tarša

  Pasaulinė anglies dvideginio emisija 2021-aisiais, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 6 proc. ir pasiekė rekordines apimtis – 36,3 mlrd. tonų, pranešė Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Jos ataskaitoje pažymima, kad pagrindinė to priežastis – atsigavęs akmens anglies naudojimas, kuris sudarė daugiau kaip 40 proc. išmestų teršalų – 15,3 mlrd. tonų. Tai – taip pat istorinis rekordas, 0,2 mlrd. tonų didesnis už ankstesnįį, 2014 metais užfiksuotą.

 Klaipėdos uoste penktadienį pastebėta tarša, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. „Informuojame, kad šiandien 7.55 val. Uosto direkcijos dispečeriai gavo informaciją apie pastebėtą taršą ties Klaipėdos uosto 24 krantine. Uosto direkcijos kovos su tarša specialistai nuvykę į įvykio vietą patikslino, kad tarša fiksuojama ties 23-25 krantinėmis“, – pranešė uostas. 24 krantinė yra šalia vystomos Memelio miesto teritorijos.  Į akvatoriją teršalai nepateko.

Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą dėl taršos plastiko dalelėmis Neryje, ieškoma taršos šaltinio ir aiškinamasi, koks jos mastas. Aplinkos apsaugos departamento atstovė spaudai Urtė Šimonytė informavo BNS, kad antradienį Elektrėnų savivaldybėje, tarp Paneriškių ir Papiškių kaimų, aplinkosaugininkai aptiko plastiko dalelių. Vis dėlto, anot departamento atstovės, sunku įvertinti, ar tai naujas incidentas, ar prieš dvejus metus buvusios taršos pasekmės.

Pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis prieš pusketvirtų metų tuometiniams Klaipėdos kartono gamyklos „Grigeo Klaipėda“ vadovams davė tiesioginius nurodymus biologiškai nevalytas nuotekas slapta leisti į Kuršių marias, rodo teisėsaugos surinkti parodymai, kuriais yra grindžiamas kaltinimas verslininkui baudžiamojoje byloje. Kaltinamajame akte, kurio apžvalgą pirmadienį paskelbė naujienų portalas 15min.

Vilniaus aplinkosaugininkai bendrovei „Vilniaus vandenys“ penktadienį nurodė imtis priemonių, jog būtų sustabdyta tarša į Nerį. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, penktadienį po vidurdienio Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo skundas, kad iš „Vilniaus vandenų" nuotekų tinklų į Neries upę išleidžiamos nevalytos nuotekos.

Automobilių taršos mokestis keliasi į Seimą, tik jo kelyje randasi nemažai kliūčių. Dėl vidutiniškai po 140 eurų kasmet galimai mašinų savininkams kainuosiančio mokesčio pirmąkart balsuoti parlamentarai turėjo dar šią pavakarę. Tačiau dar prieš jį svarstant salėje aršią kritiką jam žėrė ne tik opozicija, bet ir valdančioji Laisvės partija. Ji projekto žada nepalaikyti. O galiausiai, kerštaudama valdantiesiems, opozicija klausimą iš darbotvarkės išvis išmetė.

Aplinkos ministerija penktadienį turėtų skelbti Danės upės taršos tyrimų rezultatus. Vandens taršos tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Tarša naftos produktais Danėje pastebėta prieš savaitę, dėl incidento paskelbta ekstremalioji situacija. Ji vis dar neatšaukta pastebint vis naujų taršos dėmių.  Pirmosiomis dienomis ugniagesiams teko išvalyti naftos produktais užterštų ledų sangrūdas. Atitirpintas vanduo išvežtas utilizuoti.  Danės upėje iki šiol vis dar pasirodo teršalų.

Kooperatyvo „Žeimelio grūdai“ teritorijoje Šiauliuose antradienį išsiliejo, kaip įtariama, tona aliejaus, tarša pavakare sustabdyta, informavo Aplinkos apsaugos departamentas. Pasak pranešimo, departamento pareigūnai antradienį buvo informuoti, kad Šiauliuose iš įmonės „Žeimelio grūdai“ sojų aliejaus perpumpavimo ir laikymo stoties išsiliejo apie 1 toną, pirminiais duomenimis, sojų aliejaus.

