užimtumo tarnyba

Vilniuje įsikūrusi lazerių gamybos įmonė „QS Lasers“ atleis 12 darbuotojų, praneša Užimtumo tarnyba. Bendrovėje iš viso dirba 28 darbuotojai. Kaip Eltai nurodė tarnyba, tarp 12 dėl atleidimo įspėtų darbuotojų daugiausia yra gamybos inžinierių – 7. „QS Lasers“ įvardyta atleidimų priežastis – sumažėjęs užsakymų skaičius, klientų praradimas. 2018 m. balandį įsikūrusi įmonė aprūpina vidaus ir užsienio klientus kompaktiškais DPSS lazeriais, kurie naudojami mokslinėje bei industrinėje veikloje.

Kasmet ilgėjant pensiniam amžiui, Lietuvoje daugėja 60-ies ir vyresnių, ikipensinio amžiaus nedirbančių asmenų. Tokių darbuotojų dėl jų amžiaus ne itin geidžia darbdaviai, o ir patiems ikipensinio amžiaus žmonėms sunkiai sekasi persikvalifikuoti ir įsilieti į darbo rinką, tad bedarbių 60-ečių gretos kasmet gausėja. Tokiems žmonėms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo ilginti nedarbo išmokos trukmę, tačiau darbdavių atstovams tai labiau kvepia populizmu.

Klaipėdos apylinkės teismas kaltu dėl sukčiavimo pripažino buvusį direktorių, kuris apgaule iš Užimtumo tarnybos gavo daugiau nei 31 tūkst. eurų subsidiją, nors 12-kos darbo vietų sukurti neketino. Teismas įpareigojo šią subsidiją grąžinti Užimtumo tarnybai, o nuteistajam skyrė laisvės apribojimo bausmę. Šiam ikiteisminiam tyrimui vadovavo Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras.

Bankrutuojanti Vilniaus inžinerinių sistemų įrengimo bendrovė „Fazė“ Užimtumo tarnybai pranešė, kad atleidžia visus 23 darbuotojus. „Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 14 d. nutartimi civilinėje byloje „Fazė“ buvo iškelta bankroto byla. Nutartis įsiteisėjo 2025 m. kovo 25 d.“ – Eltą informavo Užimtumo tarnyba. Tarp įspėtų darbuotojų daugiausiai yra santechnikų – jų atleidžiama 10, taip pat 3 specialiųjų darbų vadovai.

 Prancūzijos klientų techninio aptarnavimo bendrovės „Teleperformance“ valdoma įmonė „Teleperformance LT“ ketina atleisti 42 darbuotojus, praneša Užimtumo tarnyba. „Atleidimo priežastis – dėl geopolitinės situacijos sumažėjęs pagrindinio kliento darbo jėgos poreikis, dėl kurio sumažėjo ir darbo apimtys“, – Eltai nurodė Užimtumo tarnyba.

Panevėžio apylinkės teisme paskelbtas nuosprendis trims jaunuoliams – vienas jų bandė pavogti bananus bei sužalojo juos bandžiusius sulaikyti parduotuvės lankytojus.  Jaunuoliai prekybininkams jau buvo žinomi kaip vagys, tad šį kartą bausmės nepavyko išvengti – visiems skirtos laisvės atėmimo ar apribojimo bausmės. Kaip pranešė teismas, bylos duomenimis, 2023 metų gruodį tuomet būdamas 18-metis T. V. į parduotuvę „IKI Žara“ Panevėžyje įėjo turėdamas tikslą pavogti alkoholinių gėrimų.

Suėjo vieneri metai nuo pirmųjų Vokietijos brigados karių atvykimo į Lietuvą. Per tuos metus vokiečiai įsikūrė, pamatė, kuo gyvena lietuviai ir patys įsitraukė į mūsų visuomenės veiklas. Tačiau ne viskas taip gražu, kaip atrodo – karininkų antrosios pusės susiduria su kliūtimis ieškant darbo, mokantis lietuvių kalbos.  2024 m. balandžio 8 d. į Lietuvą atvyko 21 vokiečių karys. Šiuo metu Lietuvoje tarnauja 300 Vokietijos brigados karių ir apie 50 civilių.

