tarša

Pakruojyje į upę ketvirtadienį pateko, kaip įtariama, naftos produktų, nustatytas taršos šaltinis – gyventojo kieme. Kaip pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, gavę gyventojų pranešimą apie taršą Kruojos upėje, Pakruojo mieste, inspektoriai nuvyko į nurodytą vietą. Nustatyta, kad iš miesto nuotekų sistemos į upę teka galimai naftos produktai. Iškviesti ugniagesiai taršos vietą aptvėrė boninėmis užtvaromis ir taip sustabdė teršalų plitimą.

Valstybės kovoje prieš Kuršių marias teršusią „Grigeo“ dėl 48 milijonų eurų baudos, į mūšį įsitraukė ir darbietis Vytautas Gapšys. Ir stojo ne į aplinkosaugininkų, o į marias teršusių verslininkų pusę. Gapšys teismui apskundė žalos gamtai apskaičiavimo metodiką, o kai kurie argumentai žodis žodin sutampa su „Grigeo“ ginančios advokatų kontoros raštais. Be to, paaiškėjo, kad „MG Baltic“ korupcijos byloje teisiamas Gapšys ir pats yra gavęs iš tų pačių advokatų daugiau nei 30 tūkstančių eurų.

Ekologiško transporto, įskaitant paspirtukus, įsigijimui, šiemet planuojama skirti 58 mln. eurų. Tai numatyta Vyriausybei pateiktame Klimato kaitos programos sąmatos projekte. Klimato kaitos suvaldymo priemonėms šiais metais siūloma skirti iš viso 161,6 mln. eurų, pranešė Aplinkos ministerija.  4 mln. eurų numatyti mažai taršioms transporto priemonėms įsigyti (pernai 2762 žmonėms išmokėta 2,5 mln. eurų) ir 5 mln.

Europos Sąjungos planai iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį ne 40 proc., o 55 proc. šįkart nėra vertinami kaip dar vienas pažadas, kurio nesiruošiama tesėti. Tą įrodo per metus 80 proc. – iki 43 eurų už toną CO2 ekvivalento – padidėjusi apyvartinių taršos leidimų (ATL) kaina rinkoje. Žinoma, neapsieita ir čia be investuotojų bei spekuliantų antplūdžio, kurie prognozuoja, kad taršos kaina Europoje tik didės.

Aplinkosaugininkai paskelbė naujausius skaičiavimus, kuriose vietose Baltijos jūroje bei Kuršių mariose kaupiasi daugiausia teršalų. Turėdami šiuos duomenis, specialistai jau gali imtis tolimesnių žingsnių taršai naikinti. Nors, mokslininkai jau dabar pastebi, kad Baltiją labiausiai teršia mūsų gyvenimo būdas ir buityje naudojami daiktai. Net pliušiniai žaislai. Aplinkosaugininkai skelbia tyrimo išvadas, kokios Baltijos jūros ir Kuršių marių vietos labiausiai užterštos.

Rusijoje garsi balerina protestuodama prieš Baltijos jūros pakrantėje statomą pramoninį sandėlį, surengė įspūdingą pasirodymą ant ledo. Moteris sako, kad planuojamos statybos gali ne tik sunaikins unikalų gamtos kampelį, bet ir pražudys čia gyvenačias jos mylimas gulbes. Vieną prestižiškiausių Rusijos Marijos teatro sceną į ledo sukaustytą Suomijos įlanką balerina Ilmira Bagautdinova iškeitė siekdama atkreipti dėmesį į Baltijos jūros aplinkosaugines problemas.

Vilkaviškio rajone užfiksuotas neeilinis incidentas. Kovą turėjo būti pradėtos vežti statybinės atliekos, kurios buvo užkastos žemėje. Aplinkosaugininkai nustatė, kad padaryta žala gamtai – daugiau nei 30 milijonų eurų. Atliekas užkasė viena bendrovė, kai tvarkė aikšteles vėjo jėgainėms statyti. Tačiau išvežt šlamšto taip ir nepavyko. Vėjo jėgainės šalia Vilkaviškio turėjo iškilti prieš šešerius metus. Verslininkai jas buvo suplanavę keturiose vietose.

