swedbank

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc. Rekordininkai – duona ir pienas Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr.

Pirmasis šių metų ketvirtis investuotojus privertė prisiminti pagrindines investuotojų pamokas: išskaidyti savo portfelį, įvertinti riziką ir nepasiduoti masinei panikai. ,,Pirmas ketvirtis buvo toks spalvotas, kad norisi susidėlioti šiokias tokias pamokas. Visi įvykiai buvo klasikiniai. Japonijos tragedija parodė, kad koncentruoti vertybinių popierių portfelio vienoje šalyje negalima.

Pirmaisiais šių metų mėnesiais prasidėjusi negatyvių įvykių grandinė išsiūbavo finansų rinkas ir artimiausiu metu stabilumas jose neprognozuojamas. Nors įvykių pasekmės nėra tokios, kaip buvo piešiama niūriausiuose scenarijuose, tačiau jų poveikis aiškus –  pasaulinei ekonomikai atsigauti reikės daugiau laiko negu buvo manoma anksčiau.

Lietuvos banko parengtame atsakingo skolinimo gairių projekte siūlymas riboti išduodamos paskolos ir užstatomo turto santykį iki 85 proc. neprasilenkia su daugumoje pasaulio šalių taikoma praktika. Sveikintini ir ketinimai dar labiau riboti skolinimą ne nacionaline valiuta bei griežtinti skolinimo sąlygas įsigyjant nebe pirmąjį būstą. Tačiau šios gairės gali nepasiekti keliamų tikslų, jei jos liks tik rekomendacinio pobūdžio.

Daugiau nei du trečdaliai arba 71 procentas Lietuvos gyventojų nėra numatę, kaip finansiškai apsaugotų savo šeimą ištikus nelaimei. Daugiau nei pusė gyventojų (57 proc.) prisipažino net nepagalvojantys, kokia finansinė našta tektų artimiesiems, jei jie prarastų darbingumą ar žūtų. Šiuos ir kitus faktus, rodančius finansinės apsaugos ir žinių stoką, atskleidė „Swedbank“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta gyventojų apklausa.

Tenkindamas Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį, Vilniaus apygardos teismas dvi uždarąsias akcines bendroves įpareigojo valstybei grąžinti savavališkai užimtą daugiau kaip pustrečio tūkstančio kvadratinių metrų ploto žemės sklypą prestižinėje sostinės Nugalėtojų gatvėje. Nagrinėjant teisme civilinę bylą pagal sostinės vyriausiojo prokuroro ieškinį buvo nustatyta, kad prieš 20 metų vilnietė A. Z. iš kito vilniečio nusipirko 82 kv.

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas padidinti euro zonos palūkanų normą būsto paskolas eurais paėmusių ir kintamąsias palūkanas pasirinkusių lietuvių mėnesio išlaidas netrukus gali padidinti keliomis dešimtimis litų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai pataria jau dabar įvertinti šių pokyčių reikšmę namų ūkio biudžetui ir paskolos įmokų kitimui pradėti ruoštis iš anksto. Bazinė euro zonos palūkanų norma padidinta nuo rekordiškai žemos 1 proc. iki 1,25 proc. ribos.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Vyriausybė pasišovė sumažinti grynųjų pinigų kiekį apyvartoje ir valdiškose institucijose atsiskaitymams priimti tik pavedimus ar banko korteles. Iki gegužės pradžios įvairios institucijos, įskaitant finansų ministeriją ir bankus, turėtų vyriausybei pateikti pasiūlymus, kaip mažinti grynųjų pinigų cirkuliaciją. Premjeras Andrius Kubilius aiškina, kad šitaip siekiama skaidrumo atsiskaitymuose ir pažaboti šešėlinę ekonomiką.

