užimtumo tarnyba

Sausį darbo ieškantieji galėjo rinktis iš 38,5 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnybos sistemoje, o daugiausia pasiūlymų buvo kvalifikuotiems darbininkams ir operatoriams, skelbia tarnyba. Jos duomenimis, daugiausia pasiūlymų pateikė apdirbamosios gamybos (18 proc.) transporto ir saugojimo (17,5 proc.), administracinės ir aptarnavimo (16,4 proc.), prekybos (14,4 proc.), statybos (12,8 proc.) įmonės.  Beveik pusė (46,5 proc.

Nuo vasario 21 d. Užimtumo tarnyba kviečia teikti paraiškas dėl darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo. Valstybės paramos lėšų vienai darbo vietai įsteigti dydis negalės viršyti 22651,90 eurų, o dokumentai bus priimami tik per administracinių ir viešųjų paslaugų portalą „Elektroniniai valdžios vartai“, rašoma tarnybos pranešime žiniasklaidai. „Darbo vietų steigimo subsidijavimo priemonei įgyvendinti ketinama skirti 4,67 mln. eurų  – tris kartus daugiau nei 2021 metais.

Prognozės apie mokamų testų didelį poveikį darbo rinkai nepasitvirtino. Intensyviai metų pabaigoje aptariamas mokamas darbuotojų testavimas pabrėžiant esą išaugsiančius klientų srautus Užimtumo tarnyboje, norintiems dirbti žmonėms neuždarė durų į darbo rinką, rašoma pranešime spaudai.  Šalyje įsigaliojus naujai darbuotojų testavimo tvarkai, situacija aktyviai buvo vertinama dėl perduotos atsakomybės nesiskiepijusiems darbuotojams.

2021-aisiais su darbuotojų trūkumu susidūrė daugiau nei pusė Užimtumo tarnybos apklaustų darbdavių. Praėjusių metų pabaigoje vykdytoje apklausoje nuomonę išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Kas antra (50,5 proc.) apklausoje dalyvavusi įmonė nurodė 2021 m. susidūrusi su darbuotojų trūkumu ar patyrė sunkumų, siekdama užpildyti laisvas darbo vietas. 2020 m. tokių įmonių buvo kiek daugiau nei trečdalis (34,1 proc.

Situacija darbo rinkoje šiuo metu yra geresnė nei prognozuota prieš metus, tačiau lieka įtempta dėl galimo neigiamo Kinijos sankcijų poveikio šalies ekonomikai, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, žiemą numatomas nežymus sezoninis nedarbo augimas.

Užimtumo tarnyba turi keistis, kad būtų ne bedarbių registravimo ir išmokų mokėjimo, o jų įdarbinimo agentūra, pareiškė Valstybės kontrolė, atlikusi įstaigos auditą.  „Auditas parodė, kad Užimtumo tarnybai, nepaisant pastangų siekti tikslų, reikia daugiau pokyčių, kad pateisintų esminį lūkestį – didėjantį užimtumą. Šiuo metu tarnyba dažnai siejama su bedarbių registravimu dėl išmokų mokėjimo, o ne jų įdarbinimu“, – pranešime sakė Valstybės kontrolės auditorė Eivida Šlamė.

Praėjusiais metais Lietuvoje buvo susidariusi paradoksali situacija, kai bedarbių buvo daugiau nei laisvų darbo vietų, tačiau verslams vis stigo darbuotojų. Ekonomistai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje nedarbo lygio situacija yra normali, tačiau šiais metais nėra daug sąlygų, kurios leistų bedarbių skaičių dar labiau sumažinti. Visgi jie pastebi, kad pokyčius šalies darbo rinkoje gali lemti ne tik galimas karantinas, tačiau ir besitęsiantys pykčiai su Kinija.

Kitais metais kas antra įmonė susidurs su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumo ir konkurencingo darbo užmokesčio pasiūlymo iššūkiais – tokias darbdavių nuotaikas rodo Užimtumo tarnybos kasmet atliekama darbdavių apklausa. Šiais metais nuomonę apklausoje išreiškė 2,5 tūkst. šalies įmonių, rašoma pranešime spaudai.  Darbdavių apklausos metu 49,2 proc. įmonių tikėtinu personalo valdymo iššūkiu 2022 m. įvardijo kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, 47,3 proc.

