tyrimai

Lietuvoje turimų koronaviruso tyrimams atlikti reikalingų reagentų turėtų užtekti bent dviem mėnesiams. Apie tai BNS trečiadienį informavo Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) atstovė spaudai Simona Kalvelytė. „Dabartiniais skaičiavimais reagentų turėtų užtekti bent 2 mėnesiams. Žinoma, tai priklausys ir nuo tyrimų apimčių“, – teigė laboratorijos atstovė. Jos teigimu, su šiuo metu turimais reagentais galima atlikti apie 345 tūkst. tyrimų.

Lietuvoje koronaviruso situacija prastėja. Trečiadienį šalyje buvo patvirtinta 311 naujų Covid-19 atvejų, o jau netrukus susirinkusi Vyriausybė nusprendė įvesti lokalų karantiną 12-oje šalies savivaldybių. Tai reiškia, kad gyvenimas Lietuvoje vėl keičiasi iš esmės. Į augančią koronaviruso grėsmę trečiadienį viešai sureagavo ir Lietuvos medikai, kurie kreipėsi į visuomenę, prašydami susilaikyti nuo bereikalingų pramogų ir kontaktų su nepažįstamais asmenimis.

Karantinas įsigalioja ir dalyje Bavarijos bei Mančesterio regione. Koronaviruso atvejų cunamį išgyvenančios Belgijos medikai sako, kad jie ligoninėse nebespėja suktis – masiškai trūksta darbo rankų. Su Austrija besiribojančioje Bavarijos Berchtesgadeno žemėje įsigaliojo dviejų savaičių karantinas. Šioje Bavarijos dalyje uždaromos mokyklos, restoranai, kavinės ir barai, taip pat teatrai, sporto klubai ir viešbučiai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo spalio 19 d. iki spalio 25 d. imtinai, Raseinių, Kelmės, Šiaulių, Joniškio, Švenčionių, Plungės, Radviliškio, Skuodo, Kauno, Šilalės, Šakių, Vilniaus ir Trakų rajonų, taip pat Elektrėnų, Druskininkų, Šiaulių, Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 19 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Vilniuje COVID-19 atvejų sprogimas, miestas virsta vienu didžiausių koronaviruso židiniu Lietuvoje. Vien šiandien iki pietų sostinėje fiksuota beveik 100 naujų atvejų. Virusas sostinėje plinta baruose, klubuose, kavinėse, sporto klubuose, šokių studijose. Infekcijos nešiotojai – jaunimas iki 30-ies. Visuomenės sveikatos specialistai net kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, kad ši kuo greičiau apribotų pasilinksminimo bei laisvalaikio praleidimo vietų darbo laiką.

Lietuvoje atliktas gyventojų sveikatos tyrimas atskleidžia pagrindines tautiečių sveikatos problemas. Situacija rimta – dar net neprasidėjus koronaviruso pandemijai kas penktas žmogus negalėjo prisibelsti pas medikus. Nors atlikti tyrimai rodo, kad gyventojai savo sveikatą vertina geriau nei anksčiau, visgi padaugėjo žmonių, kurie nuolatos vartoja gydytojų paskirtus vaistus. Tai pat per penkerius metus atsirado ir daugiau nutukusių tautiečių.

Aurelijui Verygai didžiausiu koronaviruso židiniu virtę Raseiniai kelia dvejopus jausmus. Prasidėjus karantinui, Sveikatos apsaugos ministras džiaugiasi, kad vietos gyventojai pagaliau pradėjo rimčiau vertinti COVID-19 grėsmę, aktyviau testuojasi mobiliame patikros punkte. Tačiau gerą naujieną temdo bloga. Verygai pikta, kad vietos valdžia visiškai nesusitvarko su Blinstrubiškių globos namais, nesugeba rasti reikalingų gydytojų.

