studijos

Doc. dr. Editai Baltrėnaitei tik trisdešimt metų – ji iš tų 16-os procentų aukštojo mokslo darbuotojų, kurie turi mokslo laipsnį arba pedagoginį vardą ir kuriems ne daugiau kaip 34-eri metai. Prieš trejus metus apgynusi disertaciją „Sunkiųjų metalų pernašos iš dirvožemio į medį“, ji ir toliau gilinasi į pamėgtąją sritį.

Baigėsi priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Šiais metais priimta 21518 mokinių - dviem tūkstančiais daugiau negu buvo planuota. Apie 40 proc. priimtųjų pasirinko profesines mokyklas jau turėdami brandos atestatus. Šiemet priėmimo planai buvo sudaryti atsižvelgus į didėjantį jaunimo susidomėjimą profesiniu mokymu – 2009 m. į profesines mokyklas buvo priimta 13 proc. daugiau negu planuota pirmakursių.

Švietimo ir mokslo ministerijoje apžvelgti 2010 m. priėmimo į aukštąsias mokyklas pokyčiai rengiant pedagogus. Konstatuota, kad stojančiųjų motyvaciją skatinančios šių metų priėmimo naujovės iš esmės pasiteisino. Priėmimo rezultatų aptarime dalyvavo priėmimą į pedagogines studijas tobulinančios darbo grupės, aukštųjų mokyklų ir studentų organizacijų, Aukštojo mokslo ir Švietimo tarybų, taip pat Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės atstovai.

Už valstybės remiamas paskolas studijuoti pasiryžę studentai nusivylę jų suteikimo sąlygomis. Gal normalu, kad mokėti už mokslą reikia jau dabar, o paskolos bus suteiktos tiktai spalio mėnesį? Ir palūkanų kredito įstaigos reikalauja jau studijų metu, o studentams iš nepasiturinčių šeimų sunku jas mokėti. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) vadovas Arūnas MARKAS teigia, kad aukštasis mokslas, pabrangęs du kartus, neturtingiems studentams tampa vis sunkiau prieinamas.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) absolventas, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos (LNTPA) prezidentas, statybų bendrovės UAB „Eika" direktorius Robertas Dargis pasakoja apie dalyvavimą VISI orkestro „Inžinerija“ veikloje bei kviečia visus bendraminčius į pirmąjį VISI - VGTU absolventų kongresą, vyksiantį lapkričio 6 – tą dieną, „Siemens“ arenoje, Vilniuje.     Kviečiame VISI – VGTU absolventus jungtis į bendruomenę socialiniame tinklapyje www.klase.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) sveikina visus studentus, sugužėjusius į Aukštųjų mokyklų auditorijas. Na, o kad visiems būtų paprasčiau orientuotis studentiškame gyvenime, studentų atstovai pataria atkreipti dėmesį į keletą svarbių dalykų.

Dėstytojų draugas. Tai iš mokyklos laikų pažįstamas tipas – atsidavęs – seniūnas – visada žinantis kuo baigėsi paskutinė pamoka, kuris vienintelis gaudavo išskirtinę teisę nunešti dienyną į mokytojų kambarį. Nenuostabu, kad atvykę į aukštąją mokyklą tokie personažai ieško panašių užduočių ir dažnai tampa grupių seniūnais.

Studentai bendrabučius pavadinę „barakais“ neapsiriko: kuo toliau, tuo labiau jie prastėja. Pirmakursiai ir jų tėvai pamatę, kur gyvens būsimoji inteligentija, patiria šoką. Nors švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius giriasi dešimtimis milijonų litų, šiemet skirtų aukštųjų mokyklų bendrabučių remontui. Iš pigios vietos — džiaugsmo nedaug Studentų bendrabučiuose dar įkurtuvių nuotaikos, bet jos anaiptol ne šventinės.

Pamirškite kreipinį „tamsta mokytojau“, netrukus Jūs susidursite su kitais kur kas sudėtingesniais gyvenimo kelio vedliais – dėstytojais. Vieni Jus mylės, kiti nekęs; vieniems norėsis nešti gvazdikus jubiliejaus proga, kitiems – priš... į batus. Dėstytojai - lyg vabzdžiai pievoje: visi skirtingi ir dauguma taikosi įgelti. Pasistengsime supažindinti su ilgamečių stebėjimų rezultatais – pristatome keletą dažniausiai pastebimų dėstytojų tipažų.

