sukčiai

Sostinėje penktadienio rytą kurjeriais apsimetę asmenys iš vyro namų pavogė 14 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus vyriausiasis policijos komisariatas, balandžio 24 d., apie 9 val., Vilniuje, Saltoniškių g., į vyro (gim. 1958 m.) butą, šiam atidarius duris, užėjo du nepažįstami asmenys, kurie prisistatė kurjeriais. Jie kambaryje paliko dvi dėžes su stalo įrankiais ir pasišalino.  Asmenims išėjus, vyras pastebėjo, kad iš jo namų buvo pavogta 14 tūkst. eurų.

Janet Fordham žuvo per eismo įvykį, nukeliavusi susitikti su vyru, kuris teigė, jog padės jai atgauti ankstesnių sukčiavimų metu prarastas lėšas. Didžiosios Britanijos pilietė, iš kurios per virtinę vadinamųjų „romantinių sukčiavimų“ buvo išviliota iki 1 mln. svarų sterlingų, žuvo per automobilio avariją Vakarų Afrikoje, kur vyko bandydama susigrąžinti dalį prarasto turto.

Uostamiesčio policija ketvirtadienį gavo pranešimą, kad antradienį sukčiai iš Klaipėdoje esančios įmonės sąskaitos pasisavino 39 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Policijos departamentas. Pinigai  į kito asmens sąskaitą buvo neteisėtai pervesti interneto paieškos sistemoje atlikus banko paiešką ir aktyvavus gautą nuorodą bei suvedus „Smart-ID“ prisijungimo kodus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi dar vienu svarbiu perspėjimu gyventojams apie aktyviai veikiančius sukčius. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad sukčiavimo atvejų nemažėja, o žmonių patiriami nuostoliai siekia tūkstančius ar net dešimtis tūkstančių eurų. Naujausi pavyzdžiai rodo, kad sukčiai taiko jau gerai žinomą schemą, tačiau vis dar atsiranda žmonių, kurie neatsargiai suveda savo prisijungimo duomenis.

Nors apie sukčiavimą kalbama vis dažniau, o žmonės nuolat perspėjami saugotis, realybė nesikeičia – gyventojai ir toliau praranda pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad problema slypi ne tik sukčių išradingume, bet ir mūsų pačių elgesyje internete.  Kokios naujausios sukčiavimo schemos plinta šiandien? Kaip jas atpažinti ir apsisaugoti? Apie tai kalba SEB banko valdybos narė Vilija Nausėdaitė ir advokatė Julija Šlekonytė. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Jungdamasis prie netikros banko svetainės vilnietis sekmadienį neteko 14,7 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Vilniaus apskrities policija. 1943 metais gimusiam vyrui jungiantis prie netikros banko svetainės iš jo banko sąskaitos apgaule pasisavinta 14,7 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, neteisėto prisijungimo prie informacinės sistemos ir neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo. Sukčiai iš įmonės sąskaitos pasisavino 100 tūkst.

Vilniaus pirmasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbiu įspėjimu gyventojams. Pastaruoju metu pareigūnai pastebi, kad sukčiai vis aktyviau ieško būdų, kaip išvilioti pinigus ar jautrius asmens duomenis iš gyventojų. Ypač rizikingas laikotarpis prasideda tuomet, kai žmonės gauna pensijas ar laukia įvairių išmokų, nes tuo metu apgavikai bando pasinaudoti žmonių lūkesčiais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas du užsienio piliečius pripažino kaltais dėl sukčiavimo ir skyrė jiems realias laisvės atėmimo bausmes, pranešė prokuratūra. Teismas anksčiau Lietuvoje jau kartą teistą Ukrainos pilietį D. M. (gim. 2005 m.) ir Baltarusijos pilietį V. G. (gim. 1995 m.) nuteisė dėl sukčiavimo, neteisėto mokėjimo kortelių bei jų duomenų įgijimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų.