66 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų nedirba jau daugiau nei metus. Nuo vasaros palaipsniui jų mažėja, tačiau ilgalaikių bedarbių skaičius vis dar yra 1,3 proc. didesnis nei prieš metus. Tai –  37,5 proc. visų Užimtumo tarnybos klientų.  Šios grupės socialinę struktūrą ir dinamiką nagrinėjantys Užimtumo tarnybos specialistai pastebi tam tikrų istorinių dėsningumų.

Kauniečiai įmonės direktorius ir kasininkas kaltinami apgaule gavę subsidiją iš Užimtumo tarnybos už įmonės prastovas per pandemiją. Jiems pareikšti kaltinimai dėl turto pasisavinimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo ir kreditinio sukčiavimo, byla perduota nagrinėti Kauno apylinkės teismui, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Ikiteisminį tyrimą atlikę FNTT Kauno apygardos valdybos pareigūnai įtaria, kad kaltinamieji panaudojo suklastotus kasos išlaidų orderius ir apg...

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) reaguodama į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iniciatyvą mažinti bedarbių skaičių, palaiko pačią idėją, tačiau pasigenda efektyvių priemonių ir socialinių partnerių įtraukimo. Yra pastebima, jog siūlomos naujovės persidengia su esamais įstatymais, o nedarbo statistika bus sumažinta tik „popieriuje“. Abejonių verslui kelia ir analizės bei lėšų trūkumas įgyvendinant naują užimtumo reformą.

Pensijas ir kitas išmokas Radviliškyje bei kituose rajonuose pristatanti įmonė „Godlija“ numato atleisti beveik visus darbuotojus. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai.  Pasak Užimtumo tarnybos atstovės Mildos Jankauskienės, bendrovė nurodė, kad iš 51 atleidžiamo žmogaus 42 yra pensijų išnešiotojai ir 9 vadybininkai Radviliškyje, Kėdainiuose, Raseiniuose, Kelmėje, Akmenėje ir Mažeikiuose. Jie atleidžiami dėl perteklinės įmonės veiklos.

Išbandymu tapusi pandemija skaudžiausiai  darbo rinkoje palietė vyresnio amžiaus žmones. Šalyje gyvena 282 tūkst. 50-64 metų amžiaus darbingo amžiaus gyventojų, o rudenį į darbo paieškas įsitraukė net 78 tūkst. žmonių, kuriems yra daugiau nei 50 metų. Užimtumo tarnybos vyresnių klientų struktūroje daugumą (68,1 proc.) sudaro  vyresni nei  55 metų amžiaus asmenys, rašoma Užimtumo tarnybos pranešime spaudai.

Valdantieji ketino parengti reformą, kuri suteiktų postūmį į darbą nelabai linkusiems bedarbiams, tačiau pasiūlė Užimtumo įstatymo pakeitimus, kurie tikrovėje labiausiai palies dirbti norinčius žmones arba asmenis, kurie nusprendė šiek tiek pailsėti nuo darbo prieš pasirinkdami kitą.

Užimtumo sistemos pertvarką, siekiant paskatinti žmones greičiau grįžti į darbo rinką, palaiko visi socialiniai partneriai, tačiau dėl konkrečių pasiūlymų dar bus diskutuojama, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Ji pabrėžė, kad šiuo atveju svarbiausia tai, kad nekyla ginčų dėl pačių pasiūlymų krypties. „Ir darbdaviai, ir darbuotojai sutaria, kad Užimtumo tarnyba yra skirta tiems žmonėms, kurie ieško darbo.

Dirbę ir įmokas mokėję darbuotojai, nusprendę išeiti iš darbo, šiek tiek pailsėti ir ramiai paieškoti geresnės vietos gali labai nustebti. Valdžia mano, kad naujo darbo reikia ieškoti dirbant, o ne būnant bedarbiu. Todėl pasiūlė pataisas, pagal kurias per pirmuosius 6 mėnesius primygtinai siūlys kvalifikaciją ir patirtį atitinkantį darbą, net jeigu siūlomas atlyginimas sudarys tik 60 proc. buvusios algos, bet ne mažiau nei minimalus atlyginimas. Ir asmuo nelabai galės atsisakyti.

