swedbank

Lietuvos ekonomika įžengė į recesijos etapą, kuris, „Swedbank“ prognozėmis, truks ilgiau nei metus, o sudėtingiausias laikotarpis laukia 2009-aisiais. Smunkantis šalies bendras vidaus produktas, mažėjantis vartojimas Lietuvoje, silpnėjanti paklausa  eksporto rinkose tiesiogiai veikia ir verslą, ir Lietuvos žmones. Tai lemia ir finansinių institucijų klientų, negalinčių aptarnauti skolų, skaičiaus augimą, rašoma „Swedbank“ pranešime.

Iš Lietuvai skirtų 3 milijardų litų Europos socialinio fondo paramos, labai reikalingos šiuo sunkmečiu, beveik penktadalis visos sumos atseikėjama valstybės tarnautojų gebėjimams tobulinti. Europos socialinio fondo (ESF) parama labai svarbi dabar, ekonominės krizės metu, nes fondas remia užimtumą, padeda žmonėms įgyti geresnę kvalifi kaciją. Deja, Lietuva iš kitų ES šalių išsiskyrė užsimojusi net 19 proc. ESF lėšų skirti valstybės tarnautojų administraciniams gebėjimams tobulinti.

Ketvirtadienį svyravęs beveik 1,1 proc. ribose ir per dieną pabrangęs apie 0,25 proc. penktadienį, belaukiant ECB prezidento Jean Claude Trichet kalbos iš Tokijo, JAV doleris jau pabrango apie 0,70 proc. ir šiuo metu svyruoja ties 1,3090, pranešama „Swedbank“ apžvalgoje.

Nuo balandžio 15 dienos „Swedbank“ padaliniuose „Western Union“ pinigų perlaidos, siunčiamos iš užsienio į Lietuvą, gali būti išmokamos ne tik litais, JAV doleriais, bet ir eurais. Šiuo metu „Swedbank“ yra vienintelis „Western Union“ partneris Lietuvoje, kuris turės galimybę išmokėti perlaidas eurais. „Tai suteiks daugiau patogumo perlaidų gavėjams bei išskirtinumo mūsų bankui.

Paskelbus prastesnes nei tikėjosi rinkos dalyviai mažmeninės prekybos apimtis, smuko JAV akcijų rinka, paskui save nusitempdama ir EUR/USD kursą. Svyravęs tarp 1,3380 ir 1,3225, JAV doleris dieną baigė ties 1,3250. Panašiame lygyje jis svyruoja ir šiandien, skelbia „Swedbank“ analitikai. Paskelbtas JAV kovo mėnesio gamintojų kainų indeksas, atmetus maisto ir energijos kainas, liko nepakitęs, nors rinkos dalyviai tikėjosi kainų didėjimo 0,1 proc. po 0,2 proc. didėjimo vasario mėnesį.

Antradienį net trijose vietose Suvalkijoje aptikta, kaip įtariama, padirbtų 100 litų banknotų. Kėdainiuose du jaunuoliai mėgino parduotuvėje už prekes sumokėti netikrais pinigais. Marijampolės apskrities VPK informavo, kad antradienį iš degalinės "Lietuva Statoil", esančios Serdokų kaime (Vilkaviškio s.), gautas įtarimų sukėlęs 100 litų banknotas. Kitas netikras banknotas gautas tą pačią dieną iš degalinės "Lukoil Baltija", esančios Geležinkelio gatvėje Marijampolėje.

Antradienį net trijose vietose Suvalkijoje aptikta, kaip įtariama, padirbtų 100 litų banknotų. Marijampolės apskrities VPK informavo, kad antradienį iš degalinės "Lietuva Statoil", esančios Serdokų kaime (Vilkaviškio s.), gautas įtarimų sukėlęs 100 litų banknotas. Kitas netikras banknotas gautas tą pačią dieną iš degalinės "Lukoil Baltija", esančios Geležinkelio gatvėje Marijampolėje.

Trečiadienį kalbėjęs Europos Centrinio Banko atstovas Christian Noyer pabrėžė, kad tikrai turėtų ateiti diena, kai visos Europos sąjungos šalys naudos vieną valiutą – eurą, bet tai tikrai nebus greitai, skelbiama „Swedbank“ apžvalgoje. Jis paneigė galimybę prie ES prijungti šalis, kurios siekia įsivesti eurą, sumažinant reikalavimus ir leidžiant turėti eurą bei nebūti pilnateisėmis euro zonos narėmis.