Raseiniai atsidūrė keblioje padėtyje, o žmonių nenoras išsitirti dar labiau viską komplikuoja. Nuo penktadienio Raseiniuose įvedamas karantinas. Premjeras Saulius Skvernelis perspėja, kad gali apriboti ir judėjimą iš savivaldybės, jei gyventojai ir toliau nesitestuos. Tuo metu infektologas, profesorius Vytautas Usonis teigia, kad neištirti žmonės kelia pavojų visuomenei, todėl yra būtinos griežtos priemonės. „Raseiniuose situacija yra bloga.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų Lietuvos paramą, skirtą su koronavirusu susijusių produktų moksliniams tyrimams, technologinei plėtrai (MTTP) ir gamybai.  Parama patvirtinta pagal laikinąją valstybės pagalbos schemą, pranešė Komisija.  Parama galės naudotis bet kokios įmonės, galinčios atlikti tokius tyrimus ar gaminti produktus, išskyrus pirminio žemės ūkio, žuvininkystės ir akvakultūros bei finansų įmones. Parama bus teikiama tiesioginėmis dotacijomis.

Koronaviruso židiniu tapusiame Raseinių rajone jau nuo penktadienio ketinama įvesti lokalų karantiną. Čia siūloma riboti judėjimą, reguliuoti pirkėjų srautus prekybos vietose, trumpinti barų, kavinių, restoranų darbą. Apie kritinę situaciją prakalbo ir Blinstrubiškių socialinės globos namų darbuotojai – čia trūksta gydytojų ir personalo, kuris rūpintųsi globotiniais, tad prašoma savanorių pagalbos.  Blinstrubiškių globos namuose situacija kritinė.

Karščiausiems koronaviruso židiniams Aurelijus Veryga grūmoja pirštu. Radviliškyje, Raseiniuose gyventojai per daug pasyvūs, nerimtai vertina COVID-19 grėsmę, net ir nemokamai nesitikrina mobiliuosiuose punktuose. Kol kas karantino įvesti šiuose rajonuose valdžia neplanuoja, tačiau dalis karantino metu taikytų ribojimų, pavyzdžiui, kavinių, restoranų, barų darbo laiko ribojimai gali sugrįžti.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo spalio 5 d. iki spalio 11 d. imtinai, Raseinių, Radviliškio, Šiaulių, Kelmės, Kupiškio, Ukmergės, Kauno, Akmenės, Mažeikių, Vilniaus, Kėdainių rajonų, taip pat Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Elektrėnų, Druskininkų ir Panevėžio miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 17 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Per spalio pirmąją dieną COVID-19 susirgimų Lietuvoje užfiksuota daugiau nei per visą birželio mėnesį – 172 atvejai per parą. Tokių aukštumų Lietuva nematė nuo pat koronaviruso pandemijos pradžios. Negana to, anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, Lietuvoje mažėja laisvų koronaviruso pacientams skirtų lovų skaičius. Žmonės viruso nesisaugo.

Vienas didžiausių koronaviruso židinių – Blinstrubiškių globos namuose, Raseinių rajone. Čia serga keturiasdešimt globotinių ir keliolika darbuotojų, dalis personalo prisversti izoliuotis, pradeda trūkti rankų galinčių prižiūrėti sergančius globos namų gyventojus. Į pagalbą telkiami savanoriai.  Koronavirusas išguldė penktadalį Raseinių pašonėje esančių Blinsturbiškių socialinės globos namų gyventojų. Pirmas susirgimas užfiksuotas prieš dvi savaites – dabar serga 41 iš 200 globotinių.

Trečiadienį vakare laikinai sustabdyta registracija į mobiliuosius punktus, kuriuose atliekami tyrimai dėl koronaviruso, nuo ketvirtadienio ryto tęsiama įprasta tvarka, sako Karštosios koronaviruso linijos atstovė.  „Šiandien nuo aštuonių ryto planuojame dirbti tokiais pačiais terminais, kaip ir būdavo visą laiką“, – ketvirtadienio rytą LRT radijui sakė Karštosios linijos atstovė Irina Belukhina.  Ji teigė mananti, kad didelės eilės dėl šios 15 valandų pertraukos nesusidarė.

Koronaviruso atvejų skaičiui Lietuvoje augant, daugėja ir sąlytį su sergančiuoju turėjusių asmenų. Gyventojams piktinantis, kad darosi sunku prisiskambinti į Karštąją koronos liniją, kad nejaučiantys simptomų nesulaukia kvalifikuotos pagalbos, nuo pirmadienio Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pats ėmėsi naujos iniciatyvos. Jau registruoja asmenis ir tyrimams, kurie turėjo sąlytį su sergančiais. Prieš tai pasigirdo žmonių skundų, kad nesulaukia kvalifikuotos pagalbos.