Sukčiai vis ieško naujų būdų, kaip išvilioti gyventojų pinigus, o jų naudojami metodai tampa vis įtikinamesni. Vis dėlto budrumas gali padėti išvengti nuostolių – tuo įsitikino ir viena Kėdainių gyventoja, laiku pastebėjusi apgaulę. Moteris pasakoja, kad vieną rytą, tikrindama elektroninį paštą, tarp gautų laiškų pastebėjo pranešimą, neva siųstą iš „Swedbanko“. Laiške buvo prašoma atnaujinti paskyros informaciją.

Sukčiai iš Trakų rajono ir sostinės gyventojų išviliojo 12,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, šeštadienį 1957 metais gimęs vyras pranešė, kad penktadienį Trakų rajone jam paskambino nepažįstamas vyras, kuris apgaule išviliojo elektroninės bankininkystės duomenis ir iš banko sąskaitos pasisavino apie 8 450 eurų. Pradėjo ikiteisminį tyrimą Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Nors apie sukčiavimą kalbama vis dažniau, o žmonės nuolat perspėjami saugotis, realybė nesikeičia – gyventojai ir toliau praranda pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad problema slypi ne tik sukčių išradingume, bet ir mūsų pačių elgesyje internete. Laidoje „Verta žinoti“ kalbėjusi SEB banko prevencijos departamento direktorė Daiva Uosytė atskleidė, kokias klaidas dažniausiai darome ir kodėl net žinodami apie pavojus vis tiek pakliūname į sukčių pinkles.

Penktadienį į pareigūnus kreipėsi 4 asmenys dėl didelio sukčiavimo atvejų – iš jų tariamai išviliota beveik 45 tūkst. eurų, skelbia Policijos departamentas. Į Tauragės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (VPK) (Šilutės r. PK) kreipėsi 1969 m. gimęs vyras ir pareiškė, kad balandžio 16 d. Šilutėje, būnant namuose, nenustatyti asmenys, nenustatytu būdu iš jo banko sąskaitos neteisėtai atliko beveik 10,5 tūkst. eurų pavedimą į kito asmens sąskaitą.

Atgautų milijardų iš II pensijų pakopos taikosi ir sukčiai. Nors jie veikiausiai nežino, kas pinigus atsiėmė, o kas ne, apgaulingomis nuorodomis ir skambučiais atakuoja visus, kuriuos tik pasiekia. Dainininkė Aušrinė Gerikė prarado kelis šimtus eurų – ji paspaudė trumpąja žinute atsiųstą nuorodą ir suvedė elektroninės bankininkystės duomenis. Policija perspėja: sukčiai vilioja investuoti į tariamai milžinišką pelną žadančias platformas, o žmonės praranda tūkstančius.

Gyventojai raginami būti itin budrūs – pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami sukčių bandymai išvilioti žmonių asmeninius duomenis pasitelkiant melagingas SMS žinutes. Apie naują pavojingą sukčiavimo būdą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Tauragės policijos bendruomenės pareigūnės. Jos atkreipia dėmesį, kad sukčiai vis dažniau apsimeta oficialiomis institucijomis ir siunčia žinutes, kurios atrodo patikimos iš pirmo žvilgsnio.

Šiemet sukčiai iš šalies gyventojų apgaulės būdu išviliojo jau beveik 10 mln. eurų, teigia Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis. Anot jo, nuo 2020 m. pastebimas 10–15 proc. sukčiavimo atvejų augimas kasmet. Policijos departamento atstovo teigimu, nors pernai didėjimas nebuvo fiksuojamas ir pradėta 7 proc. mažiau su sukčiavimu susijusių ikiteisminių tyrimų, per pirmuosius tris šių metų mėnesius jau yra 6 proc. daugiau atvejų ir ikiteisminių tyrimų.

Gyventojams balandį atsiimant pinigus iš antrosios pensijos pensijų pakopos, nesnaudžia ir sukčiai. Ekspertai įspėja, kad šį mėnesį sukčiai turėtų kaip reikiant suaktyvėti, o institucijos pastebi ir pirmuosius bandymus išvilioti gyventojų sukauptus pinigus.  Kaip alkanas šuo kimba į gardų kąsnį, taip ir sukčiai be skrupulų taikosi į svetimus pinigus.

