teatras

Aktorė Gražina Balandytė yra laiminga. Šituos žodžius gali pasakyti tik ji. Ir skambiai savuoju juoku gali nusijuokti tik ji, kai papasakos, kad judant po kambarį su invalido vežimėliu šunelis įšoka ir važinėjasi su ja. Invalido vežimėlį organizavo Nijolė Narmontaitė ir Liveta Kazlauskienė.

Aktorius Šarūnas Puidokas nepatogus nė žurnalistui, nes negali pasigirti, tarkim, trečia santuoka, pirktais dvarais, viską šluojančia aistra kokiai žvaigždutei (gyvena standartiniame daugiabutyje, turi tris vaikus, ir vienas jų, kaip standartinėje lietuvio šeimoje, mokosi užsienyje). Tiesa, buvo jo gyvenime plunksnai parankus momentas –audringa jaunystė, kai per tas audras net buteliu į galvą buvo gavęs, bet gavęs taip, kad iki šiol kartais tirpsta galūnės, užkala širdis.

Vilniaus senbuviai jaukų Jono Basanavičiaus gatvėje esantį teatrą iki šiol vadina Senąja opera. Dabartiniame Rusų dramos teatre kartkartėmis vykstantys romansų bei kitokios muzikos vakarai - puiki iniciatyva, nes akustika čia ypač gera. Tad operos solistė Inesa Linaburgytė pasinaudojo galimybe įgyvendinti seną savo svajonę ir būtent šiame teatre surengė teatralizuotą koncertą, veikiau monospektaklį, kurį pati režisavo, kuriame pati vaidino ir net skaitė savo kūrybos eiles.

Lapkričio pabaigoje gastroliuoti po pasaulį baigsiantis OKT/Vilniaus miesto teatras gruodžio mėnesį gastroles pradės po Lietuvą. Teatro gerbėjai Vilniuje, Kaune, Jonavoje, Panevėžyje ir Šiauliuose turės progą pamatyti vieno perspektyviausių jaunosios kartos režisierių Artūro Areimos premjerą „Prakeiktieji“. Pagal amerikiečių dramaturgo Eugene O'Neill pjesę „Gedulas tinka Elektrai“ pastatytas spektaklis pasakoja apie karą mažiausioje visuomenės grandyje – šeimoje.

Lietuvių režisierius Rimas Tuminas pagavo sėkmės bangą Rusijoje: pagerbtas Draugystės ordinu, susidaužęs taure vyno su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu, Jevgenijaus Vachtangovo teatro vadovas kitą savaitę kviečiamas atsiimti laikraščio “Moskovskij komsomolec" apdovanojimo, o jo režisuotas spektaklis A.Čechovo “Dėdė Vania" yra nominuotas “Auksinės kaukės" apdovanojimams net šešiose kategorijose.

Rugsėjo pabaigoje Juozo Miltinio dramos teatre įvyko išskirtinė premjera, H. Ibseno paskutinė kūrybos drama „Kai mes mirę nubusim“. Kai kurie literatūros tyrinėtojai teigia, kad šioje dramoje H. Ibsenas rašė apie save ir savo gyvenimo patirtis. Parašęs šią pjesę, dramaturgas padėjo kūryboje „tašką“. Turbūt todėl šis kūrinys reikalauja išskirtinės brandos iš režisieriaus ir aktorių.

Moteris iš turtingos, problemų kupinos šeimos. Motina, vaikus su tėvu palikusi dėl alkoholio, pamotė, tapusi vėžio auka. Sunkiais nusikaltimais įtariamo tėvo teismai. Du sūnūs, meilė ir dvejos skyrybos. Su antrojo vaiko tėvu – praėjus vos mėnesiui po sūnaus gimimo. Pavydas ir apkalbos dėl spartaus kilimo karjeros laiptais. Ilgametė draugystė su užsienio milijonieriumi ir sąsajos su garsiais Lietuvos vyrais.

Devintą dešimtį pradėjusi buvusi Šiaulių dramos teatro primadona Julija Gascevičiūtė-Zmirskienė apie keturis dešimtmečius praleistus teatre kalba santūriai,  be didesnių emocijų. Į klausimą, ar buvo laiminga, moteris kiek pamąsčiusi prisipažįsta: „Nieko gero nebuvo mano gyvenime... Išskyrus teatrą...“ „Buvau teatre laiminga“ Julija Gascevičiūtė-Zmirskienė atveria savo kuklaus dviejų kambarių buto Šiauliuose duris.