Atsakomybė už taršą pavojingomis cheminėmis medžiagomis Danės upėje Klaipėdoje gali siekti iki 35 tūkst. eurų, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. „Teršėjas privalės atlyginti aplinkai padarytą žalą, kurią aplinkosaugininkai apskaičiuos ir įvardys surinkę visus reikalingus duomenis“, – pranešime teigia ministras.

Nuo sausio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, kaip galėsite išsikviesti aplinkosaugos pareigūnus, jei matysite pažeidimą. Aplinkosaugininkai nuo šiol nevyks į visus iškvietimus, jei pasirodys, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai informacijos ar pažeidimas nėra reikšmingas. Prezidentas Gitanas Nausėda priešinosi tam, tačiau Seimo dauguma jo veto atmetė. Kritika naujajai tvarkai keliauja ne tik iš Daukanto aikštės rūmų, bet ir iš parlamento opozicijos.

Seimas ketvirtadienį nusprendė penkis kartus padidinti sąvartynų mokestį – nuo 10 iki 50 eurų. Naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2023 m. Sprendimo kritikai tikina, kad dėl to gyventojams brangs šiukšlių išvežimas. Už projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 6, 22 parlamentarai susilaikė. Didesnio apmokestinimo siekė Vyriausybė, norinti sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus. Šiemet mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose siekia 10 eurų, 2022 metais jis didės iki 15 eurų.

Valdantieji nusprendė atidėti ir dar tobulinti Vyriausybės pritarimo jau sulaukusį taršių automobilių mokesčio įstatymo projektą. Jis turėtų pakeisti dabartinį automobilių registracijos mokestį. Tačiau susisiekimo ministras sako, jog Vyriausybė kol kas nesirengia taisyti projekto. Seimui ketvirtadienį planuota pateikti Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektą, tačiau jis išimtas iš darbotvarkės, BNS patvirtino Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma.

Klaipėdoje – vieno iš taršos skandalų atomazga. Prieš dvejus metus viename kvartale ištyrę dirvožemį specialistai nustatė, kad jis užterštas sveikatai pavojinga medžiaga – chromu. Jo kiekis ribas viršijo net 12 kartų. Tad dabar užterštas gruntas nukasamas, tačiau už tai turi susimokėti patys gyventojai. Prokurorai kaltininko taip ir nerado. O medikai teritorijos gyventojus skatina tikrintis sveikatą. Šalia vienos Klaipėdos mokyklos vyksta intensyvūs darbai.

Automobilis užtikrina mūsų judėjimo poreikius. Vis dėlto kiek už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą tenka teršalų mūsų plaučiams ir atmosferai, lemia konkretaus modelio pasirinkimas. Limuzino klasės masyvus automobilis, naujas ar senas, degina daugiau degalų nei tiek pat keleivių talpinantis ekonomiškas automobilis.

Seimas po pateikimo pritarė grupės parlamentarų iniciatyvai uždrausti nemokamus plastikinius maišelius prekybos centruose. Politikai mano, kad taip bus sumažinta tarša ir didinamas žmonių sąmoningumas, o nemokamai maišelius toliau dalinsiančioms parduotuvės grasina baudomis. Po pateikimo už projektą balsavo 70 Seimo narių, prieš – 3 parlamentarai, 16 politikų susilaikė.

Klaipėdos uoste ketvirtadienį pastebėta naftos produktų dėmė, pradėti taršos likvidavimo darbai. Kaip pranešė uosto direkcija, pranešimas apie pastebėtą, pirminiais duomenimis, naftos produktų dėmę ties 145 krantine gautas apie aštuntą ryto. „Uosto direkcijos specialistai operatyviai pastatė bonų užtvaras, vyksta taršos likvidavimo darbai“, – rašoma pranešime. Taršos šaltinis nustatinėjamas. Apie incidentą informuoti aplinkosaugininkai ir kitos tarnybos.