Ramūno iš Panevėžio istorija yra puikus pavyzdys visiems, kuriems bent akimirkai į galvą šauna mintis sėsti prie vairo išgėrus. Beveik 20 tūkst. eurų už BMW suplojęs vyras susiklosčius nepalankioms aplinkybėms praktiškai nespėjo pasivažinėti įsigytu automobiliu. Paskutinė kelionė su BMW įvyko Ramūnui esant neblaiviam ir namo kieme nesėkmingai bandant priparkuoti automobilį. Dėmesį į save girtas vairuotojas atkreipė atsitrenkęs į kitą transporto priemonę.

Teisme išnagrinėta baudžiamoji byla dėl smurto artimoje aplinkoje – dėmesio centre atsidūrė dviejų brolių konfliktas. Paaiškėjo, kad jaunesnis brolis pabandė užstoti mamą nuo vyresnėlio agresijos ir tada pats tapo smurtautojo taikiniu. Bylos duomenimis, konfliktas įvyko dar 2024 m. gruodžio 21 d. apie 7 val. ryto, viename iš Vilniuje esančių butų. Tomas, kilus žodiniam konfliktui su broliu, tyčia abiem kumščiais sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių jam į galvą ir veido sritį.

Lietuvos darbo rinka išgyvena spartų pokytį – vis daugiau Lietuvos gyventojų pasirenka atnaujinti žinias arba visiškai keisti karjeros kryptį. 2024 m. šios galimybės sulaukė rekordinio susidomėjimo, o valstybė finansavimą mokymuisi padidino daugiau nei dvigubai. Užimtumo tarnybos (UŽT) duomenimis, į paramos mokymuisi priemones 2024 m. iš viso įsitraukė 19,5 tūkst. asmenų, o šių priemonių apimtis išaugo daugiau nei 20 proc.

Klaipėdoje išnagrinėta byla dėl neteisėto pasinaudojimo svetimais elektroniniais duomenimis. Kaltinamųjų suole atsidūrė klaipėdietis Karolis, kuris tokiu būdu išleido svetimiems žmonėms priklausančius 15 eurų 74 centus. Bylos duomenimis, kaltinamasis neteisėtai disponavo slaptažodžiais, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos ir neteisėtai įgijo, laikė ir panaudojo neviešus elektroninius duomenis.

Valdantiesiems ruošiant mokesčių reformą, maitinimo sektoriaus atstovai toliau įkalbinėja valdančiuosius nuo kitų metų sumažinti PVM valgykloms ir restoranams. Verslininkai skundžiasi, esą dabar dirba ties bankroto riba. Tačiau jei mokestis būtų sumažintas, jie net nežada atitinkamai sumažinti patiekalų kainų ir neslepia, kad pinigus pasiliktų sau. Tačiau premjeras Gintautas Paluckas jiems mokesčio mažinti nesirengia. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Kaltu dėl smurtavimo prieš Lietuvos šeimų sąjūdžio organizuoto susirinkimo dalyvius pripažintas vasarą vykusių LGBTIQ eitynėse dalyvavęs Laurynas Laurinavičius teismo prašo panaikinti jam skirtą laisvės apribojimo bausmę. „Aš esu geras žmogus, aš nesu nusikaltėlis, esu geras pilietis. Buvau išėjęs pasilinksminti į meilės tolerancijos šventę. Jie mane išprovokavo, aš nesimušiau, kol nebuvau užpultas. Aš nuolat aukoju visiems, atlyginimu menku dalinuosi su visais.

Užimtumo tarnybos (UT) darbdavių apklausa atskleidė, kad kas aštuntas darbdavys (12,3 proc.) augančią darbuotojų kaitą laiko iššūkiu. Labiausiai dėl šios problemos nerimauja administracinės ir aptarnavimo veiklos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, transporto įmonės bei viešojo valdymo įstaigos.  „Darbuotojų migracija ir kaita kelia vis daugiau iššūkių šalies darbdaviams.

Turbūt daugelis yra susidūrę su situacija, kai susirgus pas šeimos gydytoją norime patekti „čia ir dabar“, ypač kai reikia gauti „biuletenį“. Vis pačius gydytojus glumina ir stebina atvejai, kai, nuskamba paradoksaliai, nedarbingumo skubiai gauti ateina bedarbiai. Įprastai turint sveikatos bėdų užsirašome artimiausiam laisvam vizitui pas šeimos gydytoją. Tačiau kai sveikata sušlubuoja ūmiai – pakilo temperatūra, atsirado smarkus skausmas, pas gydytoją bandome patekti tą pačią dieną.