Didžiausiame Baltijos šalių viešųjų ryšių agentūrų konkurse „Baltic PR Awards 2009“ pirmąją vietą vienoje iš reikšmingiausių kategorijų „Korporatyvinė ir verslo komunikacija“ užėmė lietuviško kapitalo Latvijos reklamos agentūra „Shark media“, pristačiusi projektą „JIKA Santechnikų diena 2008“. „Baltic PR Awards“ yra vienintelis viešųjų ryšių projektus vertinantis konkursas Baltijos šalyse, rengiamas nuo 2005 metų.

Vakar akcijų kainoms smuktelėjus žemyn, po atsinaujinusio susirūpinimo dėl bankų veiklos ir naujienos apie IBM griūtį, JAV doleris svyravęs tarp 1,3580 ir 1,3355 sustiprėjo ir dieną baigė ties 1,3400, praneša „Swedbank“ analitikai. Euro kursui susilpnėti impulso davė ir vakar paskelbtas Euro zonos vasario mėn. gamintojų kainų indeksas bei mažmeninės prekybos apimtys, kurių paskelbti duomenys buvo prastesni už prognozuojamus.

Kaip ir vasario mėnesį, kovą Lietuvoje veikiantys bankai nedidino metinių indėlių eurais palūkanų. Litais priešingai – keturi bankai metinių indėlių palūkanų normas padidino, o jei mažino, tai nežymiai. Tokius duomenis pateikia palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai. Kovo mėnesį palūkanas metiniams indėliams eurais mažino 5 iš 12 indeliai.lt sistemoje savo palūkanų normas skelbiantys bankai. Labiausiai palūkanų normą sumažino „Swedbank“ ir SEB bankas – po 0,7 proc. punkto.

Po ketvirtadienio naujienų iš ECB ir G20 smukęs JAV doleris ir penktadienį, nors ir bandė stiprėti, visgi leido eurui jį „nugalėti“. Per dieną svyravęs 1 proc. ribose ir pabrangęs iki 1,3360 po Amerikos darbo rinkos rodiklių JAV doleris ėmė smukti,  skelbia „Swedbank“ analitikai. Penktadienį paskelbtas patikslintas Euro zonos kovo mėnesio paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas susitraukė mažiau, nei rinkos dalyviai tikėjosi, tačiau tai nebuvo šokiruojanti naujiena.

„Swedbank“ pradeda platinti naują taupymo obligacijų emisiją eurais, kurios garantuotos metų palūkanos, jei klientas išlaiko taupymo obligacijas iki nustatytos jų išpirkimo dienos, yra 2,5 procento. Tai jau septintoji pernai pristatyto naujo finansų instrumento emisija Lietuvoje. Iš viso „Swedbank“ klientai taupymo obligacijų yra įsigiję už 155 mln. litų.

Prieš dvi savaites smukęs iki 1.3737 praeitą savaitę JAV doleris euro atžvilgiu bandė atsirevanšuoti. Ryškių rezultatų jam pavyko pasiekti penktadienį, kuomet pagrindinė valiutų pora smuko daugiau, kaip 2,5 proc. nuo 1,3590 iki 1,3255, rašoma „Swedbank“ analitikų parengtoje apžvalgoje. Tai buvo didžiausias vienos dienos smukimas per pastaruosius du mėnesius.

Šįmet OKT / Vilniaus miesto teatras skaičiuoja jau dešimtąjį sezoną. Balandžio 16 – gegužės 3 d. įvyksiančiame Jubiliejiniame teatro festivalyje žiūrovai turės paskutinę progą išvysti daugelį teberodomų OKT repertuaro spektaklių.

Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių ekonomikos vėl pradės augti tik po to, kai atsigaus Baltijos jūros baseino šalių – pirmiausia, Vokietijos ir Skandinavijos valstybių – ekonomikos, sako „Swedbank“ analitikai. Jie prognozuoja, kad po kritimo šiais metais ir tam tikros stabilizacijos 2010-aisiais Baltijos jūros valstybių ekonomikos vėl pradės augti 2011 metais.

Kovo 25 d. pradėtas platinti naujas „Swedbank“ investicinis indėlis „Infrastruktūra 1“, susietas su S&P Global Infrastructure Risk Control 12% Excess Return indeksu. Indėlis bus platinamas iki balandžio 28 dienos. Naujojo investicinio indėlio terminas – 914 dienų (2,5 metų). Investicinį indėlį galima pasirinkti ir litais, ir eurais. Minimali indėlio suma – 1500 litų arba 500 eurų. Investicinio indėlio litais be rizikos premijos sutartį sudariusiam indėlininkui yra garantuojamos 9 proc.

