Pakanka vieno neatsargaus paspaudimo ar skubotai perskaitytos žinutės, kad pinigai iš sąskaitos dingtų per kelias minutes.
Taip nutiko ir vienam banko klientui – patikėjęs, kad atlieka įprastą veiksmą norėdamas gauti pinigus už parduodamą daiktą, jis pats patvirtino operacijas, po kurių neteko 6920 eurų.
Pakliuvo į sukčių pinkles
Kaip matyti iš Lietuvos banko nuasmeninto ginčo, tarp „Luminor Bank AS“ ir kliento, sprendimo, viskas prasidėjo nuo skelbimo internete. Klientas platformoje skelbiu.lt pardavinėjo prekę ir sulaukė tariamo pirkėjo žinutės.
Šis atsiuntė nuorodą, kuri atrodė kaip „Omniva“ puslapis, ir nurodė ją paspausti, kad būtų galima gauti pinigus už parduodamą daiktą.
Paspaudęs nuorodą, klientas pateko į suklastotą svetainę ir, tikėdamasis gauti pinigus, suvedė savo banko atpažinimo kodą, asmens kodą bei „Smart-ID“ PIN1 kodą. Tokiu būdu tretieji asmenys prisijungė prie jo interneto banko.
Vėliau, jau sukčiams inicijavus mokėjimus, klientas pats suvedė ir „Smart-ID“ PIN2 kodą, taip patvirtindamas operacijas, nes manė, kad tai reikalinga pinigams gauti.
Iš viso iš kliento sąskaitos buvo atliktos trys mokėjimo operacijos, kurių bendra suma siekė 6 920 eurų. Bankui pavyko sustabdyti vieną pervedimą ir grąžinti 2 200 eurų, tačiau likusi suma – 4 720 eurų – buvo prarasta.
Klientas kreipėsi į banką, teigdamas, kad šių mokėjimų neautorizavo ir buvo apgautas. Jis taip pat tikino, kad bankas galėjo pastebėti neatitikimus, pavyzdžiui, kad sąskaitos numeris nesutapo ir sustabdyti operacijas laiku.
Vis dėlto bankas atsisakė kompensuoti nuostolius. Jo teigimu, visi mokėjimai buvo patvirtinti naudojant tik klientui žinomus duomenis – „Smart-ID“ PIN1 ir PIN2 kodus.
Be to, prieš patvirtinant mokėjimus klientui buvo rodoma informacija apie pervedamas sumas ir gavėjus, taip pat pateiktas įspėjimas apie galimą neatitikimą, tačiau jis vis tiek tęsė veiksmus.
Taip pat nurodyta, kad klientas į banką kreipėsi iškart po operacijų patvirtinimo – tuo metu dar pavyko sustabdyti vieną mokėjimą (2 200 eurų), tačiau kitų (4 720 eurų) susigrąžinti nepavyko.
Ginčas tada pasiekė Lietuvos banką. Jis pripažino, kad operacijos iš esmės buvo neautorizuotos – klientų jų nenorėjo atlikti, o buvo suklaidintas. Tačiau kartu buvo vertinamas ir kliento elgesys.
Nustatyta, kad jis suvedė duomenis, kurie įprastai naudojami ne pinigams gauti, o juos pervesti – banko kodą, asmens kodą ir abu „Smart-ID“ kodus.
Be to, parduodamos prekės vertė buvo tik apie 35 eurus, tačiau atliekamų operacijų sumos buvo gerokai didesnės, ir tai nesukėlė įtarimų.
Lietuvos banko vertinimu, klientas turėjo galimybę suprasti, kad jo prašoma atlikti neįprastus veiksmus, tačiau jų kritiškai neįvertino ir vykdė sukčių nurodymus. Toks elgesys buvo pripažintas dideliu neatsargumu.
Pagal galiojančius teisės aktus, jei nuostoliai atsiranda dėl didelio kliento neatsargumo, bankas neprivalo jų kompensuoti.
Dėl šios priežasties Lietuvos bankas atmetė kliento reikalavimą grąžinti 4 720 eurų.