Detektyvas dėl taršos Kuršių mariose išaiškintas – Aplinkosaugininkų pareiškė, kad į lietaus kanalizaciją vandenį išpylė katilus valantys bendrovės „Klaipėdos energijos“ darbininkai. „Klaipėdos energijos“ atstovai pripažįsta, kad nutekėjimas pas juos įvyko, tačiau kaltinimų tarša nepripažįsta. Ir rėžia argumentą – esą jų teritorijoje nubėgo žalias vanduo, o į marias ištekėjo geltonas.

Klaipėdos lietaus nuotekų tinklus ir kanalizaciją naršo du šimtus tūkstančių kainuojantis robotas, kuris, beje, aptiko ir skandalingą „Grigeo Klaipėda" teršalų vamzdį. Jo tikslas aptikti, ar nėra sutrūkę vamzdžiai bei išsiaiškinti, kas juos užkemša. „Gėrio“ robotukas suranda apsčiai – prezervatyvai, automobilių padangos, riedučiai ir net namų kilimas. Kaip tokius daiktus klaipėdiečiai sukiša į kanalizaciją, nesupranta net ilgamečiai vandentiekininkai.

Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtadienį pranešė atradęs galimą taršos šaltinį Kretingos rajone esančiuose Salantuose. Anot aplinkosaugininkų, į tvenkinį teršalai galėjo tekėti iš privačioje sodyboje užkastų talpų. „Pirminiais duomenimis, specialistai galimai rado taršos šaltinį – privačioje sodyboje užkastas talpas, iš kurių galimai teršalai teka į tvenkinį“, – rašoma pranešime.

Kretingos rajone, Salantų miestelyje, jau parą ugniagesiai bei aplinkosaugininkai stengiasi likviduoti ekologinę nelaimę – nuotekų tinklais į tvenkinį bėga dyzelinu užterštas vanduo. Nors pastatę bonines užtvaras ugniagesiai tvenkinį apsaugojo, niekaip nepavyksta rasti vietos, iš kur dyzelinas atiteka. Šaltinio su specialistais ieško visa miestelio bendruomenė.

Teismas maždaug keturis kartus sumažino Kėdainių savivaldybės vandentvarkos įmonei „Kėdainių vandenys“ pernai skirtą 1,65 mln. eurų baudą už taršą ftalatais bei netinkamai išgaunamą geriamąjį vandenį. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) vasario 23 dieną „Kėdainių vandenų“ prašymą panaikinti Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pernai birželį paskirtą baudą tenkino iš dalies – bendrovei skirta bauda sumažinta iki 414 tūkst. eurų.

„Dyzelgeito“ skandalas – vienas didžiausių pastarojo dešimtmečio košmarų garsiausioms automobilių gamintojoms. Atskleista ne vienus metus egzistavusi CO2 emisijos klastojimo schema privertė įmones patuštinti pinigines ir sumokėti kompensacijas vairuotojams. Apie siūlymą atgauti pinigus užsimenama ir Lietuvoje, tačiau dalis advokatų tai pataria vertinti itin atidžiai.

Pastarosiomis dienomis šalyje fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas, gyventojams patariama nesportuoti lauke, o namus vėdinti tik dienos metu. „Fiksuojamas padidėjęs oro užterštumas. Vakar fiksavome kietųjų dalelių paros ribinės vertės viršijimus visose miestų oro kokybės tyrimų stotyse, taip pat kai kur fiksavome azoto dioksido koncentracijos padidėjimą“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus atstovė Vilma Bimbaitė.

