Pašnekovai nurodė, kad jiems yra nesuprantamas draudimas mokyti vairuoti gyvenamosiose zonose. Taip pat klaidingi, kitas kategorijas įtraukiantys teorijos klausimai, kurių didžioji dalis net nesusijusi su pagrindinėmis eismo taisyklėmis.
Piktinamasi ir tuo, kad Lietuvoje mokiniai negali egzamino laikyti su iš vairavimo mokyklos pasirinktu automobiliu, todėl stresą ir klaidas gali lemti skirtingas automobilio valdymas.
Jie pažymi, kad užsienyje mokyti vairuoti gali bet kas, turintis pakankamą stažą, tačiau Lietuvoje tą leidžiama daryti tik šeimos nariams. Pasirodo, to priežastis esą rizika dėl netinkamo parengimo ir šešėlinės ekonomikos didėjimo.
Teorijos nereikėtų mokytis savarankiškai?
Šiaulių vairavimo mokyklos „Jago“ atstovų teigimu, rezultatai dabar tokie, kad praktinio egzamino laikymas 4–5 kartą jau tampa normaliu faktu, kai prieš keletą metų toks rezultatas stebindavo tiek instruktorių, tiek patį mokinį. Jie neslepia, kad pasitaiko atvejų, kai mokiniams prireikia ir 10 kartų.
Pašnekovai paminėjo, kad Lietuvoje iš 10 vairavimo mokyklą baigusių mokinių sėkmingai pirmąjį praktikos egzaminą įveikia tik 2–3, o Šiaulių regiono išlaikymas yra vienas prasčiausių.
Jie įvardijo, kad teoriją visada greičiau išlaiko tie, kurie būna išklausę visą kursą mokykloje. O tie, kurie ruošiasi savarankiškai, „Regitrą“ aplanko 5 ar daugiau kartų.
„Vertindami visų mūsų regiono vairavimo mokyklų rezultatus, 2022 m. pastebėjome ženklų rezultatų kritimą, o 2023 m. pirmas ketvirtis buvo dar sudėtingesnis ir matome, kad išlaikymo rodikliai toliau krenta“, – komentavo mokyklos atstovai.
Anot jų, reikia skatinti teoriją mokytis su mokytojų pagalba, o ne savarankiškai. Pašnekovai nurodė, kad jau praktinio mokymo metu dažnai išryškėja mokymosi spragos – išmokstama tik tiek, kad pavyktų išlaikyti teorijos egzaminą, o daugelis kitų taisyklių lieka neįsisavintos.
Per dažnai besikeičiančios kelių eismo taisyklės
„Jago“ instruktoriaus nuomone, pagrindinė prastėjančių rezultatų priežastis yra gan stipriai besikeičiančios kelių eismo taisyklės (KET), kurias norėdami perprasti ir patys instruktoriai turi gerai pasukti galvas: „Taisyklės tampa vis sudėtingesnės, jų atsiranda vis daugiau, bet tai yra pateisinama, nes siekiama didesnio saugumo eisme.“
Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja Eglė Kučinskaitė akcentavo, kad instruktoriaus darbas yra neatsiejamas nuo domėjimosi visomis KET naujovėmis, kurias jis privalo perteikti ir mokiniams.
Be to, instruktoriams yra numatytas privalomas 30 val. per 5 metus tobulinimosi reikalavimas.
„Įstatymo leidėjai parengia maksimaliai aiškiai eiliniams piliečiams adaptuotus, vaizdžiai pateiktus KET naujovių pristatymus, komunikacija yra aiški ir paprastai. KET pakeitimai ir visi patobulinimai atsiranda siekiant, kad eismas būtų kuo saugesnis. Pačios taisyklės – kuo aiškesnės ir mažiau dviprasmiškos visiems dalyviams.
Dėl besikeičiančių visuomenėje susidarančių sąlygų, naujai atsirandančios technikos ir technologijų turi būti atliekami ir KET pakeitimai. Apskritai vairuotojai, taip pat ir būsimieji vairuotojai turi suvokti saugos svarbą ir visais atvejais stengtis kuo greičiau perprasti visuomenei taikomas kelių eismo taisykles ir jų naujoves“, – kalbėjo LTSA atstovė.
Mokiniai nepripratę prie „Regitros“ automobilių
Vairavimo mokyklos „Jago“ atstovai pastebi, kad neretai neišlaikytą praktikos egzaminą „Regitroje“ lemia ir, jų teigimu, absurdiškas draudimas mokyti vairuoti gyvenamojoje zonoje.