Kylant antrajai koronaviruso bangai dalis geriausių COVID-19 židinių seklių, epidemiologų bei visuomenės sveikatos specialistų, dėl milžiniško darbo krūvio išeina iš darbo. Visuomenės sveikatos centras aiškina, kad šių pirmose fronto linijose plušančių darbuotojų trūksta. Tiesa, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga didelės problemos nemato.

Per rugsėjį, kuris dar nesibaigė, koronavirusu užsikrėtė mažiausiai pusantro tūkstančio žmonių – ir čia tik oficialiai žinomi atvejai. Pavojingiausiu židiniu ir toliau išlieka Raseinių rajonas, kuriame vietos valdžia atsisako karantino idėjos. O Lietuvos epidemiologams nerimą kelia ne tik aukštas infekcijų skaičius, bet ir sunkiai atsekamas viruso kelias, situacijos, kai žmonės nežino, kaip užsikrėtė koronavirusu.

Šią savaitę dėl COVID-19 intensyviau bus tiriami 17 didelės rizikos savivaldybių gyventojai – Raseinių, Radviliškio, Šiaulių miesto ir rajono, Kupiškio, Kelmės, Akmenės, Ukmergės, Vilniaus miesto, Rokiškio, Jurbarko, Pakruojo, Mažeikių, Plungės, Kauno miesto, Biržų, Švenčionių. Šiose savivaldybėse fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitur Lietuvoje – daugiau nei 25 susirgimo atvejai 100 tūkst. gyventojų. Didžiausias sergamumas – 425,9 atvejo 100 tūkst.

Koronavirusas įsisuko aplink valstybės vadovus. COVID-19 infekciją pasigavęs Raseinių meras Andrius Bautronis praėjusį sekmadienį leido su premjeru Sauliumi Skverneliu ir prezidentu Gitanu Nausėda. Valstybės vadovai suskubo darytis COVID-19 testų. Į memorialo Lietuvos partizanams atidengimo ceremoniją renkasi būrys garbingų svečių. Šalia koronavirusu susirgusio Raseinių mero Andriaus Bautronio žingsniuoja prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuva pagerino dar vieną rekordą – 138 nauji COVID-19 atvejai per dieną. Nors virusas sparčiausiai plinta tarp trijų greta vienas kito išsidėsčiusių miestų – Radviliškio, Šiaulių ir Raseinių, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad situaciją kol kas kontroliuoja, dėl to įvesti karantino šiose gyvenvietėse nežada. Šiauliai vienas iš ryškiausiai šviečiančių COVID-19 židinių Lietuvoje.

„Betsafe–LKL“ ir „Antėja laboratorija“, viena pirmųjų visiškai robotizuotų medicininių tyrimų laboratorijų Baltijos šalyse, šį sezoną pradėjo bendradarbiavimą atliekant COVID–19 tyrimus. „Visoms „Betsafe–LKL“ komandoms – tiek žaidžiančioms tarptautiniuose turnyruose, tiek Lietuvoje – suorganizuosime COVID–19 tyrimų atlikimą. Tam esame parengę specialų pasiūlymą“, – sakė „Antėja laboratorija“ vykdantysis direktorius Vygintas Vaičenonis.

Lietuvai atėjo metas apsispręsti – kiek ir iš kokių užsienio kompanijų pirkti vakcinų nuo Covid-19. Jos dar net neišrastos, tačiau aiškėja, kad Lietuvai pirkinys gali kainuoti apie šimtą milijonų eurų. O apsisprendimas – tikra loterija. Teks rinktis, ar sutartis pasirašyti su septyniomis skiepus kuriančiomis užsienio kompanijomis, ar rizikuoti tik su keletu iš jų ir galimai likti visai be vakcinų. Koronavirusas neapleidžia gydymo įstaigų.