Paklausus, kas yra scenografija, daugelis tik gūžteli pečiais. Tai nieko stebėtino, kadangi šis terminas dar ganėtinai jaunas. Kilnojamoji paroda „Scenografija“ ir jos rengėjos, Vilniaus Dailės akademijos studentės siekia supažindinti visuomenę su šia scenos meno sritimi. Jaunosios menininkės savo kūrybinius ieškojimus – teatrinius eskizus parodos forma pristatys didžiųjų Lietuvos miestų teatrinėse erdvėse.

Lapkričio 18 dieną Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatras mini įkūrimo 70-metį. Buvę ir esami teatro darbuotojai jubiliejų pažymės 10 val. J. Miltinio dramos teatre. Tą pačią dieną vyks J. Miltinio dramos teatro žymių teatralų atminimo įamžinimo renginys. Skyrus lėšų iš miesto biudžeto, įrengtos atminimo lentos Kazimierui Vitkui, Stepui Kosmauskui, Henrikai Hokušaitei-Kosmauskienei, Margaritai Kosmauskaitei, Vygantui Kosmauskui ir Albertui Stepankai.

Nacionalinio dramos teatro prieigose tie patys plakatai: „Meilė pagal grafiką", „Žmogus iš La Mančos"... Tik ant direktoriaus kabineto durų –keturios skylutės nuo senos lentelės. Nespėjo pakeisti nauja. O ir pats kabinetas dar neapgyvendintas –švarus ir tuščias. Kažin ar Martynas Budraitis yra bent „pasimatavęs" kėdę prie rašomojo stalo. Kalbėtis susėdame prie mažiau oficialaus ovalinio stalelio. –Praėjo jau savaitė po oficialaus jūsų prisistatymo visuomenei ir kolektyvui.

Tiesiog žavu stebėti, kaip ir Seimo pirmininkė ir premjeras ragina poste likti ilgametį etikos prievaizdą, neetatinį „Kakadu“ ir panašių laidų bendradarbį Algimantą Salamakiną, kuris, nabagas, nieko daugiau Seime ir nėra nuveikęs, nors mirksta ten net šeštą kadenciją. Jau rašiau, kad tos Etikos ir procedūrų komisijos darbo vargu ar kas pasigestų, jie ji nesisrinktų porą mėnesių ar metus.

Per iškilimingą priėmimą, skiertą Tautos vienybės dienai, Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas įteikė valstybinius apdovanojimus užsienio piliečiams, dideliu indėliu prisidėjusiems prie draugystės, bendradarbiavimo ir kultūrinių ryšių su Rusija stiprinimo. Tarp apdovanotųjų Draugystės ordinu - J. Vachtangovo valstybinio akademinio teatro (Maskva) ir Vilniaus mažojo teatro meno vadovas Rimas Tuminas.

Trečiadienį, lapkričio 3 d., Nacionalinio dramos teatro didžiojoje salėje kultūros ministras Arūnas Gelūnas pristatė žiniasklaidai ir teatro kolektyvui naująjį teatro vadovą Martyną Budraitį. Pristatymas buvo itin lakoniškas ir dalykiškas. Ministras naujajam Nacionalinio teatro vadovui žadėjo visokeriopą paramą, „išskyrus finansinę". Žadėjo sugrąžinti į teatrą auditorius, kad šie padėtų susigaudyti per pastaruosius penkerius metus sudarytų sutarčių ir įsipareigojimų labirinte.

Režisierius G. Varnas teatre „Utopia“ rengia premjerą – pagal vieno garsiausių XX a. Ispanų poetų ir dramaturgų Federico Garcia Lorcos pjesę „Publika“ (El Publico). Pjesė parašyta 1930, bet tik 1976 jos tekstas buvo išspausdintas Londone. Poetui gyvam esant ji nebuvo statyta, ir tik 1972 JAV studentiškas teatras ją pirmą kartą pastato pagal rankraščio kopiją.

Teatro sektoriui Lietuvoje reikia permainų, teigia prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė.

