vaistai

Nuo šių metų liepos 1 d. keičiasi vaistų, skirtų skausmui malšinti, kompensavimo būdas, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Kompensaciją vaistams nuo skausmo galės gauti ne tik senjorai, vaikai ar neįgalieji, bet ir asmenys, kuriems nustatytos tam tikrų ligų indikacijos.

23-ejų Caymi Studnicka beveik dešimtmetį praleido būdama priklausoma nuo skausmą malšinančių vaistų, kurių sudėtyje yra opioidų, vadinamų vikodinu. Moters priklausomybės kelionė prasidėjo, kuomet vos 9-erių ji susilaužė kulkšnį. Dabar žmonės stebisi neatpažįstama jos transformacija, kuomet jai pavyko išsilaisvinti iš priklausomybės pinklių. Jauna moteris buvo priversta nešioti dantų protezus, kuomet jos sveikus dantis sugadino priklausomybė nuo receptinių tablečių.

Nors saulės spinduliai vilioja pasišildyti, sveikatos specialistai primena būti atidiems, jei vasarą tenka vartoti vaistus. Jie įspėja, kad saulės ir vaistų derinys gali būti labai rizikingas – pasibaigti tiek alerginėmis, tiek sunkiomis uždegiminėmis reakcijomis.

Vaistininkai pastebi, kad pastaruoju metu į vaistines pasikonsultuoti ir įsigyti vaistų ateina pacientai, jaučiantys įvairius peršalimo simptomus. Dauguma jų – gerklės skausmas ir sloga. Kaip šiuo metu nesusirgti, o jei nepavyko to padaryti, kaip greičiau pasveikti, pataria vaistininkai. „Camelia“ vaistinių tinklas fiksuoja, kad šių metų birželio mėnesį poreikis preparatams nuo gerklės skausmo (pastilės, purškalai) net didesnis 50 proc. lyginant pernai su tokiu pat laikotarpiu.

Lietuviai daugiausiai vartoja vaistų nuo skausmo ir uždegimo, ypač serga širdies ligomis ir diabetu. Tą pastebi lietuvių ir latvių mokslininkai, ištyrę nuotekas ir vandens telkinius. Tiesa, juose rado ir Lietuvoje draudžiamo vartoti dopingo, o viename šalies regione antidepresantų koncentracijos lygis buvo dešimčia kartų didesnis nei kituose. Blogiausia ne tik tai, kad lietuviai vartoja ypatingai daug vaistų, bet ir tai, kad vaistais daro žalą gamtai.

Nors už lango vasara, peršalimo ligos žmones į patalą guldo beveik taip pat, kaip per gripo sezoną. Vaistininkai sako, dėl to vos spėja pildyti vaistų lentynas, o kai kurių medikamentų, pavyzdžiui, nosies purškalų, net ir pritrūksta. Ilgėja eilės ir prie šeimos gydytojų kabinetų. Sirupo, lengvinančio kosulį, vilnietė Laura vaistinėje prašo ne tik savo mažyliui, medikamentų ieško ir sau. Moteris spėja, kad visa šeima virusu galėjo užsikrėsti nuo sergančio mažylio.

Kai kurių plačiai vartojamų vaistų kiekiai valomose nuotekose ir vandens telkiniuose daugelyje vietų viršija aplinkai pavojingas koncentracijas, po atliktų tyrimų paskelbė Klaipėdos universitetas.

Nudegimai saulėje, perkaitimas, sutrikęs virškinimas, apsinuodijimas, vabzdžių įkandimai, pasireiškusios alerginės reakcijos, bėrimai ir patirtos traumos – dažniausi nusiskundimai sveikata, kuriuos šiuo metu įvardija į vaistinę ieškoti pagalbos atėję pacientai. Vaistininkė Evelina Zykienė sako, kad to priežastis – dažnai daromos žmonių klaidos ir pataria, ką turėti vaistinėlėje, kad būtumėte pasiruošę visoms gyvenimiškoms situacijoms.

Valstybei gyventojų vaistų kompensacijoms skiriant vis daugiau lėšų, nemokamai juos gaunantys žmonės renkasi kuo brangesnius, o nepanaudotus vaistus išmeta, sako sveikatos apsaugos viceministras. Pavyzdžiui, pernai iš gyventojų surinkta apie 30 tonų nesuvartotų vaistų.  Todėl Sveikatos apsaugos ministerija siūlo naują kompensuojamų vaistų pardavimo tvarką, kuri, Aurimo Pečkausko teigimu, žmones skatins racionaliau ir atsakingiau vartoti vaistus, o renkantis mažiausią priemoką sutaupyti.

