Šeštadienio vakarą ir naktį į sekmadienį Vilnius vėl pakvietė kultūringai naktinėti. Penktojoje „Tebūnie naktis!“ nuo sutemų iki aušros miestelėnams ir sostinės svečiams miegoti neleido per 100 nemokamų renginių Vilniaus meno erdvėse – galerijose, teatruose, muziejuose, taip pat bažnyčiose, parkuose, aikštėse ir net Neries pakrantėje.
Tradiciniai jaunimo itin mėgstami „Tebūnie naktis!“ renginiai – šokių pamokos po atviru dangumi. Privačių rėmėjų dėka kino fanai galėjo mėgautis kino ant žolės seansais, atgijo magiška bei paslaptinga „Ledainės pasaka“ Katedros aikštės pašonėje.
Nors vakarinės programos pradžioje apie 20 val. lynojo, vos išėjus į gatvės buvo galima suprasti, kad tai neeilinis vakaras. Veiklos, bendravimo ir įspūdžių ištroškusių naktibaldų tai negąsdino – link tradicinių Vilniuje renginių koncentracijos centrų grupelėmis traukė žmonės.
Itin daug publikos tradiciškai sutraukė uždarose erdvėse rengiami koncertai. Prie Konstitucijos prospekte esančio planetariumo nusidriekė didžiulė eilė žmonių, norinčių pamatyti grupės „Saulės broliai“ koncertą. Kadangi susidomėjusių buvo maždaug penkis kartus daugiau, nei telpa planetariumo salės viduje, susidarė žmonių spūstys. Kaip ir žadėjo organizatoriai, renginys, kai muzika buvo „jungiama“ su dangaus kūnų projekcijomis, išties kėlė pasigėrėjimą.
Tie, kas prieš žengdami į senamiestį dar nusprendė pasukti kur į šoną, renginius galėjo rasti pačiose įvairiausiose vietose. Pavyzdžiui, „Menų spaustuvėje“ buvo pasakojamas istorijos, iliustruotos muzika ar šokiu. Pilną mažąją salę sutraukė V. Bareikio solinis koncertas „Klounai irgi verkia“. „Viena dainuoti dainas, kurias žmonės jau yra girdėję ir visiškai kita pasirodyti su nauja programa“, – sakė atlikėjas, prašydamas palaikymo.
Sereikiškių parko prieigos nuo Maironio g. tradiciškai tapo šokio entuziastų susirinkimo vieta. „Seesam“ šokių aikštelėje buvo galima pamatyti šokėjus, judančius pagal salsos, bachatos, tango ritmus, taip pat ir patiems išmokti naujų žingsnelių. Itin daug pasekėjų sulaukė rytietiškos tematikos šokiai – paprastus, tačiau europietiškai kultūrai itin egzotiškai atrodančius judesius čia kartojo tūkstančiai žmonių.
Pasimokyti šokti graikiškus, prancūziškus ir ispaniškus šokius visi norintys galėjo Pilies g., priešais restoraną „Spyros Metaxa“. Tiesa, tai buvo viena iš ankstyvų ir trumpų „Tebūnie nakties“ mastais programų, todėl vėliau išsirengę į šventę sirtakio sušokti jau nespėjo. Gerokai ilgiau, iki pat 2 val. K. Sirvydo skvere tęsėsi rokenrolo šokių programa.
Tiems, kas judėti vėlų vakarą nebuvo nusiteikę, netoliese buvo rodomi trumpametražiai filmai. „Kino ant žolės“ programa buvo parengta patiems ištvermingiausiems naktinėtojams – ji vyko iki pat 5 val.
Konceptualaus meno ir elektroninės muzikos gerbėjams dėmesio verta sustojimo vieta – buvusi Sereikiškių parko ledainė. Papuošta ledo skultūromis ir kiek groteskiškomis dekompozicijomis ši vieta, kaip ir praėjusiais metais, skleidė savitą atmosferą, kurią labai atitiko ir specifinė muzika.
Giedra ir ganėtinai šilta naktis taip pat sudarė puikią progą senų laikų stiliaus diskotekoms po atviru dangumi. Bene geriausias toks improvizuotas klubas atsidarė Vilniaus mokytojų namų kiemelyje. Kaip ir dera tokio tipo pasilinksminimo vietai, įėjimą saugojo griežti apsauginiai, kurie tikrino visų asmens dokumentus, neįleisdami nepilnamečių. Viduje vaizdas irgi priminė klubinę aplinką – kieme, šalia scenos glaudžiai susispaudę šoko keli šimtai žmonių.
Šįmet pirmą kartą kultūros naktyje dalyvavo visi pagrindiniai sostinės teatrai, pristatantys naujausius sezono spektaklius bei tecentralizuotus, poetizuotus ar muzikinius reginius. Vėliau negu įprasta vakare duris atvėrė Nacionalinis dramos, Lietuvos rusų dramos, Lėlės, Jaunimo, Mažasis, Keistuolių teatrai, „Meno fortas“, „Atviras ratas“, „Menų spaustuvė“, jaunųjų kūrėjų įsteigtos grupės. Naktį lankytojų laukė ir daugiau kaip 20 sostinės muziejų.
Kaip ir kasmet, renginių gausa vilioja į skirtingus Vilniaus dailės akademijos rūmus. Dizaino inovacijų centre „Titanikas“ buvo demonstruojamos kompiuterizuotos staklės, be kurių neapsieina nė viena aukštoji Europos dizaino mokykla.
Lukiškių aikštėje susirinkusiųjų širdis vėl virpino klasikinės muzikos koncertas, atliekamas maestro Petro Geniušo ir jaunųjų pianistų. Teatro, muzikos ir kino muziejaus kiemelio terasoje irgi skambėjo įvairių stilių muzika – dainavo Rasa Bubulytė, su norvegų muzikantais parengusi naujausią koncertinę programą.
Renginyje „Piešimas magiškuoju vandeniu“ Neries upės šlaitas kelioms valandoms pavirto gyvu molbertu, o nakties klajotojai magiškuoju vandeniu ištapė pakrantę.
Šiais metais dar kartą buvo galima įsitikinti, kad žmones traukia ne tiek renginiai, kiek pati idėja, kad „tą naktį daug kas nemiega“, bendruomeniškumo jausmas. Puikus pavyzdys – Katedros aikštė, kurioje apie 1 val. nakties nevyko nieko daugiau, išskyrus fakyrų pasirodymą šalia Sereikiškių parko, tačiau vieta vis tiek buvo pilna žmonių, kurie, susirinkę nedidelėmis grupelėmis, smagiai leido laiką.
Kaip Balsas.lt sakė vienas iš gatvėje kalbintų praeivių, festivalio idėja puiki, tačiau renginių tiek daug, įmanoma pamatyti tik nedidelę jų dalį. „Galbūt festivalis galėtų tęstis dvi naktis ar keletą savaitgalių iš eilės. Dabar, kai tiek visko pateikiama per vieną naktį, pamatai tik mažą dalį“, ‒ trumpai savo nuomonę išsakęs žmogus sparčiu žingsniu nutolo. Taip, norint spėti pamatyti kuo daugiau, „Tebūnie naktį!“ tenka nuolatos judėti.
Organizatorių skaičiavimu, „Tebūnie naktis!“ renginiai kasmet pritraukia per 100 tūkst. lankytojų.