Oskaro Koršunovo „Dugne“: „Hamleto“ post scriptum Konstantynas Borkowskis Praėjusį savaitgalį žiūrovai veržėsi į OKT/Vilniaus miesto teatro ankštą repeticijų salę sostinės senamiesčio Ašmenos gatvėje, kur buvo rodomi trys šio teatro ir Oskaro Koršunovo premjeriniai spektakliai „Dugne“. Gandai ir legendos visuomet naudingai pasitarnauja būsimo spektaklio populiarumui, tad ir šiuo atveju ažiotažinio smalsumo netrūko.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pasirašė įsakymą, kad rekonstruojamas Maskvos didysis teatras būtų atidarytas jau kitąmet. D. Medvedevas nurodė „2011-aisiais iškilmingai atidaryti“ vieną pagrindinių šalies kultūros įstaigų. Taip pat nurodyta sudaryti iškilmių organizacinį komitetą. Anksčiau buvo pasirodę neoficialių pranešimų, kad teatro rekonstrukcija bus baigta būtent 2011-aisiais.

Penktadienį po pietų Kultūros ministerijoje pasibaigė terminas kandidatų paraiškoms į Lietuvos nacionalinio dramos teatro ir Panevėžio J. Miltinio dramos teatro vadovų postus. „Į Nacionalinio dramos teatro vadovo pareigas pretenduoja šeši kandidatai, o į Panevėžio dramos teatro vadovo postą kandidatuoja vienas, bet pagal įstatymą negaliu įvardyti nė vieno iš jų pavardės", - Eltai sakė kultūros ministro atstovė spaudai Vaiva Gogelienė.

Sostinės Jaunimo teatre neseniai Barboros Radvilaitės vaidmenį sukūrusi bei tik ką didžiuosiuose ekranuose pasirodžiusiame kontraversiškai vertinamame filme „Anarchija Žirmūnuose“ vaidinanti aktorė Severija Janušauskaitė savo asmeninį gyvenimą laiko užrakinusi po devyniais užraktais. Ji įsitikinusi, kad visai nesvarbu, kokia ji yra iš tiesų, svarbu tai, kokią ją mato žiūrovai.

Likus dviems mėnesiams iki Kauno valstybinio dramos teatro 90 metų sukakties, jame tokią pat sukaktį pažymės ir Cezario Graužinio spektaklis „Nutolę toliai“, sukurtas pagal poeto Pauliaus Širvio eiles ir skirtas poeto 90-ajam gimtadieniui. Teatras „cezario grupė“ taip pat atsiveža prieš trejus metus būtent šiame mieste sukurtą spektaklį „Drąsi šalis“. Spektakliai Kaune bus rodomi spalio 16 ir 27 dienomis.

Maskvos teatras „Mossovet“ gruodžio 14 ir 15 dienomis „Ūkio Banko Teatro Arenoje“ pristatys du populiariausius repertuarinius spektaklius: A. Arbūzovo „Mano vargšas Maratas“ (rež. A. Žitinkinas) ir V. Aleno „Dievas“ (rež. V. Šamirovas). Pagrindiniuose vaidmenyse matysime pamėgtus teatro ir kino aktorius: Aleksandrą Domogarovą, Gošą Kucenko, Aleksandrą Jacko, Larisą Kuznetsovą, Valerijų Jariomenko ir kitus. Maskvos „Mossovet“ teatras – vienas seniausių ir garbingiausių Rusijos teatrų.

Teatro gerbėjai jau gali įsigyti bilietus į ilgai lauktą Oskaro Koršunovo spektaklį „Dugne“. Pagal M.Gorkio pjesę pastatyto spektaklio premjera – spalio 22 dieną 19 val. OKT / Vilniaus miesto teatro repeticijų salėje (Ašmenos g. 8). Spektaklyje vaidina Rasa Samuolytė,  Dainius Gavenonis, Darius Meškauskas, Darius Gumauskas, Julius Žalakevičius, Giedrius Savickas, Tomas Žaibus, Rytis Saladžius, Jonas Verseckas, Nelė Savičenko.

Šį antradienį, Lietuvos rusų dramos teatre įvyko spaudos konferencija, skirta Sankt Peterburgo dramos teatro „Na Vasiljevskom“ gastrolėms, prasidėsiančioms jau šį savaitgalį Vilniuje. Spaudos konferencijoje dalyvavęs Vilniaus miesto savivaldybės užsienio ryšių skyriaus vedėjas Žilvinas Abaravičius pristatė teatro iš Peterburgo gastroles kaip svarbų miesto kultūrinio gyvenimo įvykį ir deramą programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ tęsinį.

Aktorius Andrius Bialobžeskis vaidina ir Makbetą teatre, ir Miroslavą Gaulę jau kelerius metus be pertraukos sukamame seriale. Nežinia, ar juokinga, ar graudu, bet kaip Makbetą jį žino nedaugelis, o kaip banditą Mirką su meile cituoja ir mini kone visa Lietuva.