Miestuose ir miesteliuose sparčiai daugėja balandžių. Ir nors jų lesinimas dažnam atrodo labai nekaltas užsiėmimas, ir sveikatos specialistai, ir gamtininkai primygtinai prašo to nedaryti. Esą taip tik dar labiau didinsim balandžių populiaciją, o tai reiškia, kad daugės ir jų platinamų ligų, viena jų – pavojingasis plaučių uždegimas. Įvairias kruopas balandžiams beria vilnietė Bronislava.

Seimas linkęs pritarti, kad automobilių paveldėtojai būtų atleisti nuo taršos mokesčio.  Dėl to valstybės biudžetas netektų apie 0,5 mln. eurų pajamų kasmet. Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokioms Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 118 parlamentarų, prieš buvo vienas, o susilaikė trys.  Pakeitimus inicijavęs Algirdas Butkevičius sako, kad pakeitimą paskatino gyventojų skundai.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje spręs dėl Aplinkos ministerijos siūlymo atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir palikti tik kasmet mokamą taršos mokestį.  Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc.) mokės ne daugiau kaip 100 eurų metinio taršos mokesčio. Visa apimtimi jis pradės galioti 2025 metais.

Per pastarąjį dvidešimtmetį Baltijos jūroje žiemojančių paukščių sumažėjo per pusę. Iš viso Baltijos jūros regiono Klaipėdos universiteto mokslininkai pirmieji ėmėsi tirti šių sparnuočių skrandžius ir rado ten aibę jų gyvybei pražūtingų šiukšlių. Visos jos pagamintos ir išmestos žmonių.  Klaipėdos universiteto mokslininkai rodo, kokių svetimkūnių aptinka Baltijoje besimaitinančių jūrinių paukščių skrandžiuose.

Seimas galutinai įtvirtino draudimą Lietuvoje prekiauti įvairiais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais ir panašiomis prekėmis. Kartu tarp ribojimų nugulė ir nuostata tabako gamintojams už vartotojų nuorūkas taikyti finansinę atsakomybę.  Seimas ketvirtadienį pritarė iš Europos Sąjungos teisės perkeltiems pasiūlymams, kuriais tobulinami Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo, Aplinkos apsaugos įstatymai ir Administracinių nusižengimų kodeksas.

Aplinkosaugininkai pagaliau išgirdo metų metus klaipėdiečių reiškiamus skundus. Žmonės kovojo su jūrinių krovinių kompanija KLASCO, mat joje kraunamos geležies rūdos dulkės gulė ir ant klaipėdiečių langų, ir į jų plaučius. Tyrimą atlikę aplinkosaugininkai nustatė, kad tarša sklido net pusę kilometro už bendrovės ribų, tad įmonei KLASCO geležies rūdą krauti uždraudė.  „Sena boba, bet nebėra jau žodžių. Aš gyvenu, branguti, žinai kiek aš čia gyvenu? 60 metų.

Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl juose pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Šios automobilių dalys dėl jose esančių tauriųjų metalų yra vertingos atliekos, tačiau siekiantys uždarbio ar sutaupyti nesuka sau galvos, kad tokios transporto priemonės itin teršia aplinką, rašoma pranešime spaudai. Benzininiuose ir dyzeliniuose automobiliuose montuojami katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai (angl.

Antroje pagal plastiko taršą pasaulyje – Indonezijoje – aplinkosaugininkai nusprendė sukurti plastiko taršos muziejų. Ir jiems prireikė vos trijų mėnesių, kad sugalvotų ir nuo nulio sukurtų lauko muziejų iš 10-ies tūkstančių pakrantėse ir upėse rastų plastiko šiukšlių.  Plastiko butelių tunelis iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip šviesi, spalvinga idėja įrengti neįprastą vietą madingoms nuotraukoms. Butelių tunelis lankytojus kviečia Indonezijos Gresiko mieste, rytinėje Javos provincijoje.

Neįprastas radinys Nemenčinės miške – aplinkosaugininkai aptiko daugiau kaip du tūkstančius tuščių butelių nuo degtinės, brendžio ir kitų prabangesnių svaigiųjų gėrimų. Įkliuvo greičiausiai tuos butelius net penkerius metus tuštinęs ir į mišką nešęs alkoholio mėgėjas. Dabar jam gresia rimti nemalonumai. Aplinkosaugininkai rado vietą, kur prieš dvi dienas aptiko neįprastą radinį – daugiau kaip du tūkstančius tuščių butelių nuo brendžio, degtinės ir kitų svaigiųjų gėrimų.

