tadas povilauskas

Netylant kalboms, jog dėl sudėtingos demografinės situacijos Lietuvoje ateityje teks didinti pensinį amžių, ekonomistai sako, jog tai yra neišvengiama. Tiesa, ekspertai priduria, kad netrūksta ir alternatyvių sprendimų, kurie šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojami.

Nors šiemet standartinis pelno mokesčio tarifas padidintas nuo 16 iki 17 proc., valstybės biudžetas gali nesurinkti planuotų pajamų, rašo „Verslo žinios“. Šių metų biudžete iš šio mokesčio numatyta surinkti 2,24 mlrd. eurų – 24 proc. daugiau nei pernai, kai suplanuotos įplaukos siekė 1,81 mlrd. eurų.  Per pirmąjį šių pusmetį surinkta 1,12 mlrd. eurų arba 5,1 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Portalui Finansų ministerija nurodė, kad tai yra 50 proc.

Įkandin pabrangusių degalų po mėnesio gyventojams dar labiau pabrangs ir elektra, ir dujos. Energetikos reguliavimo taryba dešimtadaliu didina visuomeninės elektros kainas, tiesa, jos dar neprilygs toms, kurias moka nepriklausomų elektros tiekėjų klientai. Dujų kainos kyla ir grįžta į lygį, buvusį prieš metus.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

SEB bankui nekeičiant šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozių, banko ekonomistas sako, kad tokį sprendimą lėmė didesnė nei tikėtasi iš antrosios pensijų pakopos fondų atsiimtų lėšų apimtis.  „Mūsų pagrindinių eksporto partnerių prognozės yra šiek tiek sumažintos, bet pokyčiai nėra dideli, iš esmės per kelis procentinius punktus.

Lietuvoje sausį mėnesio infliaciajai siekiant 1,5 proc., o metinei – 3,1 proc., SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad tam didžiausios įtakos turėjo panaikinta lengvata šildymui, padidinti akcizai. „Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas padidintas šilumos energijai – čia buvo stiprus veiksnys. Turėjome atsiradusį draudimo mokestį, taip vadinamąjį saugumo mokestį. Kaip ir pernai sausį, (...) beveik 4 proc.

Atlyginimai Lietuvoje šiemet sparčiau augs tose srityse, kur didesnės įtakos turi minimalus atlyginimas (MMA), sako SEB banko ekonomistas.  „Labiau algos augs ten, kur pats algų lygis yra mažesnis, kur minimalus darbo užmokestis yra svarbesnis – apgyvendinimas, administracinės paslaugos, statyba. Lėčiau augs ten, kur algos yra didesnės – IT sektorius, finansai, profesinės paslaugos“, – naujausių SEB makroekonominių prognozių pristatyme kalbėjo Tadas Povilauskas.

Dėl pingančių kai kurių žemės ūkio produktų maisto kainos šiemet turėtų mažinti infliaciją, tačiau ją didins didesni kuro, tabako ir alkoholio akcizai, vartojimo augimas dėl atsiimtų lėšų iš pensijų fondų, sako SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.  Pasak analitiko, slopstanti maisto infliacija turėtų atsverti augančias kai kurių paslaugų ir prekių kainas.

Donaldo Trumpo ekonominis šantažas – kalbos apie dar didesnius mokesčius ir tarifus Europai – dar labiau į viršų pakėlė aukso kainą. Tiesa, ekonomistai bei rinkos Jungtinių Valstijų prezidento grasinimus vertina ne taip rimtai kaip prieš metus.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.  „Žinote, galvojate apie Europos Sąjungą, labai draugišką. Jie mus apiplėšia.

Būsto įperkamumo krizė vis labiau gilėja, o dalis ekonomistų netgi užsimena apie besiformuojantį burbulą nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. Negana to, kyla klausimų, ar NT vystytojai nepiktnaudžiaus dabartine situacija ir kurį laiką dirbtinai nemažins pasiūlos, siekdami didesnio pelno vėliau.