COVID-19 Lietuvoje toliau plinta rekordišku greičiu. Per 3 paskutines praėjusios savaitės dienas Lietuvoje fiksuota beveik tiek koronaviruso atvejų, kiek per visą liepos mėnesį. Per sekmadienį užfiksuota dar 70 infekcijų. Nors beveik pusė jų aptikta Vilniuje, karščiausias koronaviruso židinys šiuo metu yra kitoje Lietuvos pusėje, Radviliškyje.  Radviliškio mobilusis COVID-19-a patikros punktas įrengtas senoje degalinėje. Žmonės čia pradėjo rikiuotis šiandien po pietų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 21 d. iki rugsėjo 27 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Jurbarko, Raseinių, Trakų, Šiaulių, Radviliškio, Rokiškio, Mažeikių rajonų, taip pat Vilniaus ir Šiaulių miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 11 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Praėjo tik dvi mokslo savaitės, o koronavirusas sparčiai plinta mokyklose. Vilniaus Gabijos progimnazijoje nustatyti aštuoni koronaviruso atvejai. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, tai – pirmoji mokykla, kurioje koronavirusas pasklido viduje tarp moksleivių. Iš viso infekcija jau užfiksuota trisdešimtyje ugdymo įstaigų, serga daugiau kaip 30 vaikų.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 14 d. iki rugsėjo 20 d. imtinai, Švenčionių, Tauragės, Molėtų, Jurbarko, Šilalės, Raseinių, Trakų, Klaipėdos, Kėdainių, Kauno rajonų, taip pat Elektrėnų savivaldybės, Vilniaus ir Šiaulių miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19). Šiose 13 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Nors Vilniaus regione gyvenančiai Rasai buvo diagnozuotas COVID-19, ji besijaučianti tebuvusi statistikos auka, mat nei simptomų jautusi, o ir savo iniciatyva atlikus pakartotinius testus, jie buvo neigiami. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad testams taikomi tam tikri algoritmai, nors mokslininkai atkreipia dėmesį, kad klausimai apie tyrimų tikslumą ne taip paprastai atsakomi.

Lietuvoje koronavirusu jau galėjo persirgti iki 3 proc., arba iki 90 tūkstančių gyventojų. Tai aiškėja iš naujausio universitetų tyrimo, nors oficiali statistika rodo dvidešimt kartų mažesnį sergamumą. Geros naujienos ir keliautojams, nes Lietuvos vyriausybė nuleidžia kartelę paveiktoms šalims, tad daugėja valstybių, iš kurių grįžus nebereikės izoliuotis.

Koronavirusu Lietuvoje siekia naują rekordą – serga jau daugiau žmonių negu pavasarį, taip pat virusas toliau plinta mokyklose. Tuo metu ministras Aurelijus Veryga ragina nepanikuoti, kviečia vaikus toliau eiti į mokyklas ir vengti nuotolinio mokymo. O štai mokytojai, sulaukę galimybės nemokamai pasitikrinti, mokytojai plūsta tirtis dėl koronaviruso. Vilniaus Daukanto progimnazijos mokytoja – mobiliajame koronaviruso patikros punkte šalia Siemens arenos.

Antikūnai – tai imuniniai baltymai, parodantys šeimininko imuninio atsako į infekciją evoliuciją. Antikūnus galima išmatuoti jautriais ir specifiškais metodais o tyrimų rezultatai parodo esamą ar buvusią infekciją. Jei organizme yra pakankamai aukšta antikūnų koncentracija, jie gana greitai užblokuoja pakartotinio užsikrėtimo galimybę ir suteikia ilgalaikę apsaugą.

Dėl koronaviruso protrūkio duris užveria pirmoji mokykla – Rokiškio rajono Juodupės gimnazijos moksleiviai dvi savaites mokysis nuotoliniu būdu. Skelbiama, kad koronavirusas gimnazijoje nustatytas trims darbuotojams, vienas jų – mokytojas, kuris kontaktavo su daugybe moksleivių. Pasak mokyklos direktorės, saviizoliuotis turi 234 moksleiviai ir kone trisdešimt mokytojų. Tačiau Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovai abejoja, ar mokyklą išvis reikėjo uždarinėti.

