swedbank

Nuo šiol už prekes ir paslaugas Lietuvoje jau galite atsiskaityti išmaniaisiais laikrodžiais bei apyrankėmis. Tiesa, kol kas naujove naudotis gali tik vieno komercinio banko klientai. Be to, išmaniųjų laikrodžių gamintojų atstovai skuba paneigti gandus dėl tokių atsiskaitymų nesaugumo. Laikrodžiai patys nustatys, ar moka jų šeimininkas.

Lietuvos bankas (LB) teigia neturintis faktų, galinčių patvirtinti Švedijos žiniasklaidos informaciją apie šalies finansų grupės „Swedbank“, įskaitant ir jos valdomą banką Lietuvoje, sąsajas su Sirijos cheminio ginklo programa.

Prezidento Gitano Nausėdos kanceliarijai pradeda vadovauti Algė Budrytė. G. Nausėdos potvarkiu A. Budrytė į pareigas paskirta nuo pirmadienio. Ji pareigose pakeitė buvusį ilgametį prezidentūros kanclerį Giedrių Krasauską, jis paskirtas vicekancleriu. A. Budrytė vadovavo G. Nausėdos rinkimų kampanijos štabui.

Per pastaruosius kelerius metus įvesta daug priemonių, kurios turėtų užtikrinti, kad mūsų atliekamos operacijos per bankus būtų saugios. Tačiau visai gali būti, kad nieko neįtardami pinigus jūs pervedate visiškai ne tam, ką įrašote į gavėjo laukelį. Kai kurie finansininkai įsitikinę, kad tai yra puiki landa sukčiams ir piktavaliams. Tačiau komerciniai ir centrinis bankas jokios problemos čia nemato ir tikina turintys pakankamai priemonių apsisaugoti.

Nors didžioji dalis lietuvių tradiciškai pageidauja gyventi nuosavame būste, lietuviai tėvų namus palieka vėliausiai Baltijos šalyse, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Ketvirtadalis 26–35 metų amžiaus sulaukusių lietuvių vis dar gyvena tėvų namuose ar giminėms priklausančiame būste, kai Latvijoje ir Estijoje tokio amžiaus gyventojų dalis siekia, atitinkamai, 19 ir 10 proc., rašoma pranešime spaudai.

Dėl skolų areštuotų sąskaitų savininkai gali lengviau atsikvėpti. Nebeliko kliūčių pasinaudoti antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), iš kurios skolos nėra išieškomos, rašoma pranešime. Kaip Lietuvos antstolių rūmus informavo bankai „Swedbank“, SEB, „Luminor“, „Citadele“ ir Šiaulių bankas, visi jie suteikia galimybes pasiimti LDS lėšas bankomate, išleisti atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir pasinaudoti kitais būdais.

„Swedbank“ pasiūlė sprendimą gyventojams nemokamai išsigryninti pinigų, perkant „Narvesen“ parduotuvėse ir „Lietuvos spauda“ kioskuose, nepriklausomai, kurio banko kortele besinaudotų. Tai padaryti bus galima perkant net ir mažiausius pirkinius, o vienu pirkimu bus galima išgryninti iki 100 eurų, rašoma pranešime spaudai.

Estijos bendrovė „Viridis Invest“ iš buvusio banko „Swedbank“ ir bendrovės „Teo“ vadovo Arūno Šikštos siekia atgauti daugiau nei 800 tūkst. eurų skolą. Antstoliai pernai liepą areštavo 100 proc. A. Šikštai priklausančių apskaitos bendrovės „Financial Management Group“ akcijų ir bandys jas parduoti varžytinėse. Registrų centrui pateiktame antstolės Astos Stanišauskaitės rašte nurodyta, kad išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų suma tuomet siekė 849 tūkst. eurų.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

Informacinių ir ryšių technologijų darbuotojai Lietuvoje uždirba vis daugiau, jų atlyginimai tolsta nuo kitų profesijų. Jau dabar IT specialistų atlyginimai visas kitas profesijas lenkia daugiau nei 2 kartus. Vilnietis Modestas kokybės užtikrinimo specialistu vienoje iš sostinės informacinių technologijų įmonių dirba penkerius metus. Jis neatskleidžia savo atlyginimo dydžio, tačiau Modestas neslepia, kad IT specialistai uždarbiu nesiskundžia.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