Vienos iš populiariausių ir panevėžiečių mėgstamiausių picerijų „Arena Pizza“ šeimininkas Virmantas Kondrotas atsidūrė banko gniaužtuose. Klientų stygiumi net sunkmečiu nesiskundžiantis verslininkas patikino, kad piceriją valdanti bendrovė „ARN1“ yra verčiama bankrutuoti dėl agresyvaus banko puolimo. Siekia, kad subankrutuotų Įmonės direktoriaus teigimu, paskolą suteikęs „Swedbank“ nebenori eiti į kompromisą – staiga sumanė atsiimti visą paskolintą sumą.

Švedijos bankas „Swedbank“ mėgino užvaldyti bendrovės „Doleta“ ir galbūt jos akcininkų turtą, tačiau tam kelią užkirto Lietuvos teismai. Po nepavykusio bandymo, atrodytų, užsienio finansinė institucija turėjo atsiprašyti lietuviško kapitalo bendrovės „Doleta“ bent jau dėl patirto pažeminimo. Tačiau švedų finansinė institucija nesiruošia nieko atsiprašinėti. Užstatas nebepatenkino Tai aiškėja iš „Swedbank“ valdybos pirmininko Antano Danio „Respublikai“ atsiųstų atsakymų.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Šiauliuose pristatė 2011 metų Lietuvos ekonomikos tendencijų įžvalgas. Regiono įmonių situaciją gana optimistiškai vertino Sigitas Lokcikas, “Swedbank“ Šiaulių regiono verslo ir bankininkystės centro direktorius. Įžvelgia ekonomikos atsigavimą „Ekonomikos atsigavimas šiemet bus daug spartesnis, nei praėjusiais metais, — teigė N. Mačiulis. — Pagrindinės priežastys — atsigauna investicijos ir pramonė.

Lietuvoje veikiančiuose komerciniuose bankuose apmokestinamos net nesuteiktos paslaugos. Atidarei sąskaitą, bet ja nesinaudoji – mokėsi. Nori sąskaitą uždaryti ir gauti tą patvirtinančią pažymą – dar daugiau teks pakloti. Sako, tokia tvarka, ir taškas. Pasijuto apgautas Kauno rajono gyventojas Vytautas (pavardė redakcijai žinoma) pernai lapkritį ėmė tvarkyti dokumentus pensijai gauti. Kad ją pervedinėtų į banką, teko atidaryti sąskaitą.

Galimybe susigrąžinti dalį į valstybės biudžetą per 5 praėjusius metus sumokėto gyventojų pajamų mokesčio pernai pasinaudojo 69 proc. tokią teisę turinčių gyventojų. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertų teigimu, trečdalis gyventojų praleidžia galimybę savo piniginę papildyti nereguliarių pajamų suma ir taip, pavyzdžiui, sumažinti pradelstus mokėjimus ar papildyti santaupas atostogoms.

Kreditų reitingų agentūra „Moody's“ Lietuvos vyriausybės išleistoms negarantuotoms dolerinėms obligacijoms skyrė Baa1 reitingą, rašo portalas „iStockAnalyst“. „Moody's“ teigia, kad šis reitingas Lietuvos vyriausybei buvo skirtas remiantis vidutine šalies ekonomine galia ir aukšta institucine galia. Lietuvos BVP vienam gyventojui siekia 17 tūkst. JAV dolerių per metus ir tai yra daugiau nei Baa reitingų kategorijos vidurkis.

„Šiais metais prognozuojame vidutinio verslo segmento kreditavimo augimą. Rinkai atsigaunant verslui prireiks naujų konkurencinių pranašumų, o tam būtini ir papildomi piniginiai srautai“, - verslo kreditavimo galimybių pristatyme šalies regionų verslininkams teigė Vytautas Bučiūnas, „Swedbank“ Verslo bankininkystės tarnybos vadovas. Pasak V. Bučiūno, praėjusių metų statistiniai duomenys rodė bendrojo vidaus produkto augimą. Verslas vangiai budo iš sąstingio nedidindamas finansavimo iš bankų.

Už tokį pat centralizuotai tiekiamos šilumos ir vandens kiekį vieniems Lietuvos gyventojams gali tekti sumokėti gerokai didesnę sumą, nei kitiems. Šių komunalinių paslaugų tarifai kai kuriose šalies savivaldybėse skiriasi daugiau nei du kartus.