Duomenų nutekėjimas iš rezervacijų sistemos „Booking.com“ sukėlė naują sukčiavimo bangą, neseniai pavadintą „rezervacijų užgrobimais“. Ekspertai perspėja, kad gali smarkiai padaugėti sukčiavimo atvejų. Kai kurie žmonės kreipėsi į BBC ir pranešė, kad jau pradėjo gauti įtartinų pranešimų. Žmonės sulaukia įtartinų pranešimų „Booking.com“ teigia, kad atnaujino rezervacijų PIN kodus ir siunčia elektroninius laiškus nukentėjusiems klientams, įspėdama juos apie padidėjusią riziką.

Nuo metų pradžios pensijų kaupimą II pakopoje nutraukė daugiau kaip 515 tūkst. gyventojų. Per pastarąsias dvi savaites jiems buvo išmokėta beveik 3 mlrd. eurų. Taigi vienas gyventojas gavo vidutiniškai po 5,6 tūkst. eurų išmoką. Bet šie pinigai domina ne tik jų gavėjus, bet ir sukčius. Jų schemos Lietuvoje nuolat keičiasi, tačiau rezultatas išlieka tas pats – gyventojai vis dar netenka tūkstančių eurų.

Nutraukus kaupimą ir atgavus II pensijų pakopos pinigus, lietuviai ėmė juos leisti įvairioms reikmėms, tačiau pastebima, kad auga ne tik pardavimai – į atgautus pinigus nusitaikė ir sukčiai, siekiantys įvairiais būdais juos išvilioti. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atkreipia dėmesį, kad būtent šiuo metu, kai gyventojus pasiekia II pensijų pakopos išmokos, suaktyvėja sukčiai, bandantys pasinaudoti žmonių patiklumu.

Vieno parduotuvių tinklo lankytojai raginami atidžiau pažvelgti į pirkinių kvitus – nuo šiol jie gali tapti ne tik apskaitos dokumentu, bet ir svarbiu įspėjimu apie sukčių pavojų. Ignalinos policijos bendruomenės pareigūnai kartu su vietiniu verslu pradėjo iniciatyvą, kuri, tikimasi, padės sumažinti telefoninių ir kitų sukčiavimų mastą.

Iš traktorių bandžiusio įsigyti vyro sukčiai pasisavino 12,5 tūkst. eurų, antradienį pranešė policija. Į pareigūnus kreipęsis 1982 metais gimęs vyras nurodė, kad traktorių mėgino pirkti internetu, pinigus pervesdamas į Vokietijoje esančią sąskaitą. Įtariama, kad sukčiavimo būdu pasisavinta suma siekia 12 550 eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Investavimo tendencijos kinta nuolat: jei anksčiau Lietuvos gyventojai jautė kone besąlyginę meilę investavimui į nekilnojamąjį turtą, dabar dažnas investuoja kur kas plačiau. Investavimui populiarėjant, deja, atsiranda ir daugiau erdvės finansiniams sukčiams. Kita vertus, stiprėjant gyventojų finansinio raštingumo žinioms, stiprėja ir jų atsparumas apgaulėms. Jau šį mėnesį dalies gyventojų sąskaitas pasiekė lėšos, gautos nutraukus kaupimą II pensijų pakopoje.

Sukčių schemos daugeliui jau girdėtos, tačiau realybėje jos ne tik išlieka veiksmingos, bet ir dar labiau suaktyvėja. Gyventojai netenka ne tik kelių dešimčių, bet ir tūkstančių eurų. Pakanka vieno neatsargaus paspaudimo ar skubotai perskaitytos žinutės, kad pinigai iš sąskaitos dingtų per kelias minutes. Taip nutiko ir vienam banko klientui – patikėjęs, kad atlieka įprastą veiksmą norėdamas gauti pinigus už parduodamą daiktą, jis pats patvirtino operacijas, po kurių neteko 6920 eurų.

