valstybės gynimo taryba

Antradienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė atnaujintam Nacionalinio saugumo strategijos projektui, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.  „Strategija bus teikiama svarstyti Seimui.

Lietuva atideda naujų karinių transporto lėktuvų įsigijimą, antradienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pranešė už šalies saugumą atsakingi pareigūnai. „Atidedamas naujų karinių transporto orlaivių įsigijimas“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis.

Po įvykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio paskelbti esminiai pokyčiai Lietuvos saugumo ir gynybos politikoje. Pagrindiniai darbotvarkės klausimai apėmė žvalgybos tarnybų strategijas, vieni iš esminių pokyčių: atidedamas naujų karinio transporto orlaivių įsigijimas. .Atsižvelgiant į tai, kad išorinės grėsmės išlieka ir plečiasi priešiškų veiksmų įvairovė, numatytas glaudesnis bendradarbiavimas su kariuomene bei dėmesys kontražvalgybai.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, jame bus aptarta saugumo situacija, žvalgybos ir nacionalinio saugumo strategijos.

Antradienį šalies vadovas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Posėdžio metu buvo aptartos situacijos dėl balionų gabenamos kontrabandos bei aptartas integruotos oro erdės gynybos klausimas. Valstybės gynimo taryba (VGT) antradienį nusprendė, kad Lietuva privalo turėti integruotą oro erdvės gynybos sistemą, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.  „Turėjome VGT posėdį, svarbiausi du klausimai buvo svarstomi.

Ar kultūros ministrui bus suteiktas kelių mėnesių bandomasis laikotarpis, kaip siūlo prezidentas? Kaip bus gesinami su Krašto apsaugos ministerijos veikla susiję skandalai ir ar bus sprendžiamos ministerijos vadovybės problemos?  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su ministre pirmininke Inga Ruginiene.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomam planui dėl oro gynybos stiprinimo, sako prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis.  Jo teigimu, per VGT posėdį aptarti du pagrindiniai klausimai: vienas – apie oro gynybos stiprinimą, kitas – apie divizijos projekto įgyvendinimo pažangą. „Kalbant apie oro gynybos stiprinimą, buvo pritarta KAM pasiūlytam planui, kuris bus įgyvendintas“, – sakė D. Matulionis.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį.  Prezidentūros teigimu, posėdyje bus svarstomi siūlymai dėl oro erdvės gynybos pritaikymo kovai su dronų keliama grėsme, pristatyta nacionalinės divizijos projekto eiga.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį šaukia Valstybės gynimo tarybą (VGT). Kaip BNS informavo Prezidentūra, VGT posėdyje bus apžvelgta bendra saugumo situacija regione, svarstomi siūlymai dėl principinės kariuomenės struktūros. Kaip skelbė BNS, penktadienį, po susitikimo su šalies politikais, G. Nausėda teigė matantis poreikį įtvirtinti nacionalinį principą, jog peržiūrint biudžetą išlaidos gynybai ir parama Ukrainai yra neliečiamos ir gali būti tik didinamos.

Dronų pajėgumas Lietuvos kariuomenėje turėtų būti parengtas veikti iki 2026-ųjų pabaigos, nusprendė pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT). „Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos, 2027 metų.

Generalinei prokuratūrai nustačius, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesilaikė praėjusių metų liepos mėnesį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio dalyvių susitarimo neviešinto aptartos informacijos, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl politiko elgesio. Sprendimas trečiadienį vykusio posėdžio metu priimtas bendru sutarimu.

Lietuva yra išsikėlusi ambiciją sukurti nacionalinę sausumos diviziją, kurioje veiktų tankų brigada, o Valstybės gynimo taryba neseniai paskelbė, kad mūsų šalis ketina pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“. Viešumoje iškart užvirė ekspertų diskusija, ar Lietuvai labiau reikia brangių tankų, ar geriau apsiginkluoti kur kas pigesniais dronais, galinčiais atakuoti tankus, bei stipriau investuoti į oro gynybą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad tikėjosi palankaus prokuratūros sprendimo dėl jam mestų kaltinimų galimai paviešinus įslaptintą informaciją apie ketinimus kariuomenei įsigyti vokiškų tankų. Ministro teigimu, tai, kad jis nepažeidė įstatymo, buvo akivaizdu nuo pat pradžių. „Šis sprendimas yra toks, kokio ir tikėjausi dar praėjusių metų vasarą. Tai buvo akivaizdu“, – Eltai sakė ministras.

