sukčiai

Parduodant nereikalingus daiktus internete verta išlikti budriems – sukčiai ir toliau aktyviai naudojasi tariamų pirkėjų schema, siekdami išvilioti gyventojų banko kortelių duomenis ir pasisavinti pinigus. Virtualus policijos patrulis primena, į kokius ženklus būtina atkreipti dėmesį, kad netaptumėte apgavikų auka. Dažniausiai sukčiai taikosi į žmones, skelbimų portaluose parduodančius įvairias prekes.

Finansų įstaigos tam tikrais atvejais gali laikinai sustabdyti mokėjimus ar paprašyti papildomos informacijos apie atliekamas operacijas. Nors tokios priemonės skirtos kovai su sukčiavimu ir pinigų plovimu, klientams ne visuomet aišku, kodėl jų mokėjimai sulaukia papildomo dėmesio. Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytojas Linas (vardas pakeistas, tikrieji duomenys redakcijai žinomi), kuris teigė nusivylęs finansų sektoriuje taikomomis papildomomis mokėjimų patikromis.

Prasidėjęs vasaros sezonas žymi ir sezoninių darbų bei atostogų pradžią. Visgi ekspertai įspėja, kad būtent šiuo metu suaktyvėja avansinių mokėjimų apgavystės bei netikrų darbų siūlymai, kuriais mėginama apgauti ir jaunus žmones. Tuo metu keliaujantys gyventojai dalinasi, jog sukčiai aktyviai naudojasi ir nutekintais internetinių platformų duomenimis.  Vien per pirmąjį šių metų ketvirtį sukčiai pasikėsino į beveik 11 milijonų eurų.

Žmonės į telefoną atsisiunčia įvairių neva įrenginio valymo programėlių tikėdamiesi pagreitinti jo veikimą, atlaisvinti vietos ar apsisaugoti nuo virusų. Vis dėlto dalis tokių programėlių gali padaryti daugiau žalos nei naudos – rinkti asmeninius duomenis, rodyti įkyrias reklamas ar net padėti sukčiams pasiekti įrenginį. Ekspertas įspėja, kad pavojingų programėlių pasitaiko ir oficialiose programėlių parduotuvėse.

Lietuvos gydytojų sąjunga socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė svarbų perspėjimą dėl pavogtų medikų duomenų ir galimų sukčių bandymų jais pasinaudoti. Organizacija atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami duomenų saugumo pažeidimai, o sukčiai, pasinaudodami nutekėjusia asmenine informacija, siekia įgyti žmonių pasitikėjimą ir išvilioti jautrius prisijungimo duomenis. Dėl to budrumo neprarasti raginami ne tik medikai, bet ir pacientai bei kiti gyventojai.

Sukčiai iš keturių sostinės gyventojų apgaule išviliojo daugiau nei 18,2 tūkst. eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, ketvirtadienį gautas 1945 metais gimusios moters pranešimas, kad birželio 1 dieną apie 14.42 val. Vilniuje, jai būnant namuose, paskambino nepažįstami rusakalbiai asmenys, kurie, prisistatę banko darbuotoju ir policijos pareigūnu, apgaule išviliojo banko mokėjimo kortelę ir iš banko sąskaitos pasisavino 1 tūkst. eurų.

Po žinios apie iš Registrų centro, o vėliau ir iš E.Sveikatos nutekėjusius duomenis daugelis gyventojų svarsto, ką turėtų daryti dabar. Specialistai sako, kad galimybės pačiam žmogui apsisaugoti po tokio incidento yra ribotos, tačiau didžiausia klaida būtų prarasti budrumą. Anot jų, sukčiai gali pasinaudoti nutekėjusiais duomenimis ir mėginti įtikinti žmones atlikti papildomus veiksmus prisidengdami pagalba ar apsauga.