Instruktorius gali tik netoliese sustojęs paaiškinti mokiniui, kaip reikėtų elgtis tam tikrose situacijose, kokios eismo subtilybės pasitaiko būtent toje zonoje: „Greitu metu tikimės pakeitimų ir leidimo vykdyti vairavimo mokymą ir gyvenamosiose zonose.“
LTSA atstovės aiškinimu, gyvenamojoje zonoje pėstieji, iš esmės ir dviratininkai (nuo 2023 m. gegužės 1 d.) turi pirmumo teisę prieš transporto priemones.
Ji nurodė, kad tai – teritorija, dažniausiai esanti daugiabučių namų kiemuose, kur yra didelė tikimybė, kad į važiuojamąją dalį išbėgs vaikai ar netikėtai iš už parkuojamų automobilių išeis pėsčiasis; kur dviratininkams leidžiama važiuoti važiuojamąja dalimi ne viena eile, kuo arčiau dešiniojo krašto, bet per visą važiuojamąją dalį.
„Žinodami savo pirmumo teisę gyvenamojoje zonoje pėstieji ten yra labiau atsipalaidavę. Todėl gyvenamoji zona – ne vieta treniruotis ir praktikuotis būsimiems vairuotojams. O saugus sustojimas netoliese, kad instruktorius paaiškintų mokiniui, yra gera praktika“, – tikino E. Kučinskaitė.
Vairavimo mokyklos instruktoriai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad A, C, CE, D kategorijos egzaminus mokinys gali laikyti vairuodamas tą pačią transporto priemonę, su kuria ir mokėsi, t. y. ją išsinuomojęs iš savo vairavimo mokyklos.
Tai, anot pašnekovų, lemia mažiau streso ir mokinys gali daugiau koncentruotis į ženklus ir patį eismą, nei į automobilio valdymo subtilybes. O B kategorijos egzaminą laikyti galima tik su „Regitros“ automobiliu ir neretai mokinys nesugeba prie jo greitai prisitaikyti.
„Vairavimo mokyklos specialiai perka automobilius, atsižvelgdamos į „Regitros“ naudojamus automobilius. Gaila, bet ir to paties modelio automobilių sankabos valdymas skiriasi.
Tai turiu konkretų pavyzdį, kai mokinys su mokomuoju automobiliu negesdavo, o egzamino metu sugebėjo viršyti leistiną užgesimų skaičių ir neišlaikyti, nors abu automobiliai – to paties modelio“, – teigė vairavimo instruktorius.
Jis įsitikinęs, kad leidimas egzaminuoti su mokinio pasirinkta transporto priemone iš vairavimo mokyklos pastebimai gerintų B kategorijos išlaikymą. Vis tik „Regitra“ neatsakė, ar tokia galimybė svarstoma ir kodėl.
Per mažai valandų ir kodėl mokyti vairuoti gali tik šeimos nariai
Vairavimo mokyklos atstovai pabrėžė, kad privalomą praktinių pamokų vairavimo laiką reiktų prailginti bent iki 40 ak. val.: „Vairavimo praktikos vien mokykloje dažnai neužtenka, o ir mokiniai rečiau mokosi su šeimos nariais.“
Skaitytojas Tadas socialiniame tinkle „Facebook“ iškėlė problemą, kad Lietuvoje mokyti vairuoti kažkodėl gali tik šeimos narys. Jo teigimu, užsienyje mokyti vairuoti gali ir draugas, ir bet kas, kas turi pakankamą stažą, nes lygiai taip pat rizikuoja savo automobiliu ir pan.
„Tad, jei nėra vairuojančio šeimos nario, gali tekti krapštyti piniginę papildomoms pamokoms, kurios tikrai yra labai brangios, o ir instruktoriai ne per daugiausiai laisvo laiko turi“, – savo pastebėjimais dalinosi vaikinas.
LTSA atstovės teigimu, vairuotojų mokymo tvarkos aprašas nustato minimalią kurso trukmę. Ji pastebi, kad dėl kurso trukmės periodiškai kyla vienokių ar kitokių nuomonių. Vieniems atrodo, kad privalomas kursas yra per trumpas, kitiems – per ilgas.
„Be to, ir mokinys mokiniui nelygu, vienam reikia daugiau laiko perprasti kažkokią temą, kitam mažiau. Mokinys, matydamas, kad jam pritrūko pamokų, kad nori papildomai pasitobulinti ir išmokti, gali įsigyti papildomas vairavimo pamokas. Dėl papildomų pamokų kainos – čia jau kiekvienos mokyklos taikomos kainodaros reikalas“, – komentavo E. Kučinskaitė.