Lietuva iš turimų medicininių rezervų karo draskomos Ukrainos Mohylivo-Podolės ligoninei siunčia vaistų, kitų priemonių už beveik 380 tūkst. eurų. Kaip BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerijos kanclerė Jurgita Grebenkovienė, į Ukrainos gydymo įstaiga iš valstybės rezervo iškeliauja „antibiotikai, preparatai kraujotakos sutrikimams, prieširdžių virpėjimams gydyti“. Maždaug 16,6 tūkst. eurų vertės siunta perduodama iš valstybės rezervo, tam šią savaitę pritarė Vyriausybė.

Pernai kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) vartojo apie 1,12 mln. pacientų. Tai yra daugiau nei 40 proc. visų Lietuvos gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. Analizės duomenimis, kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimas pernai palyginus su užpernai nežymiai išaugo. Tuomet juos vartojo 1,08 mln. pacientų t. y. 38,8 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Seimas bendru sutarimu antradienį uždegė žalią šviesą pokyčiams dėl vaistų kompensavimo. Priėmus naują tvarką daug vaistų vartojantiems žmonėms būtų garantuojama daugiau kompensacijų, jei jie rinksis pigiausią vaistą. Nemokami vaistai vyresniems bei skurdžiau gyvenantiems asmenims taip pat būtų garantuojami renkantis juos su mažiausia priemoka. Tuo metu kritikai teigia, kad nauja tvarka neišspręs įsisenėjusių problemų ir dėl to kaip tik mažės vaistų prieinamumas.

Vieną didžiausių vaistinių tinklų Lietuvoje valdanti „Vilniaus prekybos“ grupės bendrovė „Eurovaistinė“ teigia, kad jos veiklą tiesiogiai paveikė Rusijos pradėtas karas Ukrainoje – iš tinklo vaistinių buvo pašalintos visos rusiškos ir baltarusiškos prekės, tačiau jos rezultatams tai didelės įtakos neturi.

Atėjus į vaistinę norimo vaisto galite neberasti arba jo teks gerokai palaukti. Vaistinių tinklai sako, kad Lietuvoje jau stringa kai kurių medikamentų tiekimas. Gyventojai dabar, ypač sergantys peršalimo ligomis, gali nerasti ne tik jiems tinkamų lašų nuo slogos, bet ir vaistų nuo kraujospūdžio ar diabeto. Ne visur yra ir tam tikros rūšies antibiotikų, morfijaus ampulių.

Prieš du mėnesius kilęs ažiotažas dėl kalio jodido tablečių trūkumo atslūgo – vaistinės apsirūpino šių preparatų atsargomis. Vaistinėse dirbantys sveikatos specialistai ir toliau kviečia gyventojus nepasiduoti panikai – jokiais būdais nevartoti kalio jodido tablečių profilaktiškai, taip pat nepainioti jų su kitais jodo turinčiais preparatais, kurie visiškai nesaugo skydliaukės nuo radioaktyvaus jodo. „Nuo karo Ukrainoje pradžios realizavome 17,5 tūkst. pakuočių kalio jodido.

Vyriausybė siūlo vėl keisti vaistų kompensavimo tvarką. Tad kai kam dėl to už vaistus gali tekti primokėti daugiau. Naujausiuose planuose – ketvirtadaliu padidintos kompensuojamųjų vaistų priemokų lubos, įvestas vadinamasis priemokų krepšelis, bet kokių kompensuojamųjų vaistų nemokamai nebegalės įsigyti ir nepasiturintys gyventojai bei 75 metų sulaukę senjorai. Taip valdžia vėl nori skatinti pirkti pigiausius medikamentus. Senjorė Natalija vaistinėje šią savaitę išleido apie 100 eurų.

Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlomiems Farmacijos ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma keisti vaistų kompensavimo tvarką. Argumentuojant skatinimu vaistus vartoti racionaliau ir taupyti lėšas gyventojai bus skatinami rinktis pigiausius vaistus. Teigiama, kad nauja tvarka leis į Lietuvą ateiti inovatyviems vaistams.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuojami pakeitimai, skatinantys rinktis pigiausius vaistus, kompensuojamųjų vaistų priemokas padidins kiek daugiau nei euru, sako sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas. „Supraskime, kad vaistai šiuo metu kompensuojami visi, kurie papuola į kainyną, 100 proc. bazinės kainos ir prisimokėjimui lieka tik ta nedidelė dalis, kuri atsiranda būtent per priemoką“, – žurnalistams trečiadienį sakė jis. „Turime įsidėję ir vadinamąsias lubas.