Sukčiai vis dažniau naudojasi žmonių pasitikėjimu gydymo įstaigomis. Antakalnio poliklinika įspėja apie atvejus, kai gyventojams skambinantys asmenys melagingai prisistato poliklinikos darbuotojais ir pažymi, kokių duomenų ar informacijos poliklinikos specialistai niekada neprašo telefonu.  Telefoniniai sukčiai nuolat ieško naujų būdų pelnyti gyventojų pasitikėjimą, o viena naujausių jų naudojamų taktikų – prisistatyti gydymo įstaigų darbuotojais.

Iš dviejų moterų sukčiai apgaulės būdu išviliojo 212,2 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė policija. Pareigūnai trečiadienį gavo 1955 metais gimusios moters pranešimą, kuri nurodė, jog nuo 2025 metų gruodžio iki šių metų birželio mėnesio elektroninėje erdvėje bendravo su nepažįstamais rusakalbiais asmenimis, kurie prisistatinėdavo banko darbuotojais ir policijos pareigūnais. Moteris teigė, jog minėti asmenys iš jos apgaulės būdu išviliojo 200 tūkst. eurų.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Virtualus policijos patrulis perspėja apie dar vieną klastingą sukčiavimo būdą. Sukčiai nuolat ieško naujų būdų, kaip išvilioti gyventojų asmens duomenis ir pinigus, todėl specialistai ragina išlikti budriems. Pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama kenkėjiškoms programėlėms, kurios gali būti platinamos ne oficialiais kanalais.

Lietuvoje iš penkių šalies gyventojų sukčiai išviliojo daugiau nei 87 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, didžiausių nuostolių patyrė 1928 metais gimusi Vilniaus gyventoja. Antradienį į pareigūnus kreipusis moteris pareiškė, kad nuo praėjusių metų spalio iki praėjusio penktadienio Vilniuje 1994 metais gimęs vyras, pasinaudodamas jos asmenine banko sąskaita, apgaulės būdu pasisavino 22 tūkst. 380 eurų.

Po dukart dvi vilnietes apgavę sukčiai iš jų išviliojo per 29 tūkst. eurų, o dar du Vilniaus ir Panevėžio gyventojai apgaule prarado daugiau nei 46 tūkst. eurų, antradienį pranešė policija. 1970 metais gimusi moteris pareigūnams nurodė, kad pernai vasarį ji 10 tūkst. eurų prarado internetinėje investavimo platformoje. Po metų, šiemet vasarį, nenustatyti asmenys internetu moteriai pranešė, kad gali padėti atgauti prarastus pinigus investuojant.

Šiais laikais išvilioti duomenis ar pinigus bandantiems sukčiams nėra nieko švento – dabar apgavikai, apsimesdami klebonu Andriumi Dobrovolsku, siunčia žinutes parapijiečiams. Bendruomenė įspėjo gyventojus pasisaugoti ir nepasitikėti melagingomis siunčiamomis žinutėmis iš neva klebono. Įspėja dėl apgaulingų sukčių žinučių Socialiniame tinkle „Facebook“ puslapyje „Vilniaus Bernardinai“ buvo dalijamasi žinia apie netikras žinutes neva nuo klebono A. Dobrovolsko.

Sukčiai Vilniuje po du kartus apgavo dvi moteris, iš jų pasisavindami beveik 30 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1970 m.). Ji pareiškė, kad 2025 m. vasario mėn. internetinėje investavimo platformoje, nenustatyti asmenys išviliojo 10 tūkst. eurų. Po metų, 2026 m. vasario mėn., moteris vėl užkibo ant sukčių kabliuko.

Registrų centrui paskelbus, kokie duomenys galėjo būti nutekinti, o kokie liko neatskleisti, gyventojams kyla klausimas, kiek pavojinga yra tokia informacija. Tarp galimai nutekėjusių duomenų minimi vardai, pavardės, asmens kodai, gimimo datos ir nekilnojamojo turto (NT) duomenys. Ekspertai pabrėžia, kad vien asmens kodas dar nesuteikia galimybės atlikti visų veiksmų kito žmogaus vardu, tačiau nepaneigia, kad tai yra vienas svarbiausių aspektų, galintis gerokai palengvinti sukčių veiklą.