Pašnekovė pabrėžė, kad mokymosi su šeimos nariais galimybė yra įtvirtinta Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Šeimos nariai – sutuoktiniai, tėvai, globėjai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
„Išplėtus šeimos narių ratą kitais asmenimis (giminaičiais) arba leidus mokyti vairuoti draugams, kaimynams ar kitiems asmenims, turintiems vairavimo patirties, kiltų rizika dėl tinkamo būsimų vairuotojų parengimo ir saugaus elgesio įgūdžių, vairavimo kultūros suformavimo.
Be to, tokiu atveju, tikėtina, padidėtų šešėlinės ekonomikos mastas – nelegalus atsiskaitymas su nurodytais kaimynais arba kitais asmenimis“, – tikino LTSA atstovė.
Keisti ir klaidingi teorijos klausimai
Skaitytojas Tadas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad sprendžiant teorijos testus kartais pasirodydavo tikrai nelogiškų ir klaidinančių klausimų. O atsakyt į kai kuriuos klausimus reikėjo taip, kaip niekas gyvenime niekada nesielgtų.
Pavyzdžiui, klausimas: „Mašina be vairuotojo užstatė jums pravažiavimą, apvažiuoti ją įmanoma tik kertant ištisinę liniją, išvažiavus į priešingą eismo juostą – ką darysite?“ Teisingas atsakymas: „Jokiais būdais nevažiuosiu, iškviesiu policiją ir lauksiu, kol mašina bus patraukta“.
Viena klaipėdietė nurodė, kad turėti būti kažkoks teorijos klausimų skirstymas: „Yra absurdas laikant B kategoriją daugiau nei pusę klausimų gauti ne apie automobilį, ženklus ir pan., bet apie motociklus.“
Anot „Jago“ mokyklos atstovų, teorijos egzamine reiktų didinti klausimų skaičių iš kelių eismo taisyklių, kurios dažniausiai pasitaiko realiame eisme. Mat po teorijos egzamino mokiniai vieningai pasakoja, kad klausimų su sankryžomis nebuvo, o dauguma – psichologiniai arba susiję su apsvaigimu.
„Regitros“ atstovės spaudai Justinos Kazragytės teigimu, teorijos klausimų bazėje yra naudojami tik aktualūs klausimai, kurie atitinka tuo metu galiojančias KET.
Ji papildė, kad, pagal vidaus reikalų ministro patvirtintą vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašą, egzamino klausimai turi apimti situacijas, susijusias su gebėjimo vairuoti pasikeitimais dėl alkoholio, vaistų bei kitų medikamentų, psichologinės būsenos ir nuovargio.
Tai, anot pašnekovės, yra viena iš bendrųjų klausimų dalių, kurie pateikiami visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo to kategorijos.
„Užduodami egzaminų klausimai yra glaudžiai susiję su praktinėmis situacijomis. Vairuotojui reikalingos žinios, kaip reikėtų elgtis tam tikrose situacijose, yra įgyjamos ne tik iš teisės aktuose nurodytų taisyklių, tačiau ir iš nerašytų šaltinių, kitaip tariant, iš susiformavusios bendros praktikos“, – komentavo J. Kazragytė.
Egzaminuotojai tas pačias klaidas vertina skirtingai
Internautas Tadas papasakojo, kad egzaminą laikant antrą kartą buvo labai laisvai dalinamos nekritinės klaidos, lyg tyčia ieškant priežasčių prie ko nors prikibti. O laikant trečią kartą, tų pačių smulkių klaidų, kurios prieš tai buvo žymimos be gailesčio, jau niekas nežymėjo.
„Tai kilo šioks toks klausimas: ar tiesiog nuo egzaminuotojo priklauso, kaip tas klaidas žymėti? Ir vienas žymės viską, jei tik ras menkiausią priežastį ją užrašyti, o kitas žymės, tik kai tikrai padarei kažką tokio, kas verta klaidos? Ar čia pirmus kartus laikant žymi jas griežčiau, kad tu mažiau šansų tūrėtum išlaikyti iš pirmo ar antro karto, o kitus kartus jau atlaidžiau?“, – rašė Tadas.
Vairavimo mokyklos atstovų nuomone, kartais parenkami ypatingo sudėtingumo maršrutai (pvz. kelio remontai, gyvenamosios zonos). Taip pat gaila, kad nėra vieningo egzaminavimo tvarkos laikymosi: skirtingi egzaminuotojai skirtingai vertina tas pačias ar panašias situacijas.
