studijos

5 milijonai litų sumažinus lėšų, skiriamų rezidentų atlyginimams, jaunieji gydytojai nuogąstauja, kad nevykdant jokių kompleksinių reformų, kai kuriems rezidentams gali tekti patiems mokėti sau algas. „Trūksta lėšų", – šią pastaraisiais mėnesiais taip dažnai kartojamą frazę teko išgirsti ir medicinos rezidentūros studentams. Finansų ministerija bei Seimo finansų ir biudžeto komitetas nusprendė vietoj 28 mln. lt skirtų rezidentų atlyginimams, skirti „kiek mažiau“ – 23 mln. Taigi, trūksta 5mln.

Šiemet daugelį nustebino netikėti abitūros egzaminų rezultatai – moksleiviai puikiai laikė anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbų egzaminus. Tiesa, ne taip gerai sekėsi per lietuvių kalbos žinių patikrinimą. Tačiau patys moksleiviai tuo nesistebi studijuojant užsienyje lietuvių kalbos neprireiks. „Remiantis neoficialiais duomenimis, bendraujant mokyklose atrodo, kad išvykstančiųjų bus daugiau negu prieš kelerius metus.

Pirmadienis – paskutinė diena, kai dar galima internetinėje bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje užregistruoti prašymą studijuoti. Pirmadienis taip pat yra paskutinė diena koreguoti prašymuose nurodytus pageidavimus.

Šiemet laikyti brandos egzaminus buvo užsiregistravę 49 575 kandidatai – vidurinių mokyklų ir gimnazijų abiturientai, baigusieji suaugusiųjų mokyklas ir profesines bei žemės ūkio mokyklas, taip pat mokyklas baigę eksternu arba anksčiau. Šiandien spaudos konferencijoje brandos egzaminų rezultatus apibendrindamas švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pabrėžė, kad brandos egzaminų sesija praėjo sklandžiai ir padėkojo pedagogams, rengusiems ir tikrinusiems egzaminų užduotis.

Po savaitės baigiasi pirmasis priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas etapas, tačiau ryškių naujovių šiemet ir vėl nematyti. „Na, galbūt galima pastebėti didesnį susidomėjimą medicinos mokslais. Tačiau nors ir buvo skatinta stoti į tiksliuosius mokslus, pagyvėjimo šioje srityje nėra, galbūt net atvirkščiai. Populiarūs išlieka socialiniai mokslai“, – trumpai apibendrino situaciją Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti prezidentas profesoriaus Pranas Žiliukas.

Švietimo ministerijai pradėjus įgyvendinti aukštojo mokslo reformą ir apmokestinus studijas Lietuvoje, vis daugiau jaunimo apsisprendžia studijuoti užsienyje. Rygos aukštoji Teisės mokykla (RATM) kviečia tarptautinių studijų patirties pasisemti kaimyninėje Latvijoje. Apie 40 proc. Rygos aukštosios Teisės mokyklos studentų sudaro užsieniečiai iš 18 skirtingų pasaulio šalių, tarp jų ir iš  Lietuvos, teigiama RATM pranešime.

Asociacijos „Infobalt“ vadovams išsakius nuogąstavimą, ar į Lietuvą atėjus didelėms ir patrauklioms užsienio IT kompanijoms, šalis nepristigs kvalifikuotų profesionalų, Švietimo ir mokslo ministerija ėmėsi atidžiau nagrinėti tokios prielaidos pagrįstumą.

Jau vasarą darbo rinką užplūsta diplomais nešini aukštųjų mokyklų absolventai, pretenduojantys į darbo vietas. Specialistus parengusios aukštosios mokyklos neretai išsako poziciją, kad darbdaviai, užuot skundęsi dėl ką tik studijas baigusių naujokų nesugebėjimo dirbti realioje darbo vietoje, turėtų patys aktyviau įsitraukti į studijų procesus. Šiai pozicijai pritaria įmonių vadovai, nuolat dalyvaujantys Kauno kolegijos studentų baigiamųjų darbų vertinimo komisijose.

Norintieji stoti į aukštąsias mokyklas dar savaitę gali registruotis bendrojo priėmimo sistemoje. Stojimo prašymai priimami iki liepos 19 d. Iki šiol internetinėje bendrojo priėmimo sistemoje iš viso yra užsiregistravę 37054 stojantieji į aukštąsias mokyklas. Iš jų 29978 pradėjo pildyti savo pageidavimus į aukštųjų mokyklų programas. 4591 asmuo, vidurinį išsilavinimą įgijęs 2009 metais ar anksčiau, į vieną iš 12-os priėmimo punktų jau pristatė brandos atestatus.

