valerijus pečiulevičius

Vasaros įkarštyje sunku įsivaizduoti, kad neišvengiamai, kaip greitasis traukinys, artėja šildymo sezonas. Vėl ženkliai bus patuštintos ir taip kiauros vartotojų kišenes. Naudinga pasiskaityti monopolistų interneto puslapius. Vienas iš tautos galvos skausmų – centrinio šildymo sistema. Dėl jos Vilniuje ietis laužo vadinamieji „navickininkai“, susivieniję su „rubikonininkais“ – prieš visus likusius. Šiaip ne taip, jungtinėmis sostinės tarybos pastangomis, juos pavyko laikinai sustabdyti.

Kai žmonės, neturėdami elementaraus supratimo apie elgesio kultūrą ima veržtis vadovauti kultūros žinybai, į galvą ateina senas anekdotas: “Alio. Čia skalbykla? Kokia dar skalbykla, čia kultūros ministerija, jo....tvoju...“ (toliau seka riebus rusiškas keiksmažodis). Vienos neaiškios kilmės partijos pirmininkas nusprendė vėl suspindėti viešoje erdvėje.

Kokia turėtų būti opozicija, ir kokia opozicijos tikroji politinė vertė? Seimo statute yra numatyta, kad partija, siekianti oponuoti esamai valdžiai, privalo pasiskelbti opozicine. Bet ar užtenka pasiskelbti opozicija, kad ja būti iš tiesų? Paprastai, opozicija formuojasi stipriausios partijos, nesančios valdžioje pagrindu. Tokios partijos lyderis tampa opozicijos lyderiu. Opozicija kiekvienu momentu turėtų būti pasiruošusi perimti valdžią.

Didelės tautos ir valstybės geriau nei mažosios yra matomos pasaulio žemėlapyje. Paprastai jos pasižymi stipria ekonomika, dažnai karine galia, technologiniais bei moksliniais pasiekimais, giliomis meno ir kultūros tradicijomis. Mažosios tautos kur kas rečiau traukia pasaulio dėmesį. Jos mažiau patrauklios dažnai dėl to, kad mažai žinomos, o daugumai pasaulio gyventojų ir iš viso nežinomos. Visi „mažiukai“ savaip sprendžia savo žinomumo bei įvaizdžio klausimus.

Keturiolika pretendentų kandidatuoti prezidento rinkimuose šiuo metu renka rinkėjų parašus, kad toliau galėtų tęsti kovą dėl valstybės vadovo posto. Tačiau ne visi pretendentai linkę įvardyti savo pagalbininkus, gana nenoriai kalbama ir apie štabų vadovus bei rinkimų kampanijos finansus. Vienintelė iš BNS kalbintų pretendentų, signatarė Kazimira Prunskienė įvardijo konkrečią sumą, kiek galėtų kainuoti jos rinkimų kampanija. Ji tikisi tam surinkti iki 1 mln. litų.