Kaip Venesuelos įvykiai keičia naftos, degalų ir aukso kainas? Pasak ekspertų, net jei Venesuela naftos išgavimą pakeltų iki istorinių aukštumų, jos įtaka pasaulinei rinkai būtų minimali. Venesuelos „juodasis auksas“ yra sunkus, o jį perdirbti itin brangu. Tiesa, prieš du dešimtmečius venesuelietiška nafta keliavo ir į Lietuvą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Donaldo Trumpo kalbos apie Venesuelos naftos atsargas rinkų ženkliai nepaveikė – tik iš pradžių nafta kiek atpigo.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) rinka Lietuvoje yra įkaitusi iki raudonumo. Registruojamas rekordinis sandorių skaičius, bankai išduoda itin daug paskolų, kurių palūkanos yra sumažėję. Kai kurie ekspertai įspėja, kad gyventojams leidus atsiimti pinigus iš II pensijų pakopos ir palengvinus reikalavimus, kurie keliami perkantiems būstą su paskola, situacija dar paaštrės.

Statistikams antruoju įverčiu pagerinus trečiojo šių metų ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) įvertį, ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad tai lėmė geresnis nei tikėtasi rugsėjo rezultatas. Visgi iš esmės ekonomika per ketvirtį nepakito – jos augimą stabdo sulėtėjusi pramonė.

Lietuvoje prasideda vartojimo euforija. Atslūgus karo baimei ir sumažėjus palūkanoms lietuviai ne tik drąsiau perka nekilnojamąjį turtą, bet ir prekybos centruose kraunasi pilnus vežimus. Ekonomistai prognozuoja, kad vartojimo euforija tęsis ir visus ateinančius metus, o ją dar labiau kaitins milijardai eurų, kuriuos lietuviai pasišovę išleisti atsiėmę iš antrosios pensijų pakopos. Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad kitais metais būsto rinkos aktyvumas bus nemažas, tačiau būsto įperkamumas mažės, nes kainos didėja sparčiau nei gyventojų pajamos. „Jei žiūrėsime Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje kainos, išskyrus Vilniuje, jau padidėjusios 14 proc. – gerokai daugiau nei auga darbo užmokestis ar kitos pajamos“, – naujausių makroekonominių prognozių pristatyme antradienį sakė T. Povilauskas.

JAV ekonomika lieka gana atspari, Euro zona kitąmet augs truputį lėčiau negu šiemet. Europos Centrinis Bankas (ECB) bazinių palūkanų normų artimiausiais ketvirčiais neturėtų keisti. 2025 metų Lietuvos BVP prognozę truputį sumažiname, o kitų metų – minimaliai padidiname. Kitos Baltijos šalys Lietuvą pagal ūkio plėtros tempą pasivys ne anksčiau negu 2027 metais, rašomas SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Paslaugos Lietuvoje brangsta kaip ant mielių – per metus kainos vidutiniškai kilo 6 procentais. Kirpyklų ir apgyvendinimo sektoriaus kainos šoktelėjo 7 procentais, o bene labiausiai brango namų tvarkymo paslaugos. Jos, pasak ekonomistų, šoktelėjo 15 procentų. Paslaugų teikėjai sako, kad neturi pasirinkimo, mat kiekvienais metais kone 10 proc. brangsta darbui naudojamų priemonių kainos.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Nuo kitų metų rugpjūčio pirmąjį būstą norintys įsigyti žmonės turės sukaupti mažesnį pradinį įnašą. Kaip skelbė Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus, po Atsakingojo skolinimo nuostatų (ASN) pakeitimo pradinis įnašas siektų 10 proc. būsto vertės, o ne 15 proc. „Nuo 2011 m. taikomi Atsakingojo skolinimo nuostatai atlieka savo darbą – jie padeda išvengti gyventojų perteklinio įsiskolinimo ir užtikrina finansinį stabilumą. Dabar atėjo metas žengti į naują jų brandos etapą.

Elektrą gaminantiems vartotojams nuo rugsėjo 30 d. prekyba elektra vyksta nebe valandos, o 15 minučių intervalais. Tad gyventojus įspėja jau dabar – rytoj numatomi elektros kainų šuoliai.  SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle „Facebook“ rašė, kad jau trečiadienį numatomi ir elektros kainų šuoliai. „Jau susiformavo rytojaus (day-ahead) elektros kainos Lietuvoje, todėl galime matyti, kokie tie svyravimai bus valandos eigoje. Ir jie dideli. Pavyzdžiui, nuo 19 val.

