užimtumo tarnyba

Registruotas nedarbas lapkritį augo toliau ir pasiekė 15,5 proc. – per mėnesį rodiklis išaugo 0,6 punkto, per metus – 7,1 proc. Gruodžio 1-ąją dieną šalyje buvo 266,6 tūkst. darbo neturinčių asmenų, pranešė Užimtumo tarnyba. Pasak tarnybos, lapkričio pradžioje paskelbto karantino pasekmės darbo rinkoje kol kas nėra fiksuojamos – besikreipiančių į Užimtumo tarnybą darbo neturinčių asmenų (25,5 tūkst.) ir laisvų darbo vietų (29,4 tūkst.) registruota panašiai, kaip birželį.

Nekvalifikuoti darbininkai šiemet sudarė didžiąją dalį (33,4 proc.) darbo netekusių žmonių, o pagal profesijas labiausiai tarp jų daugėjo paslaugų įmonių darbuotojų ir pardavėjų, skelbia Užimtumo tarnyba. Anot jos, nedarbas paslaugų sektoriuje per devynis mėnesius padidėjo 1,1 proc. punkto. Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės teigimu, per pandemiją labiausiai nukentėjo maitinimo ir aptarnavimo bei kitos paslaugų įmonės, viešbučai.

Tebesitęsianti koronaviruso pandemija ir dėl jos paskelbtas karantinas didina įtampą darbo rinkoje. Nemaža dalis darbuotojų patiria stresą ir išgyvena nerimą dėl savo darbo vietos bei nežino, ką reikėtų daryti, jeigu darbe taptų nereikalingas. Išeičių tikrai yra, tik svarbu žinoti savo teises ir laiku kreiptis pagalbos.

Pasaulio aviacijos verslui išgyvenant krizę, valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai dėl sumažėjusių veiklos apimčių ketina atleisti 48 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba.  Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS pranešė, kad numatoma atleisti 38 aviacijos saugumo darbuotojus, keturis ugniagesius-gelbėtojus ir šešis vairuotojus.

Lietuvoje paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys vėl gali pasinaudoti proga gauti 257 eurų išmoką.  Dalis asmenų, kurių gyvenamoji teritorija buvo laikytina epidemiologiškai pavojinga, jau anksčiau galėjo pretenduoti gauti piniginę išmoką. Tačiau nuo šeštadienio įsigaliojus karantinui visoje Lietuvoje, tai padaryti galės ne tik atskirų savivaldybių gyventojai.

Rugsėjį iki 14,1 proc. paaugęs oficialus nedarbas artimiausiais mėnesiais didės ir toliau, o pikas gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Anot Ingos Balnanosienės, augimą skatins ir tai, kad rudenį pradeda mažėti sezoninių darbų. „Prognozuojame, kad nedarbas šiemet dar tikrai augs. Kritinis lygmuo gali būti pasiektas kitų metų pradžioje, sausio-vasario mėnesiais“, – BNS sakė I. Balnanosienė.

Rugsėjį į darbo rinką sugrįžo rekordiškai daug – 28,1 tūkst. – žmonių – 44,2 proc. daugiau nei rugpjūtį ir 56 proc. daugiau nei tuo pat laiku pernai, pranešė Užimtumo tarnyba. Darbo rinkos priemonėse rugsėjį pradėjo dalyvauti 2,7 tūkst. žmonių – daugiau nei bet kurį mėnesį šiemet ir 59 proc. daugiau nei pernai rugsėjį.

Susidūrus su sunkumais darbo rinkoje, rekomenduojama persikvalifikuoti. Tiesa, nauja profesija gali atsieiti iki 4 tūkst. eurų. Mokymo įstaigos pastebi, kad ne visi renkasi kursus, o mokosi iš kolegų ar savarankiškai. Vis tik įgijus profesiją patvirtinantį dokumentą, atsiveria ne tik Lietuvos, bet ir užsienio darbo rinkos.

Lietuvoje teisėtai esantiems Baltarusijos piliečiams bus teikiamos informavimo ir įdarbinimo paslaugos, padedama ieškoti darbo įmonėse, praneša Užimtumo tarnyba. Šiais metais Lietuvoje su Užimtumo tarnybos išduotais dokumentais buvo įdarbinti 1002 Baltarusijos piliečiai.

Norėdami gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnyboje užsiregistravo apie 40 tūkst. naujų bedarbių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kita vertus, maždaug tiek pat sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų.  Pasak Lino Kukuraičio, 200 eurų išmoka paskatino registruotis netgi tuos, kurie dirbo šešėlyje, namų šeimininkes ar grįžusius iš emigracijos.  „Mes skaičiuojame, kad tokių (žmonių – BNS) yra papildomai apie 40 tūkst.

Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, ši tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse.  Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Dėl darbo paieškos išmokos į Užimtumo tarnybą per vasarą kreipėsi daugiau nei 7000 studentų, tačiau neapsieita be nesklandumų. Studentai nerimauja, kad gavę darbo paieškos išmoką neteks socialinės stipendijos, kuri skiriama atsižvelgiant ir į studento pajamas. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželio – rugpjūčio mėn. dėl išmokos kreipėsi 7055  asmenys, kurie pagal studentų registro duomenis mokosi.

Vasaros pabaiga buvo dosni darbo pasiūlymų. Paskutinį vasaros mėnesį darbdaviai įregistravo 40,2 tūkst. laisvų darbo vietų – tai didžiausias darbo pasiūlymų skaičius šiais metais ir apskritai šį dešimtmetį, praneša Užimtumo tarnyba. Pastarąjį kartą daugiausiai per mėnesį buvo užfiksuota 2013 m. gegužę, kai darbdaviai pateikė 35,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Šį rugpjūtį darbo jėgos paklausa augo 14,7 proc., palyginti su liepa, ir net 20,9 proc., palyginti su 2019 m. rugpjūčiu.

Pasibaigus karantinui, valdžia guodė, kad dėl jo nukentėjusiems verslams, kurie neatleido darbuotojų, ir toliau bus mokamos subsidijos jų darbo užmokesčiui. Tačiau verslininkai tikina, iki šiol nesulaukiantys pinigų už liepą, o kai kurie ir už birželį. Užimtumo tarnyba tikina, kad pinigai vėluoja tik tiems, kas netinkamai užpildo dokumentus. Birželio viduryje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbė: „Pasibaigus karantinui, valstybės parama gyventojams ir darbdaviams nedingsta.

Lietuvoje stebimas paradoksas – oficialus nedarbas Lietuvoje siekia rekordinį lygį – 13,5 proc. Šiuo metu darbo ieško 232,4 tūkst. žmonių, tačiau laisvų darbo vietų skaičius taip pat rekordinis. Ministras Linas Kukuraitis svarsto, kad tai lemia 200 eurų darbo paieškos išmoka ir tikina, kad bus imamasi veiksmų. Nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 23 d. į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius kreipėsi 160,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Iš visų įregistruoti 56,9 proc.

Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Po kelių savaičių santykinio stabilumo rugpjūčio 17 d. registruotas nedarbas pasiekė 13,3 proc. Tai – didžiausias šiais metais skaičius. Iš viso šiuo metu šalyje darbo ieško 229,3 tūkst. žmonių. Rugpjūčio 1-ąją nedarbas dar siekė 12,8 proc. Nedirbo 221 tūkst. gyventojų. Laikino užimtumo priemonėse rugpjūčio 1 d. dalyvavo 19, 6 tūkst. asmenų, šiuo metu – per 13 tūkst.

Užimtumo tarnybai nusprendus viešai nebeskelbti informacijos apie darbuotojų grupinius atleidimus, manoma, kad instituciją galėjo paspausti tokių žinių sklaidos vengiančios įmonės, rašo portalas 15min.lt. Pati tarnyba tokį sprendimą motyvuoja nenoru kelti įtampos visuomenėje, ji taip pat pripažino, kad verslas nenori viešinti šios informacijos.  Tarnybos komunikacijos specialistė Rūta Kajėnė 15min.

Pagal Darbo kodeksą vienu metu atleidžiant daugiau darbuotojų apie tai privalu pranešti Užimtumo tarnybai. Ilgą laiką ji tokią informaciją skelbė savo interneto puslapyje, tačiau neseniai ją paslėpė. Dar liepos pradžioje portalas tv3.lt klausė Užimtumo tarnybos kodėl jos puslapyje neatnaujinami duomenys apie grupės darbuotojų atleidimą. Atsakydama į klausimą, tuo metu tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskaitė informavo: „Viskas laikinai, vėl bus atnaujinta ir viešinama.

Užimtumo tarnybai pirmadienį pradėjus priimti paraiškas savarankiškai dirbančiųjų paramai keičiant veiklą, visa tam skirta 4 mln. eurų suma „išgraibstyta“ per rekordiškai trumpą laiką – 25 minutes.  Tarnyba pranešė, kad per šį laiką gauta apie 760 paraiškų už 5,09 mln. eurų.  Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, paraiškų gavėjai buvo itin aktyvūs ir gerai pasiruošę.