Pirma mokslo metų savaitė tapo tikru galvos skausmu tėvams ir mokytojams. Šalies ugdymo įstaigose susirgo 15 vaikų, izoliacijoje – 228 moksleiviai. Naujausiais duomenimis, Gargžduose COVID-19 patvirtintas darželinukui, visa darželio grupė ir keturios darbuotojos yra izoliuotos. Koronavirusas įsisuko ir į Kauno katalikišką mokyklą, kontaktą su dviem sergančiais vaikais turėjo net 24 mokytojai, bus sprendžiama, ar gimnazijoje mokymą tęsti.

Šalies mokyklose toliau siaučia koronavirusas. Izoliacijoje atsidūrė jau keli šimtai moksleivių, tarp jų ir mokytojai bei tėvai. Kaune greitaisiais testais dėl viruso grėsmės masiškai tikrinami pedagogai su nerimu laukia rezultatų. O štai šeimos šventė Trakuose baigėsi infekcijos protrūkiu – parūkę tą patį kaljaną koronavirusu pasidalijo 9 žmonės. Valstybinė ligonių kasa jau suskaičiavo, kiek Lietuvoje kainuoja koronaviruso pacientų gydymas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 13 d. imtinai, Molėtų, Kauno, Trakų, Švenčionių, Šilalės, Jurbarko, Tauragės ir Pasvalio rajonų, taip pat Elektrėnų savivaldybės, Vilniaus ir Kauno miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso (COVID-19) infekcijos. Šiose 11 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) paskelbė naujausius duomenis apie koronaviruso padėtį Lietuvoje. Paaiškėjo, kad per pastarąją parą buvo ištirti 4881 mėginiai, iš kurių 26 teigiami. Tai reiškia, kad šiuo metu bendras Covid-19 atvejų skaičius Lietuvoje pasiekė 3004 ribą.  Nors nuo koronaviruso pradžios jau praėjo daugiau kaip pusė metų, vis dar nėra nė vieno oficialiai patvirtinto gydymo metodo, mat ieškoma įvairių būdų, kaip kovoti su klastinga infekcija.

Pasaulio kompanijos neriasi iš kailio ieškodamos vakcinos nuo koronaviruso, o Lietuvoje mokslininkai jau kuria dirbtinius antikūnius, kurie sergantiems padės kovoti su Covid-19. Tikimasi, kad dirbtiniai antikūnai, suleisti koronavirusu sergančiam žmogui, suras viruso daleles ir išmes jas iš organizmo. Tuo tarpu Santaros klinikų Infekcinių ligų centras pacientams taiko įvairius gydymo metodus – nuo eksperimentinio iki kraujo plazmos perpylimo.

Šalies naktiniai klubai ir barai toliau galės ūžti iki paryčių. Valdžia nesiryžo trumpinti jų darbo laiko, nors sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga apie tokius užmojus kalba jau kelias savaites. Naktinių klubų savininkai ministro idėjas deda į šuns dienas ir tikina, kad ministras nori sužlugdyti verslą. Tuo tarpu premjeras Saulius Skvernelis pareiškė – bus ribojamas ne darbo laikas, o lankytojų skaičius, dėvimos kaukės, klubinėtojai turės laikytis saugaus atstumo.

Epidemiologus neramina, kad Lietuvoje koronaviruso atvejų jau fiksuojama tiek, kiek piko metu pavasarį. O populiacijos tyrimą atliekantys mokslininkai pasakoja, kad daugybė žmonių labai nustemba sužinoję, kad jau persirgo Covid-19. Apie aukštą besimptomių žmonių skaičių statistiką kalba ir epidemiologai. Balandį buvo susirgimų pikas. Tiesa, dabar ligos atvejų kreivės nekyla taip greitai, kaip pavasarį.

Koronavirusas ir toliau guldo šauktinius kariuomenėje. Kęstučio batalione Žemaitijoje Covid-19 serga jau 26 būsimi kariai. Kariuomenė ramina, kad padėtis batalione valdoma, dalis šauktinių perkelti kitur. Tuo metu epidemiologai turi nekokių žinių – koronaviruso atvejų Lietuvoje jau fiksuojama tiek, kiek piko metu pavasarį.

Koronavirusas įsisuko į kariuomenę – pranešama apie 17 COVID-19 užsikrėtusių šauktinių Tauragės rajone esančiame Kęstučio batalione. Sekmadienį buvo skelbiama, kad buvo 8 atvejai. Kontaktą su sergančiaisiais turėję kariai yra testuojami, atlikta daugiau kaip šimtas koronaviruso testų. Lietuvos kariuomenė tvirtina, esanti pasiruošusi testuoti visus į privalomąją karo tarnybą pakviestus šauktinius – jų Kęstučio batalione yra kone pusė tūkstančio.