Beveik tūkstantis anksčiau paskolų turėtojams priklausiusių žemės sklypų, butų, pastatų, - toks, žiniatinklio „Biznews.lv„ duomenimis, yra Švedijos banko „Swedbank“ laimikis vien tik Rygoje. Įdomu, kad vietiniam banko skyriui nepriklauso nieko, kas pastaruoju metu buvo atimta iš skolininkų.

Kai kuriose Lietuvos savivaldybėse dešimčiai gyventojų tenka 2,5 pradelstų mokėjimų, o vidutinis įsiskolinusio gyventojo pradelstų mokėjimų dydis vidutinį mėnesinį darbo užmokestį kai kur viršija beveik dvylika kartų, skelbia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai, išnagrinėję naujausius „Creditinfo“ renkamus Lietuvos gyventojų pradelstų mokėjimų duomenis.

Vyriausybės užmojį mažinti grynųjų pinigų atsiskaitymus šalyje bankai pasiryžę paremti ir atitinkamomis finansinėmis investicijomis. Bankai pažymi, jog, nustačius grynųjų pinigų operacijų apribojimus, būtų užtikrintas piniginių operacijų skaidrumas, bei žada plėsti banko paslaugų infrastruktūrą, mažinti elektroninių banko paslaugų įkainius bei keisti žmonių įpročius.

2010 m. daugiausiai perlaidų į Lietuvą sulaukta iš Jungtinės Karalystės, daugiausiai grynųjų pinigų išsiųsta į Rusiją. „Swedbank“ duomenimis, praėjusiais metais 20 proc. išaugo grynųjų pinigų perlaidų skaičius tarp Lietuvos ir užsienio šalių, naudojantis „Swed“ paslaugomis. Daugiausiai perlaidų į Lietuvą sulaukta iš Jungtinės Karalystės. Banko ekspertų paskaičiavimais, iš užsienio gautų „Western Union“ perlaidų skaičius, palyginus su 2009 metais, pernai išaugo 26 proc.

„Swedbankas“ demonstruoja finansinį terorizmą ir nežabotą valdžią, reikalaudamas grąžinti iš karto visą paskolą“,- pareiškė kompanijos „DK Daugava“, gaminančios pieno produktus, atstovai. Kaip praneša Latvijos žiniasklaida, reikalaujama suma sudaro 1,7 mln. latų (8,4 mln.

Praėjusių metų antrąjį ketvirtį prasidėjęs BVP augimas rodo nuosmukio pabaigą ir naujo ekonominio ciklo pradžią, tačiau auganti infliacija gali pakišti koją euro prisijungimui prie euro zonos 2014 m., skelbia bankas „Swedbank“. „2012 m. Mastrichto kriterijų patenkinti gali būti sudėtinga. Ne dėl to, kad kainos augs labai smarkiai, bet dėl to, kad pats Mastrichto kriterijus bus žemame lygyje. Tikėtina, kad 2012 m. bus bent trys euro zonos narės, kuriose infliacija bus apie 0 proc.

Europos investicijų fondas po susitikimo su Ūkio ir Finansų ministerijų atstovais pranešė mažinantis bankams „Swedbank“ ir SEB skirtas lėšas, nes jie neišdalijo smulkiajam verslui minimalaus kiekio paskolų, rašo „Verslo žinios“. Įmonių kreditavimui per Europos investicinį fondą (EIF) skirtos lėšos, dalytos per bankus, verslą pasieks kitomis priemonėmis, informaciją papildo Ūkio ministerija.

Metų pradžioje Lietuvos gyventojai susidūrė su mokesčių pasikeitimais ir įvairiomis naujovėmis, kurios vienaip ar kitaip darys įtaką jų finansinei situacijai. „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai sako, kad gyventojų piniginių turinio šie pokyčiai smarkiai nepakeis, tačiau žinoti apie juos ir įvertinti galimą kiekvieno pasikeitimo įtaką savo finansinei situacijai – būtina.