„Universalus, itin veiksmingas ir išskirtinis produktas, padedantis kovoti su daugybe problemų – gydo žvynelinę, pūslelinę, net bėrimus“, – tai tik viena iš daugelio frazių, kurias naudoja nelegalių internetinių parduotuvių ir turgaus prekeiviai. Jomis siekiama emociškai paveikti žmones, kad patikėję stebuklingu parduodamo preparato poveikiu, jį įsigytų.

Panevėžio apygardos teismui perduota byla, kurioje medikė kaltinama labai didelio kiekio psichotropinių vaistų platinimu ir kitais nusikaltimais. Visagino ligoninės darbuotojai pareikšti kaltinimai prekyba poveikiu, vaistų receptų klastojimu ir neteisėtu disponavimu labai dideliu kiekiu psichotropinių vaistų, turint tikslą juos platinti.

Į „TV Pagalbą“ kreipėsi jauna moteris, kuri niekaip negali pradėti savarankiško gyvenimo su savo širdies draugu. Raimondos papasakota istorija sukrečia, nes merginai per prievartą visą gyvenimą močiutė duodavo vaistus nuo nervų, taip esą ji buvo gydoma nuo depresijos. Tačiau iš tiesų tokiu būdu močiutė siekė gauti didesnes išmokas iš valstybės už tariamai sergančias anūkes. Situacija domėjosi gelbėtoja Monika Ostrenkova. Raimonda pasakoja, kad mamos neteko, kai jai buvo 3,5 metukų.

Daugelis sutiks, kad šių metų pavasaris nėra itin pavasariškas. Todėl nenuostabu, kad ir vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų šių metų balandį nupirkta dvigubai daugiau palyginti su praėjusiu metų balandžiu. „Gintarinės vaistinės“ duomenimis, šių metų balandžio mėnesį vaistinių preparatų nuo peršalimo ligų ir imunitetui stiprinti pardavimai buvo 60 proc. didesni negu tuo pačiu laikotarpiu 2021 metais. „Šį peršalimo ligų išaugimą siejame su kaukių nusiėmimu.

Kylančios kainos neaplenkė ir vaistinių – nors kompensuojamųjų vaistų kainos ir turi griežtai reguliuojamas „lubas“, vis tik dalis gyventojų skundžiasi iš vaistinės išeinantys vis tuštesne pinigine. Neatmetama, kad taip nutinka ne tik įsigijus vaistų, bet ir prekių krepšelį papildant brangesniais maisto papildais ar kitomis priemonėmis. Be kita ko, dalis gyventojų kišenes tuština pirkdami jiems įprastus, bet nekompensuojamais tapusius vaistus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) paskelbus apie vaistų kompensavimo pokyčius pasigirdo kritikos, kad tvarka gali grąžinti į Aurelijaus Verygos laikus, kai didžiausių lengvatų sulauks tik besirenkantieji pigiausius vaistus. Kritikos dėl siūlomos tvarkos išsakė ir Lietuvos bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr. Julius Kalibatas įspėdamas, kad staigus vaistų keitimas gali turėti rimtų pasekmių sveikatai.

Valdantieji rengiasi keisti vaistų kompensavimo tvarką. Ministras Arūnas Dulkys piktinasi, esą dėl dosnių kompensacijų lietuviai prisiperka per daug brangių vaistų, kuriuos vėliau tiesiog tonomis išmeta. Tad ministerija parengė naują įrankį – vaistų priemokų krepšelį. Buvęs sveikatos ministras Aurelijus Veryga tokią idėją kritikuoja. Nauju vaistų priemokų krepšeliu siekiama skatinti gerti pigiausius vaistus ir taip taupyti savo ir biudžeto pinigus.

Skatindama racionalesnį vaistų vartojimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ruošia naujus pakeitimus dėl vaistų kompensavimo mechanizmo. Ministras stebisi, kiek vaistų yra išmetama ir pažymi, kad reikia taupyti lėšas. Tačiau nesunku pastebėti, kad nauja tvarka iš dalies grąžintų į Aurelijaus Verygos laikus, kai pilnai kompensuojamas sunkiausiai besiverčiantiems ir senjorams būdavo tik pigiausias vaistas.

Marijampolėje vaistais apsinuodijo 2009 m. gimusi mergaitė. Kaip skelbia policija, trečiadienio vakarą, 18 val. 21 min., į Marijampolės ligoninę iš  namų Marijampolėje buvo pristatyta mergaitė. Dėl apsinuodijimo medikamentais ji paguldyta gydymui. Surinkta medžiaga dėl sukurstymo nusižudyti ar privedimo prie savižudybės.