Aplinkosaugininkai tiria antradienio vakarą pastebėtus galimus teršalus Klaipėdos uosto teritorijoje. Pasak specialistų, kol kas nėra aišku, ar tai yra yra teršalai ir kaip jie galėjo išsilieti į vandenį. Aplinkosaugininkų teigimu, tiriamos visos versijos, iš kur galima taršo galėjo pasklisti: nuo statybviečių iki „Grigeo Klaipėda“. Pasak Aplinkos apsaugos departamento atstovų, antradienį apie 16 val.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Jonavoje sausio 17 d. vidutinė 24 val. kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore viršijo ribinę vertę. Pagrindinė pablogėjusios oro kokybės priežastis – intensyvus vietinis (individualus) šildymas. Artimiausiomis dienomis vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai, todėl kietųjų dalelių koncentracija aplinkos ore išliks padidėjusi.

Pajūrio aplinkosaugininkai į dvi priekabas vos sutalpino per šiuos metus konfiskuotą brakonierių įrangą. Juose atsidūrė kilometrai tinklų, šakės, žeberklai ir net valtys. Gamtosaugininkai pastebi, kad per abu šių metų karantino laikotarpius brakonieriai ypač suaktyvėjo. Kol dalis tautiečių izoliavosi namuose, niekdariai būriais traukė prie upių bei ežerų ir gaudė lašišas, ungurius, šlakius bei kitas neršiančias žuvis. „Specialiai galai užgaląsti, kad įsmeigus iš karto ištrauktum.

Šiandien sukanka lygiai metai, kai prokurorai paskelbė nustatę, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus pylė nevalytas nuotekas į Kuršių marias. Prokurorų teigimu tyrimas jau artėja prie pabaigos ir netrukus byla bus perduota teismui. Teisėsaugininkai atskleidžia, kad per metus išsiplėtė įtariamųjų ratas, tačiau dar neišduoda kokią žalą gamtai bendrovė „Grigeo Klaipėda“ padarė. Tiesa, anot prokurorų, pačios įmonės nusamdyti ekspertai tvirtina, kad žalos gamtai iš viso nėra.

Prabėgo metai po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl „Grigeo Klaipėda“ taršos. Naujausia informacija šį ketvirtadienį pasidalijo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji prokurorė Dalia Pocienė bei Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Gina Skersinskytė.

Cukraus gamykla Kėdainiuose ir vėl yra aplinkosaugininkų akiratyje. Įvykus avarijai iš įmonės teritorijos pasipylusi tarša pasiekė Nemuną. Aplinkosaugininkai skaičiuoja žalą. Beveik prieš metus užfiksavus pažeidimą  įmonei jau teko sumokėti trečdalį milijono už taršą.  Nemalonų vaizdą ir nosį riečiantį dvoką sklindantį nuo Šerkšnio upelio užfiksavo dviračiu važiavęs kėdainiškis. Vyras apie taršą pranešė aplinkosaugininkams. Atvykę specialistai apžiūrėjo balzganą upelį.

Kova su automobilių tarša miestuose įgauna naują pagreitį. Dalis savivaldybių jau užsimena apie žadamus pakeitimus miestuose bei naujus mokesčius, o nauji pakeitimai atsirastų pagrindinėse miestų zonose. Jau šiemet Kaunas žada įvesti dviejų eurų rinkliavą norintiems automobiliu įvažiuoti į senamiestį.

Aplinkosaugininkai, įmonė „Orlen Lietuva“ bei mokslininkai vis dar aiškinasi, kokią žalą gamtai galėjo padaryti pirmadienį iš Būtingės naftos plūduro jūroje išsiliejusi nafta. Incidento dienos duomenis teršalų į vandenį pateko kone dvi tonos, o trečiadienį aplinkosaugininkai jau skelbia, kad į Baltiją pateko tik 480 litrų naftos.

Ekologišku žuvų auginimu užsiimanti įmonė taip užteršė Balčio ežerą, kad dabar Skudutiškio kaimo gyventojams po maudynių tenka eiti į dušą. Jauki gamtos vieta tapo nemalonų kvapą skleidžiančiu, pelkėjančiu įmonės nuotekų baseinu. Situacija domėjosi laida „Žalioji byla“. Dėl užteršto ežero šalia esančios sodybos tapo bevertėmis.