Elektroniniai ir telefoniniai sukčiai žmones apgauna kone kasdien. Teigiama, kad vienas pavojingiausių sukčiavimo būdų – romantinės apgaulės. Tokiais atvejais nusikaltėliai ne tik išvilioja pinigus, bet ir išnaudoja žmogaus jausmus, vienišumą, pasitikėjimą, įsimylėjimą. Kokius romantinius spąstus savo aukoms rezga sukčiai? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Pergudrauti sukčių“ kalbėjo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro sukčiavimo prevencijos ekspertė Živilė Kielienė.

Vilniuje iš dviejų gyventojų sukčiai išviliojo apie 90 tūkst. eurų, skelbia policija. Pranešimas gautas iš 1982 m. gimusios moters, kad kovo 27–balandžio 1 d. Vilniuje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami rusakalbiai asmenys, kurie, prisistatę policijos pareigūnais, apgaule išviliojo 22,1 tūkst. eurų. Juos gyventoja atidavė atvykusiam nepažįstamam asmeniui.  Surinkta medžiaga pagal LR BK 182 str.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ pranešė fiksuojanti nuotolinius sukčius, kurie naudodamiesi bendrovės vardu gyventojams siunčia kenkėjiškas SMS žinutes. „Šiuo metu fiksuojame atvejus, kai nuotoliniai sukčiai neteisėtai naudojasi „Bitės“ vardu. Raginame klientus išlikti budriems ir atidžiau vertinti, kokių SMS ar skambučių sulaukia“, – pranešime teigia „Bitė Lietuva“ mobilaus tinklo jungtinių sistemų vadovas Egidijus Smilgys.

Sukčiai apgavo internetu amerikietišką visureigį pirkusį klaipėdietį ir iš jo pasisavino per 30 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį 13 val. į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi vyras (gim. 1972 m.). Jis pareiškė, kad š. m. sausio 17–18 d. tinklalapyje www.alibaba.

Žinomas keliautojas Aurimas Valujavičius per plauką išvengė sukčių spąstų. Apie tai jis papasakojo socialinio tinklo istorijoje ir paragino kitus būti atidesniems. Keliautojas pasakojo, kad pardavinėjo kavos aparatą ir sulaukė pirkėjos dėmesio. Ji atsiuntė nuorodą, teigdama, kad nori gauti siuntą per DPD, tačiau netrukus situacija pasisuko netikėta linkme. Įspėja visus Instagramo istorijoje jis papasakojo, kaip vos neprarado daugiau nei tūkstančio eurų.

Vilniaus apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl telefoninių sukčių grupuotės, kuri iš žmonių išviliojo daugiau nei 237 tūkst. eurų. Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, byloje kaltinimai dėl sukčiavimo, neteisėto mokėjimo kortelių bei jų duomenų įgijimo ir panaudojimo, neteisėto prisijungimo prie informacinių sistemų pareikšti dviem užsienio šalių piliečiams.

Skaitmeniniame amžiuje duomenų saugumas tampa vis aktualesne tema. Institucijos ir įmonės nuolat investuoja į apsaugos priemones. Tačiau kartais paaiškėja saugumo spragos ir galimi duomenų nutekėjimai, keliantys nerimo tiek specialistams, tiek plačiajai visuomenei. Teisininkų, daugelio įmonių ir institucijų naudojamoje teisinėje sistemoje galėjo įvykti rimtas saugumo incidentas.

Sukčiai padarė didelių nuostolių Vilniaus įmonei – iš jos pasisavino beveik 48 tūkst. eurų.  Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi įmonės atstovas. Jis pareiškė, kad tą pačią dieną Vilniuje, į įmonės elektroninį paštą buvo atsiųstas suklastotas elektroninis laiškas su nuoroda. Šią nuorodą nuspaudus, apgaulės būdu nuo įmonės sąskaitos nuskaičiuota 47 995 eurai.