Buvo šalta ir akinančiai balta žiema. Tą šaltą ir baltą žiemą širdis prakalbo gražiausiais meilės žodžiais, o kūnas vaitojo nuo deginančios aistros JAM. Tuomet gyvenom trys pagyvenę studentės studentų bendrabuty. Ryte – paskaitos, vakarais – šperų darymas ir moteriški, atviri ir visai neliteratūriški pokalbiai prie karšto vyno taurės.

Įsibėgėjantis stojimų į aukštąsias mokyklas maratonas skatina dar kartą parašyti straipsnį šia tema. Ypač dėl to, kad praktiškai kiekvienais metais Lietuvoje keičiama priėmimo tvarka, abiturientai ir studentai nuolat išbando naujas švietimo reformas. Tokia „dinamika“ skatina painiavą ir tenka prieš pat stojimus vėl iš naujo tikrinti naujausius tvarkos pakeitimus, kurių gali pakankamai daug. Na, bent jau šių metų tvarka yra jau patvirtinta ir naujovių nebeturi būti.

Šiandien - pirmoji stojamųjų egzaminų diena norintiems įsigyti pedagogo ar menininko profesijas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Stojantieji į pedagogines studijas laiko motyvacijos testą, o norintieji tapti diplomuotais menininkais – stojamąjį egzaminą. Laikyti pedagoginės motyvacijos testą iki šiol pareiškė norą 2607 stojantieji, o meninių gebėjimų egzaminams užregistruota 8021 pageidavimų.

Lietuvoje trūksta daugiau inovatyvių brandos egzaminų formų priimant bei padedant abiturientams pasirinkti  tikslingą studijų sritį. Tokios išvados prieita per Lietuvos studentų sąjungos (LSS) gegužės 14 d. organizuotą nacionalinį pirmakursių tyrimo aptarimą. Tyrimą vykdė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras („MOSTA“) prie Švietimo ir mokslo ministerijos.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos nuo kitų metų pavasario galės rengti doktorantus drauge su užsienio universitetais ar mokslinių tyrimų institutais. Doktorantūros teisė bus suteikiama universitetams, atliekantiems aukšto lygio mokslinius tyrimus. Šią teisę suteiks Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi ministro Gintaro Steponavičiaus patvirtintu Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašu.

Šiemet bus finansuojamos 629 doktorantūros studijų vietos – Vyriausybė pritarė tokiam Švietimo ir mokslo ministerijos siūlymui, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pernai į valstybės finansuojamas studijas buvo priimta 612 doktorantų. „Net ir sunkmečio sąlygomis pavyko pasiekti, kad doktorantūros vietų nemažėtų. Tam pasitelksime ES struktūrinių fondų lėšas, -ministerijos pranešime cituojama švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Trys Lietuvos kariūnai laimėjo vardines stipendijas studijuoti trijose prestižinėse JAV karo akademijose. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje trečiadienį rengiama kariūnų Vytauto Drejerio, Sauliaus Gauronskio ir Giedriaus Mikalausko, patekusių tarp 32 užsienio studentų, kuriems suteikta galimybė studijuoti JAV karo akademijose, pagerbimo ceremonija.

Lietuvos mokslo ir studijų institucijos nuo kitų metų pavasario galės rengti doktorantus drauge su užsienio universitetais ar mokslinių tyrimų institutais. Doktorantūros teisė bus suteikiama universitetams, atliekantiems aukšto lygio mokslinius tyrimus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Šią teisę suteiks Švietimo ir mokslo ministerija, vadovaudamasi ministro patvirtintu Doktorantūros teisės suteikimo tvarkos aprašu, teigiama pranešime.

