turgus

Vėl garsiai prabilus apie poreikį mažinti šešėlinės ekonomikos mastą šalies turgavietėse įvedant kasos aparatus, patys prekeiviai neabejoja, kad taip didieji mėsos perdirbėjai bando panaikinti kliūtį, neleidžiančią jiems didinti kainų. Šalies valdžia apie griežtesnę apskaitą turguose kalbėjo dar prieš metus, tačiau vėliau kasos aparatų idėjos buvo atsisakyta. Paskutiniuoju metu vėl užvirė diskusijos dėl jų reikiamybės. Už tokį žingsnį garsiai pasisako didieji mėsos perdirbėjai.

Sunkmetis vis daugiau žmonių verčia ieškoti pigesnių maisto produktų sostinės turguose. Centrinėse Kalvarijų ar Halės turguose prekiautojai moka greitai atsižvelgti į rinkos pokyčius, sugeba pigiau nei prekybos centruose parduoti šviežią mėsą, daržoves, pieno produktus. Plonesnes pinigines turintieji dažniau žvalgosi į galvijų ar paukščių subproduktus. Daug kas perka kalakutienos, vištienos sparnelius, skrandukus, širdeles, kepenėles.

Šiais laikais, kai visi baiminasi teroristų išpuolių, įtarimą gali sukelti net ir visai nekalti žmonės. Gali būti apšauktas teroristu autobuse, parduotuvėje ar net turguje, atėjęs nusipirkti produktų. Taip nutiko ir poniai Valentinai, kuri į Klaipėdos naująjį turgų trečiadienį atvyko įsigyti daržovių ir mėsos. Kol moteriškė rinkosi skanesnį mėsos gabalėlį, savo krepšį buvo pasidėjusi šalia kito prekystalio. Toks Valentinos elgesys sukėlė įtarimų naujojo turgaus direktoriui Liudui Butautui.

Gargždų turgaus pirkėjai norėtų turguje nusipirkti ne tik sodininkų užaugintų daržovių, vaisių, uogų, bet ir raugintų kopūstų, agurkų, marinuotų burokėlių, įvairių konservuotų daržovių. Norinčiųjų prekiauti perdirbta produkcija yra, tačiau šią prekybą riboja higienos normos, Maisto įstatymas. Jų privalu laikytis ne tik parduotuvėms, bet ir turgavietėms, kadangi svarbiausia nesukelti pavojaus pirkėjo sveikatai. „Užsukime į turgų. Kaip čia pasakius – turgus kažkaip į turgų nelabai panašus.

Biržų senamiestyje įsikūręs turgus tampa kovų aikšte, kurioje rungiasi įvairiais dokumentais bei argumentais dangstomi interesai. Varžovai - vilniečiai verslininkai ir ne itin vieninga rajono valdžios bei specialistų komanda. Įdomių minčių kelia savivaldybę pasiekęs turgų valdančių verslininkų raštas, kuriame merui patarinėjama, kokį atsakymą jie norėtų gauti.

Aikštėje prie parlamento rūmų vakar nuo ryto šurmuliavo kalėdinis ūkininkų turgelis. Dvi dienas vilniečiams ir miesto svečiams čia siūloma ne tik mėsos, žuvies gaminių, duonos, saldumynų, vaisių, daržovių ar medaus, bet ir gyvų žąsų. Su LŽ žurnalistais bendravęs turgelį rengiančio žemės ūkio kooperatyvo "Lietuvos ūkio kokybė" direktorius Mindaugas Maciulevičius tikino, kad ūkininkai gyvų žąsų atsigabeno ne šiaip sau.

Biržų turgaus savininkai, uoliai renkantys iš prekiautojų mokesčius, dėl jų darbo sąlygų sau galvos nekvaršina. Praėjusį ketvirtadienį po Biržų turgų sklandė didžiausia vienu žodžiu nusakoma naujiena: „Šalta".  Kiek pasisekė prekeiviams, kurie belaukdami negausių pirkėjų galėjo įsėsti į automobilius ir juose pasišildyti. Tačiau tie, kurie stovėjo vėjo perpučiamose pastogėse ar savo pačių pastatytose palapinėse, drebėjo nuo šalčio.

Šiandien prekybos miestelyje „Urmas“ atidarytas „Centrinis Kauno turgus“ – moderni 500 vietų prekyvietė. Didžiausio mieste turgaus atidaryme dalyvavo ir Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Aistros dėl uostamiesčio savivaldybės įmonės (SĮ) „Senasis turgus" ir toliau verda, mat Klaipėdos politikai niekaip neapsisprendžia, kokių reformų reikia imtis, kad turgavietė nedarytų gėdos miestui, o būtų traukos centru. Neseniai į Klaipėdos miesto vadovybę kreipėsi Tarybos Liberalų sąjūdžio frakcija, kuri suabejojo, ar SĮ „Senasis turgus" reorganizavimas į uždarąją akcinę bendrovę (UAB) yra tinkamiausias variantas turgavietei atgaivinti.