Pajūryje besidarbuojantys verslininkai savaip kovoja su šiukšlinimu. Kavos ir saldumynų kioskelį turinti verslininkė sumanė akciją – jei žmogus atneš pajūryje surinktų šiukšlių maišelį, gaus nemokamai kavos puodelį ar saldainį. Tiesa, gamtininkai į tokį pasiūlymą žiūri nevienareikšmiškai. Jie pastebi, kad daugumą šiukšlių pajūryje ir sudaro vienkartiniai kavos puodeliai, kuriais prekiauja čia įsikūrę verslininkai.

Dalis Šilutės rajono gyventojų pasipiktino tiekiamo vandens kokybe – pakeitus filtrus, jie ir vėl yra užteršiami, iš čiaupo leidžiamas vanduo vos prabėga, o atsakingos tarnybos į pranešimus nereaguoja. Šilutės rajone, Vilkyčių kaime, gyvenantis Aurimas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past.) pasakojo, kad su užteršto vandens problema susidūrė ir kiti kaimo gyventojai.

Kandidatas į aplinkos ministrus 36 metų Simonas Gentvilas sako, kad taršos mokesčiai turi tapti ne biudžeto pildymo instrumentu, o kurti ekologišką alternatyvą. Jis žada keisti automobilių taršos mokestį bei didinti mokesčius dideliems aplinkos teršėjams.  Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.

Lietuvoje nustatyti 256 juodligės taršos židiniai, pranešė Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnyba pirmadienį pranešė baigusi inventorizuoti šiuos židinius – vietas, kur užkasti dėl juodligės nugaišę gyvuliai. 2015–2020 metais Geologijos tarnybos specialistai, bendradarbiaudami su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), inventorizavo 189 iki šiol valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje GEOLIS neregistruotus, bet VMVT žinomus juodligės kapinynus, išsidėsčiusius 32 savivaldybėse.

Aplinkos ministerija ne tik žmonėms, bet ir įmonėms pradėjo siūlyti po 4000 eurų kompensaciją už perkamus elektromobilius. Tačiau lietuviai atsargūs ir į šiuos dovanojamus pinigus žiūri įtariai. Mat elektromobilių kainos tebėra tokios aukštos, kad ir kompensacijos dar neskatina jų pirkti. Ekspertai sako, kad dėl to paramą daugiausia gaus tie, kas ir taip pirktų elektrinį automobilį ne taupumo sumetimais, o tų, kas renkasi skaičiuodamas kaštus, nuomonės parama nepakeis.

Prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų tarša Klaipėdos uoste, 2018-2019 metais vykdant darbus Malkų įlankoje. Tai ketvirtadienį pranešė uosto vadovas Algis Latakas, informaciją patvirtino ir Klaipėdos apygardos prokuratūra. „Šitas ikiteisminis tyrimas spalio 8 dieną buvo nutrauktas. Tyrimas nutrauktas konstatavus, kad nepadarytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamajame kodekse“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Latakas.

Kompensacijoms už seno taršaus automobilio sunaikinimą, įsigyjant paspirtuką, dviratį ar viešojo transporto bilietą, dar liko 0,93 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Pasak jos, nuo rugsėjo pabaigos šiai priemonei skyrus papildomai 3 mln. eurų ir pratęsus kvietimą, jau sulaukta 2,3 tūkst. paraiškų už 2,07 mln. eurų. Paraiškos bus priimamos, kol pakaks lėšų.

Lietus ir sustiprėjęs vėjas išsklaidė pastarosiomis dienomis Lietuvoje fiksuotą smarkiai išaugusį oro užterštumą, BNS informavo Aplinkos apsaugos agentūra. „Nuo lietaus šeštadienio vakarą viskas ir prasidėjo, o šiandien prognozuojamas gan stiprus vėjas, tai jis irgi gelbėja. (...) Šiuo metu pavojus jau praėjęs. Dar vakar vakare stebėjome, kad kietųjų dalelių koncentracija mažėja“, – aiškino Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Penktadienio vakarą daugelį Lietuvos gyventojų per jų telefonus pasiekė gąsdinantis pranešimas su perspėjimu riboti veiklą lauke, nedeginti atliekų, vengti fizinės veiklos. Spalio 1 d. duomenimis, oro tarša ir kietųjų dalelių kiekis ore visoje Lietuvoje normas viršija beveik 3 kartus. Ketvirtadienį visoje Lietuvoje dangų aptraukė rūką primenanti migla, o ore buvo juntamos dulkės, kai kur netgi skleidžiančios šiek tiek nemalonų kvapą.