Dalis gyventojų baiminasi, kad iki senatvės pensijos darbe neišsilaikys, nes dirbti jiems jau dabar vargiai leidžia sveikata. Vis tik išankstinė pensija reikštų mažesnę senatvės pensiją, o gyventojai to nenori. Dėl to jie spėlioja, ar būtų galima toliau dirbti, bet dažniau imti nedarbingumo pažymėjimus dėl sveikatos, arba tapti bedarbiais ir metus prieš pensiją gyventi iš nedarbo išmokos. „Svarstau išeiti iš darbo, nes jau sveikata nebeleidžia normaliai dirbti.

Paskutinę kovo savaitę aplinkos tvarkymo įmonė „VSA Vilnius“ pranešė apie grupės darbuotojų atleidimą. Apie tai įspėti 24 iš 63 darbuotojų, skelbia Užimtumo tarnyba. Institucijos žiniomis, darbuotojai atleidžiami, nes įmonė nebevykdys savo pagrindinės veiklos. Daugiausiai darbo neteks teritorijų tvarkytojai – 10, traktoriaus vairuotojai – 6, ir autošaltkalviai – 5. Eltai susisiekus su bendrove, ši atsisakė plačiau komentuoti situaciją.

Kartais didžiausios svajonės prasideda nuo paprasčiausių idėjų. Taip nutiko vilniečiui Tadui Ramanauskui, kuris yra azijietiško restorano „VaThaiTau“ bendraįkūrėjas. Jis iš pirmo žvilgsnio paprastą verslo mintį pavertė išskirtine skonių ir vilniečių traukos oaze. Viskas prasidėjo nuo Kaziuko mugės, kai Tadas buvo jaunas vaikinas. Ten, sugalvojęs prekiauti riestainiais ir papildomais užkandžiais, jis ėmėsi pirmųjų savo verslo idėjų, rašoma pranešime spaudai.

Teritorijų tvarkymo ir atliekų surinkimo bendrovė „VSA Vilnius“, nutraukianti pagrindinę veiklą, atleidžia 24 darbuotojus, apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. „Atleidimo priežastys – įmonė nevykdys pagrindinės veiklos pagal Darbo kodekso 54 ir 57 straipsnius (darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės – BNS)“, – BNS informavo tarnyba.

Nors vežėjų atstovai reikalauja laisvinti žmonių iš trečiųjų šalių įdarbinimo tvarką, kad jų įdarbintų daugiau, į Lietuvą atvykę užsieniečiai dažnai teisėto darbo negauna arba jį praranda ir tampa nelegaliais darbuotojais, pirmadienį skelbia LRT Tyrimų skyrius. Pasak jo, darbdaviams neįtinka tūkstančiai jiems tarpininkaujant į Lietuvą pakviestų užsieniečių, be to institucijos nežino, kiek šalyje tokių žmonių yra.

Siekiant stiprinti mokymo kokybę, šiais metais numatyta paskirstyti 38 mln. eurų investicijų į profesinio mokymo infrastruktūrą, pirmadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Anot jos, investicijos leis atnaujinti praktinio rengimo bazes, techninę įrangą Vidurio ir Vakarų Lietuvos profesinio mokymo įstaigose.

Vilnietis Rimas ilgam prisimins pasibuvimą baruose sostinės centre. Namo ne taksi, o asmeniniu automobiliu vykti sugalvojęs vyras galutinio tikslo taip ir nepasiekė. Priežastis net šiek tiek kuriozinė – girtas vairuotojas užsnūdo prie automobilio vairo, kai pastarasis sustojo šviesorofu reguliuojamoje sankryžoje. Tiesa, žalio signalo Rimas taip ir nebesulaukė, nes paniro į gilų miegą.

Užimtumo tarnybos duomenimis, kas penktas šalyje registruotas bedarbis yra ilgalaikis. Sausio duomenimis, ilgiau nei metus nedirbo beveik 31 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. Tai – 4,4 proc. mažiau, nei prieš metus.  Tarnybos duomenimis, į darbo rinką pernai sugrįžo 23,7 tūkst. ilgalaikių bedarbių – 3,1 proc. daugiau nei 2023 metais. Dar 23,4 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse dalyvavo 3 tūkst.