Pasibaigus rugsėjo 1-osios šventiniam šurmuliui šalies aukštosiose mokyklose ir studentams sugrįžus į auditorijas, naujienų portalas Balsas.lt pasidomėjo, kokie džiaugsmai ir rūpesčiai šiemet pasitiko studentus. Balsas.lt studijoje viešėjo Švietimo ir mokslo ministro patarėjas Jonas Okunis ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos vadovas Arūnas Mark. „Džiugu, kad šiemet kaip ir pernai jauni žmonės aktyviai rinkosi Lietuvos aukštąsias mokyklas.

Mokyklose moksleiviai sukaupia didelį žinių bagažą, tačiau jaunam žmogui gana sunku apsispręsti dėl savo ateities, planuoti būsimą karjerą. Kokias mokymosi ar studijų programas reikėtų rinktis, norint įgyvendinti savo svajones, kaip geriausiai atskleisti savo gebėjimus, kaip rinktis darbą arba ką daryti nepavykus įstoti į norimą mokyklą? Mokinių karjeros planavimą skatins Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro (LMITKC) įgyvendinamas projektas, kurio tikslas – sukurti ir įdieg...

Dainininkė Raimonda Masiulytė Airijos sostinėje šiemet studijuos net dviejose aukštosiose mokyklose. Dubline verslo kolegijoje mokslus krimtusi mergina nuo šio rudens mokysis ir vokalo specialybės menų akademijoje. Dėl tokio įtempto grafiko merginai teko perpus sutrumpinti savo kelionę į Mauricijaus salą, į kurią ji buvo pakviesta koncertuoti. Dviejose aukštosiose mokyklose studijuosianti R.Masiulytė juokauja, kad baigusi studijas galės ir dainuoti, ir pati savo reikalus tvarkytis.

Dzūkijos sostinėje veikia 3 švietimo įstaigos, kuriose galima įgyti norimą profesiją – aukštoji mokykla Alytaus kolegija, Alytaus profesinio rengimo centras ir Alytaus dailiųjų amatų mokykla. Kaip „Alytaus gidui" sakė Alytaus dailiųjų amatų mokyklos direktorės pavaduotojas ugdymui Vytautas Pėstininkas, naujuosius mokslo metus pradės 100 jaunuolių, sieksiančių įgyti meno, keramikos dirbinių gamintojo, interjero apipavidalintojo ir kitų amatų specialybes.

Šiemet populiariausia studijų programa Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (toliau – TTVAM) tapo Turizmo ir viešbučių administravimas: ją pasirinko itin gausus būrys studentų. Ši aukštosios mokyklos siūloma studijų programa išsiskyrė ir visos Lietuvos mastu, ją studijuoti TTVAM pasirinko net 146 valstybės finansavimą gavusių abiturientų – daugiausiai iš visų Lietuvos kolegijų. Pasak TTVAM direktorės doc. dr.

„Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, - sakydavo mūsų protėviai. Tačiau gali būti, kad mūsų „atžalynas“ jau nebesupras šios išminties. Tą patarlę supras nebent tie, kurie išvyksta studijuoti į užsienį, kur aukštasis mokslas nėra prabangių paslaugų sąraše. Tikiu, kad jie perims ir tų šalių išmintį, jog negalima prekiauti likimais ir riboti jauno žmogaus svajonių. O Lietuvoje universiteto diplomą reikės nusipirkti. Tą popieriuką reikės įsigyti už didelius, greičiausiai, pasiskolintus pinigus.

Šią rugsėjo 1-ąją į Lietuvos mokyklas - tiek į bendrojo lavinimo, tiek į aukštąsias - sueis žymiai mažiau jaunuolių nei ankstesniais metais. Jei bendrojo lavinimo mokyklas lankančiųjų skaičiaus sumažėjimą galima paaiškinti šalyje susidariusia demografine situacija, padidėjusia emigracija, sumažėjusiu gimstamumu, tačiau vargu ar įmanoma demografine situacija pateisinti studentų skaičiaus neproporcingą sumažėjimą šalies regionų aukštosiose mokyklose, palyginti su Vilniaus bei Kauno universitetais ...

Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje pradėjo ryškėti teigiamos permainos. Vis daugiau jaunų žmonių supranta, kad gerą išsilavinimą galima gauti ir Lietuvoje, todėl nesirenka užsienio aukštųjų mokyklų. LR Švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamais duomenimis, šiais metais net 81 proc. šimtą balų valstybiniuose egzaminuose gavusių abiturientų pasirinko studijas Lietuvoje.

„Studijos“ – žodis, skambantis itin rimtai. Mintyse iškyla neaprėpiamos galybės knygų, rašto darbų, kolokviumų, egzaminų ir panašių šiurpą keliančių dalykų. Atsipalaiduokit! Studijų metus jums primins ne tik įgytos žinios, bet ir studentiškų švenčių malonumai. Krikšto kančios O viskas prasideda tada, kai ką tik į universitetą atklydęs nulis turi įgyti garbingą fukso statusą.

Klaipėdos ir Šiaulių universitetai dar šį rudenį ketina pasirašyti jungtinės veiklos sutartį. Ir po to šie universitetai liks atskirais juridiniais asmenimis su savo atskirais biudžetais, tačiau bendradarbiaus keisdamiesi dėstytojais, studentais, derins veiklos strategiją. Tai Eltai patvirtino Šiaulių universiteto rektorius prof. Vidas Lauruška.

Artėjant naujiesiems mokslo metams Studentų atstovai bursis drauge nagrinėti, kas lemia studijų kokybę ir kokiais būdais ją galima efektyviausiai gerinti. Paskutinį vasaros savaitgalį (rugpjūčio 27 - 29 d.) Klaipėdoje ir Šventojoje tradiciškai aktyvioji šalies studentija rinksis į Studentų sąjungos 2010-ųjų Asamblėją.

Kaunietė Eglė Čekanavičiūtė kalba apie būsimą darbą Paryžiaus „Dior“, rodo šiems mados namams pieštus rankinukų eskizus ir jų realizacijas prabangiose parduotuvėse, prisipažįsta norinti kurti prancūzams „Saint Laurent“... Kažkada Vilniaus dailės akademijoje drabužių dizaino specialybę į studijas Londono „Saint Martens“ menų ir dizaino koledžą iškeitusi 23 metų kaunietė tikina, jog čia tiesiog neturėtų tokių galimybių, kokiomis džiaugiasi dabar.

Kritiškai vertindama LR Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų nuolat pabrėžiamas “teigiamas" priėmimo į aukštąsias mokyklas bei aukštojo mokslo reformos puses, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) ministerijos atstovams siūlo nusiimti simbolinius „rožinius akinius“ bei kviečia konstruktyviai ir operatyviai spręsti kasmet vis labiau ryškėjančias klaidas.

Studentų sąjunga stiprina savo narius skatindama studentų atstovavimo kokybę. Šiuo tikslu Studentų sąjungos Tarybos nariai rugpjūtį Kaune patvirtino naują Studentų sąjungos viceprezidentę studentų atstovavimo kokybės plėtrai Moniką Sičiūnaitę. „Jau pradėti pirmieji Studentų atstovybių veiklos įvertinimo darbai. Atlikę išsamią situacijos analizę, galėsime geriau įvertinti šalies studentų atstovavimą ir ieškoti geriausių kelių jam stiprinti.

Sakoma, kad geriausiai suprasti problemą ir ją spręsti galima tik pačiam akis į akį su ja susidūrus. Mano darbas man suteikia galimybę tarsi iš vidaus pažvelgti į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, joje vykstančius pokyčius ir ateities perspektyvas. Mano galva, vienas aktualiausių ir daugiausia permainų žadantis yra vieningos, daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančios, kreditų perskaičiavimo sistemos (ECTS) įvedimas Lietuvoje.