Norėdama atsikratyti šešėlyje dirbančių arba visai dirbti netrokštančių žmonių ir negaišti jiems brangaus užimtumo specialistų laiko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja pertvarkyti visą sistemą taip, kad bedarbiai pajustų kuo didesnį spaudimą ieškotis darbo.

Situacija nedarbo rinkoje po truputį stabilizuojasi, tačiau vis dar išlieka įtempta, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, tiek darbo ieškantys žmonės, tiek verslas išmoko gyventi naujomis sąlygomis, todėl didesnio nedarbo augimo artimiausiu metu nelaukiama.   „Spalio mėnuo yra pirmasis mėnuo po pandemijos ir karantino per beveik pusantrų metų, kai galime pasakyti, kad situacija darbo rinkoje po truputį stabilizuojasi“, – BNS teigė I. Balnanosienė.

Užimtumo tarnyboje registruota daugybė bedarbių, nors darbdaviai per mėnesį registravo apie 66 tūkst. laisvų darbo vietų. Negalėdami rasti darbuotojų darbdaviai piktinasi neva tingiais lietuviais ir ragina valdžią mažinti išmokas, bet tai – supaprastintas požiūris, mano Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė. „Aš manau, kad tai primityvus atsakymas. Visa laiką norisi apkaltinti tai, kas lengviausiai matoma, bet žmogus, prieš patekdamas į tokią situaciją, nežinojo, ką gaus.

Vis dažniau verslo atstovai ir ekonomistai atkreipia dėmesį, kad viena opiausių problemų Lietuvoje tampa darbuotojų trūkumas. Net sparčiai didėjant atlyginimams, sunku surasti, kas galėtų užimti vieną ar kitą laisvą vietą. Pasigirsta nuomonių, kad valstybės parama pandemijos metu darbuotojams padarė meškos paslaugą. Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra registruota per 200 tūkst. darbo neturinčių asmenų. Darbo ieškantys asmenys galėjo rinktis iš 64,8 tūkst. darbo pasiūlymų.

Praradę darbus gyventojai paprastai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau anot jos atstovų, žmonės neskuba ieškoti naujo darbo ir teisinasi, kad negali dirbti, nes neturi galimybių paso. O kol tokie gyventojai negauna darbinių pajamų, jie gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti daugiau nei 900 eurų.  Užimtumo tarnyba informavo, kad spalio 1 d. Lietuvoje bedarbio statusą turėjo  195,2 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų.

Pastaruoju metu nemažai darbdavių skundžiasi negalintys surasti naujų darbuotojų. Tačiau yra ir tokių, kurie pasamdę dešimtis darbuotojų po mėnesio visus juos atleidžia. Atleisti darbuotojai skundžiasi buvę apgauti, o darbdavys tikina, kad jie prastai dirbo ir buvo atleisti nepasiteisinus eksperimentui. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi penki skirtingus vardus ir pavardes nurodę skaitytojai.

Darbo rinkos pokyčiai po karantino ir ryškėjantis darbuotojų deficitas skatina gyventojus persikvalifikuoti, teigia Užimtumo tarnyba. Jos duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, 2,2 karto daugiau žmonių dalyvavo persikvalifikavimo programose. Mokytis pradėjo 802 asmenys (prieš metus – 161). Šia galimybe pasinaudojo 42,5 proc. ilgalaikių bedarbių, o populiariausia ji buvo tarp vyresnių nei 45 met žmonių (37,1 proc.

Darbo rinka Lietuvoje išsibalansavusi – nors nedarbo rodikliai nėra labai žemi, darbuotojų rasti sunku. Tai rodo ir rekordinis laisvų darbo vietų skaičius. Verslas pabrėžia, kad šiandien reikia ne tik aukštos, bet ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų – priešingu atveju ekonomikos plėtra ir investicijos stos. Tarp sprendimo būdų – užsieniečių iš trečiųjų šalių galimybių įsidarbinti Lietuvoje greičiau ir paprasčiau didinimas.