„Vieni leidžia važiuoti pro tam tikras vietas, kiti neleidžia, nes žino, kad to padaryti dėl ypatingo sudėtingumo nepavyks. Vieni nori važiavimo maksimaliais greičiais (net ragina tai daryti), o kiti – didesnio saugumo. Toks nepastovumas išryškėja tarp skirtingų miestų egzaminuotojų“, – kalbėjo „Jago“ atstovai.
LTSA atstovės teigimu, prieš egzaminą mokinys jau turi mokėti viską – jo neturi gąsdinti jokio sunkumo maršrutas: „Jei kažkam kažkurį konkretų kartą pasisekė, kad pasitaikė lengvesnis maršrutas, tą tiesiog galima laikyti sėkmės reikalu.“
E. Kučinskaitė nurodė, kad kiekviena mokykla sudaro savo mokymo plaus pagal kategorijas, taigi mokyti ir vykdyti galutines mokyklines įskaitas tos pačios mokyklos instruktoriai turėtų labai panašiai. Vis tik pašnekovė neslėpė, kad visada išlieka tikimybė, jog suveiks žmogiškasis faktorius.
„Regitros“ atstovė tikino, kad visi egzaminuotojai būsimųjų vairuotojų įgūdžius vertina remdamiesi vienodais kriterijais. Tam įmonėje yra patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas, kurio tikslas – aiškiai nustatyti, kokiais principais vadovaujantis turi būti vertinami būsimo vairuotojo įgūdžiai, apibrėžti klaidų tipus bei kt.
J. Kazragytė atkreipė dėmesį, kad egzaminuotojas vertina ne tik tai, kaip būsimas vairuotojas valdo automobilį, bet ir kaip jis geba numatyti galimus pavojus, kaip priima reikiamus sprendimus ir pasirenka saugų greitį atitinkamoje eismo situacijoje bei kt.
Žmogus eina jau begale kartu egzamina laikyti , ir vienam kiauliai tai per toli nuo bordiuro priparkuota mašina ,kitam kiauliai per arti , kitas kiaulė sako reik įsitikinti ar kita transporto priemone rodanti posuki suks tikrai , o tik tada pradedi važiuoti, kitas kiaulė sako ko gi čia delsema reik vaziuot , dar kita sako nelabai gera sukimo trajektorija ,parkuojant atbulomis galima pavažiuoti tik viena karta atgal jei pasitaisai antra karta tai klaida, cia gaunasi kaip ir varžybos.
Kažin ar tos kiaulės kurios lygesnės už kitus taip važineja pačios kaip kad reikalauja .
Video saugo viena diena , ateini pažiuri ir neleidžia to video turėti , nes bijo kad bus paduoti i teisma už isidirbinėjimus ir tyčini egzamino neišlaikymą. Jei pradedi aiškinti ir pamato kad jie neteisus sako siuskite ir mes jum gražinsim pinigus , bet tyčia sudirbtą kiaulių egzamina reik žmogui perlaikyti ir gaišti savo laiką . O tada dar geriau prasideda pakartotiniai tyčiniai sudirbimai egzamino ,Ale ko čia aiskiniesi ir lendi su savo tiesa , nes gi kiaulė lygesnė taip pasakė ir ji teisi bet kokiu atveju . Taigi gryną tiesą žmonės rašo kad kiaulės iš gyvulių ūkio ir tiesą rašo kad tyčia sudirbinėja žmonėm egzaminus. Pažėkite kiek neigiamų atsiliepimų, o teigiami tik pačiu keliatas parašyta.
Taip kad regitros egzaminuotojai jau yra kaip bjaurybės visiem .
Jie jau net gėdijasi pasakyti kad dirba regitroje, nes dauguma žmonių tiesiog šlykštisi jais .
Per televizijas rodo kaip ima kyšius , kaip patys neišmano kelių eismo taisyklių ir taip prameta žmogų , neišlaikė nes padariai nereikšmingą klaida.
O paskui prieš kameras stovi kiaulės ir sako čia tiesiog žmogiška klaida.
Tai kiaulės, jei žmogus laikydamas egzaminą padaro žmogiska klaidą tai jam menkiausio smulkmena nėra atleidžiama .
O kiauliai galima padaryt klaidą ir už tai niekaip nereik atsakyti už žmogaus sugaištą laiką ir vėl ėjimą ir vėl sedėjima vienoj mašinoj su kiaule kuri toliau isidirbinėja.
Bet visi tie sunkumai yra laikini žmogus vistiek išlaiko egzsmina, o kiaulė ir liks kiaule.