Baltijos jūra jau seniai laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, o mokslininkai jau fiksuoja net pasikeitusį žuvų elgesį vandenyje. Lietuva, kartu su dar 7 Baltijos jūros regiono valstybėmis, įsipareigojo mažinti jūros teršimą, o nauji reikalavimai dėl to slėgs verslininkus, žvejus ir net ūkininkus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuvai tai gali kainuoti šimtus milijonų eurų, o visoms Baltijos jūros šalims – milijardus.

Kėdainių miesto Žibuoklių gatvės gyventojai negali naudotis šachtiniais šuliniais, kurių vandenį iki šiol žmonės naudojo tiek buitinėms reikmėms, tiek maisto gaminimui. Šeštadienį žmonės pastebėjo, kad jų šulinių vanduo turi keistą kuro kvapą. Kol situaciją aiškinasi atsakingi specialistai – gyventojams geriamąjį vandenį parūpino savivaldybė.   Šeštadienio rytą, kelios minutės po 8 val.

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų.

Panevėžyje, Nevėžio atkarpoje, pastebėjus negyvų žuvų pradėtas tyrimas, skelbia Aplinkos apsaugos departamentas.  Pranešimas apie įvykį gautas sekmadienio rytą. Pranešta, kad upėje nuo J. Janonio gatvės iki Panevėžio rajono ribos pastebėtos negyvos žuvys. Nurodoma, kad išgaišo tik karšiai. Paimti upės vandens mėginiai, renkamos nugaišusios žuvys ir skaičiuojama žala aplinkai. Daugiau informacijos žadama pateikti pirmadienį po tyrimų rezultatų.

Kalifornijos valdžia nusprendė radikaliai kovoti su klimato kaita. Jau netolimoje ateityje uždraudžia pirkti naujus dyzeliu ar benzinu varomus automobilius. Kalifornija tikisi, kad visiems gyventojams persėdus į elektromobilius, valstija ne tik bus švaresnė, bet neva taip bus sukurta daug naujų darbo vietų.

Olandų mokslininkai sugalvojo būdą, kaip mirus žmogui neteršti žemės laidojant jo kūną, o paversti jį trąša. Išmanus sprendimas – iš grybienos pagamintas karstas, kuris ir pats greitai suyra ir padeda kūnui greičiau virsti augalų maistu.   Išklotas samanomis ir apaugęs grybais. Tai karstas, kuriame laidoti artimuosius siūlo olandų išradėjai. Atgulę amžinojo poilsio tokiame karste, pasak jų, jūs kur kas greičiau grįšite atgal į gamtą.

Neįprastos lenktynės Klaipėdoje. Dienos be automobilio progą uostamiestyje vyksta varžybos, kas greičiau įveiks Klaipėdą per rytinė spūstį. Prie starto linijos išrikiuotos 8 skirtingos transporto priemonės. Su jomis varžosi ir bėgikas. Kas lenktynes nugalėjo bei su kokiais iššūkiais teko susidurti varžybų dalyviams? Prieš pat rytinę spūstį, pietinėje Klaipėdos dalyje būriuojasi jaunimas. Čia startuos neįprastos lenktynės.

Jei vairuojate senesnį automobilį ir jus šiomis dienomis sustabdys policijos pareigūnai kartu su aplinkosaugininkais – žinokite, kad bus tikrinama jūsų transporto priemonės sveikata. Pareigūnai visą savaitę Lietuvoje vykdo reidą, kurio metu matuoja teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Dažniausiai jiems užkliūva lietuvių mėgstami dyzeliukai. Sostinės Karoliniškių rajone driekiasi Laisvės prospektas, kuriuo kasdien važiuoja tūkstančiai automobilių.