Plečiantis bekontakčiais atsiskaitymais, kai kurie banko kortelių savininkai pamiršta jų PIN kodus. Triskart suvedus klaidingą skaičių kombinaciją, kortelė paprastai blokuojama ir ją už papildomą mokestį reikia keisti. Tačiau ne visi žino, kad kartais to nereikia. „Savaitgalį su draugais vakarojome kavinėje. Užsisakiau gėrimą prie baro ir kadangi suma buvo nedidelė, pridėjau prie skaitytuvo bekontaktę kortelę.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ kovo pabaigoje buvo sukaupęs 9,233 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 7,933 mlrd. eurų turto ir valdė 28,1 proc. rinkos.

Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų.

Penktadienio rytą vienos Šiaulių įmonės direktoriui, gimusiam 1969 m., paskambinę sukčiai iš jo išviliojo 22 tūkst. eurų, praneša Šiaulių policija. Vyrui sukčiai prisistatė Vilniaus miesto policijos pareigūnu ir banko „Swedbank“ darbuotoju ir apgaule išviliojo įmonės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Pasinaudoję jais, sukčiai iš įmonės sąskaitos pasisavino 22 tūkst. eurų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus. Dar įspūdingiau atrodo atlyginimų augimas atskaičius mokesčius – dėl sumažėjusios mokestinės naštos daugeliui dirbančiųjų atlyginimas išaugo net 14,6 procento.

Saugumas bankams yra ypatingai svarbi sritis. Juk tai – viena svarbiausių sąlygų klientų pasitikėjimui išlaikyti ir sėkmingai veiklai vykdyti. Klientai savo pinigus ar kitą brangų turtą bankams patikėdavo dėl to, kad jų storos sienos ir seifų durys buvo neįveikiamos piktadariams.

„Swedank“ informuoja, kad toliau mažina gyventojų atliekamų pinigų pervedimų, kurie tvirtinami kodų kortele, dienos limitai. Nuo gegužės 23 d. taip bus galima pervesti iki 30 Eur per dieną. Klientams bankas rekomenduoja nedelsti ir pasikeisti savo identifikavimo priemonę jau dabar. Nuo šių metų pradžios su kodų kortelėmis negalima jungtis prie „Swedbank“ interneto banko bei atlikti kitų bankinių operacijų.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (gegužės 23 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos, rašoma banko pranešime. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val. Interneto bankas ir privatiems, ir verslo klientams duomenų bazių atnaujinimo metu tarp 00:00 ir 4:30 val.

Lietuvos ekonomika nuo krizės laikų tapo dar atviresnė, o dėl to – dar labiau pažeidžiama išorės veiksniams, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Mes tapome dar labiau atviri ir dar labiau pažeidžiami išorės šokams. Tai, kad eksportas išauga, reiškia, jog mes sugebėjome eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų. Tai yra gerai, bet tuo pat metu tai kuria pažeidžiamumą“, – „Swedbank“ ekonomikos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.

Iš Lietuvos pasitraukiantis Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ vienam didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ parduoda tarptautines startuolių bendruomenes jungiantį technologijų centrą „Rise Vilnius“. Sandorį, kurio suma nenurodoma, planuojama užbaigti iki liepos 1 dienos, pranešė įmonės. Pasak „Barclays“ operacijų centro vadovo Mariano Andrade Gonzalezo, ieškoti naujo „Rise Vilnius“ savininko pradėta nusprendus stabdyti operacijų centro veiklą Lietuvoje.

„Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja naują sukčiavimo būdą, kuris įgauna pagreitį − pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Andriaus Tapino vardu sukčiai ragina investuoti į kriptovaliutas. Patikėję tokia suaktyvėjusia melaginga reklama interneto erdvėje, raginančia gyventojus pasinaudoti automatine kriptovaliutų prekybos programa, klientai rizikuoja patirti finansinių nuostolių, skelbiama pranešime spaudai.