30 tonų –  tiek surinkta iš gyventojų pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai yra dvigubai daugiau nei vos prieš penketą metų, kuomet naikintinų vaistų buvo surinkta virš 14 tonų per metus.

Nuotolinių vaistinių sistema, sudaranti galimybę įsigyti receptinių vaistų internetu, turėtų pradėti veikti gegužės pradžioje, nurodo Registrų centras. „Šiuo metu pats funkcionalumas jau yra sukurtas ir įdiegtas į testinę aplinką, kurioje nuo kitos savaitės bus pradėti testavimo darbai su vaistinėmis“, – BNS šią savaitę sakė valstybės įmonės atstovas Mindaugas Samkus.

Gydymasis „pasikonsultavus“ ne su sveikatos specialistu, o su interneto paieškos ar pokalbių programėle – vis dažnesnis reiškinys. Vaistininkai perspėja, kad savarankiškai vartoti net ir „nekaltus“ medikamentus – toli gražu ne geriausias sprendimas, ypač detaliai neišsiaiškinus sveikatos situacijos, negalavimus sukėlusių priežasčių. „Visuomenės pokyčiai lemia padidėjusį sveikatos priemonių vartotojiškumą, kitaip žiūrima į sveikatą ir blogą savijautą.

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) duomenimis, stebint apsinuodijimų statistiką 2017–2021 m. laikotarpiu Lietuvoje, matomas apsinuodijimų skaičiaus mažėjimas. Deja, mirties atvejų procentas nuo hospitalizuotų apsinuodijusių pacientų skaičiaus tuo pačiu laikotarpiu padidėjo nuo 2,3 proc. iki 4,5 proc. Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai plačią panaudojimo sritį.

Premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar reikia plėsti gyventojų, kuriems kompensuojamos vaistų priemokos, ratą.   „Kyla pajamos (...) Šiais metais pensijos buvo indeksuotos pakankamai sparčiu mastu, buvo išplėstos kompensacijos už šildymą“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė premjerė.

Siūlymas vyresniems nei 65 metų žmonėms šimtu procentu kompensuoti vaistus persikėlė į Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Jo nariai palaikė tokį norą ir net siūlė lengvatą taikyti visiems iškart išėjus į pensiją, tačiau kartu primygtinai ragino paskaičiuoti, ar dėl to „nebus praskolinta Lietuva“. Ligonių kasos gi užsiminė, kad taip pat reikėtų peržiūrėti ir kompensavimo kriterijus.

Pandemija išryškino būtinybę pacientus vaistais aprūpinti jiems neišeinant iš namų. Praėjus porai metų po to, kai buvo priimtas receptinius vaistus įsigyti internetu numatantis įstatymas, balandžio mėnesį vaistinės sulauks bandomojo portalo, o jau nuo gegužės planuojamas sistemos paleidimas. Tačiau abejonių kelia jos praktinis veikimas ir santykis su sąžininga konkurencija. Nuo 2016 m. leidus internetu prekiauti nereceptiniais vaistais, tokių paslaugų poreikis tik augo.

Tik kas antras (50 proc.) vaistus vartojantis Lietuvos gyventojas visada laikosi gydytojo paskirto gydymo režimo, atskleidė tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Beveik pusė (47 proc.) gyventojų nederina vartojamų vaistų tarpusavyje, o trečdalis (33 proc.) vaistų vartojimą nutraukia vos pasijutę geriau, nors medikai rekomenduoja gydymą tęsti.

Lietuva į Ukrainą trečiadienį išsiuntė humanitarinės pagalbos siuntą: vaistų ir medicinos priemonių už daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), siuntą sudarė antibiotikai, skausmą ir karščiavimą malšinantys, kraujavimą slopinantys, krešulių susidarymą, uždegimą ir imuninę sistemą slopinantys, bendrosios anestezijos sukėlimui ir palaikymui, pooperaciniam skausmui malšinti skirti vaistai,  infuziniai tirpalai.

Seime – nauji siūlymai padėti nuo infliacijos kenčiantiems senjorams. Štai biudžeto ir finansų komitetas siūlo žmonėms nuo 65 metų bent už kompensuojamuosius vaistus visiškai panaikinti priemokas. Tokios naujienos pensininkus bent kiek paguodžia, tačiau pensijon išėję jaunesni ir taip pat sunkiai galą su galu suduriantys senjorai jau įžvelgia neteisybę, mat lengvata pasinaudoti dar negalės.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo vyresniems nei 65 metų žmonėms valstybės lėšomis dengti priemoką už kompensuojamus vaistus. Dabar ji kompensuojama žmonėms nuo 75-erių metų.  Tokį sprendimą bendru sutarimu komitetas priėmė trečiadienį, apsvarstęs parlamentarų Ritos Tamašunienės, Česlavo Olševskio ir Beatos Petkevič inicijuojamas Sveikatos draudimo įstatymo pataisas. Jie siūlė priemoką kompensuoti žmonėms nuo 70 metų, o ne nuo 75-erių, kaip yra dabar.