Praėjusiais metais Baltijos valstybių konkurencingumas smuko, o dėl to labiausiai kaltinti reikia aukštą infliacijos lygį ir pernelyg aukštus atlyginimus. „Swedbank“ analitikai teigia, kad nacionalinių Baltijos valstybių valiutų devalvacija gali pagerinti regiono konkurencingumą ir pagerinti eksporto situaciją. Tačiau analitikai perspėja, kad devalvacija gali neigiamai paveikti finansų rinkas ir apsunkinti užsienio valita paimtų paskolų grąžinimą.

Kokia iš tiesų šiuo metu yra Skandinavijos bankų padėtis ir kaip tai gali paveikti Lietuvos bankų sistemą, naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje buvo pasiteirauta Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo. - Maždaug prieš metus Švedijos bankai SEB ir „Swedbank“ sulaukė kritikos, kad Baltijos šalių rinkoje veikia pernelyg agresyviai. Kaip pastaraisiais metais Skandinavijos bankai veikia šiose mažose rinkose? - Ekonomikos ciklai daugiausia lemia kreditavimo aktyvumą.

Naftos žaliavos kaina pasiekė bene aukščiausią tašką per pastaruosius keturis mėnesius. Kainos kilimą praėjusią savaitę sukėlė drastiškas dolerio vertės smukimas euro atžvilgiu. Pigesnė JAV valiuta sužadino investuotojus į žaliavas. Praėjusią savaitę JAV dolerio smukimą sukėlė investuotojų nuogąstavimai, jog Federalinių rezervų planai pirkti ilgo laikotarpio iždo vertybinius popierius stipriai atpigins pasaulinę rezervų valiutą.

Sparčiai augant nedarbui asmeninių finansų valdymo specialistai perspėja, kad finansinį saugumą šiandien gali užtikrinti tik racionalus išlaidų bei pajamų derinimas ir pataria žmonėms, jei įmanoma, atsidėti didesnę sumą pinigų. „Šiais metais kiekvieną savaitę Lietuvoje darbo netenka 7-10 tūkstančių žmonių. Kovo viduryje šalyje bedarbio statusą turėjo per 162 tūkstančius žmonių.

Pagrindinė valiutų pora ir toliau drąsiai kyla aukštyn. Vakar dieną kursas buvo užkopęs net iki 1,3737 ir pasiekęs didžiausią savaitinį kilimą per pastaruosius 24 metus, skelbiama „Swedbank“ apžvalgoje.  Pagrindinė tokio staigaus kilimo priežastis yra rinkos dalyvių baimė, kad FED‘o planai pirkti ilgo laikotarpio iždo vertybinius popierius stipriai atpigins pasaulinę rezervų valiutą.

Buvo metas, kai Švedijos bankai varžėsi tarpusavyje dėl privilegijos dalyvauti trijų Baltijos valstybių „ekonominiame stebukle“. Dabar Stokholmas kenčia nuo prisiimtų įsipareigojimų, tačiau tvirtina Lietuvos, Latvijos ir Estijos bėdoje nepaliksiąs. Staigus ūkio nuosmukis Baltijos šalyse kelia rimtą grėsmę Švedijos ekonomikai. Lengva ranka bankų dalytos paskolos virto sunkiai pakeliama našta.

Vilniuje statomame banko „Swedbank“ pastate prieš vidurdienį buvo kilęs nedidelis gaisras, tačiau į įvykio vietą atvykusios gausios ugniagesių pajėgos liepsnas rado jau išblėsusias. Kaip BNS trečiadienį informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, 11 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, kad dega statomo pastato stogas. Į įvykio vietą išvyko 6 autocisternos ir vienas autokeltuvas, tačiau atvykę ugniagesiai rado tik rūkstančius dūmus.

Nors penkto pagal turtą Lietuvoje komercinio banko „Snoras“ vadovas Raimondas Baranauskas nesibodi viešai demonstruoti esąs pasakiškai turtingas ir neslėpti fakto, jog pernai gavo 1,679 mln. litų ikimokestinio atlyginimo (vidutiniškai po 140 tūkst. litų per mėnesį), tačiau jo vadovaujamą banką kaip ir daugelį kitų šiuo metu lydi prieštaringi pranešimai. Šiuo metu įsibėgėjus ekonominio sunkmečio traukiniui Lietuvoje vidutiniškai surašomi 480 turto areštų aktų per vieną darbo dieną.