Studijų forma nebegali būti kliūtimi studentams naudotis valstybės lengvatomis Studijų forma nebegali būti pakankamas pagrindas drausti studentams valstybės lengvatas, kartu ir nemokamą mokslą. Tokią poziciją suformavo studentų atstovai birželio 10 dieną Vytauto Didžiojo universitete (VDU) vykusiame Lietuvos studentų sąjungos (LSS) Tarybos posėdyje.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus didžiausių Lietuvos universitetų ir kolegijų apklausą dėl valstybės finansuojamų pirmakursių, paaiškėjo, jog iš 11037 apklaustųjų 7 proc. 2009 metais įstojusių pirmakursių jau nutraukė studijas. Trys iš keturių studentų, nusprendusių nebetęsti studijų  aukštojoje mokykloje, jas paliko savo noru.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) pranešė, kad, atlikus didžiausių Lietuvos universitetų ir kolegijų apklausą dėl valstybės finansuojamų pirmakursių, paaiškėjo, jog iš 11 037 apklaustųjų 7 proc. 2009 metais įstojusių pirmakursių jau nutraukė studijas. Trys iš keturių studentų, nusprendusių nebetęsti studijų aukštojoje mokykloje, jas paliko savo noru, teigiama LSAS pranešime.

2010 m. valstybė numato finansuoti apie 5 tūkstančius naujų magistrantūros studijų vietų, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Beveik 4,2 tūkst. antrosios pakopos pirmakursių studijos bus apmokamos iš valstybės biudžeto, o dar virš 700 – ES struktūrinių fondų lėšomis. „Sudėjus valstybės biudžeto lėšas ir Europos Sąjungos pinigus, magistrantūros vietų skaičius šiemet bus didesnis nei pernai, –  pranešime cituojamas  švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Norintys stoti į aukštąsias mokyklas jau gali registruoti prašymus, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.  Bendrojo priėmimo registracija vykdoma internetu – adresu www.lamabpo.lt . Prašymai priimami nuo šiandien iki liepos 19 d., teigiama pranešime. Bendrąjį priėmimą vykdo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Bendrajame priėmime šiemet dalyvauja 44 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos: 21 universitetas ir 23 kolegijos.

Lietuvos studentų atstovybių sąjungai (LSAS) atlikus geriausiai įvertintų Lietuvos mokyklų apklausą apie abiturientų pasirinkimą studijuoti užsienyje, paaiškėjo, jog 16 proc. geriausių abiturientų rengiasi studijoms kitų šalių aukštosiose mokyklose. Pagal 36 šalies mokyklų iš geriausiųjų 50-uko (pagal žurnalo „Veidas“ 2009 metų atliktą tyrimą) pateiktus duomenis, abiturientų emigracija svyruoja nuo 2 iki beveik 60 proc. kiekvienoje mokykloje.

Lietuvos mokyklose vėl greitu metu nuskambės paskutinis skambutis. Tūkstančiai abiturientų paliks mokyklas ir pravers aukštųjų mokyklų duris. Vieniems pasiseks, kitiems teks nusivilti, treti, galbūt, iš viso net nenorės siekti aukštojo mokslo diplomo.

Rūtenis Palauskas - tituluotas krepšinio treneris ir akademikas - dėstys „Europos krepšinio treniravimo koncepcijų" modulį, vieną iš kelių dalykų, kurie bus dėstomi šią vasarą prasidėsiančiose Europos krepšinio trenerių magistro studijose. Buvęs Lietuvos moterų rinktinės vyr. treneris, Europos sidabro medalio laimėtojas su Lietuvos jaunių vaikinų rinktine, kelių Lietuvos ir Rusijos aukščiausios lygos komandų vyr. treneris, šiandien visą dėmesį skiria mokslinei veiklai.

Šiandien pradės eiti pareigas naujasis Studijų kokybės vertinimo centro direktorius Artūras Grebliauskas. Artūras Grebliauskas 1990 m. baigė VU Pramonės ekonomikos fakultetą, 1993 m. Vytauto Didžiojo universitete įgijo biznio ir vadybos magistro laipsnį, 1997 m. socialinių mokslų (Vadyba) daktaro laipsnį, 2007 m. Vytauto Didžiojo universitete Ekonomikos ir vadybos fakultete praeita habilitacijos procedūra.

Dainininkė Raimonda Masiulytė nuo rudens studijuos verslo vadybą Dubline. Penktadienį mergina sužinojo, jog įstojo į vieną Dublino koledžą. Kaip rašė portalas delfi.lt, ji prisipažino, jog anksčiau neturėjo pakankamai lėšų ir laiko mokytis, būtent ten, kur nori. O dabar atsirado galimybės mokytis, todėl dainininkė pasiryžo stoti į koledžą. Dublinas jai– artimas miestas.

Pradedamos skirstyti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos studijoms, tiesiogiai susijusioms su aukštosiomis technologijomis grįstų inovatyvių ūkio sričių plėtra, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Pirmiesiems projektams – naujoms bakalauro ir magistro studijų programoms sukurti ar atnaujinti, studentų praktikoms ir dėstytojų kvalifikacijai tobulinti – skiriama per 48 mln. Lt, teigiama ministerijos pranešime.