Lietuvoje iš politikų lūpų jau ne pirmąjį kartą skamba pasiūlymai trumpinti darbo dienų savaitę. Tačiau ekonomistai tokias idėjas vertina neigiamai ir sako, kad tokios kalbos liūdina. Naujai išrinkta premjerė Inga Ruginienė užsiminė apie norą, kad darbuotojai dirbti ne penkias dienas per savaitę, kaip yra įprasta dabar, bet keturias. Tačiau ekonomistai į tokius pakeitimus žvelgia su nerimu. Jų vertinimu, noras pailsėti ilgiau gali atsisukti kitu lazdos galu ir smogti kur kas skaudžiau.

Kitais metais įsigalios nauji nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimai. Tiesa, dalis ekonomistų neabejoja – mokestis netolimoje ateityje dar kartą keisis. Seimas dar birželio mėnesį pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis pirmo gyvenamojo būsto vertė apmokestinama tada, kai ji viršija 450 tūkst. eurų. Tiesa, savivaldybių tarybos galės nustatyti ir didesnę neapmokestinamąją pirmojo būsto vertę.

Būsto pirkėjai stabdžio nespaudžia. O, kaip sako dalis ekonomistų, jei pasiūla nedidės, kitais metais žadami pokyčiai dėl pensijų ir paskolų išdavimo gali pagaminti nemalonų kokteilį. Tad ko tikėtis gyventojams? Registrų centro duomenimis, rugpjūčio mėnuo šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje išliko gana aktyvus. O tokia tendencija stebima jau ne pirmą mėnesį.

Lietuvos bankas siūlo lengvinti naštą įsigyjantiems pirmąjį būstą ir švelninti reikalavimus, tarp kurių – sumažinti pradinį įnašą nuo 15 procentų iki 10 procentų. Ekonomistai tikina, kad šie pokyčiai aktualūs jaunimui, kuriam sunkiausia surinkti pinigus pradiniam įnašui ir nusipirkti būstą.

Lietuvoje per metus vidutinė alga padidėjo 110 eurų ir pasiekė 1460 eurų į rankas. Prognozes atnaujinę ekonomistai aiškina, kad panašaus augimo galima tikėtis ir kitąmet. Rinkos ekspertai taip pat bado pirštais į papildomą milijardą eurų, kurį kitąmet turėtų išleisti antros pensijų pakopos atsisakę lietuviai.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.

Kitąmet įsigalios nauja tvarka dėl II pensijų pakopos. Tačiau dalis banko ekonomistų sako, kad „toks vakarėlis“ esą gali baigtis liūdnai. SEB bankas antradienį paskelbė, kad dėl Seimo patvirtintos II pakopos pensijų reformos ir tikėtino vienkartinio vartojimo šuolio didina kitų metų Lietuvos ekonomikos augimo prognozę 0,6 proc. punkto iki 3,1 procento.

Pasaulio ekonomika šiemet auga lėčiau, nes JAV ūkio plėtra yra kuklesnė. 2026 metų JAV ir euro zonos augimo prognozę šiek tiek pagerinome, tačiau nerimas dėl tolimesnių JAV prekybos politikos sprendimų išlieka. Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet turėtų dar kartą mažinti bazinę palūkanų normą, rašoma pranešime žiniasklaidai. 2025 metų Lietuvos BVP prognozės nekeitėme, bet pagerinome kitų metų augimo prognozę iki 3,1 proc., nes tikėtinas vienkartinis vartojimo šuolis.

Lietuvoje degalų pardavimai nukrito dviženkliais skaičiais. Visą nuosmukį, pasak ekonomistų, sudaro dyzelinas, kurio sunkvežimiai Lietuvoje nesipila, nes Lenkijoje kartais dyzelino litro kaina 14 centų mažesnė nei Lietuvoje. Tiesa, padidėjusio dyzelino akcizo surenkama daugiau, net ir krentat pardavimams, dėl to valdžia neskuba keisti savo planų. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Lietuviai šluoja prabangius būstus – butų, namų kainos viršija ir porą milijonų eurų. Būsto rinkoje dalyje miestų sandorių ir rezervacijų – dvigubai daugiau nei pernai. Kainų augimas įsibėgėja, dalis nekilnojamojo turto ekspertų prognozuoja, kad naujų butų kainos sostinėje gali pakilti ir 15 procentų. Netrūksta ženklų, kad būsto rinka gali ir perkaisti.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.  Sostinėje, prestižiniame Laurų kvartale pastatytas namas kainuoja 1,6 milijono eurų.