Rusija prie ES sienų šiuo metu vykdo du procesus, įspėjo Antrasis operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius. „Reikia pasakyti, kad Rusija vykdo du procesus vienu metu. T.y. telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Lietuva turi naują valstybės gynimo planą, kuris labiausiai skirtas ne profesionaliems kariams, o visiems gyventojams. Pasak prezidentūros, kiekviena savivaldybė, verslas, vieša įstaiga, kiekvienas ginklą turintis, ar kitaip padėti galintis šalies pilietis turi žinoti, ką daryti ir kaip konkrečiai prisidėti prie krašto apsaugos.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad į pirmadienį Valstybės gynimo tarybos (VGT) patvirtinto Valstybės gynybos plano įgyvendinimą turėtų įsitraukti savivaldybės, kurioms yra deleguota dalis jame numatytų atsakomybių.

Valstybės gynimo taryba patvirtino gynybos planą. Ar turėsime dar vieną gražų dokumentą stalčiuje, ar tikrai žengėme rimtą žingsnį valstybės gynybos link?  Į šį bei kitus klausimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionaliniam saugumui Kęstutis Budrys.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį patvirtino Valstybės gynybos planą. Ypatingas dėmesys skirtas atskirų piliečių, verslo įmonių, pilietinių organizacijų įtraukimui, bei valstybinės mobilizacijos sistemai. Šis planas įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai – valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“. Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį renkasi į posėdį, kuriame svarstys Valstybės gynybos planą, tarptautinių misijų mandatą. Kaip BNS nurodė Prezidentūra, šis planas įtvirtina visuotinį gynybos principą, „kai gynybai sutelkiami visi valstybės ištekliai – valstybės institucijos, privatus sektorius, nevyriausybinės organizacijos ir piliečiai“. Šį planą rengia Prezidentūros ekspertų grupė, jai vadovauja šalies vadovas Gitanas Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę aptarti nepilnamečių narkotikų vartojimo problematiką Valstybės gynimo taryboje (VGT). Seimo narė, Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė Morgana Danielė vadina tai tiesiog populizmu ir sako, kad tikrieji ilgalaikiai sprendimai reikalauja daug darbo. Pokalbis su Morgana Daniele – TV3 žinių „Dienos komentare“. Valstybės vadovas susirūpino tuo, kad jaunimas Lietuvoje vartoja psichoaktyvias medžiagas.

Valstybės gynybos taryba (VGT) siūlo steigti Lietuvoje dar vieną karinį poligoną, pirmadienį pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys. „Išvada yra tokia, kad Lietuvoje mums reikia dar vieno poligono, kuriame galėtume atlikti brigados dydžio vieneto manevrą, ir dėl to šiandien VGT rekomendavo Vyriausybei su tokio poligono steigimu susijusius darbus įgyvendinti“, – po VGT posėdžio žurnalistams sakė K. Budrys.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa situaciją ir kitus klausimus.  Posėdyje bus aptariama Valstybės ginkluotos gynybos koncepcija, sprendžiama dėl ilgalaikės paramos Ukrainai bei su divizijos kūrimu susijusius krašto apsaugos sistemos struktūros ir plėtros klausimus.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus. Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.

Sekmadienį prezidentas Gitanas Nausėda dėl įvykių Rusijoje sušaukė Valstybės gynimo tarybą. Šalies vadovas tikina, kad Jevgenijaus Prigožino ir „Wagner“ grupuotės veiksmai parodė, kad Vladimiro Putino režimas patiria krizę. G. Nausėda taip pat akcentavo, kad jei „Wagner“ grupuotė su savo vadu atsidurs Baltarusijoje, tai reikš tik vieną – Lietuva turi stiprinti savo rytinių sienų saugumą. „[Putino] režimas patiria naują krizinę situaciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda sekmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį dėl neramumų Rusijoje, samdinių grupuotei „Wagner“ pradėjus ginkluotą maištą šalyje. Apie tai BNS šeštadienį patvirtino prezidento patarėjas Antanas Manstavičius.

Valstybės gynimo taryba pritarė siūlymui Lietuvos kariuomenėje kurti diviziją. Jai sukomplektuoti gali prireikti iki 6 milijardų eurų. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad iki 2030-ųjų tą padaryti yra įmanoma. Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos įgyvendinimui privaloma kuo greičiau nuspręsti ir dėl visuotinio šaukimo.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmadienį aptars paramą Ukrainai, elektros tinklų sinchronizaciją, kitus saugumo klausimus. „Prezidentas vadovaus Valstybės gynimo tarybos posėdžiui, kuriame bus aptarta Lietuvos parama Ukrainai, Lietuvos elektros energetikos sistemos sinchronizacija su kontinentinės Europos tinklais“, – sakoma Prezidentūros BNS perduotame komentare.

