Pirmaujanti Europos Sąjungoje pagal emigrantų skaičių tūkstančiui gyventojų, Lietuva netrukus turės ekonominės emigracijos reguliavimo strategiją. Tačiau verslininkai atkreipia dėmesį, jog iki šiol šalis neturi jokio imigracijos plano, rašo „Verslo žinios“.
Neaišku, kiek, iš kokių šalių įsileisime darbo jėgos, ar planuojame didinti gyventojų skaičių ir iki kokios ribos, ar užsieniečius įsileisime laikinai dirbti, ar sieksime juos integruoti nuolatiniam gyvenimui ir pan., teigia dienraštis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtoje Ekonominės migracijos reguliavimo strategijoje teigiama, kad valstybei neįsikišus į ekonominės migracijos procesą, išliks dabartinis neigiamas migracijos saldo, o tai sukels neigiamas pasekmes Lietuvos ūkiui.
Grįžimą reikia skatinti, nes 2005 m. grįžtantieji Lietuvos piliečiai sudarė 4 700, o emigruojantieji – 13 300.
„Bėda ta, jog ekonominės emigracijos politika nėra konkrečiai susiejama su būsima ekonomine būkle, o jeigu sustos augti atlyginimai privačiame sektoriuje, tai darbuotojai ir toliau emigruos, jokios valstybinės programos nepadės“, - teigia Valdemaras Katkus, ekonomikos analitikas.
Pasak jo, Lietuvos verslo konkurencingumas dėl aukštesnės infliacijos ir itin spartaus darbo užmokesčio augimo pernai pablogėjo. O siekiant suvaldyti grėsmingai augančią infliaciją, matyt, ją bus bandoma reguliuoti „įšaldant“ atlyginimus.
„Kai tik tokie svarstymai taps viešesni, dar labiau taps dar sudėtingesnė ir taip sudėtinga padėtis darbo rinkoje ir gali kilti nauja emigracijos banga“, - įspėja V. Katkus.
Pasak Enriko Viršilos, UAB „Stiklita Vilnius“ direktoriaus, kur kas labiau verslui reikalinga imigracijos strategija, nes jau šiandien įmonėms stinga darbo jėgos, ir Lietuva galėtų tapti „Airija“ naujosioms ES narėms.
Juk ir dokumente pažymėta, jog „patrauklumo Lietuvai suteikia tai, kad ES kaimyninėse rytinėse valstybėse kol kas išlieka mažesnis darbo užmokestis, be to, Lietuvoje suteikiamos kokybiškesnės paslaugos“, rašo „Verslo žinios“.
Pasak dienraščio, Ekonominės migracijos reguliavimo strategijos projekte pirmąsyk užsimenama apie Lietuvai prioritetines darbo rinkas - rytines kaimynes ir Pietų Kaukazą.
„Dėl panašios gyventojų socialinės sanklodos, neesminių kultūrinių skirtumų, kalbų mokėjimo, strateginio Lietuvos intereso, dėl atitinkamų šalių europinės perspektyvos Lietuvai (po ES valstybių) prioritetinės galėtų būti ES rytinių kaimynių (Baltarusijos, Ukrainos, Moldovos), taip pat Pietų Kaukazo šalių darbo rinkos“, - teigiama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame dokumente.