Ekonomistai prognozuoja, kad lietuviai iš antrosios pensijų pakopos gali atsiimti apie 4 milijardus eurų. Tiesa, nerimauja, kad žmonės pinigus tiesiog ištaškys – prisipirks buitinės technikos, baldų, egzotinių kelionių, susidės dantis ar pasidės pinigus į sąskaitas, kur jie nuvertės. O socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė ragina negąsdinti žmonių, palikti kaupiančiuosius ramybėje ir leisti jiems patiems apsispręsti – kaupti toliau ar atsiėmus pinigus išleisti savo reikmėms.

Prekybininkai nuolatos ieško būdų, kaip sudominti pirkėjus ir pelnyti jų pasitikėjimą. O kai kurie iš jų netgi sumoka už tai, kad stovite eilėje. Siekdami, kad pirkėjai sugrįžtų į prekybos tinklą, nupirktų kuo daugiau prekių ir atneštų pelno, prekybininkai savo klientams siūlo įvairiausias akcijas. Štai vienas iš prekybos tinklų – „Kaufland“, veikiantis daugelyje Europos valstybių, netgi pasiryžo sumokėti, jei jums eilėje teks laukti ilgiau kaip 5 minutes.

Blogos žinios Lietuvos valgytojams – maisto perdirbėjai rengiasi branginti mėsą. Vištienos produktus vidutiniškai 11 procentų, kiaulienos 5 procentais. Kavos tiekėjai taip pat nori kelti kainą net penktadaliu. Brangti turėtų ir šaldytos daržovės, jų kainą verslas nori didinti vidutiniškai 12 procentų. Pasak ekonomistų, gyventojų tokios tendencijos stebinti neturėtų. Esą prekybininkai žingsnis po žingsnio kelia kainas lentynose pagal tai, kaip anksčiau brango žaliavos.

Po Izraelio suduoto galingo smūgio Iranui akcijų rinka ir vėl patyrė didelį sukrėtimą. Fiksuojamas ir žaliavinės naftos smarkus pabrangimas. Ar tai reiškia, kad vairuotojai degalinių švieslentėse išvys didesnius skaičius? Penktadienį Izraelis surengė galingą ataką prieš Iraną. Dėl šios situacijos pabrango ne tik žaliavinė nafta, bet ir auksas, o akcijų rinkos smuko žemyn. Ekspertai prognozuoja, kad jau netrukus gali išaugti ir degalų kainos vairuotojams.

Naujausia Valstybės duomenų agentūros statistika rodo, kad algų atotrūkis tarp sostinės ir likusios Lietuvos toliau auga. Sostinėje dirbantieji gauna maždaug puse tūkstančio eurų daugiau nei Zarasų gyventojai. Pasak ekonomistų, smulkiuose regionuose verkiant trūksta investicijų ir įmonių, kurios kurtų aukštą pridėtinę vertę.

Praėjo daugiau nei treji metai, kai konservatorių Vyriausybė leido Taivanui atidaryti atstovybę Vilniuje. Iškart kilo didžiulis skandalas, prekybos karą paskelbė Kinija. Tuomet ir Gabrielius Landsbergis, konservatoriai bei kitos su jais valdžioje buvusios partijos Lietuvos žmonėms pasakojo, kad bendradarbiavimas su Taivanu atneš didžiulę naudą ekonomikai, į šalį plūstels milijardinės investicijos. Vis tik dabar, po 3 metų akivaizdu, kad pažadai buvo pernelyg skambūs.

Specialistai atviri – Lietuvos demografinė padėtis blogėja. O surinkti duomenys atskleidžia ir kitą realybę – kai kuriuose šalies savivaldybėse gyvena daugiau šunų nei vaikų. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas socialiniame tinkle rašė, kad gyventojų išsakomi pastebėjimai dėl mažo gimstamumo, panašu, nėra iš piršto laužti. „Viename nedideliame Lietuvos mieste išgirdau skundžiantis, kad mieste išvysi daugiau šunų negu vaikų . Penktadienio ryto proga galima patikrinti šitą skundą.