Tarptautinis verslo ir finansų žurnalas „Global Finance“ banką „Swedbank“ pripažino geriausiu augančių rinkų banku Lietuvoje. Analogiškoje kategorijoje geriausiu Estijoje įvertintas taip pat „Swedbank” grupės bankas. Šis įvertinimas „Swedbank” bankams buvo suteiktas tradicinėje „Global Finance” rengiamoje geriausių augančių rinkų bankų Vidurio ir Rytų Europoje apžvalgoje.

Lietuvoje ir kitose Baltijos valstybėse naudos už milijardus litų gavę Švedijos bankai tvirtina nesiruošiantys krizės metu padėti šalims įveikti finansinius sunkumus, nes patiems bankams tai nenaudinga, - skelbia „Vakaro žinios“. Įtakingas leidinys „The International Herald Tribune“ praneša, kad Švedijos bankai, kuriems Baltijos šalių ekonomikos augimas sukrovė milijardus litų pelno, nesiruošia padėti ekonomikai atsigauti recesijos metu.

Vilniuje kilusi panika dėl tariamos lito devalvacijos iki Tauragės neatsirito. Kai sostinės gyventojai šeštadienį masiškai užplūdo bankus, kuriuose keitėsi litus į eurus, tauragiškiai į šią žinią sureagavo santūriai ir eurų nupirko lygiai tiek pat, kaip ir kitais savaitgaliais. Taip teigia Tauragės bankininkai. Įtemptą padėtį įaudrino gandas „Žmonės per daug įsitempę, per daug jautriai reaguoja į bet kokią žinią apie pinigus.

Praėjusią savaitę prie Klaipėdos autobusų stoties prasidėjo pasiruošimas jos nugriovimui: sustatyti eismą ribojantys ženklai, pastatyti laikinosios stoties vagonėliai, į kuriuos bus iškeldintos bilietų kasos, siuntų priėmimo tarnyba, keleivių laukimo salė. „Kovą pradedame griauti, o rugpjūtį jau turėtume įžengti į naujosios stoties patalpas“, - sakė Jelizaveta Daugininkienė, stotį valdančios „Klaipėdos autobusų parkas“ generalinė direktorė.

Pirmadienį vėl „atgijus“ pasaulinės recesijos baimėms ir susirūpinimui dėl bankinio sektoriaus smuko akcijų rinkų kainos taip stiprindamos JAV dolerio kursą. Dienos pradžioje brangęs 1,4 proc. nuo 1,2730 iki 1,2550 po pietų JAV doleris šiek tiek koregavosi ir dieną baigė ties 1,2660, rašoma „Swedbank“ apžvalgoje. Susirūpinimą dėl bankinio sektoriaus vėl atgaivino Lloyds Banking Group pranešimas, kad savaitgalį buvo tartasi dėl 77 proc.

Penktadienį svyravęs, net 1,8 proc. ribose JAV doleris atpigo 0,75 proc. nuo 1,2545 iki 1,2640. Didžiausios įtakos tokiam kurso svyravimui padarė penktadienį skelbti JAV vasario mėnesio darbo vietų skaičius ne žemės ūkio sferoje ir JAV vasario mėn. nedaro lygis, rašoma „Swedbank“ apžvalgoje. JAV vasario mėn. darbo vietų skaičius ne žemės ūkio sferoje mažėjo nuo 598 tūkst. vnt. (patikslinta reikšmė 655 tūkst. vnt.) iki 651 tūkst. vnt.

Trečiadienį svyravęs daugiau nei 1,6 proc. intervale tarp 1,2455 ir 1,2660 JAV doleris visgi nesugebėjo išlaikyti pasiektų aukštumų ir smuko 0,6 proc. iki 1,2635. Tokiam vakarykščiam JAV dolerio smukimui įtakos turėjo vakar paskelbti makroekonominiai duomenys iš JAV, skelbiama „Swedbank“  apžvalgoje. JAV vasario mėn. ADP darbo vietų skaičius sumažėjo 697 000 vnt., kai tuo tarpu rinkos dalyviai tikėjosi 610 000 vnt. mažėjimo po 522 000 vnt. mažėjimo sausį.