Apie 40 proc. Užimtumo tarnyboje registruotų darbo ieškančių žmonių yra be jokios kvalifikacijos, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas. „Turime įsivaizduoti, kad tie žmonės net nėra įgiję profesinio išsilavinimo. Su jais turime dirbti ir planuojame Užimtumo rėmimo reformą, kad išplėstume aprėptį, kad dirbtume su tais žmonėmis ir grąžintume juos į darbo rinką“, –  LRT laidoje „Dienos tema“ teigė V. Šilinskas.

Nuo karantino suvaržymų nekentėjusiems smulkiesiems verslininkams, dirbantiems su verslo liudijimais, Seimo Ekonomikos komitetas siūlo palengvinti sąlygas gauti paramą, jeigu būtų paskelbtas naujas karantinas.   Komitetas trečiadienį pritarė, kad būtų panaikintas Užimtumo įstatymo reikalavimas, kad į subsidiją gali pretenduoti tik tie, kurių veikla nebuvo išregistruota iki karantino paskelbimo.

Vidutinis ilgalaikis bedarbis Lietuvoje per dešimtmetį paseno 4 metais, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Specialistai sako, kad tokia tendencija rodo vieną – kad vyresnio amžiaus darbuotojų diskriminacija darbo rinkoje gilėja. Visgi darbdaviai mano, kad tai vyksta natūraliai, nes naujos darbo vietos jauniems darbuotojams dažnai būna tiesiog tinkamesnės. Užimtumo tarnybos (UT) duomenimis, šiemet vidutinis registruoto bedarbio amžius Lietuvoje – 43 metai, o ilgalaikio – 44 metai.

Daugiau nei 9 tūkstančiai – tiek leidimų dirbti ir sprendimų dėl darbo atitikties užsieniečiams buvo išduota vien per šių metų liepą ir rugpjūtį, rašoma pranešime spaudai. Šis skaičius viršija viso pirmojo pusmečio rodiklius, kai galimybės dirbti Lietuvoje buvo sudarytos 8073 trečiųjų šalių piliečiams.

Atlikėjos bei TV laidų vedėjos Donatos Gutauskienės-Laisvos vyras Rolandas susidūrė su nemalonumais iš Užimtumo tarnybos. Minėta institucija skyrė jam 1,5 tūkst. eurų paramą, kad vyras galėtų susikurti darbo vietą, tačiau pinigus išleido individualią veiklą vykdančiai žmonai. Apie šią situaciją pranešė portalas alfa.lt.

Darbo praradimas ne savo noru gali kelti nemažai streso, o jei taip nutinka vaikus auginančioje šeimoje ir dar abiem tėvams, šeimos išlaikymas gali gerokai patampyti nervus. Vis dėlto tokioms šeimoms dažniausiai yra galimybė kreiptis į tam tikras institucijas ir gauti reikalingą pagalbą. Tačiau ką daryti tokioms, kurios, nors ir lieka be nieko, vis vien netelpa į socialinės paramos „rėmus“? Panašia istorija pasidalijo naujienų portalo tv3.lt skaitytoja.

Jaunimo iki 24 metų registracija Užimtumo tarnyboje padidėjo 20,1 proc. – bedarbių gretas liepą papildė 4,5 tūkst. šio amžiaus žmonių, trečiadienį pranešė Užimtumo tarnyba.  Kiek mažiau nei penktadalį (18,4 proc.) naujų darbo neturinčių jaunų žmonių sudarė universitetų ir kolegijų absolventai. Jaunimo 16-24 amžiaus grupėje dauguma – 40,3 proc. – tik su viduriniu išsilavinimu ir 21,5 proc. –  su viduriniu ir profesine kvalifikacija.

Dar iki dabar pasienyje su Baltarusija vykstančios pabėgėlių krizės, Lietuvoje gyveno virš šimto užsienio šalių piliečių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dabar Lietuvoje prieglobsčio negavusių pabėgėlių – virš 4 tūkst. Ir jei dalis atvykėlių nuspręstų likti ir įsitvirtinti, rasti darbo jiems greičiausiai nebūtų sunku, sako darbdavių atstovai. Kaip jau rašyta portale tv3.lt, atvykėlių maitinimas, apgyvendinimas Lietuvai kainuoja nemažus pinigus.