Trečiadienį prasidedant Europos judumo savaitei aplinkosaugininkai tikrins automobilių taršumą. Teršalų kiekis automobilių išmetamosiose dujose bus matuojamas Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių regionuose, vairuotojai bus informuojami apie alternatyvias aplinkai nekenksmingas transporto priemones, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas. „Vienas pagrindinių aplinkos oro teršėjų yra transportas – jo neigiamas poveikis oro kokybei yra nuolatinis.

Burną ir nosį dengiančios kaukės dabar išties tapo neatsiejama mūsų kasdienio gyvenimo dalimi. Deja, kasdien išmetamos kaukės – sunkiai yra ir teršia mūsų aplinką. O štai viena gamykla Prancūzijoje sugalvojo kaukes, kuras panaudojus galima tiesiog kompostuoti. Neteršiančios kaukės pagamintos iš kanapių. Į pietus nuo Paryžiaus esančios gamyklos teritorijoje iš ritinio Frederikas traukia ne įprastą šieną, o sudžiūvusias pluoštines kanapes.  „Štai čia yra stiebas, o čia viršūnė.

Pakaunės gyventojams rytais prie Nemuno tenka mėgautis ne gražia gamta ir tyru oru, o fekalijų tvaiku ir bjauriais teršalais. Ir tai tęsiasi jau ne pirmi metai. Jie įsitikinę, kad kažkas į upių tėvą rytais vis paleidžia kanalizacijos nuotekas. O štai aplinkosaugininkai akivaizdžios taršos nemato, bet sako jau paėmę mėginius. Bjaurias samplaikas Nemuno pakrantėje fiksuoja pakaunės gyventojai.

Rugpjūčio pradžioje vandens kokybė neatitiko normų kai kuriuose Biržų ir Anykščių vandens telkiniuose, pirmadienį pranešė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Tarša žarninėmis lazdelėmis užfiksuota Biržuose esančio Širvėnos ežero Centrinio paplūdimio maudykloje, o Jaunimo paplūdimio maudykloje – keturis kartus normą viršijantis melsvadumblių kiekis. Žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų tarša užfiksuota ir Anykščiuose, Šventosios upėje ties Šeimyniškėlių gatve.

Rugpjūčio pradžioje keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų  Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gauti rezultatai tik apie 82 stebimų maudyklų iš 120 numatytų stebėti maudyklų, keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

Šiandien gausus būrys klaipėdiečių susirinko į mitingą prie AB „Grigeo Klaipėda“. Pagrindinis klaipėdiečių noras ir siekis, kad mieste nebeliktų jau ne vienerius metus miestiečius kankinančios smarvės.

Aplinkos apsaugos agentūra antradienį pranešė, jog pirmieji tyrimų rezultatai rodo, kad Klaipėdos jūrų uoste prieš dvi dienas buvo išsiliejęs dyzelinas. Vandens mėginiai buvo paimti trijose vietose – uoste, taip pat ties pirmąja ir antrąja Melnragėmis. Mėginių, paimtų iš Melnragės, rezultatai, skirti nustatyti išsiliejusių teršalų koncentraciją paviršiniuose vandenyse, turėtų būti aiškūs trečiadienį.

Teršalų dėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijoje lokalizuota, tuo metu į teršalų lokalizavimą jūroje įsijungusios jungtinės aplinkosaugininkų, Karinių jūrų pajėgų štabo, Priešgaisrinės apsaugos tarnybos bei pasieniečių pajėgos, teigia Aplinkos apsaugos departamentas.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento specialistai 2020 m. liepos 31 d. paėmę vandens mėginius iš Vilniaus mieste įrengtų fontanų, tik dviejuose iš jų nerado taršos fekaliniais mikroorganizmais. Vandens mėginiai buvo paimti Lukiškių aikštės interaktyvaus, Šiaurės miestelio „Šeimyninis dušas“, Vašingtono aikštės, Operos ir baleto teatro, Bernardinų sodo šokančio, Rotušės aikštės „Town Hall Square“ ir Vokiečių gatvės fontanuose.