valstybės gynimo taryba

Angelė Daugininkaitienė, LRT Radijas, LRT.lt Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį šaukia Valstybės gynimo tarybos posėdį. Kokios temos bus aptariamos – neskelbiama. Posėdis yra uždaras. Valstybės gynimo tarybą sudaro 5-nuolatiniai nuolatiniai nariai – prezidentė, Seimo pirmininkė, premjeras, krašto apsaugos ministras, kariuomenės vadas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė vadovavo uždaram Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kuriame buvo svarstomi strateginiai šalies nacionalinio saugumo ir gynybos klausimai. VGT pritarė Vyriausybės pateiktam atnaujintos Nacionalinio saugumo strategijos projektui, kuriame atsižvelgta į saugumo aplinkos ir užsienio politikos pokyčius bei naujas grėsmes. VGT taip pat patvirtino grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui šalinimo ir mažinimo 2011-2012 m. prioritetus.

Liberalų sąjūdžio lyderis, Seimo narys Eligijus Masiulis siūlo sušaukti Valstybės gynimo tarybos posėdį dėl atominės energetikos perspektyvų regione. „Baltarusijos planams statyti atominę elektrinę Vilniaus pašonėje vis labiau panašėjant į realybę, Lietuvai reikia aiškios strategijos, kas toliau bus daroma ginant valstybės interesus.

Valstybės saugumo departamente ir prokuratūroje vyksta permainos, informacijos apie bendradarbiavimą tarp Lietuvos ir Rusijos žvalgų nėra, o pretenzijos dėl Amerikos CŽV kalėjimų nėra rimtos, mano Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.

Šiandien įvyko įprastas Valstybės gynimo tarybos posėdis, vadovaujamas Prezidentės Dalios Grybauskaitės. Posėdis buvo uždaras, todėl platesnių komentarų po jo nepateikta. "Tai eilinis Valstybės gynimo tarybos posėdis, nesusijęs su jokia ekstremalia situacija ar atsiradusiu pavojumi šaliai", - po posėdžio sakė Prezidentės atstovas spaudai Linas Balsys.

Valstybės gynimo taryba (VGT) pirmą kartą pasinaudojo savo įstatymiškai įtvirtintomis galimybėmis ir nustatė užduotis ir prioritetus žvalgybos tarnyboms, taip sumažindama jų savarankiškumą. "Taryba pirmą kartą svarstė reikalavimus žvalgybos tarnyboms, buvo nubrėžtos gairės, ką joms daryti, sumažėjo jų savarankiškumas. Ligi šiol tarnybos pačios nusimatydavo sau prioritetus ir pačios tvirtindavo savo užduotis.

Valstybės gynimo tarybos svarstymui ketvirtadienį pateikiama Prezidentės iniciatyva parengta Žvalgybos kontrolės ir koordinavimo stiprinimo koncepcija, pagal kurią bus pertvarkyta nacionalinė žvalgybos sistema. "Prezidentės iniciatyva parengta žvalgybos koncepcija nustato, ką žvalgybos tarnybos turėtų dirbti, kuo vadovautis ir kaip už savo darbus atsiskaityti. Koncepcijoje numatoma apriboti tarnybų savarankiškumą ir padidinti politinės valdžios atsakomybę.