Tarptautinėje teatro scenoje savo kūryba žiūrovus žavintis režisierius Oskaras Koršunovas liūdnai piešia Lietuvos kultūrinę ateitį. Puikiai žinomi užsienyje Gavote vieną prestiziškiausių teatro prizų – Vsevolodo Mejerholdo vardo apdovanojimą.

Šeštadienio vakarą Lietuvos nacionalinis dramos teatras sukvietė garbius svečius į iškilmingą savo 70-mečio minėjimą. Susirinkusieji diskutavo, ar tiek metų šiam didžiam trijų mūzų saugomam teatrui daug, ar nelabai? Ar jį derėtų vadinti senuku, ar jaunesniuoju broliu, ar gražiausius metus išgyvenančiu vaiku? Minčių būta įvairių, o kaip iš tiesų? Viena jų buvo išsakyta garsiai: teatrai vis dėlto neišeina į pensiją, nes tai, ką jie kuria, neišnyksta, yra amžina ir perduodama ateinančioms kartoms...

Ruduo į teatrus atneša išskirtinį šurmulį – tai kūrybinio derliaus metas. Rugsėjo pabaigoje Juozo Miltinio dramos teatre – išskirtinė premjera, H. Ibseno paskutinė kūrybos drama „Kai mes mirę nubusim“. Kai kurie literatūros tyrinėtojai teigia, kad šioje dramoje H. Ibsenas rašė apie save ir savo gyvenimo patirtis. Parašęs šią pjesę, dramaturgas padėjo kūryboje „ tašką“. Turbūt todėl šis kūrinys reikalauja išskirtinės brandos iš režisieriaus ir aktorių.

Kauno mažoji taurė su miesto simboliu tauru įteikta aktoriui Juozui Budraičiui, švenčiančiam 70-ąjį gimtadienį. „Juozas Budraitis yra vienas geriausių Lietuvos aktorių, pelnęs didžiulę pagarbą ir pripažinimą ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Kaunas jam taip pat dėkingas už šio miesto teatrui atiduotus metus“, – įteikdamas taurę sakė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas, aktorių pasveikinęs visų Kauno miesto žiūrovų vardu.

Gal norėtumėte nueiti į spektaklį... pamiegoti? Visi linkčiojantys galvą galės tai padaryti Londone ateinančiais metais, kai bus pradėtas rodyti spektaklis „Lullaby“ (Lopšinė), kurio metu žiūrovai turės užmigti, skelbia naujienų agentūra „Reuters“. Bilietas į teatro kompanijos „Duckie“ pastatytą spektaklį kainuos 42 svarus sterlingų už lovą (taip, taip – už lovą). Žiūrovai pamatys raminantį pasirodymą, o ryte bus pažadinti, galės nusiprausti po dušu ir papusryčiauti.

Į Vilnių teatro gerbėjus vėl kviečia Tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenos“. Nors šiemet festivalio programa savo apimtimi mažesnė, tačiau jos siunčiama žinia ne mažiau svarbi. „Man atrodo, kad dabar ore sklando teatro kaip laboratorijos, teatro kaip kūrybinės bendruomenės idėja, todėl bandėme sudaryti tokią programą, kuri pristatytų tokį kūrybinį metodą“, - teigia „Sirenų“ meno vadovė Audra Žukaitytė.

Spalio 7 d. 19 val. Menų spaustuvės Juodojoje salėje bus pristatyta pirmoji teatro „Atviras ratas“ naujojo kūrybinio sezono premjera – vienos dalies tragedija „Antigonė (ne mitas)“. Idėjos autorė ir režisierė – Ieva Stundžytė. Vaidina: Marija Korenkaitė, Judita Urnikytė, Jonas Šarkus, Tomas Žaibus, Vytautas Leistrumas. Kompozitorius - Vytautas Leistrumas, kostiumų dailininkė – Simona Biekšaitė.

Maskvoje pirmadienį paskelbti 15-osios Konstantino Stanislavskio teatro premijos laureatai. Aktoriaus meistriškumo premiją pelnė Sergejus Makoveckis už Voinickio vaidmenį Rimo Tumino režisuotame spektaklyje „Dėdė Vania“ pagal Antoną Čechovą. R. Tumino „Dėdė Vania“ Maskvos J. Vachtangovo teatre taip pat pripažintas geriausiu A. Čechovo jubiliejinio sezono spektakliu.