Švedija kitąmet paskolins Latvijai 10 mlrd. kronų (1,1 mlrd. dolerių), skelbia „Bloomberg“. Tai bus didžiausia parama iš visų Šiaurės valstybių. Švedijos bankai Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje turi interesų, kurių vertė siekia 75 mlrd. dolerių. Šiuo metu Latvija patiria pačią didžiausią ekonominę krizę nuo pat Sovietų Sąjungos subyrėjimo. Ketvirtajame ketvirtyje Latvijos ekonomika smuko 10,5 proc. ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo pat 1995 metų, kai pradėti rinkti tokie duomenys.

2008 metais Estijoje ir Latvijoje nekilnojamojo turto sandėrių apimtys sumažėjo dėl sandėrių planų atidėliojimo. Lietuvoje keletas stambių Vokietijos nekilnojamojo turto fondų investicijų lėmė šalies sandorių apimčių augimą, tačiau ekspertai tai vertina ne kaip kaip ilgalaikę pokyčių tendenciją, bet kaip didesnio atsparumo ženklą artėjant prastesniam laikotarpiui. Rinka virto pirkėjo rinka ir siūlo didelį pelną rizikos investuotojams.

Antradienį svyravęs net 1,25 proc. intervale ir nukritęs net iki 1,2680 JAV doleris visgi sugebėjo atsitiesti ir pabrango 0,09 proc. nuo 1,2575 iki 1,2565, rašoma „Swedbank“ apžvalgoje. Vienas iš pagrindinių veiksnių šiomis dienomis veikiančių EUR/USD kursą yra rytoj vyksiantis Europos centrinio banko posėdis dėl bazinės palūkanų normos mažinimo. Kaip žinia, rinkos dalyviai tikisi, kad bazinė palūkanų norma bus dar kartą sumažinta 0,5 procentiniais punktais nuo 2 proc. iki 1,5 proc.

Septyni iš dvylikos Lietuvoje veikiančių bankų vasario mėnesį mažino indėlių eurais palūkanų normas. Indėlių litais palūkanų normos buvo nekeičiamos arba didinamos. Tokias tendencijas užfiksavo palūkanų palyginimo sistemos indeliai.lt atstovai.

Pirmadienį svyravęs 0,7 proc. intervale JAV doleris pabrango 0,3 proc. iki 1,2580. Didžiausios įtakos tam turėjo vakar stipriai smukusios akcijų kainos, kurios reagavo į skelbtas makroekonomines naujienas ir AIG paskelbtus rekordinius ketvirtinius nuostolius, rašoma „Swedbank“ valiutų rinkos apžvalgoje. Paskelbtas Euro zonos vasario mėn. metinis infliacijos lygis nustebino rinkos dalyvius augdamas iki 1,2 proc., nepaisant smukusių energijos kainų ir ekonomikos nuosmukio. JAV sausio mėn.

Tris, penkis ar net dešimt kartų. Tiek mažiau paskolų gyventojams šiais metais, palyginti su 2008-ųjų pradžia, suteikė mūsų šalyje veikiantys komerciniai bankai, antradienį rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“. Pavyzdžiui, „Swedbank“ pernai sausį gyventojams suteikė 108,6 mln. litų būsto paskolų. Šįmet sausį – 11 kartų mažiau. SEB bankas šiemet suteikė 10 kartų mažesnę būsto paskolų sumą, „DnB Nord“ – penkis kartus mažiau.

„Swedbank“ praneša, kad nuo balandžio 2 dienos klientams, perkantiems ar parduodantiems valiutą grynaisiais pinigais, kurios suma viršija 10 000 litų ekvivalentą, „Swedbank“ padaliniuose galės būti taikomas individualiai nustatytas ir klientui palankesnis nei standartinis banko skelbiamas valiutų keitimo kursas.

Penktadienį paskelbus nemažai makroekonominių naujienų, kurių didžioji dauguma buvo prastesnės, nei tikėjosi rinkos dalyviai, akcijų rinkos smuko taip leisdamos JAV doleriui sustiprėti prieš eurą. Svyravęs 1,2 proc. intervale JAV doleris pabrango 0,6 proc. iki 1,2670, skelbiama „Swedbank“ apžvalgoje. Penktadienį paskelbtas Euro zonos sausio mėnesio vartotojų kainų indeksas atmetus nepastovias maisto ir energijos kainas smuko 1,1 proc. po 0,40 proc. augimo gruodį.