Į pareigūnus Lietuvoje praėjusią parą kreipėsi du gyventojai, iš kurių sukčiai išviliojo daugiau nei 45 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Policijos departamentas. Jo duomenimis, 1964 metais gimęs vyras pareiškė, jog sausio 13 dieną Panevėžyje pirko sėjamąją už 18 tūkst. eurų, kurios iki šiol negavo. Kreipėsi į policiją Į policiją taip pat kreipėsi 1967 metais gimusi moteris, kad nuo vasario 23 iki kovo 17 dienos Šalčininkuose iš jos išviliota 27 tūkst. 350 eurų.

Lietuvoje fiksuojama nauja įžūli sukčių afera – telefoniniai sukčiai, paskambinę ir prisistatę policijos pareigūnais ar tyrėjais, banko darbuotojais arba ryšio operatoriais atsiunčia „kurjerį“ paimti grynųjų pinigų. Vilniaus apskrities policijos bendruomenės pareigūnai įspėja išlikti budriais, mokėti atpažinti dar vieną sukčiavimo būdą, kad apsaugotumėte save ir savo turtą.

Vilniaus rajone, Viktariškių kaime, pirmadienio naktį, kiek po vidurnakčio pastebėta, kad iš namo, galimai patekus pro langą, pavogti pinigai, plaukų džiovintuvo „Dyson“ komplektas, auksiniai papuošalai, trys laikrodžiai, padaryta dešimčių tūkstančių eurų žala, antradienį pranešė Vilniaus apskrities policija. Nuostolis – 77,7 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės.

Nuo dirbtiniu intelektu atkurtų artimųjų balsų iki atvejų, kai žmonės patys parduoda savo būstą ir pinigus atiduoda sukčiams. Specialistai įspėja, kad sukčiai pasitelkia gerai apgalvotas psichologines manipuliacijas, todėl darosi vis sunkiau atpažinti sukčiavimo atvejus. Plačiau apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Iš moters Vilniuje apgaule išviliota 148 tūkst. eurų, praneša Policijos departamentas.  Skelbiama, jog šeštadienį apie 19.52 val. į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1969 m. gimusi moteris, kuri pareiškė, kad nuo praėjusių metų gruodžio 25 d. iki šių metų balandžio 4 d. per „TIK TOK“ svetainę susipažino su vyriškiu, kuris apgaulės būdu išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo slaptažodžius ir pasisavino 148 tūkst. eurų.

Skambutis, kuris verčia veikti čia ir dabar, netikėtas laiškas ar viliojantis pasiūlymas greitai užsidirbti – tai dažniausios sukčių naudojamos gudrybės. Kaip atpažinti tokius atvejus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis ir „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Šiaulių apylinkės teismui perduota sukčiavimo byla, kurioje asmuo kaltinamas su bendrais iš aštuonių asmenų išviliojęs daugiau nei 19,8 tūkst. eurų. Kaip penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra, ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstama veika įvairiuose Lietuvos miestuose buvo vykdoma aiškiai pasidalijant vaidmenis tarp organizuotos grupės narių. Tyrime nenustatytas asmuo parengė planą, koordinavo veiksmus ir skambindavo gyventojams.

Pastaruoju metu fiksuojami atvejai, kai nusikaltėliai stengiasi išvilioti pinigus ne bankiniais pavedimais, o grynaisiais. Tokia taktika leidžia išvengti lėšų judėjimo pėdsakų ir apsunkina pinigų atsekimą. Kaip veikia ši schema ir kaip nuo jos apsaugoti savo santaupas, pranešime spaudai pasakoja „Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis.

Vilniuje ir Kaune sukčiai apgaule iš žmonių išviliojo apie 19,8 tūkst. eurų, informavo policija. Kai pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį į pareigūnus kreipėsi moteris (gim. 1957 m.), kuri pareiškė, kad kovo 26 d. apie 14 val. Kaune, jai būnant namuose, telefonu paskambino nepažįstami asmenys, kurie bendravo rusų kalba. Šie asmenys, anot moters, prisistatė telekomunikacijų bendrovės darbuotojais bei policijos pareigūnais ir apgaulės būdu iš jos išviliojo 12,5 tūkst. eurų.