Prezidentūroje pirmadienį susirinkusi Valstybės gynimo taryba aptarė galimybę formuoti Lietuvos kariuomenės diviziją. Prezidento vyriausiasis patarėjas gynybos klausimais Kęstutis Budrys sako, kad divizijos poreikį lemia NATO atsirandantis supratimas, kaip mes kariautume Lietuvos užpuolimo atveju.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kvietė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Pasibaigus posėdžiui prezidento patarėjas Kęstutis Budrys ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas komentavo tai, kas buvo nutarta. Siekiama, pasak politikų, didinti Lietuvos kariuomenę, kalbama apie diviziją. Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 11,5 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, 5,2 tūkst. karių savanorių ir 3,8 tūkst. šauktinių.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį kviečia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. „Bus išklausytos žvalgybos tarnybų 2022 metų veiklos ataskaitos, aptartas regiono saugumas ir apsvarstyta Lietuvos gynybinių pajėgumų plėtra“, – BNS sakė prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis. Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Praėjusią savaitę rusams atakavus taikinius prie Ukrainos ir Lenkijos sienos ir ukrainiečių gynybinei raketai netyčia užmušus du Lenkijos piliečius Lietuva spartina vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. Apie tai pirmadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys. Pasak prezidento patarėjo, tarybos posėdyje buvo pristatyti visų lygmenų oro gynybos sistemų tolimesnės plėtros planai.

Prezidento Gitano Nausėdos šaukimu pirmadienį į posėdį renkasi Valstybės gynimo taryba (VGT). Prezidentūros teigimu, VGT nariai aptars Lietuvos ir regiono oro gynybos stiprinimo, karinės ir ne karinės paramos Ukrainai klausimus. Regiono oro gynyba labiau susirūpinta po to, kai Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, praėjusią savaitę nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai.

Pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybą, BNS patvirtino jo atstovas Ridas Jasiulionis. Jis teigė, kad tarybos darbotvarkė bus paskelbta kiek vėliau. Lenkijoje, netoli sienos su Ukraina, antradienio vakarą nukritus raketai, žuvo du vietos gyventojai. Į tai reaguodama Lietuvos kariuomenės oro gynybos vienetuose padidintas parengties lygis.

Lietuvoje netyla diskusijos dėl to, ar galime sau leisti atiduoti dalį Ukrainos prašomos ginkluotės. Kariuomenės vadas sako, kad „negalime daugiau nusirengti“, bet politikai pyksta, esą tokios jo kalbos gali būti ne taip suprastos Ukrainoje, o ir nesaugios Lietuvai. Strateginius sprendimus priima politikai, bet jie turėtų prisiimti ir atsakomybę nelaimės atveju.

Rusijos invazija į Ukrainą privertė visą Vakarų pasaulį iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas. Rytiniame NATO flange daugėja sąjungininkų karių, didinamos investicijos į gynybą. Šiems ir paramos Ukrainai klausimams aptarti trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda sušaukė Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. Po VGT susitarimo prezidentas pažymėjo, kad buvo apsispręsta dėl tolimesnės karinės paramos Ukrainai.

Trečiadienį prezidentas Gitanas Nausėda šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį. „Bus aptariama karinė parama Ukrainai ir Europos Rytinės sienos stiprinimas“, – BNS sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas. VGT posėdis vyks prieš ketvirtadienį numatytą NATO viršūnių susitikimą Briuselyje. Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdį, bus sprendžiama dėl Lietuvos karių siuntimo į Malį, kariuomenės infrastruktūros plėtros. Taip pat bus aptarta atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija, BNS informavo Prezidentūra. Prancūzija jau kurį laiką prašo Lietuvos siųsti specialiųjų operacijų karių į Malį. Jie dalyvautų europinėje pajėgų grupėje „Takuba“, padedančiai vietos ginkluotosioms pajėgoms kovoti su džihadistais.

Nelegaliai iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvą patenkantys asmenys, atrodo, ir toliau beria druską ant Lietuvos žaizdos. Siena jau tveriama spygliuota viela, o greitu metu išaugs ir 2–3 metrų tvora, trukdysianti kirsti sieną. Vidaus reikalų ministrės teigimu, pasienyje patruliuoja maksimalios pajėgos, o pareigūnai atšaukiami iš atostogų. Po Valstybės gynimo tarybos (VGT) pasitarimo, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė komentavo, kad pagrindinis akcentas yra sustiprinta sienos apsauga.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį, liepos 12 d., šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį, skirtą valstybės sienos apsaugai. Baltarusijos režimui organizavus hibridinę ataką prieš Lietuvą, šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyta daugiau nei 1500 nelegaliai sieną kirtusių asmenų. Prezidento šaukiamo Valstybės gynimo tarybos posėdžio darbotvarkėje tarp kitų klausimų – strateginės šios krizės valdymo gairės.