Nors ir svyravęs 1 proc. ribose vakar paskelbus nemažai prastų naujienų tiek iš JAV tiek iš Euro zonos JAV doleris atpigo 0,08 proc., pranešama „Swedbank“ valiutų rinkos apžvalgoje. Pirmoji svarbi vakar paskelbta naujiena buvo Vokietijos vasario mėn. nedarbo lygis, kuris kaip ir buvo prognozuota išaugo nuo 7,8 proc. iki 7,9 proc. Pagrindinis veiksnys didinęs nedarbą tik 40 000 vnt. per mėnesį buvo darbo valandų skaičiaus mažinimas vietoje darbuotojų skaičiaus mažinimo įmonėse.

Šiandien, kai senų nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai Vilniuje už 1 kvadratinį metrą šildymą moka nuo 5 iki 10 Lt per mėnesį, pasyvaus namo šeimininkui tektų mokėti tik apie 0,6 Lt, tai yra nuo 8 iki 16 kartų mažiau. Šalia Vilniaus esančioje individualių namų gyvenvietėje prie Gulbino ežero pradėti pirmojo pasyvaus - energijos požiūriu ypač efektyvaus - namo pamatų įrengimo darbai.

JAV doleriui stiprėti vis dar padeda anksčiau paskelbtos prastos naujienos, susijusios su Europos šalių ekonomikų nuosmukiu bei didžiųjų bankų finansinėmis problemomis, skelbiama „Swedbank“ valiutų rinkos apžvalgoje.

Po paskelbtų prastų JAV vasario vartotojų pasitikėjimo indekso duomenų svyravęs 1,7 proc. ribose JAV doleris smuko 1,15 proc. Vakar svyravęs net 2,4 proc. ribose tarp 1,2990 ir 1,2690 euro/dolerio kursas smuko 0,7 proc., teigiama „Swedbank“ apžvalgoje. Po vakarykščio brangimo JAV doleris šiandien koreguojasi ir šiuo metu svyruoja ties 1,2730. Vakar paskelbtas Vokietijos vasario mėn.

Neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) taikymo reforma finansiškai bus naudinga mažiausias pajamas gaunantiems asmenimis, kurie per mėnesį, neatskaičius mokesčių, uždirba iki 1550 litų. Kita vertus, naujoji tvarka vers lietuvius pradėti atidžiai tvarkyti asmeninius finansus, sako „Swedbank“ ekspertai. Neapmokestinamųjų pajamų dydis yra suma, nuo kurios nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis.

Vakar svyravęs net 2,4 proc. ribose tarp 1,2990 ir 1,2690 euro ir JAV dolerio kursas smuko 0,7 proc. Po vakarykščio brangimo JAV doleris šiandien koreguojasi ir šiuo metu svyruoja ties 1,2730, skelbiama „Swedbank“ valiutų apžvalgoje. Toks stiprus vakarykštis JAV dolerio šuolis po praeitos savaitės pigimo buvo susijęs su viltimis, kad JAV vyriausybė mūšyje prieš finansų krizę išliks daugiau iniciatyvi, palyginti su kitomis šalimis.

Nuo Naujųjų metų stiprėjantis JAV doleris ir toliau išlieka „saugia investicija“ rinkos dalyviams, besitraukiantiems iš rizikingų aktyvų, teigiama „Swedbank“ apžvalgoje.   Euro ir dolerio kurso priklausomybė nuo akcijų rinkų išlieka vis dar labai stipri, akcijoms smunkant šių valiutų santykis taip pat ritasi žemyn. Teigiamai JAV dolerį veikia nemažas skaičius svarbių iniciatyvų iš JAV vyriausybės ir FED‘o siekiant stabilizuoti ekonomiką, ko negalima pasakyti apie situaciją euro zonoje.

Penktadienį svyravusi net 2,60 proc. ribose pagrindinė valiutų pora dieną užbaigė ties 1,2840. Pagrindinė priežastis, smukdžiusi JAV dolerį, buvo baimė, kad Vašingtonas gali būti priverstas nacionalizuoti kai kuriuos didžiuosius JAV bankus, skelbiama „Swedbank“ valiutų rinkos apžvalgoje.

Statistikos departamentas šeštadienį paskelbė prognozuojantis, kad vasarį Lietuvoje bus užfiksuota 0,3 proc. suderinta mėnesio infliacija. Metinė infliacija sausį, manoma, sudarys 8,3 proc., o vidutinė metinė – 10,7 proc. Anot statistikų, vasario kainų pokyčius lems prognozuojamas nedidelis maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų augimas, sietinas su sezoniniu daržovių ir vaisių pabrangimu. Dėl iki 19 proc.