Atėjus vasarai, studentai aktyviai pradeda ieškoti gyvenamosios vietos prieš prasidedant mokslams. Pareigūnai įspėja saugotis būsto nuomos sukčių – nepraraskite budrumo ir kritiškai vertinkite viešinamus nuomos skelbimus, kurie kelia įtarimų. Klaipėdos apskrities policijos atstovai primena, kokie ženklai turėtų kelti įtarimą, ir pataria, ką padaryti dar prieš pervedant pinigus už būstą.

Po Registrų centro duomenų nutekėjimo gyventojams teks išmokti naują pamoką – nepasitikėti net tais skambučiais ar žinutėmis, kuriuose sukčiai žino vardą, pavardę, adresą ar kitus asmens duomenis. Ekspertės įspėja: sukčiavimo scenarijai taps įtikinamesni, tačiau pagrindinė taisyklė nesikeičia – nespausti nuorodų, neatskleisti prisijungimų ir nepasiduoti spaudimui.

Nors bankams pavyksta sustabdyti vis daugiau įtartinų pavedimų, Lietuvos policijos duomenys rodo dar niūresnį vaizdą: iš gyventojų šiemet jau išviliota beveik 11 mln. eurų. Sukčiai ir toliau taikosi per netikrus el. laiškus, SMS žinutes bei telefoninius skambučius, tačiau vis dažniau pinigų atvyksta pasiimti ir tiesiai į žmonių namus.

Sukčiai nuolat ieško naujų būdų pasiekti potencialias aukas – tam pasitelkiami ne tik skambučiai ar žinutės, bet ir pažįstami žmonės. Kai kurie gyventojai pasakoja sulaukę pasiūlymų prisijungti prie neva perspektyvaus verslo, tačiau ilgainiui ėmė įtarti susidūrę su piramidine schema. Su naujienų portalu tv3.lt susisiekė skaitytoja Laima (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri papasakojo apie netikėtą pasiūlymą greitai užsidirbti, gautą iš seniai matytos pažįstamos.

Vilniuje sukčiai, kurie atvyko pas gyventojus į namus, iš jų apgaulės būdu išviliojo daugiau nei 10 tūkst. eurų, skelbia sostinės apskrities policija. Penktadienį apie 9.30 val. Vilniaus Loretos Asanavičiūtės gatvėje dvi nepažįstamos moterys, prisistačiusios „Sodros“ darbuotojomis, apgaule pateko į moters (gim. 1940 m.) butą ir pavogė 2,9 tūkst. eurų. Apie 14 val.

Iš trijų moterų sukčiai apgaulės būdu išviliojo 80 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė policija. Pareigūnai penktadienį gavo 1947 metais gimusios moters pranešimą, kad jai paskambino nepažįstami asmenys, kurie, kalbėję lietuviškai su rusišku akcentu ir prisistatę banko darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 17,5 tūkst. eurų. Nukentėjusioji nurodė, kad sukčiai jai skambino ketvirtadienį, apie 11 valandą. Į policiją taip pat kreipėsi 1948 metais gimusi moteris.

Socialiniame tinkle „Facebook“ Policijos virtualus patrulis atkreipia dėmesį, kad sukčiai vis dažniau naudojasi žmonių pasitikėjimu ir prisistato įvairių institucijų atstovais, siekdami išvilioti asmens duomenis ar pinigus. Nusikaltėliai taiko įvairius metodus – siunčia žinutes, skambina telefonu ar siunčia elektroninius laiškus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti patikimi.

Būsto paieškos ir nekilnojamojo turto sandoriai vis dažniau tampa sukčių taikiniu. Nusikaltėliai, turėdami asmens duomenis, gali apsimesti pirkėjais, pardavėjais ar net nekilnojamojo turto specialistais, o gyventojai rizikuoja prarasti pinigus. Ekspertai perspėja, kad sukčiavimo schemos tampa vis sudėtingesnės, todėl atpažinti grėsmę darosi vis sunkiau.