Užimtumo tarnybai pirmadienį pradėjus priimti paraiškas savarankiškai dirbančiųjų paramai keičiant veiklą, visa tam skirta 4 mln. eurų suma „išgraibstyta“ per rekordiškai trumpą laiką – 25 minutes.  Tarnyba pranešė, kad per šį laiką gauta apie 760 paraiškų už 5,09 mln. eurų.  Pasak tarnybos vadovės Ingos Balnanosienės, paraiškų gavėjai buvo itin aktyvūs ir gerai pasiruošę.

Visiems Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems asmenims, birželio mėnesį teisingai pateikusiems prašymus darbo paieškos išmokai gauti, penktadienį jos buvo išmokėtos. Iš viso į 82,5 tūkst. asmenų sąskaitas pervesta beveik 3,4 mln. eurų, teigiama Užimtumo tarnybos pranešime. „Šią savaitę 98 proc. išmokos gavėjų pervestos paramos lėšos.

Visi prašymus laikinai darbo paieškos išmokai gauti už birželį pateikę ir iki šiol jų negavę asmenys netrukus sulauks pinigų sąskaitose. Iš viso tokių prašymų už birželį yra pateikę 86 145 asmenys, o išmokėta – 20 881, praneša Užimtumo tarnyba. Šiuo metu intensyviai formuojami darbo paieškos išmokos mokėjimai. Pirmasis mokėjimo etapas už birželį prasidėjo liepos 17 d., tačiau dėl duomenų serverių gedimų Registrų centre išmokų mokėjimas buvo sustojęs ir vėluoja penkias darbo dienas.

Kelionių agentūra „Krantas Travel“ stabdo veiklą, atleidžia didžiąją dalį darbuotojų. Bendrovė Užimtumo tarnybai pranešė apie atleidimą įspėjusi 21 iš 27 darbuotojų. Nurodoma, kad jie įspėti dėl „darbo organizavimo pakeitimų.“ Oficialioje įmonės svetainėje nurodoma, kad ji stabdo veiklą ir nuo liepos nebepriima naujų kelionių užsakymų, tačiau įmonės teigimu, ji nebankrutuoja. Su bendrovės vadovu Putinu Bielskiu BNS susisiekti nepavyko.

Per 100 tūkst. Lietuvos gyventojų yra registravęsi kaip ieškantys darbo. Jiems priklauso darbo paieškos išmoka. Tačiau jų mokėjimas ėmė vėluoti. Užimtumo tarnyba teisinasi, kad taip nutiko ir dėl užlieto Registrų centro. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Nijolė. Ji piktinosi, kad niekas nepraneša apie vėluojančias išmokas. „Niekur nėra skelbiama informacija, kad dėl užlieto Registru centro serverio bedarbiams neperveda darbo paieškos išmokos. Kalbama tik apie e. sveikatą.

Darbo neturinčių asmenų Lietuvoje ir toliau daugėja. Užimtumo tarnyba pastebi ir naują tendenciją: tarp neužimtų asmenų moterų skaičius viršijo vyrų skaičių. Tarnyba praneša, kad šiuo metu darbo neturi 111,8 tūkst. (13,1 proc.) šalies darbingo amžiaus moterų – tai 0,2 proc. punkto daugiau nei praėjusią savaitę. Vyrų registruota 110,7 tūkst. Kaip ir prieš savaitę, jie sudaro 12,7 proc. šalies darbingo amžiaus vyrų.

Koronavirusui pasiekus mūsų šalį buvo paskelbtas karantinas, daugelis verslų sustabdė veiklą, o nemaža dalis darbuotojų neteko darbo. Tačiau panašu, kad bent jau darbo rinkoje krizė baigėsi. Tiesa, „Sodra“ perspėja, kad džiaugtis dėl to dar anksti. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame svarsto, kad realius nedarbo rodiklius iškraipo naujos išmokos.

Lietuvoje kelis mėnesius fiksuojamą nedarbo lygio augimą lemia ne vien pandemijos ir karantino ekonominės sąlygos, bet ir sezoniškumas, teigia Užimtumo tarnyba.  Anot jos, kasmet registruotas nedarbas padidėja vasaros viduryje studijas baigusiems absolventams pradėjus darbo paieškas ir vėlyvą rudenį, žiemos pradžioje pasibaigus laikiniems ir sezoniniams darbams, bei metų pradžioje padaugėjus besiregistruojančių savarankiškai dirbančių asmenų pagal verslo liudijimus.