Iki šiol savaitgalį ar šventiniu laikotarpiu gauti pinigus ir pervesti juos tarp skirtingų šalies bankų buvo neįmanoma. Tačiau dabar naujovė jau pradėjo veikti realiai – pinigai adresatą kitame banke pasiekia akimirksniu. Kiek tai kainuoja? Antradienį SEB bankas pranešė, kad klientai gali atlikti momentinius mokėjimus eurais į sąskaitas kituose bankuose.

„Swedbank“ pradeda siūlyti mažesnes palūkanas sudarantiems ekologiško automobilio lizingo sutartį. Palankesnes lizingo sutarčių sąlygas „Swedbank“ taikys tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims, jei jų įsigyjamų automobilių anglies dioksido emisija neviršys 95 g/km. Tokių aplinkai draugiškų automobilių modelių pirkėjams „Swedbank“ siūlys lizingo palūkanas, kurias sudarys nuo 1,89 proc. marža ir 6 mėnesių EURIBOR dydis. Nuolaidų žaliųjų automobilių pirkėjams jau 8 metus siūlo bankas SEB.

2004 m. Lietuvai stojant į ES, šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui atsižvelgus į kainų skirtumus, siekė vos 49 proc. ES vidurkio. 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78 proc. ES vidurkio ir panašu, kad pernai pasiekė 80 proc. kartelę. Net jei ne visiems šis rodiklis yra įdomus, daugelis kitų „žemiškesnių“ ekonominių ir socialinių rodiklių rodo tą patį − jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos nesustabdė nepalankūs pasauliniai vėjai – BVP augimas išliko spartus ir siekė 3,9 procento. Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys, savo komentare rašo  „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą.

„Facebook“, „Google“ ar „Apple“ – tai tik kelios tarptautinės kompanijos, nuo kurių rezultatų priklauso ir Lietuvos pensininkų ateitis. Į jas netiesiogiai investuoja lietuviški pensijų fondai, kas mėnesį papildomi kaupiančiųjų pinigais. Lietuvos banko duomenimis, metų pradžioje buvo per 1,3 mln. gyventojų, dalyvaujančių antrosios pakopos pensijų kaupime. Bendra jų sukaupto turto vertė – daugiau nei 3,11 mlrd. Eur. Taigi vienam kaupiančiam teko vidutiniškai apie 2 366 Eur vertės turto.

„Atlikite tam tikrą veiksmą iki savaitės galo ir atsiimkite savo 6 tūkst. eurų“, – tokius laiškus valstybinėmis institucijomis ir komerciniais bankais prisidengę sukčiai masiškai siunčia Lietuvos gyventojams.

Tarptautinės investicijų bendrovės „Hermitage Capital Management“ vadovas ir vienas steigėjų Billas Browderis (Bilas Brauderis) Latvijoje pateikė skundą dėl į pinigų plovimo iš Rusijos skandalą įklimpusio „Swedbank“, pranešė Latvijos portalas tvnet.lv, remdamasis „Reuters“ agentūra. B. Browderio skunde Latvijos institucijoms tvirtinama, jog per „Swedbank“ padalinį Latvijoje buvo išplauta apytikriai 41 mln. JAV dolerių.

Artėjant vienai didžiausių metų švenčių, Velykoms, bankai informuoja, kaip vyks pavedimai artimiausią savaitę. Svarbu atminti tai, kad penktadienis, balandžio 19 d., kai kuriose šalyse yra nedarbo diena, o tai paveiks ir pinigų pervedimus Lietuvoje. Kaip bus vykdomos finansinės paslaugos „Luminor“, SEB, „Swedbank“, „Citadele”, „Šiaulių banko“, „Medicinos banko“ padaliniuose, tv3.lt papasakojo Lietuvos bankų asociacijos komunikacijos vadovė Valerija Lebedeva.

Pastaruoju metu viešumoje dažnai minimas kelių raidžių junginys daugeliui skamba ir reiškia ne daugiau nei magiškas „mutabor“. Tačiau net menkiausias EURIBOR pasikeitimas tūkstančiams Lietuvos šeimų lemia, ar jos liks prie suskilusios geldos, ar gyvens „ilgai ir laimingai“ (bent jau pagal turimų eurų kiekį). Gyventojai iki šiol prisimena kosmines būsto paskolų palūkanas, kurias teko mokėti prieš dešimtmetį.