Finansų analitikai linki nepamiršti sunkiai išmoktų taupymo pamokų. „Nedarbui pradedant mažėti, o pajamoms ir finansiniam turtui augant, 2011-ieji gali būti tvarios finansinės gerovės pradžia. Tačiau pirmiausia reikės gerai pasikartoti pastarųjų dvejų metų pamokas ir įveikti nemažai iššūkių“, – įžvalgomis dalijasi banko „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.

Finansų valdymas, priešingai nei skelbia kai kurie visuomenėje įsigalėję mitai, nėra tik vyrų reikalas. Nebijokite jų griauti ir tapti tikra asmeninių finansų guru! 1. Laužykite stereotipus. Ko gero, ir jums teko girdėti, jog pinigai – tai vyrų reikalas. Nepaisant to, šeimos finansų neturėtų tvarkyti tik vienas iš partnerių, nes skyrybų ar nelaimės atveju kita pusė liktų tiesiog bejėgė.

SEB ir „Swedbank“ atstovai nesutinka su Švedijos finansų ministru, kuris vakar pareiškė, kad Švediją ištiks Airijos likimas, jei bankai ir toliau taip aktyviai dalins kreditus. „Tai būtina sustabdyti! Bankinis sektorius 3,5 karto didesnis nei šalies BVP. Airijoje jis yra 5 kartus didesnis, Islandijoje - 7 kartus. Mes judame ta pačia kryptimi“, - pareiškė Švedijos finansų ministras Andersas Borgas.

„Swdbank“ prezidentas Michaelis Wolfas teigia, kad Baltijos šalių augimo tendencijos tapo pagrindine bankų akcijų vertės augimo priežastimi. Praėjusį ketvirtį „Swedbank“ pelnas Baltijos šalyse pasiekė 531 mln. Švedijos kronų, ir tai buvo pirmasis pelnas nuo 2008 metų. Ši žinia turėjo didelę įtaką banko akcijų vertei – nuo praėjusių metų kovo 1 dienos „Swedbank“ akcijų vertė išaugo 360 proc. , rašo švedų ekonominis leidinys „Dagens Industri“. Tuo tarpu SEB banko akcijų vertė pakilo 180 proc.

Kaip vienodai eismo taisyklių privalo laikytis ir „Žigulių“, ir “Mercedes“ vairuotojai, taip asmeninius finansus valdyti turi ir mažas, ir labai dideles pajamas gaunantys žmonės. Taupyti ir kaupti „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė apie asmeninių finansų tvarkymą bei valdymą, finansinę vaikų edukaciją kalbėjo Kelmės suaugusiųjų mokymo centre susirinkusiems rajono ekonomikos mokytojams.

Penktasis pagal dydį „Swedbank“ bendrasavininkas, Švedijos valstybei priklausantis „Svensk Exportkredit“ (SEK) vakar pranešė parduodantis  savo turimą banko akcijų dalį. SEK priklausė 3,3 proc. banko akcijų, atitinkančių 3,7 mlrd. švediškų kronų sumą, praneša švedų laikraštis „Dagens Industri“. Akcijos bus parduodamos vadinamuoju „bookbuilding“ metodu, tai yra makleriai patys susisieks su potencialiais pirkėjais. Stambiausi „Swedbank“ akcininkai (balsų, proc.

Švedijos kreditoriui „Swedbank“ didžiausio banko Baltijos šalyse titulas buvo tarsi paguodos prizas, rašo „Financial Times“. Prasidėjus finansinei krizei smarkiai išaugo kompanijos įsiskolinimai, o jos akcijų vertė sumažėjo per pusę, iš dalies dėl kompanijos buvimo šiame regione. Tačiau ketvirtadienį pristatyti kompanijos ketvirčio rezultatai yra neblogas ženklas, rodantis, jog Baltijos šalys gali būti ne tik našta.