Migrantų srautui iš Baltarusijos neslūgstant, Lietuvos vadovai ieško problemos sprendimo būdų. Kaip nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, stebėjimo įranga padengti pasienį užtruktų apie metus, o dėl itin senos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ginkluotės Lietuvai turėtų būti gėda. Pirmadienio rytą Valstybės gynimo taryba (VGT) rinkosi aptarti grėsmių, iškilusių Lietuvos saugumui.

Prezidento patarėjo Dariaus Kuliešiaus teigimu, iš Baltarusijos kyla ne viena grėsmė – Astravo AE, nelegali migracija, karinės pratybos kartu su Rusija. G. Nausėdos patarėjo tvirtinimu, veiksmai dėl nelegalios migracijos yra bandymas išgąsdinti Vakarus ir sustabdyti sankcijų tvirtinimo procesą. Pirmadienį vyko Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdis. Posėdžio metu aptarti gynybos finansavimo klausimai, taip pat klausimai, susiję su padėtimi Baltarusijoje.

Jeigu į Lietuvą įžengtų okupantai, jiems atkirtį duoti turėtų ne tik kariuomenė ar šalies sąjungininkai, bet ir kiekvienas iš mūsų. Nors pareiga ginti Lietuvą įtvirtinta Konstitucijoje, tik dabar pradedamas rengti planas, kaip visuomenė galėtų atsikirsti priešui. Tyrimai rodo, kad ginklu šalį ginti ketina beveik trečdalis piliečių, bet šį procentą norima dar labiau padidinti.

Premjeras Saulius Skvernelis prezidento toliau prašo šaukti Valstybės gynimo tarybą (VGT) dėl Lietuvos sprendimų su kitomis valstybėmis įsigyjant COVID-19 vakciną.  Jis teigia penktadienį susitikime su Gitanu Nausėda dar kartą išdėstęs argumentus, kodėl, jo manymu, to reikia. „Lauksiu atsakymo. Pasakiau argumentus prezidentui, jis pasakė savo argumentus. Aš manau, kad tai yra valstybinės reikšmės, ypatingai svarbus klausimas (...). Likome mes kol kas tiktai aptarime, pasvarstyme.

Valstybės gynimo taryba penktadienį Krašto apsaugos ministerijoje vertino koronaviruso situaciją Lietuvoje, taip pat aptarė praėjusių metų žvalgybos tarnybų ataskaitas. Lietuvoje nuo penktadienio įsigalioja karantinas, uždaromos mokymo įstaigos, laisvalaikio ir sporto vietos, darbuotojai raginami dirbti iš namų.

Pirmadienį turėjusi vykti Valstybės gynimo taryba atšaukta - susirgo premjeras Algirdas Butkevičius, BNS patvirtino jo atstovė spaudai Evelina Butkutė-Lazdauskienė. Valstybės gynimo taryba turėjo svarstyti šarvuočių įsigijimą, kuris gali tapti brangiausiu pirkiniu Lietuvos kariuomenės istorijoje. Valstybės gynimo taryba pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus.

Pėstininkų kovos mašinų pirkimo klausimas bus sprendžiamas Valstybės gynimo taryboje (VGT), BNS trečiadienį patvirtino Prezidentūra. „Šis klausimas bus sprendžiamas VGT. Konkreti posėdžio data dar nėra patvirtinta“, - teigiama prezidentės spaudos tarnybos atsakyme. Antradienį ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius sakė, kad VGT galimus įsigyti šarvuočių variantus pristatys kariuomenės vadas ir kiti ekspertai.

Valstybės gynimo tarybai (VGT) apsisprendus laikinai sugrąžinti šauktinių kariuomenę iš naujo sukilo kiek prislopusios diskusijos apie Lietuvos saugumą. Tai yra gerai, bet staigus sprendimas grąžinti šauktinių kariuomenę nėra geras: neišdiskutuotas, su daug neatsakytų klausimų ir galintis sukurti naujų rūpesčių. Niekas nekelia klausimo ar reikia toliau stiprinti savo saugumą, gausinti kariuomenę, užpildyti nepilnos komplektacijos dalinius ir t.t. – būtinybė akivaizdi ir visiems žinoma.

Žinių radijas Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad būtina papildomai stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir laikinai atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą. Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“ sakė, kad Seimas netrukus imtis teisės aktų, susijusių su privalomąją karo tarnyba: „Po vakar vykusio posėdžio ministras pirmininkas įsipareigojo su krašto apsaugos ministru kuo greičiau parengti teisės aktus.