65 balsais „už", 42 - „prieš“ ir 11 Seimo narių susilaikius, parlamentarai pritarė Aplinkos ministro G. Kazlausko atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus ir paliko jį poste.
Daugiausia ministrą palaikė valdantieji konservatoriai. Po pateikimo, ministro atsakymams į interpeliacijos rengėjų klausimus pritarė 66, „prieš" balsavo 38 ir susilaikė 14 Seimo narių. Po svarstymo nepritariančiųjų nežymiai padaugėjo, tačiau išliko 14 susilaikiusiųjų, daugiausia - iš mišrios grupės ir Darbo partijos.
Seimo narys Evaldas Jurkevičius ragino susilaikiusius nedvejoti ir principingai pasisakyti aktualiu klausimu. Kiti pasisakiusieji apskritai abejojo, ar ši interpeliacija išspręs aplinkosaugos problemas.
Interpeliacijos iniciatorių vardu kalbėjęs Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis teigė, kad jis nepatenkintas ministro atsakymais į opozicijos pateiktus klausimus.
„Tikiuosi, kad šis analitinis dokumentas pasitarnaus tobulinant teisės aktus. Tačiau atsakymai į pateiktus klausimus negali tenkinti interpeliacijos iniciatorių“, - sakė V. Žiemelis.
Ministras G. Kazlauskas iš Seimo tribūnos atmetė jam adresuojamus kaltinimus, susijusius su būsto renovavimu, atliekų, miškų tvarkymu.
Interpeliaciją aplinkos ministrui pasirašė 30 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų
Diskusijos ir klausimai
Atsakydamas į Seimo narių interpeliacijos klausimus, G. Kazlauskas džiaugėsi proga iš Seimo tribūnos galėdamas pasigirti Aplinkos ministerijos nuveiktais darbais.
„Interpeliaciją vertinu kaip galimybė plačiau supažindinti su Aplinkos apsaugos ministerijos vykdomais darbais“, - sakė G. Kazlauskas ir pažėrė statistikos apie įsisavintas lėšas, ilgalaikius projektus.
Ministras teisinosi dėl stringančios daugiabučių renovacijos, aiškindamas, jog trūksta visuomenės informavimo apie naudą ir teigiamus pavyzdžius. G. Kazlausko teigimu, jei renovacija būtų prievartinė, tuomet, esą, būtų galima sakyti, kad ji vyksta sparčiai, tačiau, kai namų remontas priklauso nuo gyventojų noro, to, pasak ministro, neįmanoma greitai pakeisti.
Praėjus porai valandų nuo klausymų pradžios, iš Seimo tribūnos pasigirdo raginimas baigti parodomąją interpeliaciją.
Baigiamajame žodyje G. Kazlauskas vylėsi, kad Seimo nariai sprendimą dėl interpeliacijos priims ne vien vedini politinių apskaičiavimų, bet remdamiesi faktais. „Viliuosi, kad tai – ne paskutinis mano žodis“, - užbaigė trumpą pasisakymą interpeliuojamasis.
Įšaldytos lėšos renovacijai
Aplinkos ministras atmetė kaltinimus dėl, neva, įšaldytų lėšų daugiabučių renovacijai. Pagal Europos Sąjungos programą JESSICA Lietuva gavo beveik 93 milijonus litų, kuriuos, pasirašius sutartį su lėšas administruojančiu Europos Investicijų banku (EIB), pervedė į jo sąskaitą Liuksemburge.
G. Kazlauskas gyrėsi, kad per pusantrų metų, už trumpalaikius depozitus EIB priskaičiavo per 100 tūkstančių litų palūkanų. Jų dydis ir Aplinkos ministerijos sprendimas užsiimti bankinėmis investicijomis, kritikuotas finansų analitikų.
Antai, nepriklausomas ekspertas Valdemaras Katkus mano, kad Aplinkos ministerija neturi nei kompetencijos, nei specialistų užsiimti finansinėmis operacijomis. „Aplinkos ministerija užsiima ne savo veikla, nes ji investuoja į finansų produktus ir tada jau reikia kreiptis į kitas institucijas – Finansų ministeriją ar Lietuvos banką, kuriuos tvarko Lietuvos finansines atsargas
G. Kazlauskas nurodė tris alternatyvas, kaip galima disponuoti europinėmis lėšomis. „Pirmoji – laikyti Lietuvos banke. Tačiau jis, pagal apibrėžimą, nemoka palūkanų. Antroji – ižde, tačiau tuomet jos turėtų būti apskaitomos, kaip valstybės skola. Trečioji – kuriame nors komerciniame banke. Tačiau tuomet EIB reikalauja, kad valstybė prisiimtų atsakomybę už Lietuvoje laikomų lėšų saugumą“, - atsakymuose į Seimo narių pateiktus interpeliacijos klausimus sakė G. Kazlauskas.
Ministras taip pat nurodė, kad Lietuvoje esantys komerciniai bankai, esą, mokėtų tik nežymiai didesnes palūkanas už trumpalaikius depozitus. Savo ruožtu, V. Katkaus įsitikinimu, renovacijai skirti pinigai turėjo būti laikomi Lietuvoje. „Ne investuojama į Lietuvos rinką, o pinigai paliekami užsienyje, nes keltas tikslas - paskatinti vidaus rinką ir kurti darbo vietas, o ne užsienio bankams duoti veiklos“, - kalbėjo V. Katkus.
Interpeliacijų lavina
Tai jau trečiasis Andriaus Kubiliaus vyriausybės ministras, kurio tinkamumu suabejojo, tiek Seimas, tiek aukščiausi šalies pareigūnai. Neatlaikęs kritikos, kovo pradžioje atsistatydino Ūkio ministras Dainius Kreivys. Kovo 11-osios išvakarėse interpeliaciją Seime atlaikė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė tikino, jog valdantieji nusiteikę palaikyti Aplinkos ir Energetikos ministrus, o parlamentinė opozicija žadėjo užversti Vyriausybę interpeliacijų lavina. Kalbėta ir apie nepasitikėjimą premjeru, o politologai ir apžvalgininkai pažėrė kritikos, kad į interpeliacijas žiūrima kaip į žaidimus.
Procedūros
Kaip numato Seimo statutas, po ministro kalbos ir atsakymų į Seimo narių klausimus reniama diskusija, kurioje žodis suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams.
Po interpeliaciją gavusio ministro ir interpeliacijos iniciatorių baigiamųjų kalbų Seimas sudaro redakcinę komisiją, kuri rengia Seimo nutarimo projektą dėl interpeliacijos.
Šio dokumento projekte turi būti pareikštas Seimo pritarimas arba nepritarimas ministro atsakymui.
Jeigu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projekte ministro atsakymas pripažįstamas esąs nepatenkinamas ir pareikštas nepasitikėjimas juo, toks nutarimo projektas gali būti priimtas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma.
Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras, kuriam pareikštas nepasitikėjimas, privalo atsistatydinti.