Šį rudenį Lietuvoje viešėjo keletas užsienio ekspertų, jie negailėjo gražių ateities prognozių mūsų šaliai. Vieni žadėjo turtus ir galią, kiti gyrė Lietuvos interneto galimybes ir gyventojų sumanumą, treti siūlė mūsų šaliai rinktis laisvosios rinkos kelią. Visi jie kaip susitarę išsakė mintį, kad Lietuva po 20 metų gali būti viena labiausiai klestinčių šalių pasaulyje.

Portalo Ekonomika.lt kalbinti finansų analitikai sako nesistebintys savaitgalį įvykusių Seimo rinkimų rezultatais, tačiau prognozuoja ekonominės politikos pokyčius. SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad nors rinkimų rezultatus buvo galima nuspėti, tačiau jie dar gali slinktis į kairiąją pusę: „Dar prieš rinkimus artimiesiems esu pateikęs labai panašius referendumo rezultatus.

Dėl spartesnio nei prognozuota eksporto augimo pirmąjį šių metų pusmetį bankas „Swedbank“ gerina Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ekonomikos prognozes ir žada, kad šalyje krizė baigsis ateinančių metų viduryje. Tačiau sparčiau iš krizės dugno 2011-2012 metais leis pakilti vidaus vartojimo atsigavimas. „Tų žalių daigų ekonomikoje vis daugiau, antras ketvirtis parodė, kad atsigavimas yra tvarus, tačiau krizė žmonėms baigsis ne tada, kai bus graži statistika, o kai pilnės žmonių kišenė.

„Doleta“ ruošia milijoninį ieškinį „Swedbankui“. Anot įmonės vadovybės, toks sprendimas priimtas, įvertinus netikėtai pasikeitusius banko atstovų veiksmus, prieš bendrovę. „Prieš mėnesį sėkmingai atnaujintos derybos, kurių metu tikėjomės rasti kompromisą, netikėtai įstrigo.

Stiprinant ekonominės analizės funkciją nuo rugsėjo 20 d. prie „Swedbank“ Lietuvoje ekonomistų komandos prisijungia dr. Nerijus Mačiulis, banke eisiantis vyriausiojo ekonomisto pareigas. Kartu dr. N. Mačiulis vadovaus ir naujai steigiamam Ekonominių tyrimų departamentui.

Viename neoficialiame pokalbyje Švedijos banko Lietuvos padalinyje aukštas pareigas einantis darbuotojas tryško optimizmu – švedai į Lietuvą permeta didelius pinigus. Tai reiškia, kad kapšas paskoloms atrišamas. Kolegė, kuri tvarkėsi reikalus keliuose švediškos kilmės bankuose, stebėjosi dėl pasikeitusio bankų darbuotojų požiūrio į klientą, taip pat dėl jų įkyrumo ir familiarumo. „Jie mane vadino vardu ir intensyviai siūlė skolintis. Nesuprantu, kas nutiko?“ – stebėjosi ji.

2010 metų pirmajame pusmetyje esant nerimui dėl Graikijos ir pasaulinės ekonomikos padėties, akcijų rinkoms teko patirti kelis padidinto nestabilumo protrūkius. Europos bankinio sektoriaus testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai sumažino susirūpinimą dėl bankų turimų vyriausybės skolos pozicijų ir, tikėtina, kad pasaulinės ekonomikos atsigavimas bus ilgalaikis. Dėl šios priežasties optimistiškai vertiname padėtį akcijų rinkose per likusius 2010 metus.

Vienam didžiausių šalies langų ir durų gamintojų – bendrovei „Doleta“ – gali būti iškelta bankroto byla. Tokį prašymą Kauno apygardos teismui yra pateikęs bankas „Swedbank“. Teismas kitą savaitę turėtų pradėti nagrinėti kreditoriaus atsiųstą prašymą ir jo motyvus, ar šiai įmonei apskritai verta kelti bankroto bylą, rašo „Kauno diena“. „Taip, prašymas kelti bankroto bylą „Doletai“ tikrai yra. Dėl to į teismą kreipėsi akcinė bendrovė „Swedbank“. Matyt, nesutarimų kilo dėl negrąžintų paskolų.

