užimtumo tarnyba

Artėjant vasarai, darbdaviai vis dažniau ieško naujų darbuotojų. Pirmieji jaunuoliams siūlomi atlyginimai gali gerokai skirtis, pavyzdžiui, aptarnavimo sferoje gali siekti ir minimalų atlyginimą, ir 1500 eurų. Kaip pastebi „CV Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė, tarp studentų populiariausia darbo sritimi išlieka klientų aptarnavimo ir prekybos sfera, kadangi tokio tipo darbai užtikrina lankstų darbo grafiką, todėl jaunuoliams patogu derinti darbą su mokslais.

Vasara – ne tik atostogų metus. Šilčiausiais metų sezonas tampa puikia proga nuo mokyklos laisvo laiko turintiems nepilnamečiams užsidirbti. Tačiau tiek į darbo rinką besiveržiantys jaunuoliai, tiek jų tėvai turi žinoti, kad pilnametystės neturintiems darbuotojams reikia įvykdyti daugybę sąlygų. Portalui tv3.lt Valstybinės darbo inspekcijos patarėja komunikacijai Jurgita Kažukauskaitė-Sarnickienė sakė, kad nepilnamečius galima įdarbinti nuo 14 metų.

Valstybės įmonė Registrų centras gruodį apie galimą atleidimą įspėjo 241 darbuotoją, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus teigia, kad atleidimai yra susiję su Registrų centro pertvarka. „Kadangi keičiama įmonės struktūra, reorganizuojama veikla, naikinami filialai, tas skaičius apima tuos žmones, kuriuos ta pertvarka paliečia.

Darbuotojų Lietuvoje kai kada vis dar ieškoma atsižvelgiant į tai, kokio jie zodiako ženklo, ar kurį naminį gyvūną labiau mėgsta, pripažįsta specialistai. Be to, diskriminuojantys potencialaus darbdavio klausimai taip pat dar nėra išnykę ir nemaloniai nustebina norimo darbo ieškančius gyventojus. Sprendimą lemia ir katė Kaip pripažįsta įdarbinimo bendrovės „Manpower Lit“ vadovė Božena Petikonis – Šabanienė, pagalbininkų sau ieškantys darbdaviai kartais iš tiesų nustebina savo pageidavimais.

Nedarbo lygis šalyje – tarsi sūpuoklės. Tai pakyla į neregėtas aukštumas, tai leidžiasi kone iki pažemės, tačiau šioks toks svyravimas išlieka nuolat. 20 metų Lietuvos nedarbo lygio tendencijos rodo, kad priartėjome prie ikikrizinio scenarijaus. Ar šiandieninė situacija darbo rinkoje rodo, kad netrukus sulauksime finansinio kracho? Per du dešimtmečius nedarbo kreivė Lietuvoje kito itin spalvingai – nuo 3,8 proc. 2007 m. prieš pat ekonominę krizę iki 18,2 proc. 2010-aisiais.

Teisininkai, politologai, vadybininkai ar vertėjai savo įgytomis specialybėmis pernelyg džiaugtis neturėtų. Užimtumo tarnybos ekspertai jiems negailestingi: šios profesijos jau kelerius metus iš eilės patenka tarp mažiausiai paklausių darbo rinkoje. Menkas kai kurių universiteto diplomų poreikis vien per dvejus metus persikvalifikuoti nusprendusių asmenų skaičių išaugino daugiau nei dvigubai.

Darbo ieškantys žmonės nebenori gaišti laiko eilėse prie karjeros konsultantų kabinetų ir dažniau darbo ieško internetu. Šį procesą jiems palengvina Užimtumo tarnybos elektroninės paslaugos, kuriomis 2017 m. pasinaudojo beveik 140 tūkst., o per nepilnus 2018 m. – 136 tūkst. darbo ieškančių asmenų.

Lietuvos darbo birža pradeda dirbti ne tik su bedarbiais, bet ir su dirbančiaisiais, taip siekiama išvengti prastų Lietuvos darbo rinkai piešiamų scenarijų, rašo „Verslo žinios“. Lietuvos darbo biržos vadovė Ligita Valalytė teigia, kad iki šiol įstaiga užsiėmė vien pasekmėmis, užuot vykdžiusi nedarbo prevenciją, nors pastaroji valstybei kainuoja pigiau. Tad nuspręsta persikvalifikavimo galimybes suteikti ir tiems, kurie dar dirba, o ne laukti, kol jie taps bedarbiais.

Lietuvos darbo biržai tampant Užimtumo tarnyba pokyčių neišvengs ir patys darbo biržų darbuotojai. Telkiamasi bus ne į vadovavimą, o į konsultavimą. Tačiau verslininkų atstovai abejoja reorganizavimo nauda. Tik įėjus į Lietuvos darbo biržos puslapį iššoka priminimas, kad 10 teritorinių darbo biržų bus prijungta prie Lietuvos darbo biržos ir taps vienu juridiniu asmeniu Užimtumo tarnyba.

 Ministrų kabinetas pritarė Darbo biržos pertvarkai, pagal kurią atskirai veikiantys teritoriniai padaliniai būtų prijungti prie Darbo biržos ir nuo kitų metų spalio susijungtų į Užimtumo tarnybą. Vyriausybė trečiadienį pritarė tokiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymui. „Projekto tikslas - pertvarkyti teritorines darbo biržas į vieną juridinį vienetą, siekiant užtikrinti efektyvų valdymą ir kokybiškas paslaugas bedarbiams ir darbdaviams.

Socialinės apsaugos ministerija pradeda Darbo biržos pertvarką ir nuo kitų metų spalio įsteigs Užimtumo tarnybą - ji į vieną struktūrą sujungs dabar atskirai veikiančius teritorinius Darbo biržos padalinius. „Apie poreikį reformai pasisako ne tik politikai, klientai, darbdaviai, savivaldybės ir kiti socialiniai partneriai, bet ir tarptautinės organizacijos. Turime aiškias EPBO rekomendacijas, į kurias rimtai atsižvelgiame.