OKT naujasis sezonas prasidėjo ne, kaip įprasta, teatro scenoje, o Maskvoje, kur Oskarui Koršunovui rugsėjo 13 dieną buvo įteiktas teatro revoliucionieriaus, režisieriaus V.Mejerholdo prizas. Po 2002 metais gautos Europos Naujosios teatro realybės premijos tai dar vienas teatrui labai svarbus apdovanojimas, patvirtinantis, kad OKT ir toliau eina savo pasirinktu keliu – kuria novatorišką teatrą.

Sezono atidarymo proga, rugsėjo 25 d. Juozo Miltinio dramos teatro žiūrovams bus parodyta režisieriaus Sauliaus Varno premjera „Kai mes mirę nubusim...“, pagal Henriko Ibseno pjesę. H. Ibsenas (1828-1906) – vienas žymiausių Norvegijos dramaturgų, dažnai vadinamas šiuolaikinės dramos pradininku. Dramaturgo kūryba vertinama kaip skandalinga, nes ji peržengė 19 a. antros pusės idealizuojamą moralę ir jos nustatytus kanonus. Jo pjesėse alsuoja realus personažų gyvenimas tikroviškomis aplinkybėmis.

Rugsėjo 17 d. 13 val. vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami į „Tautų mugę“. Visą savaitgalį V. Kudirkos aikštėje stovės mugės scena, kurioje pasirodys totorių, lenkų, rusų, žydų, karaimų bei romų tautinių bendrijų šokių ir dainų ansambliai. Koncertinės programos gretas papildys kviestiniai svečiai iš Latvijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Tuo pat metu Gedimino prospekte šventės svečius džiugins nuotaikingas „Tautų mugės“ šurmulys.

Legendinį Panevėžio J.Miltinio dramos teatrą griauna pūliniu prasiveržusios ambicijos. Bilietus į spalio pirmąją dieną vyksiančius spektaklius įsigijusiems žiūrovams gresia likti teatrą purtančių vidinių intrigų aukomis –dvidešimt trys aktoriai tądien pasiryžę streikuoti ir į sceną neišeiti. Teatro istorijoje precedento neturinčios kraštutinės priemonės aktoriai griebiasi reikalaudami atstatydinti kolektyvo daugumos palaikomą meno tarybą.

„Domino“ teatras atskleidžia dar vieną rudens naujieną – šįsyk absoliučiai kitokį projektą, nei iki šiol buvę – komediją „2 vyrai. 1 tiesa“. Kaip teigia „Domino“ teatro atstovai, šis mono spektaklis bus ypatingas tuo, kad galės iš esmės pakeisti žiūrovo požiūrį į labai svarbius, žmogui gyvybiškai aktualius dalykus.

Pirmadienį Maskvoje režisieriui Oskarui Koršunovui buvo iškilmingai įteiktas garsaus rusų teatro reformatoriaus Vsevolodo Mejerholdo vardo prizas. Prieš ceremoniją režisieriaus laukė dar vienas svarbus įvykis – rugsėjo 11-12 dieną čia vyko spektaklio „Užsispyrėlės sutramdymas“ premjera. O. Koršunovas jį pastatė Sankt Peterburgo Aleksandros teatre – Rusijos teatro lopšyje, gyvuojančiame jau 250 metų. „Labai džiaugiuosi šiuo apdovanojimu, nes tai yra didžiulis įvertinimas“, – sakė O. Koršunovas.

Šiandien nepakartojamas įvykis Lietuvos teatrų pasaulyje – jau patvirtinta, kad spalio 18, 19, 20 ir 21 dienomis įvyks didžiausia „Domino“ teatro metų premjera – dienos šviesą išvys teatro ir televizijos žvaigždėmis spindinti komedija „Šeimyninis įvykis“! Ši ypatinga situacijų komedija pastatyta pagal pasaulinio garso farso meistro Reimondo Džordžo Alfredo Kūnio (Raymond George Alfred Cooney, o trumpiau tiesiog Ray Cooney – ang.k.) pjesę „Viskas lieka šeimoje“ („It Runs In The Family“ – ang.

Kauno mažasis teatras jau suskaičiavo 17 teatro sezonų, todėl naujuosius kūrybinius metus pradeda būtent rugsėjo 17 d. 19 val. M. Valiuko spektakliu „Septyniolika“. Teatrui šis spektaklis ypatingas, nes pjesės autorius Mindaugas Valiukas pateko tarp pretendentų tapti geriausiu Lietuvos teatro menininku nominacijoje „2008 m. „Auksinio scenos kryžiaus“ geriausios nacionalinės dramaturgijos autorius.