Pristatydamas praėjusių metų Vyriausybės darbus, premjeras Saulius Skvernelis buvo išskirtinai optimistiškas ir neminėjo ministrų kabineto ir savo paties darbo klaidų. Tačiau šios pro akis neprasprūdo politikos ir ekonomikos specialistams, kurie, nors ir nesiginčija su dalimi gerų Vyriausybės pasiekimų, išskiria ir didžiausius darbo trūkumus. S. Skvernelis Seimui ketvirtadienį pristatė antrąją savo vadovaujamos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitą.

Praėjusių metų protekcionizmo banga nepraėjo be pėdsakų − daugelis pasaulio didžiųjų ekonomikų šių metų pradžioje toliau rodė išsikvėpimo ar net nuosmukio ženklus. „Swedbank“ ekonomistai sumažino šių metų JAV, Vokietijos ir visos euro zonos augimo prognozes. Nepaisant to, Šiaurės ir ypač Baltijos šalių ekonomikų perspektyvos kol kas išlieka geros, o Lietuvos BVP augimo prognozę „Swedbank“ didina nuo 2,7 iki 3 procentų.

Europos Centrinis Bankas (ECB) aiškinasi, ar Švedijos finansų grupės „Swedbank“ padalinys Estijoje laikėsi kovos su pinigų plovimu taisyklių, pranešė valstybinis transliuotojas ERR, remdamasis Švedijos žiniasklaida. Laikraštis „Dagens Nyheter“ citavo Švedijos finansų priežiūros instituciją, kuri pranešė perdavusi Europos Centriniam Bankui „Swedbank“ užsakytą banko veiklos Baltijos šalyse ataskaitą. Švedijos finansų priežiūros institucija ir ECB atsisakė komentuoti pranešimą.

Dėl lėtėjančių Europos ir pasaulio ekonomikos apsukų Lietuvos Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę. Kol parlamentai mato grėsmę, kad į Lietuvą atsiris nekilnojamojo turto burbulo banga, ekonomistai ramina, kad kol kas tokio pavojaus nėra, o lietuviai gali džiaugtis rekordiniu būsto įperkamumu. Kovo pabaigoje Finansų ministerija sumažino Lietuvos augimo prognozę šiems metams. 2018 m. pabaigoje planuota, kad šiemet Lietuvos BVP augs 2,8 proc.

Švedijos banką „Swedbank“ pastaruoju metu purto skandalai. Kovo pabaigoje įmonės būstinėje Stokholme atliktos kratos, atleista įmonės vykdomoji direktorė. Ne ką mažiau įtempta situacija komerciniams bankams klostosi ir Lietuvoje – Seimo narys Stasys Jakeliūnas kaltina komercinius bankus dėl krizės.

Apie dvidešimt metų – maždaug tiek laiko daugelio lietuvių piniginėse buvo galima rasti banko išduotą kortelę su keliolika skaičių kombinacijų. Jos buvo naudojamos prisijungti prie elektroninės bankininkystės, atlikti pinigų perlaidas, apsipirkti internete. Tačiau kodų kortelių era baigiasi. Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti, kaip atsirado ši bankų saugumo priemonė, kokie buvo jos privalumai ir trūkumai, kada korteles bus galima visiškai išmesti ir kuo jas pakeisti.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad dabar yra visi teisiniai instrumentai pinigų plovimui bankuose užkirsti, o daugiausia spragų yra daugiausiai spragų yra skirtingų valstybių institucijoms keičiantis informacija apie įtartinas operacijas.

Ilgą laiką saugesniems mokėjimams naudotos bankų kodų kortelės toliau grimzda užmarštin. Mažinami ne tik atsiskaitymo tokiu būdu limitai, bet ir apskritai ribojamos kai kurios paslaugos. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tv3.lt informavo, kad perkant internetu egzistuoja dvi apmokėjimo alternatyvos – vadinamoji „Bank-link“ jungtis, pirkėją nukreipianti į interneto banką ir mokėjimo kortele.