Didžiausio darbdavio vietą prekybos sektorius šiemet užleido gamybos įmonėms – jose sausį-liepą įdarbinta daugiausiai – 45,5 tūkst. žmonių. Pasak Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėjos Jurgitos Zemblytės, pokytį lėmė dalies paslaugų suvaržymas per karantiną. „Antrąjį ketvirtį sumažinus ar panaikinus ribojimus didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, čia augo įdarbinimas – prekybos įmonėse padėta įsidarbinti daugiau klientų nei apdirbamosios gamybos įmonėse.

Darbą Lietuvoje per pustrečių pastarųjų metų susidaro beveik 180 pabėgėlių, gavusių politinį prieglobstį ir įgijusių teisę dirbti. Dalis jų patys įkūrė įmones.  Užimtumo tarnybos specialistai sako, kad pabėgėlių įdarbinimą rajonuose stabdo tai, kad jie negali išsinuomoti būsto ten, kur susiranda darbą. Todėl pabėgėliai kraustosi į didmiesčius.

Ne paslaptis, kad COVID-19 pandemija pakoregavo ne tik kasdienius įpročius, bet ir darbo rinką. Laisvų darbo vietų fiksuojama vis daugiau, tačiau darbdaviai standartų nemažina – nori to idealaus, geriausio kandidato, kuris atitiktų krūvą reikalavimų. Ekspertai išskiria, kad didžiausią tikimybę įsidarbinti jau pirmuosiuose kursuose įsidarbinti turi informacinių technologijų, reklamos ir rinkodaros, finansų  studentai.

Pastaruoju metu darbo rinka Lietuvoje kiek išsikreipė. Darbdaviai sako, kad situacija – paradoksali, mat laisvų darbo vietų – rekordiškai daug, tačiau dirbti vis vien nėra kam. Tuo metu darbuotojų atstovai sako, kad nedarbo ir susiklosčiusios situacijos priežastis yra netinkamas darbdavių požiūris. Užimtumo tarnybos duomenimis, birželį darbdaviai įregistravo virš 60 tūkst. laisvų darbo vietų. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius.

Pastaruoju metu vis daugiau darbdavių kalba apie tai, kad sunku ar net neįmanoma surasti darbuotojų. Kita vertus ir toliau nedarbo lygis Lietuvoje išlieka gana nemažas. Siekiant paskatinti bedarbius imtis darbo, jiems teikiama reikšminga parama.

Darbo skelbimų skaičius birželį šoktelėjo iki 60,6 tūkst. Tai – didžiausias darbo jėgos poreikis, fiksuotas Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų registre per trisdešimt metų. Labiausiai birželį augo metalinių konstrukcijų ruošėjų ir montuotojų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojų, apsaugos darbuotojų, pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo etiketėmis operatorių poreikis.

Pandemijai traukiantis vyresnio amžiaus žmonių nedarbo lygis mažėja lėčiausiai iš visų amžiaus grupių, tačiau tai nebūtinai susiję su laisvų darbo vietų ar kvalifikacijos trūkumu. Kaip pastebi Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, vyresni žmonės dažnai bijo užsikrėsti, bet taip pat bijo ir skiepytis – apie 70 proc. darbo ieškančių vyresnio amžiaus asmenų neturi net pirmojo skiepo. Šių metų birželio pradžioje bendras registruoto nedarbo lygis Lietuvoje siekė 13,8 proc.

Krovininio sausumos transporto sektoriaus įmonės Užimtumo tarnyboje registruoja gausybę laisvų darbo vietų, tačiau neviešai pripažįsta, kad tiek darbuotojų iš tiesų taip greitai nereikia, o laisvos darbo vietos registruojamos tam, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kuo skubiau padidintų kvotas vairuotojams iš užsienio. Taip teigia Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė, trečiadienį pristačiusi darbo rinkos situaciją Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje.

Padėtis darbo rinkoje gerėja, tačiau nerimą kelia vyresnių žmonių nedarbas – jis mažėja lėčiausiai, sako Užimtumo tarnybos vadovė.  Pasak Ingos Balnanosienės, didžioji dalis vyresnio amžiaus žmonių dirbo tuose sektoriuose, kurie nuo pandemijos nukentėjo labiausiai – maitinimo, viešbučių ir apgyvendinimo, taip pat slaugos.