Vilniuje iš vyro pavogta mokėjimo kortele buvo išgryninti 7,5 tūkst. eurų, pranešė policija. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, ketvirtadienį gautas vyro (gim. 1966 m.) pranešimas, kad nuo birželio 2 d. iki birželio 3 d. Vilniuje, Savanorių prospekte, iš jo piniginės buvo pavogta banko mokėjimo kortelė. Anot vyro, neteisėtai pasinaudojus jo kortele, per kelis kartus išgryninta 7,5 tūkst. eurų.

Policininkais apsimetę telefoniniai sukčiai iš dviejų garbaus amžiaus moterų Vilniuje išviliojo per 41 tūkst. eurų. Ketvirtadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1938 m. Ji pareiškė, kad trečiadienį apie 16 val. Vilniuje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys, jie bendravo rusų kalba. Prisistatę poliklinikos darbuotojais ir policijos pareigūnais, apgaulės būdu išviliojo 12 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas.

Policininkais, medicinos ir telekomunikacijų įmonės darbuotojais apsimetę sukčiai iš dviejų moterų Vilniuje ir Vilniaus rajone išviliojo per 21,6 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, antradienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi moteris (gim. 1966 m.). Ji pareiškė, kad tą pačią dieną, 12.30 val., Vilniaus rajone, būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys.

Šiaulių apylinkės teismas už sukčiavimą ir kitus nusikaltimus anksčiau ne kartą teistam Šiaulių gyventojui G. N. skyrė beveik ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, antradienį pranešė Generalinė prokuratūra. Recidyvistu pripažintam vyrui teismas skyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – valstybės naudai konfiskavo 4,4 tūkst. eurų. Jis taip pat turės atlyginti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti – iš viso 11,4 tūkst. eurų.

Paskelbus apie nutekintus Registrų centro duomenis, gyventojai įspėjami išlikti itin budrūs – šiuo metu gali itin suaktyvėti sukčiai ir išnaudoti šią situaciją savo naudai, kad išviliotų iš jūsų asmeninius duomenis ar pinigus. Druskininkų savivaldybės policijos bendruomenės pareigūnai ragina neprarasti budrumo ir būtinai pasikalbėti su vyresniais artimaisiais, kitais giminaičiais, kad žinotų, kaip atpažinti sukčius.

Feisbuke skelbimą apie sakralinį gydymą radusi moteris už jo seansus įvairiems asmenims pervedė 14 tūkst. eurų, antradienį pranešė policija. 1952 metais gimusi vilnietė pareigūnams nurodė, kad pinigus pervedinėjo laikotarpiu nuo balandžio 21 iki gegužės 29 dienos. Dėl sukčiavimo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Lietuvos policijos duomenimis, šiemet sukčių iš gyventojų išviliotų pinigų suma jau pasiekė beveik 12 mln. eurų. Policija pažymi, kad šiuo metu populiariausiais sukčiavimo būdais ir toliau išlieka netikrų elektroninių laiškų ir SMS žinučių siuntimas. O pastaruoju metu sukčiai dažniau apsilanko ir gyventojų namuose ir paima gyventojų pinigus.

Utenos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo svarbiu įspėjimu gyventojams. Pareigūnai atkreipia dėmesį į naują telefoninių sukčių schemą, kuri pastaruoju metu aktyviai plinta. Ši schema yra gerai organizuota ir apima kelis apsimetimo scenarijus, siekiant suklaidinti žmones. Gyventojai raginami būti itin atsargūs ir kritiškai vertinti nepažįstamų skambintojų pateikiamą informaciją.

Lietuvoje plinta nauja sukčių schema – gyventojai masiškai gauna SMS žinutes apie neva skirtas baudas už greičio viršijimą. Policija perspėja: tai apgavystė, kuria siekiama išvilioti žmonių asmens ir banko duomenis. Ekspertai ragina nespausti atsiųstų nuorodų ir primena, kad oficialios institucijos baudų per SMS su aktyviomis nuorodomis nesiunčia.

Sukčiai ėmė naudoti naują ir itin įtikinamą schemą, nutaikytą į „Gmail“ naudotojus. Kenkėjiški laiškai siunčiami kaip nekalti elektroniniai kvietimai, kurie atrodo lyg būtų gauti iš pažįstamų ar draugų. Viena „Gmail“ naudotoja leidiniui „Daily Mail“ pasakojo vos nepraradusi prieigos prie savo „Google“ paskyros po to, kai gavo, atrodytų, tikrą kvietimą iš draugės, rašoma dailymail.com.

