vairavimo mokykla

Pažėrė pastabų

Užklupus rudeniui „Regitroje“ – kelių mėnesių eilės laukiantiems vairavimo egzaminų. Iš pirmo karto praktikos egzaminą išlaiko vos trečdalis mokinių ir jų gretos nuolat mažėja. Instruktorius įvardijo priežastį, kodėl formuojasi ilgos eilės „Regitroje“, ir patarė mokiniams, kaip sutaupyti lėšų lankant vairavimo kursus. Savo ruožtu „Regitros“ specialistai aiškina, kad laisvų vietų teorijos egzaminams galima rasti greitai.

Jau praėjo metai kaip vairuotojai, bent 2 metus turintys B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, po 6 valandų praktinio kurso gali įgyti teisę vairuoti lengvuosius motociklus. Specialistai aiškina, kokių pokyčių įvyko ir ar toks sprendimas nepadidino rizikos keliuose. Pašnekovai pastebi, kad keliuose per metus padaugėjo lengvųjų motociklų, šia galimybe gyventojai aktyviai domisi ankstyvą pavasarį, prieš motociklų sezoną.

Didėjanti infliacija šalyje palietė ir vairavimo kursų bei egzaminų kainas. Šiais metais vairavimo teorijos ir praktikos pamokų kainos privačiose mokyklose pakilo apie 10 proc., o „Regitroje“ praktikos egzaminai pabrango net 10–18 eurų. Pasak kursų organizatorių, jų kainų kilimą labiausiai lėmė padidėję atlyginimai, išaugusios degalų kainos ir infliacija.

Kartelyje dalyvavusiems buvusiems ar esamiems dešimties vairavimo mokyklų vadovams teismas skyrė 1,8–7,5 tūkst. baudas ir apribojo jiems teisę nuo trejų iki ketverių metų vadovauti įmonėms arba būti jų priežiūros arba valdymo struktūrų nariais.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusį antradienį iš dalies patenkino Konkurencijos tarybos prašymą skirti sankcijas, nes vadovai tiesiogiai prisidėjo prie pavojingo konkurenciją ribojančio susitarimo, pranešė teismas.

Tyrimas parodė, kad 16 proc. Lietuvos žmonių nevairuoja. Specialistai tvirtina, kad didžiuosiuose šalies miestuose atsiranda vis daugiau alternatyvų nuosavam automobiliui, o jaunimas yra mažiau motyvuotas nei anksčiau įgyti vairuotojo pažymėjimą. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „Nielsen“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, mūsų šalies didmiesčiuose nevairuoja penktadalis gyventojų, mažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse – po 14 proc.

Turbūt ne vienas vairuojantis ar besimokantis vairuoti žmogus yra girdėjęs pasakymą, kad raudoni ir kitų ryškių spalvų automobiliai rečiau patenka į eismo įvykius. Portalas tv3.lt padiskutavo su keliais specialistais, bandydamas išsiaiškinti, ar plačiai paplitusi nuomonė – mitas. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigia, kad suvestinių ar atskirų duomenų apie automobilių, kurie patenka į eismo įvykius, spalvą nerenka.

Nepastebimai į Lietuvą įžengusi žiema paskatino visus vairuotojus savo automobilius aprūpinti žieminėmis padangomis ir įjungti atsargesnį vairavimo režimą. Šiais laikais norint saugiai važiuoti ant ledu ar sniegu padengta kelio danga, iš pradžių reikia pasirūpinti tik geromis padangomis ir jausti automobilį. Visa kita – tik įvairios smulkmenos. 1960-aisiais vairuotojai gyveno absoliučiai kitame pasaulyje.

Prisitaikymas, abejingumas ar netgi sukčiavimas savo gyvybės kaina – taip galima įvardinti vidutinį kelių eismo dalyvių psichologinį portretą. Pasak vairavimo mokyklos „Euroket“ psichologės Marijos Bagdonienės, Lietuvos visuomenės kultūra dar bręsta, tad atsakomybės stoka puikiai atsispinti kelių eismo dalyvių tarpe.