Po neseniai pasibaigusio bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas Kauno kolegija nuo rugsėjo pasitiks didžiulį būrį pirmakursių – šiais metais studijas kolegijoje pasirinko per 2000 studentų. Kauno kolegijos bendruomenę ypač džiugina faktas, kad daugybė stojančiųjų vertina išskirtinai šią aukštąją mokyklą. Jau antrus metus Kauno kolegija lyderiauja Lietuvoje pagal prašymų skaičių, kuriuose paminėtos tik vienos aukštosios mokyklos studijų programos.

Stojantieji į aukštąsias mokyklas šiemet numarino beveik 60 studijų programų – daugiausia Klaipėdos ir Šiaulių universitetuose. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sako, kad toms aukštosioms mokykloms reikia galvoti apie jungimąsi, praneša LTV „Šiandien“. Beveik 60 studijų programų aukštosioms mokykloms teks panaikinti dėl to, kad į jas išvis nebuvo stojančiųjų ar buvo nepakankamai.

Valstybinis studijų fondas studentų prašymus paskoloms gauti pradės priiminėti jau kitą savaitę, rugpjūčio 25 d. Tad visi norintys gauti valstybės ir valstybės remiamas paskolas turėtų pateikti nustatytos formos prašymą-anketą Fondo tinklalapyje. Šį rudenį studentai galės gauti valstybės remiamas paskolas studijų kainai sumokėti, paskolą gyvenimo išlaidoms, paskolą dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Atvyksti studijuoti į kitą miestą? Nejauku ne tik todėl, kad aplinkui viskas nauja ir nepažįstama. Blogiausia – kad šalia nėra artimos draugės. Ir apskritai savo draugų ratą tenka plėsti iš naujo. Nuo ko pradėti? 1.    Pradėk nuo senų draugų. Surenk atsisveikinimo vakarėlį (ar bent jau susitikimą) namuose ir paklausinėk, kas iš tavo esamų pažįstamų turi artimesnių draugų mieste, į kurį vyksti.

Skaičiai rodo, kad vienas iš dešimties buvusiųjų abiturientų ar aukštųjų mokyklų absolventų šiuo metu niekur nesimoko ir nedirba. „The Telegraph“ teigimu, taip sparčiai formuojasi nauja „prarastoji karta“. Šiais laikais geri pažymiai vidurinėje mokykloje nebegali užtikrinti vietos universitete ar garantuoti darbo. Užsitęsus ekonomikos sunkmečiui šalyje dramatiškai padaugėjo jokios veiklos neturinčių jaunų žmonių, vadinamų „neets“ - trumpinys nuo Not in Education, Employment or Training.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje po bendrojo priėmimo dėl stojamųjų egzaminų vertinimo tvarkos ir stojamojo balo skaičiavimo neįstojo 39 talentingi jaunuoliai. Lietuvos kūno kultūros akademijoje į valstybės finansuojamą vietą studijuoti nepriimtas net pasaulio čempionas.

Rugpjūčio 12 dieną pasibaigus paskutiniajam bendrojo priėmimo etapui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, Vytauto Didžiojo universitetas ruošiasi sutikti gausų pirmakursių būrį. Nors, lyginant su pernai metais, priimtų studentų skaičius sumažėjo, tačiau pagal santykinius dydžius šiais metais VDU užima antrąją vietą tarp Lietuvos universitetų. Rugsėjo mėnesį studijas čia pradės beveik 1850 pirmakursių.

Rugsėjį mokslus aukštosiose mokyklose pradės daugiau nei 30 tūkstančių pirmakursių, beveik dviejų trečdalių studijas finansuos valstybė. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, pasibaigus papildomam priėmimui į aukštąsias mokyklas, paaiškėjo būsimųjų studentų skaičiai - studijų sutartis pasirašė 30,4 tūkst. pirmakursių. 17,8 tūkst. - beveik dviejų trečdalių įstojusiųjų - studijas finansuos valstybė. Valstybės lėšomis studijuos 9,4 tūkst. universitetų ir 8,4 tūkst.