Daliai gyventojų pasinaudojus galimybe stabdyti kaupimą II pensijų pakopoje ir atsiimti dalį sukauptų lėšų, balandį prasidėjo kaupimo nutraukimo ir lėšų išmokėjimo laikotarpis. Nors lėšos bus išmokamos iki balandžio 15 d., „Artea“ bankas praneša – sukčiai į išmokas nusitaikė nuo pirmos termino dienos, rašoma pranešime spaudai.

Komunalinių paslaugų įmonės darbuotojais ir policininkais apsimetę sukčiai Vilniuje apgavo porą ir iš jos įvairiais būdais pasisavino 34 tūkst. eurų. Trečiadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi vyras ir moteris. Jie pareiškė, kad beveik mėnesį, tai yra kovo 12 – balandžio 1 dienomis, Vilniuje juos apgaudinėjo sukčiai.

Iš dviejų vilniečių ir įmonės Klaipėdoje sukčiai išviliojo apie 130 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė Policijos departamentas. Trečiadienį moteris, gimusi 1944 metais, pranešė policijai, jog kovo 31 dieną, apie 11.30 val. Vilniuje, namuose, jai paskambino nepažįstami rusiškai kalbantys asmenys, kurie, prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 14 tūkst. eurų.

Jau netrukus pirmiesiems iš II pensijų pakopos pasitraukusiems lietuviams bus pervestos jų sukauptos lėšos. Tuo gali siekti pasinaudoti ir sukčiai – Policijos virtualus patrulis įspėja neprarasti budrumo. Kaip skelbiama socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintame įraše, sukčiai gali suaktyvėti šiuo laikotarpiu ir bandyti išvilioti jūsų pinigus iš II pensijų pakopos.

Klaipėdos gyventojas, paspaudęs sukčių atsiųstą nuorodą, prarado 19,6 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, antradienį į teisėsaugą kreipęsis 1985 metais gimęs vyras pranešė, kad pirmadienį paspaudė atsiųstą nuorodą neva kurjeriui parduodamai prekei užsakyti.  Pradėtas tyrimas Anot vyro, suvedus reikalaujamus duomenis, iš jo banko sąskaitos apgaule buvo pasisavinti 19,6 tūkst. eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Vis daugiau gyventojų kasdienius apsipirkimus perkelia į internetą, tačiau kartu su patogumu išauga ir rizikos. Finansų ekspertai pabrėžia, kad saugumas taip apsipirkinėjant priklauso ne tik nuo pasirinkto atsiskaitymo būdo, bet ir nuo to, kaip atsakingai vertinamas pats pardavėjas.

Jurbarke veikianti įmonė Marijampolės apskrities policijai pirmadienį pranešė, kad tą pačią dieną elektroniniu paštu gavo tariamų užsienio partnerių suklastotus sąskaitos rekvizitus ir į nurodytą sąskaitą užsienio banke už automobilį pervedė 14 tūkst. eurų, antradienį pranešė Policijos departamentas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sukčiai kaskart tampa vis labiau gudresni ir apsukresni, tad visokiais metodais mėgina iš gyventojų išvilioti jų sutaupytus pinigus. Vienas iš būdų – fiktyvios internetinės svetainės, kurios itin primena pagrindinių valstybinių institucijų bei bankų svetaines. Svarbu mokėti atskirti tikras internetines svetaines nuo netikrų.

Įsibėgėjant pajamų deklaravimo laikotarpiui ir artėjant II pakopos pensijų išmokėjimo laikui, finansų ekspertai įspėja – gyventojai patenka į padidintos sukčiavimo rizikos zoną. Tokiu metu suaktyvėja sukčiai, kurie prisidengia aktualiais įvykiais ir siekia išvilioti asmens duomenis ar pinigus. „Kiekvieną pavasarį matome tą patį scenarijų – sukčiai prisitaiko prie aktualijų ir išnaudoja žmonių dėmesį bei skubėjimą.