Per karantiną nutraukus daugelio įmonių veiklą imta baimintis masinių darbuotojų atleidimo. Siekiant to išvengti, buvo sukurta naujų išmokų ir subsidijų darbuotojams ir darbdaviams. Tačiau, panašu, kad kai kuriems gyventojams tai tapo pretekstu nedirbti ir vis tiek gauti pinigų. Bent jau taip galima pamanyti iš istorijos, kuria pasidalijo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos ir Laisvės partijos narė Donalda Meiželytė.

Praėjusią savaitę darbdaviai Užimtumo tarnyboje įregistravo 6,7 tūkst. laisvų darbo vietų – 2,3 karto daugiau nei ankstesnę. Iš viso nuo karantino pradžios pateikta 49,4 tūkst. darbo pasiūlymų, pranešė Užimtumo tarnyba.  Jos teigimu, įsidarbinimo galimybės didėjo visose apskrityse, ypač Šiaulių, kur įregistruota 2,1 tūkst. laisvų darbo vietų vilkikų vairuotojams ir vairuotojams ekspeditoriams.

Jau pora savaičių, kaip Lietuvoje atšauktas karantinas, tačiau krizę pavasarį išgyvenusiai darbo rinkai atsigauti vis dar sunku. Nors matyti pagyvėjimas ir itin nuo pandemijos nukentėjusiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose, registruoto nedarbo lygis šalyje vis dar auga ir pasiekė ne vienerius metus nematytas aukštumas. Tikrąją pandemijos įtaką darbo rinkai, kaip teigia specialistai, pamatysime tik rudenį arba metų pabaigoje, o kol kas džiaugtis dar anksti.

Karantino metu įmonės ir įstaigos laikosi visų saugumo reikalavimų. Dalis jų klientus vis dar aptarnauja nuotoliniu būdu. Tačiau švelnėjant karantinui kyla nesusipratimų. Palangiškė gavusi elektroniniu paštu kvietimą apsilankyti Užimtumo tarnyboje taip ir padarė. Tačiau rado užrakintas duris. O Užimtumo tarnyba tvirtina, kad į gautą laišką reikėjo nereaguoti ir konsultuotis nuotoliniu būdu.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių neteko pajamų šaltinio. Todėl tiek Užimtumo tarnyba, tiek savivaldybės sulaukė daugybės prašymų padėti finansiškai šiuo sunkiu laikotarpiu. Tačiau iš darbo atleista jauna mergina iš Klaipėdos paramos nesulaukia iki šiol, nors darbo neteko dar prieš karantiną. Institucijos aiškina, kad visi be pajamų likę gyventojai gali gauti finansinę paramą, tačiau turi pateikti reikalingus dokumentus.

Karantino laikotarpiu dalis gyventojų neteko darbo, kiti baiminasi, kad taip nenutiktų. Kiekviena situacija sudėtinga, bet svarbiausia žinoti, kur kreiptis pagalbos.

Nedarbas Lietuvoje praėjusią savaitę paaugo 0,1 procentiniu punktu ir pasiekė 11,7 proc. Nuo karantino pradžios oficialus nedarbo lygis išaugo 2,4 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, gegužės 25 dieną šalyje buvo 200,9 tūkst. bedarbių. Praėjusią savaitę mažiausiai žmonių nuo karantino pradžios kreipėsi dėl darbo – po 1 tūkst. per dieną. Karantino piko metu – ketvirtąją jo savaitę – kreipdavosi po 1,9 tūkst. žmonių.

Nors karantinas Lietuvoje vis labiau švelninamas, tai tikrai nereiškia, kad darbo rinka šalyje atsigauna. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra daugiau nei 190 tūkstančių ir baiminamasi, kad pasibaigus karantinui jų toliau daugės. Per karantino mėnesius bedarbių šalyje padaugėjo beveik 37 tūkstančiais. Tačiau pastarosiomis savaitėmis ėmė daugėti darbo pasiūlymų. Tad specialistai jau ima prognozuoti, kokie darbuotojai artimiausiu metu bus paklausiausi.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.

Gegužę pirmosios nedarbo išmokos pasieks tuos bedarbius, kurie dėl epideminės situacijos buvo atleisti ir Užimtumo tarnyboje registravosi balandį. Nedarbo išmokos bus pradėtos mokėti nuo gegužės 20 dienos ir visus jų gavėjus pasieks iki mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Kitos – ligos, motinystės socialinio draudimo išmokos bei pensijos gyventojams gegužę taip pat mokamos pagal nustatytą grafiką.

Nedarbas praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, išaugo dar 0,3 procentinio punkto iki 11,1 proc., pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Balandžio 20 dieną buvo registruota daugiau nei 190,3 tūkst. darbo neturinčių žmonių. Nuo karantino pradžios jų padaugėjo 29,8 tūkst. (18,6 proc.).  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur išliko toks pat, bei Zarasų rajone, kur mažėjo 0,1 proc. punkto.