Du mėnesius realiomis eismo sąlygomis oro taršą matavę nuotoliniai matuokliai nustatė, kad Vilniaus orą labiausiai teršia dyzelinu varomos transporto priemonės, rašoma pranešime spaudai. Populiariausių šiuo kuru varomų lengvųjų automobilių tarša azoto oksidais viršija normą apie tris kartus, kietosiomis dalelėmis – apie pusantro karto. Sunkiųjų transporto priemonių išmetamas teršalų, ypač azoto oksidų, kiekis už standartą didesnis iki keliolikos kartų.

Aplinkos apsaugos departamento Jonavos aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai teigia trečiadienį sustabdę naftos produktų plitimą į Neries upę iš įmonės NAPC teritorijos. Anot pranešimo, aplinkosaugininkams vykdant reidą per liūtį kilo įtarimas dėl galimų naftos produktų patekimo į Neries upę. Atvykę į minėtos bendrovės teritoriją pareigūnai aptiko, kad pro vartų apačią kartu su paviršinėmis nuotekomis teka naftos produktų plėvelė.

Mažiau taršias ar ekologiškas transporto priemones norintys įsigyti gyventojai dar gali pretenduoti į beveik 11 mln. eurų paramą. Pasak Aplinkos ministerijos, šiemet jau 4,5 tūkst. žmonių gavo daugiau nei 4 mln. eurų paramos iš Klimato kaitos programos ir įsigijo elektrinį paspirtuką, dviratį, mažiau taršų automobilį, elektromobilį, viešojo transporto bilietus ar dalijimosi paslaugą, sunaikino taršų automobilį.  Iš viso ministerija šiam tikslui jau skyrė 15 mln. eurų.

Be priežiūros bendro naudojimo vietose palikti nenaudojami automobiliai trukdo eismo dalyviams ir gyventojams, o iš jų bėgantys įvairūs pavojingi tepalai ir skysčiai teršia aplinką. Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociacija vien per antrąjį šių metų ketvirtį gavo 700 gyventojų pranešimus apie apleistus automobilius bendro naudojimo vietose ir tai yra didžiausias per ketvirtį gautas pranešimų skaičius, rašoma pranešime spaudai.

Karą taršiems automobiliams paskelbusi Aplinkos ministerija užsimojo Lietuvoje per porą metų sulyginti dyzelino ir benzino kainas. Pabranginti dyzeliną tiek, kad žmonės jo nenorėtų piltis ir atsisakytų dyzelinių automobilių. O į didesnių miestų senamiesčius, anot aplinkos ministro, taršiems dyzeliniams automobiliams turėtų būti iš viso uždrausta įvažiuoti. Automobilininkai ministro siūlymus keikia – esą nuskriausti liks mažiau pasiturintys Lietuvos gyventojai.

Po pusantrų metų kai prokurorai paskelbė informaciją, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus sąmoningai teršė Kuršių marias, teršalai į marias iš šios bendrovės ir vėl plūstelėjo. Aplinkosaugininkai bei klaipėdiečiai neslepia pasipiktinimo, o „Grigeo Klaipėda“ atstovai teisinasi, kad įvyko nedidelis gedimas. Teršalų dėmę užfiksavo klaipėdiečiai Kuršių mariose, kur į jas vamzdžiu nuteka lietaus vanduo.

Klaipėdos jūrų uoste pilant kurą į laivą naftos produktai išsiliejo į krantinę, dalis teršalų pateko į uosto akvatoriją. Pranešimą apie incidentą dispečeriai gavo pirmadienį 11.20 val., skelbia Klaipėdos jūrų uostas. Bunkeravimo laivo „Omega“ kapitonas informavo, kad kuro tiekimo operacijos į laivą metu pastebėtas naftos produktų išsiliejimas į laivą „Mariejete Hester“ ir į krantinę. Dalis teršalų pateko ir į uosto akvatoriją ties 127-ta krantine.