Užimtumo tarnyboje turėtų likti registruoti tik tie žmonės, kurie išties ieško darbo, dalyvauja perkvalifikavime ar profesiniame mokyme, o šešėliniuose darbuose dirbantys asmenys, išmokų ieškotojai ar besiregistruojantys tik dėl nemokamo sveikatos draudimo turėtų būti atsijoti užtikrinant universalų draudimą. Tokios nuomonės laikosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, šiuo metu dėliojanti Užimtumo tarnybos reformos gaires.

Lietuvoje sparčiai augant darbo jėgos paklausai, šiuo metu didžiausias darbuotojų poreikis fiksuojamas transporto sektoriuje, praneša Užimtumo tarnyba.  Gegužę, vertinant visus sektorius, šalyje iš viso buvo registruota 54 tūkst. darbo pasiūlymų – trečdaliu daugiau nei balandį. Tai – didžiausias šiemet darbdavių per mėnesį įregistruotas laisvų darbo vietų skaičius. „Vertinant darbo jėgos paklausą transporto sektorius išsiskyrė darbo pasiūlymų gausa.

Praradę darbą gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą. Anot jos, dažniausiai per pusmetį darbą jie randa. Tačiau kol pajamų neturi, žmonės gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Didžiausia tokia išmoka gali siekti beveik 900 eurų. „Sodra“ papasakojo, kam ir kada ji priklauso. Užimtumo tarnyba informavo, kad gegužės 1 d. darbo ieškojo 246,3 tūkst. darbingo amžiaus gyventojų. „Šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei 6 mėn.

Metus ir keturis mėnesius darbo neturėjusi Kristina buvo jau vadinama ilgalaike bedarbe. Nedarbo laikotarpiu moteris buvo registruota Užimtumo tarnyboje, bet pasakoja nesulaukusi jokios normalios pagalbos, jokių mokymų, išskyrus pavėluotus darbo pasiūlymus, kuriuos ji jau anksčiau būdavo spėjusi susižvejoti internete ir nusiųsti savo gyvenimo aprašymą.

Vasara – nebūtinai atostogų laikas. Bene kasmet dalis moksleivių ir studentų vasaros atostogas stengiasi išnaudoti darbui. Tai daro dėl įvairių priežasčių – siekia užsidirbti, ieško papildomos veiklos ar nori įgyti darbinės patirties, kurios galima pasisemti įvairiose ir labai skirtingose srityse. Šiai vasarai darbų pasiūlymų moksleiviams ir studentams yra visoje Lietuvoje. Labiausiai ieškoma paslaugų, statybų sektorių darbuotojų.

Šalies darbdaviai balandį pateikė 40,5 tūkst. darbo pasiūlymų – beveik trečdaliu daugiau nei kovą. Užimtumo tarnybos teigimu, tai didžiausias laisvų darbo vietų skaičius per visą pandemijos laikotarpį. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gytis Darulis teigė, jog nuoseklus darbo pasiūlymų skaičiaus augimas stebimas jau keletą mėnesių.

Apie numatomas atleisti darbuotojų grupes kovą Užimtumo tarnybai pranešė keturios įmonės, ketinančios atleisti 161 žmogų. Pernai tuo pat metu 11 įmonių pranešė apie būsimą 780 darbuotojų atleidimą.  Pranešimai gauti iš paslaugų įmonių – po du iš privataus ir ir viešojo sektorių. Dvi įmonės informavo apie grupės darbuotojų atleidimą dėl darbo organizavimo pakeitimų, po vieną – dėl bankroto ir reorganizavimo.

Nedarbas Lietuvoje ir toliau turėtų mažėti, jei nebus didesnių karantino suvaržymų, sako Užimtumo tarnybos vadovė. Ingos Balnanosienės teigimu, nedarbas mažėja dėl sezoniškumo, tačiau situacija išlieka sudėtinga dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. „Pavasarį kiekvienais metais registruojama daugiau laisvų darbo vietų, pradedami registruoti sezoninio darbo vietų pasiūlymai ir nedarbas tiesiog natūraliai pradeda mažėti.