Europos Sąjungoje (ES) atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis, kuriame dalyvavo 91 bankas iš 20 ES valstybių narių, rezultatai rodo, kad „Swedbank“ yra finansiškai stiprus ir gerai pasirengęs atlaikyti net ir daug blogesnį scenarijų. Atlikto testavimo rezultatai dar kartą patvirtina „Swedbank“, Švedijos Centrinio banko (Riksbank) ir Švedijos finansų priežiūros institucijos (SFSA) jau atliktų testavimų nepalankiausiomis sąlygomis ankstesnius rezultatus.

Devyniasdešimt vieno Europos banko testavimas nepalankiausiomis sąlygomis apėmė du Lietuvos banko prižiūrimus bankus – SEB ir „Swedbank“, kurie užima 52 proc. šalies bankininkystės rinkos. Konsoliduotus minėtų dviejų bankinių grupių rezultatus turi paskelbti Švedijos bankų priežiūros institucija. Juos turėtų paskelbti ir šios bankų grupės.

Nuo šių rugpjūčio 2 dienos keičiami „Swedbank“ kredito kortelių paslaugų paketai, taip pat keisis dalies „Swedbank“ teikiamų paslaugų įkainiai. „Swedbank“ kredito kortelės bus priskirtos vienai iš penkių kortelių klasių: Fiksuotų įmokų kortelė, Klasikinė, Auksinė, Platininė arba VIP Platinum kredito kortelė. Keisis kredito kortelių apmokėjimo principai.

Lietuva, lyginant su kitomis Baltijos regiono valstybėmis, pagal palankumą verslui yra stipri vidutiniokė, lenkianti Rusiją, Ukrainą, Lenkiją ir Latviją, tačiau atsiliekanti nuo Šiaurės valstybių, Vokietijos ir Estijos.

„Swedbank“ laimėjo „Sodros“ skelbtą 500 mln. litų bendros vertės kredito linijos konkursą. Finansavimo sutartys pasirašytos trečiadienį, birželio 23 dieną. Kredito linijos sutartis tarp banko ir „Sodros“ sudaroma vienerių metų laikotarpiui, su galimybe ją pratęsti dar metams – iki kitų metų birželio pabaigos. Suteiktas finansavimas bus skirtas valstybinio socialinio draudimo fondo lėšoms subalansuoti.

Pagaliau startuoja kiekvienos jaunos širdies taip trokštamas sezonas, kai iš stalčių traukiame akinius nuo saulės, garderobas tampa vis spalvingesnis, na ir, svarbiausia, prasideda nesibaigiančių koncertų po atviru dangumi, maratonas! Šiemet dar nepatyrusius malonumo apsilankyti gyvo garso koncerte po atviru dangumi, kviečiame jau šį šeštadienį (2012.06.16), 18 val. užsukti į „Swedbank“ terasą Vilniuje, adresu Konstitucijos pr.

Pagaliau startuoja kiekvienos jaunos širdies taip trokštamas sezonas, kai iš stalčių traukiame akinius nuo saulės, garderobas tampa vis spalvingesnis, na ir, svarbiausia, prasideda nesibaigiančių koncertų po atviru dangumi, maratonas! Šiemet dar nepatyrusius malonumo apsilankyti gyvo garso koncerte po atviru dangumi, kviečiame jau šį šeštadienį (2012.06.16), 18 val. užsukti į „Swedbank“ terasą Vilniuje, adresu Konstitucijos pr.

Jau nuo rytojaus gyventojai galės valstybei skolinti patogesnėmis sąlygomis. Vyriausybės vertybinius popierius platins ir trys šalies bankai, padaugės juridinių asmenų, galinčių įsigyti taupymo lakštus. Tačiau lieka neaišku, ar patogesnės sąlygos lems gyventojų apsisprendimą skolinti.