Sukčiai iš automobilius norėjusio pirkti šiauliečio išviliojo 17,8 tūkst. eurų, pranešė policija. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato duomenimis, balandžio 10 d. šiaulietis (gim. 1963 m.) skelbimų portale radęs skelbimus apie parduodamus automobilius, už du norimus įsigyti automobilius iš savo individualios įmonės banko sąskaitos į pardavėjo nurodytą banko sąskaitą pervedė 17,8 tūkst. eurų.

Tvarkydami gyventojų duomenis ir teikdami asmeninę informaciją klientams, „Sodroje“ taikome saugius tapatybės nustatymo būdus. Konfidenciali informacija telefonu ar kitais nuotoliniais kanalais teikiama tik įsitikinus, kad konsultuojamas būtent tas asmuo, kuriam ši informacija priklauso. Pastaruoju metu suintensyvėjus sukčių veiklai svarbu, kad ir patys gyventojai išliktų budrūs.

Praėjusią savaitę pasklidus žiniai apie nutekintus Registrų centro duomenis, policijos pareigūnai skambina pavojaus varpais, mat gali padaugėti sukčių atakų. Pasak jų, dabartiniai jų skambučiai gali būti kur kas labiau įtikinami. Policijos pareigūnai įspėja lietuvius saugotis sukčių ir ragina išlikti budriais. Įspėja dėl sukčių atakų Socialiniame tinkle „Facebook“ Alytaus policija dalijosi įrašu, kuriame pateikė išsamų sąrašą apie nutekintų duomenų pobūdį.

Nutekintų duomenų skandale politikai toliau mėto atsakomybę kaip karštą bulvę. Pasitraukti privertęs Registrų centro vadovą, ekonomikos ir inovacijų ministras dabar sako, kad už tai, kad visuomnenė nesužinojo apie pavogtus duomenis atsakinga iki šiol skandale nefiguravusi teisingumo ministerijai – mat ji formaliai yra Registrų centro duomenų valdytoja. Teisingumo ministerija duomenų skandale iki šiol viešai nepratarė nė žodžio.

Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos ryšio operatoriai užblokavo daugiau kaip 13,8 mln. skambučių iš užsienio su suklastotais numeriais – daugiau nei per visus 2025 metus (13,1 mln.). RRT ketvirtadienį pranešė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, blokuotų apgaulingų trumpųjų žinučių skaičius išaugo beveik 30 proc. – iki 2,12 milijono.

Sukčiai iš gyventojų išviliojo beveik 50 tūkst. eurų, ketvirtadienį pranešė policija. Pranešama, kad trečiadienį Vilniuje, Vytauto gatvėje, namuose moteriai, gimusiai 1955 metais, bandant prisijungti prie banko internetinės bankininkystės puslapio ir suvedus autentifikacijos kodus, nuo jos banko sąskaitos į kito asmens sąskaitą neteisėtai buvo pervesta 19 tūkst. eurų.

Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi svarbiu perspėjimu gyventojams – po viešai pasirodžiusios informacijos apie galimą duomenų nutekėjimą sukčiai gali dar aktyviau bandyti išnaudoti žmonių nerimą. Pareigūnai atkreipia dėmesį, kad apgavikai dažnai prisistato bankų, teisėsaugos ar kitų institucijų darbuotojais ir kalba itin įtikinamai.

Iš pradžių – skambutis su pažadu greitai ir lengvai uždirbti. Vėliau – tariamas investavimo konsultantas, neva auganti investicinė grąža ir raginimai investuoti į auksą, pristatomą kaip saugi ir itin pelninga investicija. Kai kuriais atvejais sukčiai pasirodo net prie namų durų – prisistato kurjeriais ar tariamais aukso ekspertais,siūlo įvertinti neva pelningą investiciją arba atvyksta paimti investavimui skirtų pinigų.