Ne paslaptis, kad atlikėjas Vaidas Baumila propaguoja sveiką gyvenimo būdą, taip pat skatina prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo ir klimato kaitos mažinimo. Konferencijoje, kurioje buvo pristatomi automobilių taršos mokesčio pokyčiai, V.Baumila prisipažino, kad dažniausiai keliauti mėgsta ne nuosavu automobiliu, o pėsčiomis arba autobusu.  „Jau ketverius metus nevairuoju automobilio.

Pagrindinė Europos automobilių gamintojų asociacija Briuselį įspėjo, kad jis suka neteisingu keliu, siekdamas iki 2035 metų išguiti iš gatvių benzininius ir dyzelinius automobilius.

Vilniaus gatvėse pasirodys visiškai nauji matuokliai, kuriais bus nustatoma pravažiuojančių transporto priemonių reali tarša. Kol kas naujieji matuokliai taršą fiksuos judriausiose sostinės gatvėse, tačiau neatmetama galimybė, kad įranga bus bandoma ir kituose šalies miestuose. Kol kas duomenys bus naudojami tik analizei, tačiau ateityje matuoklio „pagauti“ taršių automobilių savininkai gali sulaukti ir bausmių, pavyzdžiui, jiems nebus leidžiama įvažiuoti į konkrečias miesto vietas.

Panevėžio rajono sodai užplūdus gamtos prieglobsčio išsiilgusiems vasarotojams skendi šiukšlėse ir atliekose. Sąvartynais bendrijos pavirto pastačius mišrių atliekų konteinerius. Rūgstančios šiukšlės ir iš koto verčianti smarvė sodininkus siutina, mat vežamos vos kartą ar du per mėnesį. Dalis bendrijų dėl to konteinerių soduose nebenori ir visai atsisako. Tačiau šiukšlės vis tiek kaupiasi. Besiskundžiantiems sodininkams atliekų tvarkytojai atkerta, jog žmonės patys kalti, nes nerūšiuoja.

Pastarąją savaitę keturių didžiųjų Lietuvos miestų gatvėse aplinkosaugininkai tikrino, ar automobiliai neviršija leistinos taršos. Šiauliuose šio darbo ėmėsi pats aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Iš patikrintų daugiau nei pusantro šimto automobilių taršos normą viršija kas dešimtas.   Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas apsimovęs baltas pirštines tikrina ar „VW Passat" neviršija leistinos taršos normos.

Vasarą Lietuvos keliuose vairuotojų laukia naujovė – prietaisas, kuris vadinamas „nuotoline akimi“. Jis nustatys ne tik pravažiuojančių automobilių taršą, bet ir galės užfiksuoti automobilių numerį, atpažins transporto priemonių savininkus. Skelbiama, kad specialūs matavimo prietaisai atsidurs ne mažiau kaip penkiose Vilniaus vietose.

Mūsų upėse esantis didelis kiekis mikroplastiko dalelių patenka ir į kiekvieno iš mūsų organizmą. Žaliosios politikos instituto direktoriaus pavaduotoja Ieva Budraitė teigė, kad kiekvienas žmogus per savaitę į savo organizmą vienu ar kitu būdu įsileidžia apie 5 gramai plastiko, Daugiau aktualiausių Lietuvos ir pasaulio naujienų – TV3 Žiniose arba transliacijoje.

Po gausybės kauniečių skundų aplinkosaugininkai dėl į Nemuną nuolat besiskverbiančių naftos produktų savivaldybei siūlo skelbti ekstremalią situaciją. Valdžia teisinasi esanti įkaite, mat problema sena, o pavojingais teršalais persisunkusios teritorijos savininkai valyti nenori, nes tai kainuotų milijonus.  Aplinkosaugininkai Kaunui turi blogų žinių dėl dešimtmečiais teršiamo Nemuno.

Yra žinoma, kad oro tarša yra viena pagrindinių mirties priežasčių žemėje, tačiau jos įtaka žmogaus gebėjimui mąstyti dažnai yra pamirštama. Nors buvo atlikta daugybė tyrimų, parodžiusių, kad dėl taršos gali sutrikti žmogaus, ypač senjorų, protinė veikla, beveik visuose šiuose darbuose buvo tiriamas ilgalaikis taršos poveikis. Tačiau dabar mokslininkai atrado, kad padariniai gali būti pastebimi net po neilgo gyvenimo tokiame taršos lygyje, kuris prieš tai buvo laikomas beveik nekenksmingu.