Ligonių kasas pasiekė informacija, jog neretai pasitaiko atvejų, kuomet gyventojams, norintiems vaistinėje įsigyti kompensuojamąjį vaistą su mažiausia priemoka, pasakoma, kad vaistinė jo neturi ir primygtinai siūlomas kitas brangesnis vaistinis preparatas. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nepalaiko tokio neracionalaus vaistų išdavimo ir primena svarbias pacientų teises bei vaistų pardavimo tvarką, padėsiančią neapsigauti vaistinėje.

Netoli Lietuvos vykstantis karas verčia pagalvoti, kaip kiekvienas mūsų būtų apskritai pasiruošęs ekstremalioms situacijoms. Vienas svarbių momentų – ne tik maisto, vandens, kitų būtinųjų daiktų atsargos, bet ir vaistinėlė. Kokių būtinųjų vaistų reikia turėti namuose, pasakoja farmacininkė Gintarė Krikščiūnienė.

Šalies vaistinės prašo leisti joms prekiauti medikamentais ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams, tačiau tokiai idėjai nepritaria nei Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nei parlamentarai, nei veterinarai. Seimui į nacionalinę teisę perkeliant Europos Sąjungos reglamentą, tokį siekį šią savaitę paskelbė Lietuvos vaistinių asociacija (LVA). Jos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės teigimu, vienoje vietoje turėti ir žmonėms, ir gyvūnams reikalingus vaistus – aktualu visuomenės sveikatai.

Klaidinančią reklamą skleidusiam vaistinių tinklui „Eurovaistinė“ teismas  iki 6,5 tūkst. eurų sumažino Konkurencijos tarybos skirtą 8,9 tūkst. eurų baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) ketvirtadienį nusprendė, kad taryba pagrįstai pripažino „Eurovaistinę“ skleidus klaidinančią reklamą, tačiau baudą sumažino, atsižvelgęs į jos mastą, pranešė taryba.

Pastaruoju metu pastebimai išaugo kai kurių nereceptinių vaistų – nuskausminamųjų, uždegimą mažinančių, kalio jodido tablečių, taip pat žaizdų priežiūrai skirtų priemonių paklausa.

Stringant naujų vaistų vertinimui Lietuvos gyventojai nesulaukia jiems būtino gydymo. Šiuo metu net 83 proc. Europos vaistų agentūros užregistruotų naujų vaistų nėra prieinami mūsų šalies pacientams. Vietoj to ligoniams tenka vartoti kelių medikamentų derinius arba net vykti vaistų ieškoti svetur. Naujų ir inovatyvių vaistų įtraukimas į kompensuojamųjų sąrašą Lietuvoje stringa.

Ukrainos gyventojai, įskaitant nelydimus nepilnamečius, kurie pasitraukė iš Ukrainos į Lietuvos Respubliką dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir užsiregistravo Migracijos departamento registracijos centre, nemokamai gaus ne tik būtinąsias sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir gydytojų Lietuvoje ambulatoriniam gydymui išrašytus receptinius vaistus, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Išlaidos už receptinius vaistus bus apmokamos valstybės biudžeto lėšomis.

Pacientų organizacijos vėl beldžiasi į valdininkus dėl sumažėjusio kompensuojamųjų vaistų prieinamumo. Jie sunerimę, mat dalis pacientų, sergančių hipertenzija ir kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis, neteko kompensacijos nuolat vartojamiems vaistams. Tai nutiko metų pradžioje įsigaliojus naujam kompensuojamųjų vaistų kainynui. Politikai gi primena, kad yra galimybė pasirinkti kitą tos pačios veikliosios medžiagos vaistą.

Ukrainai susiduriant su beprecedente Rusijos agresija, kyla vis didesnis vaistų poreikis. Siekdami padėti karo purtomai šaliai, Lietuvos piliečiai yra ypač aktyvūs, sulaukiama vis daugiau privačių iniciatyvų ir užklausų dėl galimybės paremti vaistais, praneša Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Tačiau institucija įspėja, kad nereikėtų kiekvienam savarankiškai nuspręsti rinkti ir siųsti vaistus.