Kaip veikia sukčių apgaulė ir kokie ženklai ją išduoda
„Luminor“ banko sukčiavimo prevencijos skyriaus vadovas Mindaugas Kutkaitis atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu itin suaktyvėjo sukčiai, imituojantys populiarias el. parduotuves, bankus ar mokėjimų platformas.
Tokios svetainės dažnai atrodo itin tikroviškai – jose atkuriamas originalus dizainas, turinys ir net prisijungimo langai, todėl apgaulę pastebėti gali būti sudėtinga net ir atidiems gyventojams.
Anot jo, pavojingiausia tai, kad prisijungęs prie tokios svetainės žmogus pats suveda savo duomenis, kurie realiu laiku perduodami sukčiams.
Tuo metu gyventojas, manydamas, kad jungiasi prie banko, gauna „Smart-ID“ ar kitų priemonių patvirtinimo užklausas ir jas patvirtina. Taip leidžiama sukčiams prisijungti prie paskyros ar atlikti mokėjimus.
„Jei nepavyksta įprasta seka prisijungti prie interneto banko, įtartinai dažnai reikia tvirtinti prisijungimą ar prašoma patvirtinti mokėjimo operaciją jungiantis – tai aiškus signalas, kad gali būti vykdoma neteisėta veikla“, – įspėja M. Kutkaitis.
Gyventojams patariama būti itin atidiems jungiantis prie svarbių sistemų, tokių kaip bankų ar valstybinių institucijų adresus geriausia vesti ranka į naršyklės juostą arba naudoti išsisaugotas nuorodas.
Taip pat svarbu kritiškai vertinti paieškos sistemose pateikiamas nuorodas, nes tarp jų gali būti ir sukčių sukurtų svetainių.
M. Kutkaitis teigia, kad reikia atkreipti dėmesį į patvirtinimo langų turinį: jungiantis prie interneto banko paprastai prašoma tik patvirtinti prisijungimą. Jei vietoje to rodomas mokėjimas, vadinasi, kad iš tiesų tvirtinamas pinigų pervedimas, todėl tokiu atveju būtina sustoti ir jokiu būdu nepatvirtinti veiksmo.
Ką daro bankas ir kodėl svarbu reaguoti nedelsiant
Pasak M. Kutkaičio, bankai nuolat stebi klientų operacijas ir, įvertinę riziką, gali blokuoti įtartinus mokėjimus.
Taip pat diegiamos papildomos saugumo priemonės, vykdoma klientų edukacija ir bendradarbiaujama su teisėsaugos institucijomis, siekiant užkirsti kelią sukčiavimui.
Vis dėlto itin svarbu ir paties žmogaus reakcija. Įtarus, kad duomenys galėjo būti suvesti netikroje svetainėje ar įvyko sukčiavimas, būtina kuo greičiau susisiekti su banku. Jis gali apriboti prieigą prie paskyros, bandyti atšaukti mokėjimus ir imtis kitų saugumo veiksmų. Taip pat rekomenduojama nedelsiant pakeisti slaptažodžius ir kreiptis į policiją.
Bankas, gavęs pranešimą apie sukčiavimą, ne tik kreipiasi į lėšų gavėjo finansų įstaigą siekdamas susigrąžinti pinigus, bet ir padeda klientui imtis tolesnių veiksmų. Jis informuoja, kaip apsisaugoti ateityje bei užtikrina, kad būtų pakeistos sukčiams tapusios žinomos prisijungimo priemonės.
„Gavę kliento prašymą atšaukti mokėjimą, kreipiamės į lėšų gavėjo įstaigą, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad dauguma mokėjimų yra momentiniai ir į sąskaitas Lietuvos ar užsienio bankuose įskaitomi akimirksniu.
Kai lėšos jau būna pasiekusios gavėjo sąskaitą, jų susigrąžinimas gali būti itin sudėtingas. Sukčiai dažnai pinigus greitai perveda į kitas sąskaitas arba juos išsigrynina, todėl atsekti lėšų judėjimą tampa gerokai sunkiau“, – pažymi M. Kutkaitis.
Dėl to gyventojams nuolat primenama: apie įtartinus atvejus būtina pranešti nedelsiant, nes nuo reakcijos greičio dažnai priklauso, ar pavyks išsaugoti pinigus.