„Grįžta paukščiai į Lietuvą, sugrįšiu ir aš“, – viename paskutinių savo laiškų iš Jungtinių Amerikos Valstijų rašė 51 metų G. Abarius. Dešimt metų anapus Atlanto, Šiaurės Karolinos valstijoje, gyvenęs muzikas net kankinamas didelio skausmo ir vis pasikartojančių kraujoplūdžių kūrė ateities planus, mintimis veržte veržėsi į gimtinę. „Parvežk mane į Lietuvą“, – prašė jis žmonos Violetos prieš mėnesį.

Ironiška, bet posakis, kad vaikai yra mūsų ateitis dažniausiai prisimenamas tik tomis progomis, kai kalbama apie teigiamus dalykus ar norima pasigirti kokiais nors pasiekimais. Kur kas kuklesni tampa politikai ar kiti oratoriai, kai reikia spręsti problemas, susijusias su vaikų ugdymu ir švietimu.

Valstybė apmokės saujelei Aukštaitijos sostinę purtantis nedarbas gali atsisukti ir prieš vietines mokslo mekas – Panevėžio kolegiją ir Kauno technologijos universiteto Panevėžio institutą (KTU PI). Šalies aukštosioms mokykloms baigus priėmimą, į valstybės finansuojamas vietas pateko 356 iš pusšešto šimto pakviestųjų studijuoti Panevėžio kolegijoje ir tik 26 iš 110-ies būsimųjų KTU PI studentų.

Nors rugsėjis jau čia pat, Švietimo ir mokslo ministerija turi tik preliminarią statistiką apie mokyklų tinklo pertvarką. Savivaldybės dar nepateikė galutinės informacijos, kiek mokyklų bus reformuota ar uždaryta, ministerija ją patikslinti planuoja šią savaitę. Tačiau preliminari statistika pesimistiška. Šiemet vaikų klegesys jau bus nutilęs net 35 pradinio ugdymo skyriuose, jie likviduojami. Dar 8 pradinės mokyklėlės prijungtos prie kitų mokyklų. Ištuštės ir aukštesnės klasės.

Vakar prasidėjo papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiemet liko kaip niekad daug laisvų vietų, nes nemažai aukštųjų mokyklų švietimo reforma nusivylusių abiturientų spjovė į vietos universitetus ir patraukė mokslų krimsti svetur. Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Markas nesistebi, kad šiemet ypač daug abiturientų, užsiregistravusių į pagrindinį priėmimą, neatvyko pasirašyti sutarčių su aukštosiomis mokyklomis.

Šiandien, rugpjūčio 5 d., prasidėjo papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas, praneša Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Stojantieji gali pretenduoti į 830 valstybės finansuojamų studijų vietų universitetuose ir 1800 – kolegijose. Papildomame priėmime gali dalyvauti tik per pagrindinį priėmimą užsiregistravusieji LAMA BPO sistemoje. Norintys dalyvauti papildomame priėmime turi iš naujo užpildyti prašymus.

Studentų bendrabučių atnaujinimo darbams šiemet skirta 30 mln. litų Valstybinio studijų fondo investicinių lėšų. Šiuo metu Fondas priima Aukštųjų mokyklų paraiškas ir pasirašo sutartis. Aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa siekiama užtikrinti aukštojo mokslo kokybę ir prieinamumą. Šioje programoje dalyvauja 26 valstybinės aukštosios mokyklos, į sąrašus įtraukti 89 studentų bendrabučiai visoje Lietuvoje, juos siekiama atnaujinti.

Pasibaigus pirmiesiems stojimo į aukštąsias mokyklas etapams paaiškėjo, kad šių metų abiturientai baigiamuosius egzaminus laikė kur kas geriau nei pernykščiai, todėl norėdami patekti į išsvajotą specialybę turėjo su kuo pasivaržyti. Pasak stojančiųjų atrankos grupės vyresniosios administratorės Reginos Padaigienės, šiemet buvo pateikta daugiau nei 40 tūkstančių prašymų studijuoti šalies aukštosiose mokyklose.

Šią savaitę tapo žinomi stojimo į aukštąsias mokyklas bendrojo priėmimo I etapo ir II etapo rezultatai. Alytaus kolegijoje panoro studijuoti ne tik regiono, bet ir Kauno, Klaipėdos, Naujosios Akmenės ir Vilniaus miestų ir rajonų. Kaip „Alytaus gidui“ patvirtino Alytaus kolegijos karjeros ir ryšių su visuomene centro vedėja Edita Klimavičiūtė, stoti į vienintelę aukštąją mokyklą Alytuje pageidaujančiųjų skaičius - pakankamai didelis.