Vis labiau plečiantis pinigų plovimo per „Danske Bank“ tyrimui, Niujorko finansų reguliavimo institucija dviejų Šiaurės šalių bankų prašo pateikti išsamią informaciją apie jų operacijas su didžiausiu Danijos banku, rašo agentūra „Bloomberg“, remdamasi informuotu šaltiniu.

Švedijos teisėsaugai trečiadienį atlikus kratas galbūt pinigų plovimo schemose dalyvavusio „Swedbank“ būstinėje Stokholme, o ketvirtadienį dėl banko patiriamo „didelio spaudimo“ atleidus grupės vadovę, vieni komunikacijos ekspertai sako pasigedę tinkamos banko komunikacijos, kiti gi svarsto, jog bankas neprivalo komunikuoti su kiekvienu visuomenės nariu.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių tarybai atleidus grupės vadovę, „Swedbank“ Lietuvoje teigia dirbantis, kaip įprasta. Taip teigia ir centrinis šalies bankas.  „Bankas veikia įprastu režimu, visos paslaugos privatiems ir verslo klientams taip pat teikiamos. Banko kanalai – bankomatai, interneto bankas, išmanioji programėlė, banko kortelės – veikia kaip įprasta.

Švedijos finansų grupės „Swedbank“ direktorių taryba atleido Birgitte Bonnesen iš grupės prezidentės ir vykdomosios direktorės pareigų. „Dėl pastarojo meto įvykių bankas patiria didelį spaudimą. Todėl nuspręsta B. Bonnesen iš pareigų atleisti“, – pranešė tarybos pirmininkas Larsas Idermarkas. Laikinuoju „Swedbank“ grupės vadovu paskirtas grupės finansų direktorius Andersas Karlssonas. Ketvirtadienį numatytas „Swedbank“ metinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Švedijos teisėsauga trečiadienį atliko kratas „Swedbank“ pagrindinėje būstinėje Stokholme, pranešė agentūros AP ir „Bloomberg“. Švedijos ekonominių nusikaltimų vyriausiasis prokuroras Thomas Langrotas (Tomas Langrotas) pareiškė, jog siekiama išsiaiškinti, ar „Swedbank“ iš anksto žinojo apie artėjantį pranešimo žiniasklaidoje apie galimą banko įtraukimą į pinigų plovimo schemas paskelbimą bei informavo apie tai akcininkus, kad būtų minimizuoti jų nuostoliai dėl galimo akcijų nuvertėjimo.

Per „Swedbank“ Lietuvos padalinyje veikusią sąskaitą abejotinos kilmės lėšos galėjo keliauti į įmonę, siejamą su buvusiu Donaldo Trumpo rinkimų štabo vadovu Paulu Manafortu, trečiadienį pranešė naujienų portalas 15min.lt. Portalas teigia, kad jo ir Švedijos televizijos SVT surinkti duomenys rodo, kad milijoninės lėšos nukeliavo į bendrovę, kuri figūruoja tyrime dėl P. Manaforto mokesčių vengimo ir sąskaitų užsienyje slėpimo.

Po įsilaužimo į „Facebook“ paskyrą prasidėjusi painiava klaipėdietę Samantą (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) privertė griebtis už galvos. Iš moters banko sąskaitos prapuolus 600 eurų, kibernetinio saugumo ekspertai prabilo apie galimą ataką. Samanta pasakojo socialiniame tinkle „Facebook“ turinti puslapį ir užsakinėjanti mokamą reklamą. Internautė už suteiktas paslaugas atsiskaitinėjo banko kortele, kurią nurodė „Facebook“ sistemoje.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Kokie jau įgyvendinti sprendimai didina Lietuvos ekonomikos potencialą ir kokių sprendimų dar trūksta ekonomikos bei verslo spurtui, ketvirtadienį diskutuota per Lietuvos ekonomikos konferenciją Vilniuje. „Lietuva tikrai daro didelį progresą ir tai iš esmės yra neteisinga priskirti kuriai nors vyriausybei“, – mano advokatų kontoros TGS Baltic Vadovaujantysis partneris, Energetikos industrijos grupės vadovas Vilius Bernatonis.