Labai norėdamas žmogus gali suspėti daug, tuo galima įsitikinti pasikalbėjus su aktoriumi ir choreografu Gyčiu Ivanausku. Iš teatro scenos ir televizijos ekrano pažįstamas aktorius neslepia, jog kartais gyvenime susigundo įvairiomis avantiūromis, bet tuoj „pasitaiso“ patikslindamas, kad kol kas leidžia sau kūrybines paieškas. Dramoje „kankintis“ mieliau... – Dirbate prie keleto projektų, turite daug įvairių veiklų, kur dėliojate prioritetus? – Be abejo, teatre.

Eidama į susitikimą su aktoriumi, bardu Gediminu Storpirščiu mąsčiau, kokie talentingi turi būti tėvai, užauginę du sūnus – artistus. Bet Gediminas, gardžiuodamasis popietine kava, tik nusijuokė: „Mūsų tėvai – paprasti mokytojai.“ Ir apskritai, jo manymu, nėra netalentingų žmonių, tereikia atkreipti dėmesį į tai, ką gebame padaryti geriausiai, ir šioje srityje lavintis. Teatralų apsuptyje Gediminas sunkiai kabinosi į šį pasaulį.

Finansų ministrei Ingridai Šimonytei į rankas pakliuvo labai puikus ginklas kovai su visuomenės nepasitikėjimu valdžia, nesugebančia įveikti krizės. Tai oficiali Lietuvos statistika. Nuo šiol ponios Šimonytės valdymo sričiai priklausys ir Statistikos departamentas. Ji galės skirti ir atleisti šitos institucijos vadovus.

Teatrinis judėjimas „No theatre“ kviečia į naujojo sezono pradžią. Naująjį sezoną kviečiame pasitikti su koncertu-spektakliu „No concert“. „No Concert“ – tai kelias, kuriuo pasuko jauni teatro ir muzikos kūrėjai, susibūrę į judėjimą „No Theatre“. Kaip lyno akrobatai, balansuojantys tarp dviejų pasaulių, taip ir „No Concert“ kūrėjai laviruoja tarp muzikos ir teatro, atskleisdami neįprastą muzikalų scenos vyksmą, balansuojantį ant humoro ir absurdo ribos.

Šiemet rugsėjo 6 dieną poetui Pauliui Širviui būtų sukakę 90 metų. Jubiliejaus proga režisieriaus Cezario Graužinio vadovaujamas teatras „Cezario grupė“ ruošia poezijos spektaklį „Nutolę toliai“, kurio premjera bus rodoma Vilniuje, Menų spaustuvėje, rugsėjo 3 ir 5 dienomis. Prikelti profesionaliai teatro scenai vieno talentingiausių visų laikų lietuvių lyriko kūrybą – nebuvo lengva užduotis režisieriui ir penkiems aktoriams.

Rugpjūčio 26-28 d. Helsinkio „Viirus“ teatre (Suomija) vyks režisieriaus Cezario Graužinio naujo spektaklio „End It Like B*ck***“ premjera. Spektaklio pavadinimas – tai 2002 m. Didžiojoje Britanijoje sukurto filmo „Bend It Like Beckham“ (liet. „Smūgiuok kaip Bekhamas“) parafrazė. Filmo pavadinimas nusako futbolo ikonos gebėjimą smūgiuoti, o spektaklio pavadinimas apeliuoja į vienos šešiasdešimtmetės įžymybės apgailėtiną gyvenimo pabaigą.

Aštuntąjį sezoną „Cezario grupė“ pradės premjeriniu spektakliu „Nutolę toliai“ pagal Pauliaus Širvio poeziją (rež. Cezaris Graužinis). Šia premjera, kuri įvyks Vilniuje, Menų spaustuvėje, rugsėjo 3 ir 5 d., trupė pradės savo aštuntąjį teatrinį sezoną. Su naujuoju spektakliu „cezario grupė“ jau spėjo supažindinti Palangos publiką ir Druskininkų teatro festivalio gerbėjus.

Aktoriaus darbas reikalauja ne tik pasirengimo, bet ir atsidavimo, šiai nuomonei pritaria ir „Domino“ teatro aktorius Sakalas Uždavinys. Sukūręs ne vieną vaidmenį teatre, kine ir televizijoje, įgarsinęs žymaus animacinio serialo personažo mintis, savo kailiu išbandęs režisieriaus ir scenaristo kėdę S. Uždavinys imasi naujų iššūkių.