„Lietuvos bankas neturi įtarimų, kad Lietuvos „Swedbank“ buvo įsivėlęs į stambaus masto pinigų plovimo operacijas“, – pranešime sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorė Jekaterina Govina.
Anot jos, „Swedbank“ padalinys Lietuvoje laikėsi itin konservatyvios politikos aukštesnės rizikos klientų ir nerezidentų atžvilgiu, todėl Lietuva išsiskiria itin mažu rizikingų operacijų skaičiumi.
Pasak J. Govinos, „Swedbank“ veiklos modelis buvo nuolat stebimas.
„Lietuvos bankas pinigų plovimo prevencijos srityje yra nubrėžęs labai aiškias ir griežtas linijas: Lietuvos „Swedbank“, veiklos modelis buvo nuolat stebimas, atskirai buvo tikrinamos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės, stebimas banko įdiegtų priemonių efektyvumas po patikrinimo“, – sakė J. Govina.
Anot Priežiūros tarnybos direktorės, neigiamas pasėkmes dėl nustatytų kontrolės spragų patronuojančiajame banke Švedijoje „pajus visas Baltijos šalių regionas“.
Estijos ir Švedijos finansų inspekcijos ketvirtadienio vakarą paskelbė, kad „Swedbank“ pinigų plovimo kontrolė, susijusi su jo veikla Baltijos šalyse, pasižymėjo rimtais trūkumais.
Tyrimo išvadų dokumente, paskelbtame Estijos finansų inspekcijos tinklalapyje, sakoma, kad „Swedbank“ dėl šios priežasties skiriamas įspėjimas ir 4 mlrd. Švedijos kronų (358,7 mln. eurų) bauda.
Ši bauda „Swedbank“ yra naujausias posūkis skandalo, kilusio dėl įtariamo pinigų plovimo per kelių Skandinavijos bankų, taip pat ir „Danske Bank“ bei SEB, padalinius Baltijos šalyse, o pirmiausia – Estijoje.
Skandalas kainavo pareigas Švedijos „Swedbank“ prezidentei Birgitte Bonnesen bei direktorių tarybos pirmininkui Larsui Idermarkui, trims iš šešių Estijos „Swedbank“ valdybos narių, įskaitant pirmininką.