Ekonomika, statybos inžinerija, medicina, teisė, transporto inžinerija universitetuose ir buhalterinė apskaita, automobilių techninis eksploatavimas, jūrų laivavedyba, turizmo ir viešbučių administravimas kolegijose. Šias specialybes  studijuoti nemokamai įstojo gabiausi šiųmečiai abiturientai, rašo delfi.

Ketvirtadienio popietę pradėti skelbti antrojo stojimų turo rezultatai. Tie, kurie pirmajame ture niekur neįstojo, nusprendė kovoti dėl geresnės studijų vietos arba pakeitė savo pasirinkimus šiemet pirmą kartą turėjo galimybę bandyti dar kartą. Šia teise pasinaudojo kone 19 tūkst. abiturientų, iš kurių maždaug 3 tūkst.

Laukdami kvietimo studijuoti iš pasirinktos aukštosios mokyklos nerimauja visi abiturientai. Ir toli gražu ne kiekvienas apsidžiaugia gautu kvietimu, kai supranta, kad ten, kur norėjo studijuoti, patekti nepavyks, mat „pagalį į ratus įkišo“ sistemos klaida. Aukštesnis stojamasis balas įstoti nepadėjo Būtent taip nutiko ir šiemet mokyklą baigusiam kauniečiui Kristijonui (pavardė redakcijai žinoma – Balsas.

Pasibaigus pirmajam stojimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas etapui, Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS), apžvelgusi LAMA BPO pateiktus priėmimo rezultatus pastebi, jog pirminiais duomenimis 20,4 proc. šiemet laikiusių brandos egzaminus abiturientų, į Lietuvos aukštąsias mokyklas prašymų studijuoti nepateikė. Socialiniai mokslai, kaip ir pernai sudarė beveik pusę visų abiturientų pasirinkimų, nors informacijos apie šių sričių specialistų perteklių rinkoje pateikta daug.

Savaitgalį universitetai paskelbė kviečiamųjų studijuoti sąrašus, tačiau Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas profesorius Pranas Žiliukas tvirtino, kad esminių pokyčių šiemet – nėra. „Vis dėlto paskelbus kviečiamų studijuoti sąrašus, jau galime pasakyti, kad šiek tiek atsigavo informatikos mokslai, kuriuos studijuoti šiemet panoro gausesnis dvyliktokų būrys.

Liepos mėnesį pasirašyti pirmieji nacionalinių kompleksinių programų projektai su Vilniaus universitetu, Kauno medicinos universitetu ir Kauno technologijos universitetu, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Šių programų tikslai ir uždaviniai orientuoti į aukščiausios kvalifikacijos specialistų rengimą, mokslinių tyrimų plėtrą, mokslo ir verslo bendradarbiavimo skatinimą, teigiama pranešime.

Dėl duomenų vėlavimo bendrajame priėmime į Lietuvos aukštąsias mokyklas apie 100 pretendentų studijuoti nemokamai liko be valstybės finansavimo. Tai paaiškėjo studentų atstovams Lietuvos studentų sąjungoje (LSS) atlikus pirminę šių metų bendrojo priėmimo analizę. Sąjunga kritiškai vertina pastarųjų dviejų metų priėmimo organizavimą ir primygtinai ragina tobulinti visą priėmimo sistemą. „Per daug sumaišties. Taip dirbti negalima.

Nemokamas mokslas šiais metais bus mažiau prieinamas. Valstybė, apkarpydama finansuojamų vietų skaičių, labiausiai sumažino būsimųjų teisininkų, vadybininkų ir pedagogų krepšelius, rašo „Lietuvos rytas". Pirmadienį baigėsi prašymų studijuoti registravimas. Juos pateikė per 43 tūkst. įsiregistravusių bendrojoje Lietuvos aukštųjų mokyklų sistemoje. Tiesa, 4,5 tūkst. anketas paliko pustuštes – nenurodė, ką norėtų mokytis.