valdemaras katkus

Kai prieš 30 metų pasaulį nustebino Baltijos kelias nuo Vilniaus iki Talino, keliolika Lietuvos jaunimo organizacijų atstovų Paryžiuje dalyvavo Pasaulio jaunimo kongrese. Tarp jų buvo ir nemažai Klaipėdos, Vakarų Lietuvos gyventojų. Kongrese Prancūzijoje dalyvavo ir teisininkas, diplomatas Vygaudas Ušackas, parašęs straipsnį tuo metu leistam savaitraščiui „Atgimimas“. Baltijos kelio 30-mečio proga V. Ušackas pasidalijo prisiminimu. „Čia visa spalvinga delegacija.

 Paulius Šironas, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kodėl smunka euro vertė, kuri netrukus gali susilyginti su dolerio, ir kaip tai paveiks Europos ūkį bei kiekvieno europiečio finansus, aiškina finansų analitikas Valdemaras Katkus. „Skolininkams tai – labai geras laikotarpis, nes turėtų mažėti palūkanos. Žinoma, indėlininkams blogai, nes jų indėlius po truputį pradės graužti infliacija“, – sako V. Katkus. Euras JAV dolerio atžvilgiu toliau smunka ir pasiekė ribą, kurios nebuvo 12 metų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkui Vitui Vasiliauskui pareiškus, kad diskusijomis dėl euro neturėtume juokinti pasaulio, finansų analitikas Valdemaras Katkus nurodė, kad šiam pareigūnui nesvarbi rinkėjų nuomonė, o euro projektas yra propagandinis.   „Visi Lietuvos banko pareigūnai yra paskirti, o ne išrinkti, dėl to kai kuriems pareigūnams Lietuvos rinkėjų nuomonė yra nesvarbi, - Žinių radijo laidoje „Aktualioji valanda“ antradienį sakė V. Katkus.

LRT radijo laida „Aktualijų studija“,, Įstojus į euro zoną, Lietuvai į Europos stabilizacijos fondą reiktų iškart įnešti 800 mln. Tai prilygsta naujam suskystintųjų dujų terminalui. Maža to, įsipareigotume vėliau įnešti dar 5 mlrd. Ar šiuo metu Lietuva tai gali? Tokį klausimą ekonomistas Valdemaras Katkus antradienį iškėlė LRT radijo laidoje „LRT aktualijų studija“. Anot ekonomisto, šiuo metu euro zona visiškai kitokia nei buvo 2007 m., ir ji yra labai brangi.

Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ teigė, kad už Ūkio banko blogas paskolas atsakingas tik vienas akcininkas. „Reikia sakyti vienaskaitoje: didžioji dalis blogų paskolų yra susijusios su vienu banko akcininku. Nurodoma vienaskaita. Situacija šiuo požiūriu panaši į „Snoro“ banko, nes ten blogos paskolos buvo susijusios su pagrindiniais akcininkais. Ūkio banku atveju blogos paskolos yra tikrai vienaskaitoje“, – teigė ekonomistas V. Katkus.

Europa ir JAV jau kelerius metus aktyviai diskutuoja, kaip pertvarkyti bankų sektorių, kad panašios problemos ir krizės, kokios įvyko prieš kelerius metus, jei ir pasikartotų ateityje, nebūtų tokios skaudžios. Ekonominiai sunkumai ir bankų problemos kiekvienoje šalyje sukelia vis didesnį žmonių pasipiktinimą bankininkais.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

65 balsais „už", 42 - „prieš“ ir 11 Seimo narių susilaikius, parlamentarai pritarė Aplinkos ministro G. Kazlausko atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus ir paliko jį poste. Daugiausia ministrą palaikė valdantieji konservatoriai. Po pateikimo, ministro atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus pritarė 66, „prieš" balsavo  38 ir susilaikė 14 Seimo narių.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas kitą savaitę žada prašyti Vyriausybės skirti 90 milijonų litų vėluojančioms socialinėms pašalpoms išmokėti. Kaltina Vyriausybę Finansų ministerijos atstovė Giedrė Balčytytė portalą balsas.lt patikino, kad valstybės finansų srautai nestringa, o pinigų išmokoms pritrūko dėl to, kad savivaldybėms nesisekė planuoti. „Dar metų pradžioje buvo aišku, kiek pinigų skirta,“ – sakė G. Balčytytė.