Užimtumo tarnyba praėjusiais metais fiksavo išaugusį įsidarbinusių asmenų skaičių. Pasak jos, dalį jų sudarė ir iš emigracijos į šalį sugrįžę lietuviai. „Į Lietuvą 2024 metais atvyko 23,1 tūkst. daugiau žmonių, nei iš jos išvyko. Teigiamas migracijos indeksas buvo viena iš esminių užimtųjų skaičiaus didėjimo priežasčių“, – pranešime teigė Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.  Užimtumo tarnybos duomenimis, pernai dirbti pradėjo 221,1 tūkst.

Darbus praradę gyventojai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ši atkreipia dėmesį, kad užsiregistravę gyventojai ne tik įgyja teisę gauti nedarbo išmokas, bet turi ir pareigų. Už jų nevykdymą gyventojai braukiami iš Užimtumo tarnybos sąrašų. Taip pat praranda ir išmokas, kurios siekia iki 1,3 tūkst. eurų. 2024 metais bedarbio statuso neteko 81,1 tūkst. asmenų iš jų dėl registravimo tvarkos pažeidimų – 21,5 tūkst.

Darbuotojų nerandantis verslas piktinasi, kad ilgalaikiai nuo išmokų priklausantys bedarbiai pas juos ateina tik formalaus parašo. O Laisvosios rinkos institutas priduria, kad jaunimas dažnai pasinaudoja proga nedirbti 3 mėnesius, nes gaunama nedarbo išmoka dažnai sudaro 80 procentų anksčiau gautos algos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė ragina verslą mažiau skųstis ir pradėti Lietuvos gyventojams mokėti didesnes algas.

Kas septinta apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonė planuoja mažinti paslaugų apimtis, o kas devinta numato mažesnį darbuotojų skaičių, skelbia Užimtumo tarnybos atlikta darbdavių apklausa. Šiame sektoriuje dirbančios įmonės įvardijo, kad tokius sprendimus lemia praėjusiais metais patirti sunkumai dėl darbo užmokesčio didinimo bei pardavimų mažėjimo.  „Kas antras darbdavys kaip svarbiausius iššūkius praėjusiais metais įvardijo darbo užmokesčio didinimą ir produktų brangimą.

Darbus praradę arba patys juos metę gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Tokių dabar yra virš 168 tūkst. Valstybės lėšomis jie draudžiami sveikatos draudimu. Be to, kol gyventojai ieško darbo, „Sodra“ jiems moka nedarbo išmokas. Tačiau laisvą laiką gyventojai nori skirti ne tik darbo paieškoms, bet ir atostogoms, kelionėms. Užimtumo tarnyba tikina, kad gyventojai apie savo atostogas tarnybą turėtų informuoti. Tačiau dalis žmonių galvoja kitaip.

Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad 2025 m. sausį į darbo rinką sugrįžo daugiau darbo ieškančių žmonių nei gruodį, tačiau registruotas nedarbas augo trečią mėnesį iš eilės. Tarnybos vertinimu, įtakos tam turėjo ir padidėję naujų klientų srautai, po laikino užimtumo grįžtantys asmenys, mažesnis įsitraukimas į aktyvios darbo rinkos politikos priemones.  „Sausį stebėjome intensyvesnę situaciją – darbdaviai įregistravo daugiau laisvų darbo vietų, o darbo ieškantys žmonės buvo aktyvesni.

Užimtumo tarnyba (UŽT) praneša, kad nuo sausio 28 d. įsigaliojo „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo“ pakeitimai kuriais patikslinti specialieji kriterijai, pagal kuriuos skiriamas finansavimas tarnybos klientams.  Kaip aiškina taryba, nuo šiol kiekvienas aktyvios darbo rinkos politikos priemonės dalyvis vertinamas pagal formalius kriterijus, numatytus Lietuvos įstatymuose bei Europos Sąjungos projektų reikalavimuose.

Artimiausius tris mėnesius daugelyje Europos šalių ir toliau tikimasi nedarbo augimo. Pagrindinis valstybinių užimtumo tarnybų tinklo bei Užimtumo tyrimų instituto (IAB) rodiklis jau pusantrų metų nesiekia neutralios 100 balų ribos, o sausį mažėjo iki 99,2 balo (-0,2).  Nedarbą prognozuojantis komponentas išliko nepakitęs – 98,2 balo.