Mūsų kameros krypsta ir ten, kur dažnas apsilankome itin retai – į pelkę. Lietuvoje daugybę dešimtmečių pelkės būdavo sausinamos ir naikinamos, tačiau šiandien gali vykti ir atvirkštiniai procesai. Mokslininkai atlieka tyrimus Telšių rajone esančio Aklojo ežero išeksploatuotame durpyne – ten siekiama vėl atkurti natūralią pelkę.  Išeksploatuoto durpyno savininkas Gintaras Rapkauskas su džiugesiu veide vedžioja po beatsigaunančią pelkę.

Skandalas Abromiškėse – užsikrėtę koronavirusu ir reabilitacijos ligoninės skirtose patalpose turintys izoliuotis pacientai laužo taisykles: vakarais netrukdomi keliauja ir į parduotuvę, ir pasivaikščioti po kaimą. Ligoninės administracija neslepia – toks incidentas buvęs, tačiau ligoninė ne kalėjimas, ir susekti kiekvieno sergančiojo tiesiog neįmanoma.

Naktinių klubų ir barų lankytojams savaitgaliais teks linksmintis ramiau arba bent jau trumpiau. Koronavirusui šalyje plintant, Vyriausybė sprendžia, kokiam verslui teks trumpinti darbo laiką. Restoranai, kavinės ir visos kitos viešojo maitinimo įstaigos, kurios dirba iki vidurnakčio, toliau galės ramiai veikti, tačiau iki ankstaus ryto veikiančių klubų veiklą planuojama vėl laikinai uždrausti. „Užtikrinti saugias sąlygas, kalbant apie naktinius klubus, yra sunkiai įmanoma.

Koronaviruso užkratui šienaujant lietuvius dešimtimis, valdžia nori uždrausti linksmybes iki paryčių. Dėl viruso grėsmės barams, naktiniams klubams, restoranams, lauko kavinėms gali tekti dirbti trumpiau. Tuo metu sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga piktinasi, kad žmonės per daug atsipalaidavo, nesilaiko saugaus atstumo, nedėvi kaukių, tai esą parodė svaitgalį surengti masiniai patikrinimai. Naktinio Vilniaus pramogautojams koronavirusas nebaisus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praneša, kad rugpjūčio 24 d. nustatyti 38 nauji infekcijos atvejai. Taip pat fiksuota 85-oji mirtis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad šią savaitę, nuo rugpjūčio 24 d. iki rugpjūčio 30 d. imtinai Kauno, Prienų, Trakų, Molėtų, Tauragės, Kupiškio, Kaišiadorių rajonų, taip pat Kauno, Klaipėdos ir Vilniaus miestų gyventojams bus intensyviau atliekami tyrimai dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19 ligos). Šiose 10 savivaldybių fiksuojamas didesnis sergamumas negu kitose Lietuvos savivaldybėse.

Kaip koronavirusas paveikia vaikus ir kokie požymiai jiems pasireiškia? Tarptautinis COVID-19 tyrimas, kuriame dalyvavo ir Lietuva, atskleidžia – vaikų mirtys nuo koronaviruso yra itin retas reiškinys. Tačiau medikai aiškina, kodėl budrumo neturėtų prarasti nei vaikai, nei jų tėvai ir kokie simptomai kamuoja būtent mažuosius pacientus.  Vaikams vasara – pramogų ir žaidimų metas.

Specialistai įspėja dėl koronaviruso plitimo – Lietuva artėja prie pavojingos sergamumo ribos. Koronavirusas neaplenkė ir sostinės Karoliniškių poliklinikos – Covid’as patvirtintas vienam administracijos vadovų. O gyventojai piktinasi dėl kaukių dėvėjimo. Nuo šiandien kaukės privalomos visose viešojo maitinimo įstaigose – tiek viduje, tiek lauke. Lankytojai nepatenkinti – esą per karščius lauke sėdėti su kauke ir nepatogu, ir nemalonu.