Po žinios apie daugiau nei 600 tūkst. iš Registrų centro nutekėjusių įrašų saugumo specialistai perspėja apie naujų rizikų bangą. Turėdami asmens kodus, gyvenamosios vietos ir nekilnojamojo turto duomenis, sukčiai gali kurti itin įtikinamas apgaulės schemas, o dalis pasekmių gali išryškėti tik po ilgesnio laiko. „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas Darius Povilaitis pabrėžia, kad tai, jog piktavaliai duomenis siurbė ir juos galėjo apdoroti net keturis mėnesius, kelia didžiausią pavojų.

Lietuvoje plintant vis naujoms sukčių aferoms, policijos atstovai įspėja, kad jie nusitaiko ne tik į vyresnio ar darbingo amžiaus asmenis – jų taikiniu tampa ir nepilnamečiai. Ignalinietė parodė, kokią žinutę gavo jos sūnus, ir įspėja neapsigauti. Ignalinos policijos bendruomenės pareigūnai pasidalino ignalinietės įspėjimu ir svarbiausia informacija, ką reikia žinoti, kad netaptumėte sukčių auka.

Lietuvą sudrebinus Registrų centro duomenų nutekėjimui, kibernetinio saugumo ekspertas Marius Pareščius savo „Facebook“ paskyroje įspėja apie dar vieną naują pavojų. Jo teigimu, masines sukčių atakas pakeis tikslus, psichologiškai apskaičiuotas manipuliavimas, kurio taikiniu jau artimiausiu metu taps pažeidžiamiausia visuomenės dalis – mūsų tėvai bei seneliai.

Vilniaus apskrityje, Panevėžyje ir Klaipėdoje sukčiai iš žmonių apgaule išviliojo apie 32,9 tūkst. eurų, informavo policija. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK), pareigūnai gavo vyro pareiškimą, kuriame nurodoma, kad, pagal skelbimą elektroninėje erdvėje ketinant įsigyti prekių, nuo 2025 m. spalio mėnesio, per kelis kartus apgaulės būdu iš jo buvo išviliota 17,5 tūkst. eurų.  Anot policijos, nuo sukčių nukentėjo ir Vilniaus apskrities gyventojai.

Policija pastebi, kad pernai pirmą kartą per pastaruosius penkerius metus sumažėjo nusikaltimų, susijusių su sukčiavimu, mastas, teigiama Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje. Visgi, policija atkreipia dėmesį į tai, jog auga apgaulingi telefoniniai skambučių ir svetainių klastojimas internete atvejų skaičius.  Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, kad policija pernai registravo 2 838 nusikalstamos veikos, padarytas elektroninėje erdvėje.

Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“ perspėja gyventojus apie dar vieną sukčių bandymą išvilioti žmonių duomenis ir pinigus. Pastaruoju metu vis dažniau plinta netikri pranešimai apie neva paskirtas baudas, kurie siunčiami trumpąja žinute ar kitais kanalais. Gyventojai raginami išlikti itin budrūs ir neskubėti spausti aktyvių nuorodų, nes taip galima patekti į sukčių sukurtas interneto svetaines.

Investuoti įtikinę sukčiai beveik prieš dvejus metus iš marijampoliečio galimai išviliojo 55 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Policijos departamentas. Jo duomenimis, sekmadienį į Marijampolės apskrities policiją kreipėsi 1974 metais gimęs vyras, pareiškęs, kad 2024 metų rugpjūtį internete užpildžius skelbimą apie investicines paslaugas, su juo telefonu susisiekė nepažįstamas rusakalbis asmuo. Šis įtikino investuoti internetinėje platformoje ir apgaulės būdu išviliojo 55 tūkst. eurų.

Finansiniai sukčiai šių metų pirmąjį ketvirtį iš šalies gyventojų ir verslų bandė išvilioti 10,8 mln. eurų, tačiau finansų įstaigoms sustabdžius didžiąją dalį lėšų, realūs nuostoliai siekė apie 3,7 mln. eurų, skelbia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras. „Matome, kad sukčiavimo mastas išlieka stabiliai aukštas.