Vis daugiau kaimyninės šalies gyventojų renkasi gyvenimą ir darbą Lietuvoje. Užimtumo tarnybos duomenimis, nuo 2022 metų atvykusių ir įsidarbinusių baltarusių skaičius padidėjo 33,6 tūkstančiais – beveik keturis kartus. „Baltarusiai ir ukrainiečiai išlieka gausiausiomis darbuotojų iš trečiųjų šalių bendruomenėmis Lietuvoje. Iš karo apimtos šalies atvykusių žmonių dabar Lietuvoje dirba kiek daugiau nei 46 tūkstančiai.

Socialiniuose tinkluose plinta diskusijos apie Užimtumo tarnybos darbą. Gyventojas tvirtina, kad susirado darbą savarankiškai, tačiau Užimtumo tarnybos paskyroje rašoma, jog žmogus tai padarė su tarnybos pagalba. Keisčiausia tai, kad paskyroje, anot internauto, įrašyti fiktyvūs darbo pokalbiai. Kiti gyventojai taip pat tvirtina, kad tai – kasdienė praktika, o Užimtumo tarnybos atstovė informacijos nei patvirtina, nei paneigia.

Po to, kai žinoma šalies medikė pareiškė nebeteiksianti konsultacijų rusų kalba, Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė nurodo, kad pernai registruotuose darbo skelbimuose tokių atvejų, kai Lietuvos įmonėse reikalaujama išskirtinai mokėti karą Ukrainoje pradėjusios šalies kalbą, nepastebėta. Tiesa, pažymi ji, kaip privalumas arba būtinybė, norint efektyviai eiti pareigas, rusų kalba 2024-aisiais įvardinta maždaug 5-iuose tūkstančiuose darbo skelbimų.

Lietuva mini tragiškus, bet pergalingus 91-ųjų sausio įvykius. Prieš sovietų karius ir tankus stoję beginkliai Lietuvos žmonės apgynė šalies laisvę. Savo gyvybes laisvės vardan paaukojo 14 tautiečių, bet jų atminimas vis dar gyvas. Šiuo metu laužai liepsnoja Vilniuje, prie televizijos bokšto, radijo ir televizijos, bei parlamento. Kaip ir 1991-aisiais, taip ir dabar rusai išlieka agresyvūs Lietuvos ir apskritai Vakarų atžvilgiu.

Paskutinį 2024 metų mėnesį mažėjus darbuotojų paieškai bei įsidarbinimo skaičiui, Lietuvoje didėjo registruotas nedarbas, ketvirtadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, registruotas nedarbas gruodį ūgtelėjo 0,3 proc. punkto ir sausio 1 dieną siekė 9 proc. Bendras Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo 6,1 tūkst. ir pasiekė 163,6 tūkst.

Dalis gyventojų yra linkę piktnaudžiauti savo bedarbyste, t. y. nesutikti su darbo pasiūlymais ir iki galo išnaudoti jiems mokamą nedarbo išmoką, o po to, trumpai padirbus, vėl grįžti į Užimtumo tarnybą ir toliau nedirbant gauti pinigų. Kol tūkstančiai žmonių už tokius gudravimus būna išmetami iš tarnybos, netenka bedarbio statuso ir išmokų, kitiems tokia strategija puikiai veikia – nedarbo išmokas gauna ir 4, ir 5 metus.

 Europos darbo rinkos barometras spalį siekė 99,5 balo, o Lietuvoje pirmą kartą nuo metų pradžios nukrito žemiau neutralios ribos – 99,6 balo. Tai reiškia, kad situacija ėmė blogėti.  Artimiausių trijų mėnesių prognozės tiek nedarbo mažėjimo, tiek augimo didėjimo perspektyvų nenumato, skelbia Užimtumo tarnyba, remdamasi Europos darbo rinkos barometru.

Dirbančių lietuvių vidutinis amžius šiemet, palyginti su 2010-aisiais, padidėjo 2,5 metų iki 44,3 metų, pirmadienį pranešė Užimtumo tarnyba. Tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė teigė, kad darbuotojų senėjimas tiesiogiai susijęs su bendru visuomenės amžėjimu. „Senstant darbingo amžiaus populiacijai vyresnė darosi ir darbo jėga.