Ketvirtąją karantino savaitę nedarbas paaugo 0,5 procentinio punkto ir pasiekė 10,8 proc. Nuo karantino pradžios kovo 16 dieną šis rodiklis augo 1,5 punkto. Užimtumo tarnybos duomenimis, balandžio 13 dieną buvo registruota 185,6 tūkst. darbo ieškančių žmonių.  Registruotas nedarbas praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse. Didžiausias (0,7 punkto)  augimas buvo Klaipėdoje, Utenos rajone, Alytaus mieste, Palangoje, Vilkaviškio rajone ir Visagine.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, pagal kurias darbdaviai ir dirbantys savarankiškai jau teikia prašymus subsidijoms ir išmokoms sustojus darbui dėl karantino. Už galutinį įstatymo priėmimą balsavo 106 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, o 2 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Registruotas nedarbas per praėjusią savaitę išaugo 0,5 procentinio punkto ir balandžio 6 dieną pasiekė 10,3 proc., skelbia Užimtumo tarnybą.  Prieš savaitę registruotas nedarbas buvo 9,8 proc. Registruoto nedarbo rodikliai praėjusią savaitę augo visose šalies savivaldybėse, išskyrus Neringą, kur nekito.  Nuo kovo 30 iki balandžio 5 dienos šalies darbdaviai Užimtumo tarnyboje registravo 2,4 tūkst. laisvų darbo vietų – tai 909 vietomis (61,8 proc.

Nuo balandžio 5 d. savarankiškai dirbantys žmonės, dėl karantino netekę pajamų, gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų vienkartinę fiksuoto dydžio išmoką. Visgi kai kurie yra pasipiktinę ir teigia, kad kreipimasis dėl išmokos į Užimtumo tarnybą žeidžia orumą. Į redakciją kreipėsi 36 metų moteris, kuri, kaip teigia, Lietuvoje dirba nuo 16 metų ir niekada nėra ieškojusi darbo Užimtumo tarnybos pagalba.

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų kovo 23 d. buvo registruota 163,3 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 9,5 proc. šalies darbingo mažiaus gyventojų. Darbo neturinčių asmenų skaičius padidėjo 1704, o registruotas nedarbas 0,1 proc. punkto, palyginti su kovo 1 d., rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šalies klientų aptarnavimo skyriuose kovo 1–20 d. užregistruota 16,1 tūkst. darbo ieškančių asmenų, kovo 16–20 d. – 5,9 tūkst. Per tris kovo savaites įregistruota 7,1 proc. (1,0 tūkst.

„Danske Bank“ filialas Lietuvoje nuo kovo pradeda atleidimus: iš viso planuojama atsisveikinti su 45 žmonėmis. Užimtumo tarnybos Lietuvoje atstovė Milda Jankauskienė patvirtino, kad vasario 27 d. „Danske Bank“ filialas Lietuvoje pranešė apie atleidimus. Planuojama nuo kovo 13 d. iki birželio 30 pabaigos atsisveikinti su 45 žmonėmis.

Daugiausiai bedarbių sausio mėnesį buvo Ignalinoje, mažiausia –  Klaipėdos rajone, skelbia Užimtumo tarnyba. Ignalinoje vasario 1 dieną bedarbiais registruota 16,3 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Taip pat didelis nedarbas buvo Zarasų (15,1 proc.) ir Kalvarijos (14,4 proc.) savivaldybėse. „Šiose savivaldybėse darbo jėgos paklausa 2-3 kartus žemesnė už pasiūlą. Vietos ūkyje kelis kartus didesnę dalį nei vidutiniškai šalyje sudaro žemės ūkis, kuriam būdingas didelis sezoniškumas.

Naujieji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia. Tai ne išimtis ir darbo rinkoje, mat būtent sausio–vasario mėnesiais pastebimas didžiausias darbo ieškančiųjų ir darbą siūlančiųjų skaičius. Tiesa, įtakos tokiems rodikliams turi ne tik darbuotojų noras atversti naują gyvenimo lapą, bet ir darbų sezoniškumas. „Kiekvienais metais sausio mėnesį registruojamas didžiausias darbo neturinčių asmenų skaičius.

Didžiausias nedarbas praėjusį mėnesį buvo Ignalinoje, o mažiausias – Klaipėdos rajone. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas Ignalinoje lapkričio mėnesį buvo 14,5 proc. Taip pat aukštas nedarbas fiksuotas Zarasuose (14,1 proc.) ir Kalvarijoje (13,3 proc.