ir be reikalo išleidžiamas vanduo išpučia sąskaitas. Tačiau įmonė teisinasi, kad situacija pagerės tik patobulinus vandenvietės įrenginius, o žmonėms pataria tikėtis kompensacijų. Kaunietė Kristina iš Lazdynėlių gatvės Šilainiuose rodo telefonu užfiksuotus vaizdus. Kriauklėje vanduo juodutėlis.

Panevėžyje prieš trejetą metų parduotas neįprastas pastatas – buvęs miesto vandens bokštas, esantis Aldonos gatvėje. Centrinėje miesto dalyje akį traukiantis pastatas turi savininką. Tačiau statinį nusipirkę asmenys nenori ne tik prisistatyti, bet ir jo tvarkyti bei atskleisti, ką su juo darys.

Vilniaus rajone, daugiau nei 200 Galgių kaimo gyventojų tapo įkaitais – centralizuotos vandentiekio trasos nutiestos jau metus, pinigus jas tiesusi įmonė įsisavino, tačiau vandens iki šiol neturi. Žmonės vis dar priversti naudotis tik džiūstančiais šuliniais, pasenusiomis nuotekų talpyklomis ar lauko tualetais, o nauji namai su baldais stovi tušti, nes žmonės neturėdami vandens negali į juos įsikelti. Darbų rangovai ir valdininkai vis žada, kad situacija netrukus bus išspręsta.