Demografiniai pokyčiai atsispindi ne tik šalies gyventojų amžiaus statistikoje. Mažėja natūralus gyventojų prieaugis – amžėja šalies darbo rinka. 44 – toks Lietuvos gyventojų medianinis amžius buvo šių metų pradžioje, o trylikoje savivaldybių jau pasiekė ar perkopė 50 metų ribą. Tai rodo Oficialiosios statistikos portalo duomenys.

Būti vienišu tėvu ar mama nėra lengva: tenka ne tik dirbti, kad būtų iš ko pragyventi, bet taip pat ir užtikrinti, kad mažametis visada būtų prižiūrimas ir neliktų vienas. Paprastai šią problemą išsprendžia darželis – kol vaikas yra ten, tėvai gali dirbti. Vis tik situacija pasikeičia, kai tėvai yra priversti dirbti pamainomis.

Pradėjo veikti nauja Valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Užimtumo tarnybos specialistų sukurta vieno skambučio paslauga. Ji padės gyventojams, kurie kreipiasi telefonu į šių įstaigų konsultacijų centrus, atsakymus į rūpimus klausimus gauti greičiau ir efektyviau. Abi institucijos nusprendė supaprastinti konsultacijų procesą telefonu.

Užimtumo tarnyba Lietuvoje studijuojančiam jaunimui siūlo per 1,7 tūkst. praktikos vietų viešajame sektoriuje. Pasak Užimtumo tarnybos, jaunuoliai gali rinktis viešojo sektoriaus organizacijas 46 šalies savivaldybėse. Daugiausia laisvų vietų registruota didžiųjų – Vilniaus miesto ir rajono, Kauno bei Klaipėdos – savivaldybių teritorijose. Viena populiariausių praktikos specializacijų – viešasis administravimas, nedaug atsilieka ir teisė.

Lietuvoje daugėja egzotiškų ir keistų darbo pasiūlymų. Štai viena kepyklėlė Vilniuje ieško kruasanų ragautojo, kuris kasryt testuotų pirmąją kruasanų partiją ir visą darbo dieną galėtų mėgautis gardžiais kepiniais, bendrauti su klientais bei pasakoti jiems kruasanų atsiradimo istoriją. O štai kita pozicija skamba kaip tikra „geimerių“ svajonė – įmonė ieško vaizdo žaidimų testuotojo. Na, o mėgstantys stovyklauti taip pat už tai gali užsidirbti atlyginimą.

Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų ieško 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos. Skelbiama, kad beveik 800 darbo skelbimų pirmąjį pusmetį buvo skirti pagrindinių disciplinų pedagogams, o tokio darbo ieškojo 384 asmenys – vienam teko 2,1 darbo pasiūlymo.

Po šių metų birželį vykusios atrankos dėl paramos verslui kurti (PVK) sulaukta tiek paraiškų, kiek per 2 ankstesnius 2023 m. etapus – daugiau nei 1200, praneša Užimtumo tarnyba. Tarnybos duomenimis, didžiausią dalį verslą ketinančių kurti asmenų sudaro darbo ieškantys, vidutinio amžiaus (30-40 m.) žmonės, siekiantys vystyti veiklą, susijusią su skaitmenine transformacija.

Rudenėjant, Užimtumo tarnybą (UT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiekė trijų skirtingų sveikatos apsaugos įstaigų pranešimai apie numatomus darbuotojų grupių atleidimus iš darbo. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos apie tai įspėjo 37 savo darbuotojus, Vilniaus universiteto ligoninė Žalgirio klinika – 43, o Kaune esanti viešoji įstaiga – LSMU Kauno ligoninė – vienu darbuotoju mažiau nei anksčiau paminėta klinika.

Likviduojama Klaipėdos metalinių durų ir langų gamybos įmonė „Vitral“ atleidžia visus 32 darbuotojus. Apie tai bendrovė pranešė Užimtumo tarnybai. „Atleidimo priežastis – Darbo kodekso 57 straipsnis – darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys“, – ketvirtadienį BNS pranešė tarnyba.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), „Sodra“ ir Užimtumo tarnyba informuoja, kad atsisako įprastų trumpųjų numerių, kuriais dažniausiai skambino jų klientai.