Lietuvoje mažėja gyventojų dalis, gaunanti mažiausius atlyginimus, minimalią algą. Nors dažniausiai už nedidelį uždarbį dirba jauni, šviežiai į darbo rinką įsilieję žmonės, jie greitai pasikelia algas ir atlyginimo dydžiu lenkia vyriausius Lietuvos darbuotojus. Ekonomistai aiškina, kad šalyje keičiasi kartos, jauni gyventojai dirba geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų ar finansų.

JAV prezidento griežtas sprendimas įvesti muitus daugeliui valstybių, panašu, sujaukė nusistovėjusią ekonominę pasaulio tvarką. O dėl to smuko ne tik akcijų rinkos, bet žemyn nusirito ir dujų bei naftos kainos. Tačiau ką tai reiškia vartotojams ir visam ūkiui? Iki šiol laisva prekyba leido auginti skirtingų šalių ekonomikas, pritraukti investicijas, o gyventojams užtikrino mažesnes prekių kainas, daugiau darbo vietų. Tačiau JAV prezidento Donaldo Trumpo devizas „America First“ (liet.

Kalbos dėl taikos derybų dokumento pasirašymo tarp Rusijos ir Ukrainos netyla, bet tikslios susitarimo sąlygos vis dar tūno šešėlyje. Vis dėlto jei toks dokumentas bus pasirašytas, kokią įtaką tai padarytų Lietuvos ekonomikai ir ką tai reikštų eiliniams gyventojams? Rusijai pradėjus karinę invaziją Ukrainoje, Europa suskubo sumažinti priklausomybę nuo Kremliaus energetinių resursų.

Pieno produktų brangymetis įgauna pagreitį. Per metus grietinės, varškės, dalies sūrių kainos vidutiniškai pasistiebė daugiau nei dešimtadaliu, o štai kai kurie pigiausi pieno produktai, kaip varškės sūris, pabrango net penktadaliu. Bendras pieno produktų kainų lygis Europoje dėl per mažos pasiūlos išlieka itin aukštas. Pieno perdirbėjai žada, kad situacija stabilizuosis, tačiau ekonomistai sako, kad pieno produktų kainos ir toliau kils.

Lietuvoje žadama įvesti naujus nekilnojamojo turto (NT) mokesčio pakeitimus. O kol dalis gyventojų piktinasi dėl numatomų pokyčių, Seimo nariai užsimojo griebtis ir dar vieno pakeitimo – NT mokestinę vertę siūloma nustatyti dažniau. Be to, jau dabar aišku, kad susimokėti už būstą gyventojams teks daugiau, net jei įstatymo pakeitimai nebus priimti. Iki šiol gyventojai išvengdavo NT mokesčio, kai, pavyzdžiui, būsto vertė neviršydavo nustatytos ribos, t.y. 150 tūkst. eurų.

Lietuvoje, kitaip daugelyje Europos šalių, jaunimas uždirba daugiau nei vyresni, daugiau patirties įgiję asmenys. Pasak SEB banko ekonomisto Tado Povilausko, tai gali būti esminė priežastis, dėl kurios jaunimas yra santykinai laimingesnis už vyresnio amžiaus asmenis Lietuvoje. T. Povilauskas socialinio tinklo asmeninėje paskyroje pasidalijo duomenimis, kurie rodo vakaruose vyraujančią tendenciją, kad didžiausias atlyginimas yra pasiekiamas sulaukus vidutinio ar vyresnio amžiaus.

Lietuvos bankas keičia savo prognozes – prekių ir paslaugų kainos šiemet kils greičiau nei anksčiau manė bankas, vidutinė metinė infliacija viršys 3 procentus. Blogų naujienų yra ir daugiau. Pasak Lietuvos banko (LB), JAV prezidento Donaldo Trumpo tarifai prekėms iš kitų šalių Lietuvos ekonomikos augimą gali sulėtinti iki beveik pusantro procento BVP. Panevėžio rajone, Naujamiestyje, vietos parduotuvėje sutikti gyventojai pasakoja, kad dabartinės maisto produktų kainos didelės.