Dauguma Lietuvos verslo lyderių, siūlydami atlyginimą būsimam darbuotojui, neatsižvelgia į tai, kokią konkrečią aukštąją mokyklą pastarasis baigė, rodo Demokratinės politikos instituto (DPI) užsakymu tyrimų kompanijos „Macroscope“ atliktas tyrimas.

Patvirtintas pedagogikos studijų motyvacinis testas stojantiesiems į pedagogikos bakalauro studijas aukštosiose mokyklose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl testo turinio ir laikymo tvarkos aprašo. Šis tvarkos aprašas apibrėžia, kaip bus tikrinamas stojančiųjų sąmoningas apsisprendimas studijuoti pagal pedagogines programas, siekti profesinės mokytojo ar auklėtojo karjeros.

Įgyvendinant Lituanistikos (baltistikos) studijų ir mokslinių tyrimų skatinimo užsienio šalių mokslo ir studijų institucijose 2008–2010 metų programą, pasirašytos pirmosios sutartys 2010 m. lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektams finansuoti.

Siekiama sudaryti galimybę doktorantūroje mokytis iki šešerių metų. Tokia nuostata yra įtraukta į naujus Mokslo doktorantūros nuostatus, kuriuos Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti ir tvirtinti. Dabar doktorantūros studijos trunka ketverius metus. Doktoranto darbą prižiūrės, jo pasiekimus vertins ir patars doktorantūros komitetas, sudarytas iš aukščiausio lygio mokslininkų.

Po studijų Lietuvos universitetuose magistrai dirba žemesnės kvalifikacijos darbus, tą patį išsilavinimą turinčios moterys uždirba mažiau už vyrus, turtingų tėvų vaikams įsidarbinti sekasi geriau ir sėkmę darbo rinkoje lemia ne pažintys.

Antrosios pakopos studentai nuo šiol turės galimybę ne trumpiau kaip 2 mėnesius ne studijų metu atlikti papildomą praktiką Lietuvos ir užsienio įmonėse, įstaigose ar organizacijose. Tai nustato švietimo ir mokslo ministro patvirtintos „Rekomendacijos antrosios pakopos studentų papildomoms praktikoms“, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.

Nors iki šiol biochemijos studijas Lietuvoje siūlė tik Vilniaus universitetas, jau šiais metais Vytauto Didžiojo universitetas kviečia abiturientus rinktis Biochemijos bakalauro studijas Kaune. Pasak programos rengėjų, biochemikus čia ruoš aukštos kvalifikacijos dėstytojai, daug dėmesio skirsiantys ne vien teorinių, bet ir praktinių studentų įgūdžių formavimui.

Kelios Lietuvos aukštosios mokyklos kitais mokslo metais priims studijuoti Azerbaidžano švietimo ministerijos deleguotus studentus ir padengs jų studijų kainą. Kauno Vytauto Didžiojo universitete, Kauno medicinos universitete, Kauno technologijos universitete, Vilniaus Mykolo Riomerio ir Gedimino technikos universitetuose bei Vilniaus tarptautinės teisės ir verslo mokykloje, taip pat Utenos kolegijoje azerbaidžaniečiai galės rinktis bakalauro ir magistro studijas anglų arba rusų kalbomis.

Studentų atstovai pasigenda efektyvesnio žinių ir gabumų vertinimo priėmime į aukštąsias mokyklas. Įsibėgėjus aukštojo mokslo pertvarkai vis daugiau kritikos iš studentų ir jų atstovų sulaukia priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka, kurios pagrindas – abitūros egzaminų metu vertinamos mokinių žinios. Studentams ir jų atstovams kyla abejonių, ar tokia abitūra grįstas priėmimas yra efektyvus.

Trečiųjų šalių studentai Baltijos ir Šiaurės šalyse pristigo galimybių siekti nemokamo aukštojo mokslo. Baltijos ir Šiaurės šalių studentų atstovai nepritaria siūlymams Trečiųjų šalių studentams apmokestinti studijas aukštosiose mokyklose. Prie tokios nuomonės prieita praėjusį savaitgalį Gotemberge (Švendija) vykusiame bendrame Baltijos ir Šiaurės šalių studentų asociacijų (angl.k. Nordic organizational meeting – NOM, Baltic organizational meeting – BOM) susitikime.

Integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamuosius slėnius, ir Jungtinių tyrimų programas prižiūrės tarptautinė slėnių stebėsenos grupė. Grupės pagrindą sudarys įvairių sričių (mokslo, vadybos ir kt.) tarptautiniai ekspertai. Joje taip pat dirbs Lietuvos mokslo ir studijų įstaigų, kitų įmonių, organizacijų specialistai.

Švietimo ir mokslo ministerija patvirtino tikslinio finansavimo menų studijoms tvarką. Ši tvarka numato, kad valstybei svarbias menų studijų programas vykdančios aukštosios mokyklos galės gauti garantuotą finansavimą 2010 m. studentų priėmimui. Pagal tikslinio finansavimo tvarką, iki 20 proc.

Naujoji studijų organizavimo sistema – palankesnė studento ir darbo rinkos poreikiams. Aukštosioms mokykloms sudarytos galimybės siūlyti įvairesnes studijų programas, o stojantiesiems –  tiksliau pasirinkti studijų kelią. Tam prielaidas numato nauji bendrieji reikalavimai bakalauro ir  vientisųjų studijų programoms, kurių aprašą patvirtino švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Ginčai dėl aukštojo mokslo sistemos reformos vis nerimsta. Šalininkai teigia, kad atėjo laikas pertvarkyti „nepažangią ir neefektyvią“ sistemą, tuo tarpu priešininkai yra linkę manyti, kad žygiuojame visai ne į tą pusę, o priimti sprendimai ne tik, kad neišspręs egzistuojančių problemų, bet ir sukurs naujų. Kaip dažnai būna, „teorinė“ diskusija dalinantis užsienio šalių patirtimi bei įvairiais modeliavimo rezultatais „pražiopsojo“ jau sukauptą patirtį.

Iš Šiaulių kilusi, Klaipėdoje studijavusi, o šiandien Vilniuje gyvenanti džiazo vokalistė Kristina Svolkinaitė sako nemaniusi, kad muzika taps antruoju jos kvėpavimu ir gyvenimo būdu. Šiandien ji atstovauja Lietuvos džiazo pajėgoms šalies ir tarptautiniuose renginiuose bei projektuose: trapi stipraus balso brunetė koncertu su turkų kolektyvu „Onder Focan Quartet“ šią savaitę atidarė jubiliejinio X tarptautinio džazo vokalistų konkurso „Jazz Voices“ Klaipėdoje programą.

Ketinama sudaryti galimybę baziniuose kariniuose mokymuose dalyvauti ir merginoms. Taip pat norima numatyti papildomų privilegijų visiems juos baigusiesiems stojant į aukštąsias mokyklas arba renkantis darbą valstybės tarnyboje. Apie tokius ketinimus pranešė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė trečiadienį po tradicinių valdančiųjų pusryčių, kurių metu buvo aptarta ir Karo prievolės įstatymo koncepcija.

Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos ir užsienio akademinės visuomenės atstovai diskutavo, kaip suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų.

Japonijoje pagamintas pirmasis žmogaus pavidalo robotas, skirtas tikroviškai imituoti dantų gydytojų pacientus. „Hanako“ pavadintą robotą sukūrė Showa universiteto medicinos ir Waseda universiteto profesoriaus Atsuo Takanishi vadovaujami robototechnikos specialistai, jiems talkino robotų gamybos bendrovė „Tmsuk“, praneša „Physorg.com“. Pasak Japonijos mokslininkų, tai pirmasis pasaulyje robotas, skirtas odontologijos studentų praktiniams įgūdžiams tobulinti.

Šiandien prasidėjo naujojo nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įvadinis seminaras, pristatysiantis pirmuosius projekto rezultatus.

Mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MSĮ) įtvirtinti ydingi gero mokymosi kriterijai užkerta kelią studentams, gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų mokamose vietose, siekti LR Konstuticijos 41 str. 3 dalies laiduojamo nemokamo mokslo gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose dėl šių priežasčių: 1.    MSĮ 70 str.

Vilniaus universitetas (VU) glaudžiai bendradarbiauja su įvairiomis užsienio aukštosiomis  mokyklomis. Užsimezgusi draugystė su Pekino užsienio studijų universitetu Kinijoje peraugs į abipusę partnerystę ir šios aukštosios mokyklos studentams atsivers išskirtinė galimybė lietuvių kalbą studijuoti Kinijoje, teigiama universiteto pranešime.