Du buvę didžiausios Europoje plieno gamintojos „Ilva“ Italijoje savininkai pirmadienį nuteisti kalėti daugiau nei du dešimtmečius už toksiškas emisijas, sukėlusias šimtų žmonių mirtį. Pasak prokurorų, vietovėje, kuroje veikė gamintoja, mažiausiai 400 žmonių mirė anksčiau laiko dėl toksinų, įskaitant kancerogenines daleles, kurios teršė aplinką pietiniame Taranto mieste ne vienerius metus, nes įmonė nesilaikė aplinkos apsaugos reikalavimų.

Į Vilnelės upę sostinėje šeštadienį išsiliejo teršalai. Savivaldybės įmonė „Grinda“ teigia naftos produktų išsiliejimą sustabdžiusi ir besiaiškinanti incidento aplinkybes.

Europos Sąjunga (ES) imasi ambicingo tikslo ir iki 2050 m. metų siekia tapti klimatui neutraliu žemynu. Naujas Briuselyje priimtas įstatymas gali numatyti ir sankcijas, kurios grėstų valstybėms, nesiimančioms ryžtingų sprendimų kovoje su klimato krize. Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, tad mūsų valdžia užsibrėžtus tikslus tikisi pasiekti įvedusi automobilių taršos mokestį ir elektrifikavusi visą šalies viešąjį transportą.

Šią vasarą Lietuvos keliuose laukia naujovė – važiuojančio automobilio išmetamų teršalų kiekį gatvėje matuos nuotolinė „akis“. Ji fiksuos išmetamų išmetamų teršalų kiekį, nustatys labiausiai teršiančius automobilius, fiksuos jų numerius ir identifikuos šias transporto priemones ir jų savininkus. Šią vasarą, pradedant įgyvendinti Aplinkos ministerijos projektą, ne mažiau kaip penkiose  Vilniaus vietose bus  matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.

Žinia, kad Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europos Sąjungoje tikriausiai nei vieno nebestebina. Tai atsiliepia ne tik eismo saugumui, bet ir stipriai prisideda prie oro taršos, rašoma pranešime spaudai. Nuo 2020 metų liepos šalyje įvestas transporto priemonių registracijos mokestis turėjo tapti priemone, kuri šią situaciją gerintų. Pasirinktas modelis – apmokestinti transporto priemonės savininko keitimą priklausomai nuo parduodamo automobilio CO2 emisijos, degalų tipo.

Į Nemuną plūstantys naftos produktai ant kojų sukėlė specialiąsias tarnybas. Teršalų tekėjimą po kelių valandų pavyko sustabdyti. Tačiau gamtai gali būti padaryta milžiniška žala, mat naftos produktai nutekėjo upe tolyn. Teritorijoje, kurioje daug gamyklių, automobilių remonto dirbtuvių, garažų masyvų aplinkosaugininkai ieško teršėjų. Temstant dėl galimos ekologinės nelaimės didžiulis sujudimas prie Nemuno.

Sulaukę net kelių pranešimų apie link Nemuno plūstančias smirdančias nuotekas, Kauno aplinkosaugininkai surengė patikrinimą ir nustatė galimą teršėją. Aiškėja, kad fekalijom smirdantis vanduo nežinia kiek laiko tekėjo iš vieno daugiabučio, kuris turi vietinius valymo įrenginius. Gyventojai sako periodiškai ištuštinantys šulinius, specialistai mano, kad per retai. Smirdantis upelis vingiuoja šlaitu link Nemuno Petrašiūnuose Nemajūnų gatvėje.

Ikiteisminiame tyrime dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ bus daugiau įtariamųjų nei skelbta anksčiau, sako prokurorė.  Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė BNS penktadienį sakė, kad ikiteisminis tyrimas jau baigiamas, o įtariamųjų bus daugiau nei devyni, tačiau jų skaičiaus ji  neįvardijo.