Maisto kainos ir vėl didės, o prošvaisčių pigimui, panašu, nebus. Prekybininkai vardija, už kurias maisto prekes reikės mokėti daugiau, o naujai įsteigta Maisto taryba atsakė, ar dėl to imsis veiksmų. Infliacijos rodikliai Lietuvoje ir vėl didėja. Ir nors Finansų ministerija prognozavo, kad 2025 m. infliacija padidės iki 2,5 proc., tačiau dabartiniai skaičiai jau viršija prognozes pirkėjų nenaudai.

Antrąkart JAV prezidentui Donaldui Trumpui žengiant į Baltuosius rūmus iš paskos seka ne vienas jo paruoštas įstatymas, kuris netolimoje ateityje darys neigiamą įtaką Europos ekonomikai. Pokyčius bus galima jausti ir Lietuvoje. Apie tai, kokie realūs pavojai iš ekonominės pusės užklups Lietuvą pasamprotavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Ekonomistas teigia, kad kol kas yra sunku spekuliuoti, kaip atrodys mūsų ateitis, finansinė šalies padėtis, valdant D. Trumpui.

Didžioji Lietuvos mįslė – iš kur socialdemokratai paims milijardus eurų gynybai. Nors premjeras Gintautas Paluckas užsimena apie europinį finansavimą, tačiau jo bent jau kol kas nėra. Užsimenama apie kai kurių lengvatų naikinimą, bet ekonomistai sako, kad vien mokesčiais milijardų nesurinksime, teks daug skolintis. Finansų ministerija visuomenei atsakyti į klausimus negali, o Vyriausybės kanceliarija išsakė dviprasmišką žinią – kad išlaidos gynybai, tai ne vien pinigai kariuomenei.

Lietuvos atlyginimų skirtumai: Vilniuje gyventojas vidutiniškai uždirba 500 eurų į rankas daugiau nei Zarasuose. Nors sostinės algos didžiausios, ekonomistai bado pirštais į Kauną, kur algos ne tiek jau daug skiriasi nuo Vilniaus, o dalis kainų ženkliai mažesnės nei sostinėje. Ar Kaune geriau gyventi nei Vilniuje?   Lietuvos savivaldybių gyventojai gauna ne vienodas algas. Prasčiausioje vietoje Zarasai. Ten žmonės per mėnesį uždirba mažiausiai vidutiniškai 1029 eurus į rankas.

Lietuvoje pienas, jo produkcija parduotuvėse, o ypatingai supirkimas brangsta. Remiantis MMO, vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje šį spalį siekė 48,6 cento už kilogramą – 13,3 proc. daugiau nei rugsėjį (42,9 cento). Anot eksperto, pieno kainų išaugimui įtaką daro didmeninė Europos rinka. SEB banko ekonomisto Tado Povilausko teigimu, atsižvelgus į Lietuvos rinką, pieno supirkimo kainų augimas dar nėra toks didelis, koks galėtų būti.

2025 m. sausio 1 d. bus dešimt metų, kai Lietuva yra euro zonos narė, ir vienintelė mūsų šalies valiuta yra euras. Dešimt metų valstybei yra gana trumpas laikotarpis, bet Lietuvos ekonomika per jį sugebėjo smarkiai ūgtelti. Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas.

Nuo prognozių apie degalų trūkumą iki galimybės sumažinti jų kainą dar labiau. Dalis ekspertų sako, kad rinkoje bręsta nauji pokyčiai, kurie gali atnešti ir kitokias kainas degalinių švieslentėse. Dar pernai rinkose tvyrojo didelė nežinomybė. Štai Tarptautinė energetikos agentūra tuomet net įspėjo, kad kai kur gali pritrūkti dyzelino dėl riboto jo tiekimo, o taip pat ir taikomo Europos Sąjungos embargo rusiškai naftai ir jos produktams.

SEB banko vyriausias ekonomistas Tadas Povilauskas vertina, kad 2024 m. pieno sektoriaus gamintojams tendencijos yra teigiamos. Anot jo, žaliavinio pieno supirkimo kaina už kilogramą siekė beveik 50 euro centų, o tai – beveik 97 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. „Reiktų pasidžiaugti, kad pieno gamybos ūkiams, pastarųjų kelių ketvirčių tendencijos yra teigiamos. Pieno supirkimo kaina spalį buvo 20 proc. didesnė, lyginant su praeitų metų spaliu.